dcccc906-3ccb-4fa8-897d-69f32adf9704 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-818-431/2020 Teisminio proceso Nr.2-52-3-01628-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; (S) 2.6.8.11.2; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo KazakiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Saugus kelias“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Saugus kelias“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Padvaiskas ir KO“ dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 14 045,80 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 6 proc. dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog su atsakove 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė transporto paslaugų tiekimo sutartį Nr. 09/01 (toliau – Sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo pagal iÅ¡ anksto suderintÄ grafikÄ vežioti atsakovės darbuotojus į darbÄ ir iÅ¡ darbo, o atsakovė – sumokėti už paslaugas po 15,00 Eur už kiekvienÄ ieÅ¡kovės atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ .

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu (toliau – VMI sprendimas) ieÅ¡kovei buvo suteiktas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas. IeÅ¡kovė informavo atsakovę apie Å¡iÄ aplinkybę, tačiau pastaroji derėtis dėl naujų paslaugos teikimo kainų, pridedant PVM sumÄ , nesutiko, nors šį faktÄ pripažino, už vienÄ mėnesį sumokėdama visÄ sÄ skaitos kainÄ kartu su PVM.

2. IeÅ¡kovei pateikus kitas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, atsakovė 2019 m. birželio 12 d. raÅ¡tu pareikalavo, kad ieÅ¡kovė pakeistų sÄ skaitose nurodytas sumas, tai yra nepridėtų PVM. IeÅ¡kovė negali įvykdyti tokio praÅ¡ymo, kadangi to nenumato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVM įstatymas). Tokia iÅ¡lyga neaptariama ir nurodyto įstatymo komentare. Atsakovė nėra sumokėjusi ieÅ¡kovei 14 045,80 Eur už paslaugas, suteiktas 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Atsakovė 2019 m. birželio 11 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte patvirtino 14 045,80 Eur sumÄ ir nenurodė, jog nesutiktų su Å¡ia suma. PVM valstybės biudžetui moka galutinis vartotojas, todėl atsakovė turėjo sumokėti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė – valstybei.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti už paslaugas po 15 Eur už kiekvienÄ ieÅ¡kovės atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ . Å i kaina buvo galutinė Sutarties Å¡alių sutarta kaina, į kuriÄ buvo įskaičiuotos visos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos ir mokesčiai. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, atsisakydama derėtis dėl Sutarties pakeitimo, pažeidžia Å¡iÄ Sutartį ar netinkamai jÄ vykdo.

Sutarties 5.3. punktu Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik sudaryti raÅ¡tu, pasiraÅ¡ius abiejų Å¡alių įgaliotiems atstovams. Å alys jokių Sutarties pakeitimų raÅ¡tu nepatvirtino. Atsakovė 2019 m. birželio 12 d. praneÅ¡imu prašė ieÅ¡kovės perraÅ¡yti neteisingai iÅ¡raÅ¡ytas 2019 m. balandžio-birželio mėnesių sÄ skaitas-faktÅ«ras ir laikytis Sutarties sÄ lygų. Atsakovė nutraukė tolimesnius mokėjimus, kadangi pastebėjo, jog ieÅ¡kovė sÄ skaitose vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė Sutartyje numatytÄ 15 Eur kainÄ už kiekvienÄ nuvežtÄ darbuotojÄ .

Todėl atsakovė sustabdė savo prievolės vykdymÄ .

4. IeÅ¡kovė pati inicijavo tapimÄ PVM mokėtoja, 2019 m. balandžio 1 d. pateikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai praÅ¡ymÄ Ä¯siregistruoti PVM mokesčio mokėtoja. Tačiau 2019 m. kovo mėnesį ieÅ¡kovė dar nebuvo PVM mokėtoja. Todėl jos 2019 m. balandžio 5 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra netiksli ir nepagrįsta. PVM reglamentuoja atskiras PVM įstatymas, kuris visiÅ¡kai nesusijęs su Å¡alių pasiraÅ¡yta Sutartimi ir iÅ¡ jos kylančiomis teisėmis ir pareigomis. PVM mokėjimas yra ieÅ¡kovės mokestinė prievolė ir negali įtakoti atsakovės prisiimtų teisių ir pareigų pagal Sutartį.

IeÅ¡kovė turėjo numatyti, kad pagal paslaugų pardavimus pasieks tokiÄ sumÄ , nuo kurios pagal mokesčių įstatymus privalės mokėti PVM. IeÅ¡kovės nurodomame Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte galutinė Å¡alių suderinta atsiskaitymo suma yra 8 210,50 Eur. Å ios sumos atsakovė niekada neginčijo. Ginčas kilo tik dėl 2019 m. balandžio-birželio mėnesių neteisingai ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Padvaiskas ir KO“ 8 810,50 Eur skolos, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 8 810,50 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 145,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei MB „Saugus kelias“.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, jog Sutartimi Å¡alys susitarė dėl 15,00 Eur kainos už kiekvienÄ ieÅ¡kovės atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ . Sutartis sudaryta prieÅ¡ daugiau nei pusę metų iki ieÅ¡kovės įregistravimo PVM mokėtoja 2019 m. balandžio 5 d. Sutarties Å¡alys savo laisva valia prisiėmė joje iÅ¡dėstytus įsipareigojimus ir susitarė dėl galutinės 15,00 Eur paslaugos kainos. Sutartyje nėra sÄ lygų, jog kaina bÅ«tų siejama ir priklausytų nuo ieÅ¡kovės įregistravimo PVM mokėtoja ar prie kainos turėtų bÅ«ti pridedamas PVM.

Taigi Å¡alys sulygo bÅ«tent dėl galutinės 15,00 Eur kainos, į kuriÄ Ä¯skaičiuotinos visos ieÅ¡kovės iÅ¡laidos ir mokesčiai. TokiÄ sutartį galėjo sudaryti bet kokie juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra PVM mokėtojai ar ne. Sutartyje nebÅ«tinai turi bÅ«ti numatyta, kad Å¡alis gali tapti PVM mokėtoja. Jei situacija bÅ«tų prieÅ¡inga ir PVM mokėtojas bÅ«tų iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų, tai nereikÅ¡tų, kad sutarties kaina taip pat turėtų pasikeisti ir be sutarties Å¡alių valios sumažėtų 21 proc.

7. Pagal Sutarties 5.3. punktÄ bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raÅ¡tu, pasiraÅ¡ius abiejų Å¡alių įgaliotiems atstovams, o žodinės iÅ¡lygos neturi juridinės galios. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų raÅ¡tu susitarusios dėl kainos pakeitimo (padidinimo). Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , jog atsakovė, apmokėdama 2019 m. balandžio 5 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , konkliudentiniais veiksmais sutiko dėl kainos pakeitimo. Pagal Sutartį kainos pakeitimui yra privalomas abiejų Å¡alių raÅ¡ytinis susitarimas dėl Sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Tokio susitarimo ieÅ¡kovė nepateikė. Sutartį rengė ieÅ¡kovė. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Todėl visos abejonės dėl sutartos kainos aiÅ¡kinamos Sutarties sÄ lygas priėmusios atsakovės naudai. IeÅ¡kovė, iÅ¡raÅ¡ydama atsakovei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, turėjo jose nurodyti mokėtinas sumas, apskaičiuotas pagal Sutartyje nustatytÄ 15,00 Eur kainÄ (įskaitant PVM).

8. Atsakovė neturi pareigos mokėti padidintÄ paslaugos kainÄ , nes nėra Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl jos pakeitimo (padidinimo) (CK 6.154, 6.157 straipsniai). Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi PVM įstatymo nuostatomis, nes Å¡is įstatymas nereguliuoja Å¡alių tarpusavio civilinių santykių. IeÅ¡kovės mokestinės prievolės valstybei neįtakoja bylos Å¡alių sutartinių santykių, jų tarpusavio prievolių vykdymo ir civilinės atsakomybės klausimų. Å alių tarpusavio santykius reguliuoja sudaryta raÅ¡ytinė Sutartis, kuri nebuvo Sutartyje nustatyta tvarka pakeista. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl turi bÅ«ti vykdoma. VienaÅ¡aliÅ¡kai padidindama paslaugos kainÄ , ieÅ¡kovė PVM mokestį perkėlė atsakovei. Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ atsakovės atžvilgiu. Todėl atsakovė Sutartį nutraukė teisėtai.

9. IeÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad 2019 m. birželio 11 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovė pripažino 14 045,80 Eur skolÄ . Atsakovas Å¡iame akte įrašė ir patvirtino tik 8 210,50 Eur skolÄ ieÅ¡kovei. Å ios sumos atsakovė neginčija. Atsakovė nėra atleista nuo pareigos sumokėti ieÅ¡kovei pagal Sutartį už suteiktas paslaugas. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl ieÅ¡kovės suteiktų paslaugų 2019 m. kovo-gegužės mėnesiais. Atsakovė už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas 2019 m. kovo mėnesį turėjo sumokėti 7 950,00 Eur (530 vnt. x 15 Eur), už 2019 m. balandžio mėnesį – 9 675,00 Eur (645 vnt. x 15 Eur), už 2019 m. gegužės mėnesį – 7 305,00 Eur (487 vnt. x 15 Eur), iÅ¡ viso – 24 930,00 Eur.

Atsakovė ieÅ¡kovei nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. sumokėjo 16 119,50 Eur. Todėl atsakovės skola ieÅ¡kovei už suteiktas paslaugas sudaro 8 810,50 Eur, kuri priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

10. IeÅ¡kovė už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 421,37 Eur žyminį mokestį ir 962,50 Eur už teisines paslaugas. IeÅ¡kovei ieÅ¡kinį parengė vienas advokatas, o bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovei atstovavo – kitas. Naujas atstovas turėjo iÅ¡ naujo susipažinti su ginčo dokumentais ir aplinkybėmis bei teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Už Å¡ias teisines paslaugas ieÅ¡kovė naujam atstovui sumokėjo 380,00 Eur atlyginimÄ . Teismo vertinimu Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis, nes teismas negali toleruoti nepagrįsto Å¡alių iÅ¡laidavimo. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovai negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo samdomas antras atstovas tik atstovavimui teisme ir kodėl to negalėjo atlikti ieÅ¡kinį parengęs, su ginčo dokumentais jau susipažinęs atstovas. Be to, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovė teikė savo iniciatyva, tai yra jos teisė, bet ne pareiga.

11. Teismas 190 Eur ieÅ¡kovės iÅ¡laidas už 2 valandas teismo posėdžiuose pripažino nepagrįstomis, nes 2019 m. rugsėjo 18 d. posėdis vyko 16 minučių, o ne 2 valandas, jokių praÅ¡ymų ar papildymų ieÅ¡kovė neteikė, atsisakė taikiai spręsti ginÄÄ , nors atsakovė pripažino skolÄ už suteiktas paslaugas ir siÅ«lė taikÄ . Teismas pripažino, jog pagrįstos ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos sudaro 828,37 Eur. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (62 proc.) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 513,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (828,37 Eur x 62 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė patyrė 1 149,50 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų. Teismas 181,50 Eur iÅ¡laidas už prieÅ¡taravimų dėl teismo įsakymo parengimÄ pripažino nepagrįstomis. Pagrįstomis pripažino 968,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisė, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (38 proc.), 367,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sudengęs Å¡alims priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 145,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (513,59 Eur – 367,84 Eur) (CPK 88, 93 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Ieškovė MB „Saugus kelias“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5 235,30 Eur PVM mokesčio dalies priteisimo, ir priteisti iš atsakovės ieškovei 5 235,30 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 5 235,30 Eur apskaičiuotos PVM sumos.

Atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais sutiko su padidinta kaina. Å iÄ aplinkybę patvirtina ieÅ¡kovės 2019 m. balandžio 5 d. elektroninis laiÅ¡kas, kuriame PVM sÄ skaita faktÅ«ra atsakovei buvo pateikta kartu su paaiÅ¡kinimu dėl PVM. Todėl atsakovei apie PVM buvo žinoma, kai ji mokėjo pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas. Atsakovė nuo informacijos apie PVM gavimo dienos turėjo teisę apsispręsti, ar naudotis toliau ieÅ¡kovės paslaugomis, ar jų atsisakyti. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, tai yra sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, jog aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Atsakovė, gavusi sÄ skaitÄ su PVM suma, turėjo teisę nedelsiant atsisakyti paslaugų, jeigu ji nesutiko su nauja kaina. Tačiau atsakovė ir toliau naudojosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis, vadinasi, ji sutiko su tokiomis sÄ lygomis. Atsakovė valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta, todėl raÅ¡ytinis sutikimas nebuvo bÅ«tinas. 12.2. Atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi gavusi praneÅ¡imÄ apie sÄ skaitÄ su PVM, toliau naudojosi paslaugomis. Atsakovė teigė, kad nesutinkanti su tokia kaina, tačiau vis tiek toliau mokėjo avansus.

Todėl pati atsakovė klaidino ieÅ¡kovę, kuri tikėjosi, kad atsakovė sumokės ir likusiÄ sumÄ pagal sÄ skaitÄ su PVM. Avanso sumokėjimas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ yra pripažįstamas sutikimu su pateikta suma. Atsakovė kelis kartus nurodė, jog apmokėdama pirmÄ jÄ sÄ skaitÄ su PVM, padarė klaidÄ , taip pat suklydo, nurodydama darbuotojų skaičių. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nėra sÄ Å¾ininga. Atsakovei nesumokėjus už gegužės mėnesį, ieÅ¡kovė atsisakė vežti jos darbuotojus į darbÄ .

Tik tada atsakovė sumokėjo avansÄ . Teismo teiginys, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos pažodžiui, o Sutarties pakeitimai sudaromi raÅ¡tu, yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reguliavimo. 12.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai padidindama paslaugos kainÄ , PVM mokestį perkėlė atsakovei, o PVM įstatymas nagrinėjamoje byloje nėra taikomas. PVM mokėtoju tampama pagal PVM įstatymo nuostatas, kurios įpareigoja nustatytais atvejais teikti praÅ¡ymÄ VMI ir inicijuoti tokį procesÄ .

IeÅ¡kovės pajamos virÅ¡ijo 45 000 Eur, todėl ji turėjo pareigÄ teikti VMI praÅ¡ymÄ dėl jos registravimo PVM mokėtoja. PVM yra valstybės biudžetui mokėtina suma, kuriÄ privaloma mokėti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal PVM įstatymo 79 straipsnį įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra. PVM suma turi bÅ«ti apskaičiuojama nuo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės, kuri sudaro atlygį (iÅ¡skyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių arba paslaugos teikėjas (PVM įstatymo 15 straipsnis). 12.4.

Kadangi prekių ir paslaugų teikimas įforminamas PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, tai į PVM deklaracijÄ turi bÅ«ti traukiamos PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos (apmokestinamoji vertė, PVM suma). Todėl ieÅ¡kovė mokestinio PVM laikotarpio PVM deklaracijoje, apskaičiuodama mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ sumÄ , į jÄ privalo įtraukti visÄ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje apskaičiuotÄ pardavimo PVM sumÄ . Jeigu atsakovė nesumokėtų ar sumokėtų tik dalį PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje apskaičiuoto pardavimo PVM sumos, tai ieÅ¡kovė patirtų nuostolius, o atsakovė, jeigu ji pagal PVM įstatymo 58 straipsnį šį pirkimo PVM turėtų teisę įtraukti į PVM atskaitÄ , į PVM atskaitÄ Ä¯trauktų didesnę pirkimo PVM sumÄ , negu sumokėtų.

Toks sandoris nebÅ«tų ekonomiÅ¡kai pagrįstas ir sudarytų prielaidÄ manyti, kad atsakovė siekia sau ekonominės naudos. Todėl atsakovė ieÅ¡kovei turi sumokėti visÄ PVM sÄ skaitoje iÅ¡skirtÄ PVM sumÄ . Atsakovė, kaip paslaugos gavėja, turi pareigÄ nuo gautų paslaugų apmokestinamosios vertės sumokėti PVM į valstybės biudžetÄ . 12.5. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei nepriteisė dalies jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 4, 8.16 ir 8.19 punktus maksimali suma už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ sudarytų 527,04 Eur, o už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ â€“ 131,76 Eur.

Taigi už susipažinimÄ su pateiktais dokumentais, teisinę konsultacijÄ bei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ ieÅ¡kovės atstovas galėjo iÅ¡raÅ¡yti 790,56 Eur sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡rašė tik 380 Eur sÄ skaitÄ . Teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , nes byloje buvo iÅ¡kilusi bÅ«tinybė pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, atsikertant į atsakovės atsiliepimo argumentus. Be to, byla buvo sudėtinga, kadangi ginčas reikalavo specialių žinių mokesčių teisės srityje.

13. Atsakovė UAB „Padvaiskas ir KO“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės MB „Saugus kelias“ apeliacinį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Aplinkybė, jog atsakovė tęsė sutartinius santykius su ieÅ¡kove po to, kai pastaroji tapo PVM mokėtoja, nepatvirtina fakto, kad atsakovė sutiko su paslaugų kainos padidinimu PVM.

Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog Sutartimi Å¡alys susitarė dėl 15,00 Eur kainos už kiekvienÄ ieÅ¡kovės atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ . Atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti sutartinių santykių dėl to, kad ieÅ¡kovė įgijo PVM mokėtojos statusÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai nusprendė prie paslaugų kainos papildomai pridėti PVM ir taip padidinti paslaugų kainÄ , nėra pagrindas iÅ¡ karto nutraukti Sutartį, nes pačioje Sutartyje nustatyta, jog kilę ginčai, visų pirma, sprendžiami Å¡alių dialogo ir derybų bÅ«du.

Byloje esantis susiraÅ¡inėjimas patvirtina, jog Å¡alys tarėsi dėl kainos pakeitimo. Atsakovė, vadovaudamasi favor contractus principu, tikėjosi, jog Sutartį bus galima iÅ¡saugoti ir su ieÅ¡kove taikiai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ . Be to, staigus Sutarties nutraukimas bÅ«tų sÄ lygojęs atsakovės veiklos nutraukimÄ . 13.2. IeÅ¡kovė apie ketinimÄ tapti PVM mokėtoja žinojo daug anksčiau, nei ja tapo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, jog žinodama Å¡iÄ informacijÄ , kuri galimai turės įtakos tolimesniam Sutarties vykdymui, apie tai iÅ¡ anksto neinformavo atsakovės. SÄ skaita su PVM atsakovei buvo staigmena, Å¡alys iÅ¡ anksto nesiderėjo dėl padidintos paslaugų kainos.

Taigi pati ieÅ¡kovė nesilaikė Sutarties Å¡alių bendradarbiavimo ir kooperacijos principų. Avansus atsakovė mokėjo tik laikydamasi bendradarbiavimo principo, siekdama užtikrinti sklandžiÄ pačios ieÅ¡kovės veiklÄ , o vienos PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytos sumos sumokėjimas buvo atsakovės buhalterijos klaida. IeÅ¡kovės teiginys, kad per klaidÄ atsakovei apmokėjus neteisingÄ sÄ skaitÄ buvo teisėtai pakeista Sutartis, yra nepagrįstas. 13.3. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad paslaugų kaina nekito.

Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, jog į galutinę Å¡alių sutartÄ paslaugų kainÄ nėra įskaitomi mokėtini mokesčiai. Paslaugų kaina Sutartyje buvo nurodyta konkrečia suma, o ne „suma plius PVM“. Todėl teiginys, kad prie Sutartyje nustatytos 15 Eur už kiekvienÄ atvežtÄ darbuotojÄ kainos dar reikia pridėti ir PVM, yra nepagrįstas. Verslo praktikoje tiek parduodant turtÄ , tiek parduodant paslaugas visuomet yra nurodoma galutinė kaina kartu su visais mokėtinais mokesčiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai aiÅ¡kiai nurodoma, jog mokama „kaina plius PVM“.

Sutartyje nėra aptarta ar nurodyta, jog į nustatytÄ kainÄ neįeina ieÅ¡kovės mokėtini pelno, akcizų, nuo darbuotojų darbo užmokesčio skaičiuotini ar kitokie mokėtini mokesčiais. PVM yra lygiai toks pats mokestis valstybei, kaip ir kiti ieÅ¡kovės mokami mokesčiai už gautas pajamas pagal Sutartį. 13.4. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovei pareiga apmokėti PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytÄ PVM sumÄ kyla iÅ¡ PVM įstatymo nuostatų, yra nepagristi. Visi ieÅ¡kovės mokėtini mokesčiai, įskaitant akcizų, pelno, PVM ir pan., yra įskaičiuoti į Sutarties kainÄ .

Ieškovės cituojamos PVM įstatymo nuostatos šalių ginčui neturi jokios teisinės reikšmės. Mokesčių įstatymai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir reglamentuoja mokesčio mokėtojo ir valstybės santykius, tačiau neįtakoja trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Teismas teisingai nurodė, jog PVM įstatymas nereguliuoja šalių tarpusavio civilinių santykių. 13.5. Teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino ne tik ieškovei, tačiau ir atsakovei.

Teismas buvo neÅ¡aliÅ¡kas ir vertino abiejų Å¡alių procesinį elgesį bei procesinių veiksmų pagrįstumÄ . Pasirengimas bylai teisme vyko parengiamajame posėdyje, kurio metu ieÅ¡kovė galėjo pateikti visus įrodymus. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie savo esme atitinka dublikÄ , buvo parengti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės iniciatyva ir byloje nebuvo bÅ«tini. Teismas neribojo ieÅ¡kovės teisės pasisakyti ar pateikti įrodymus parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau pati ieÅ¡kovė jokių praÅ¡ymų dėl dokumentų prijungimo neteikė.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų, kurie bÅ«tų suponavę bÅ«tinybę teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atsirado bÅ«tinybė pakeisti atstovÄ byloje, kuris, turėjo iÅ¡ naujo susipažinti su byla, jai pasirengti bei parengti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nori turėti kelis skirtingus atstovus, negali bÅ«ti pagrindu priteisti didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 14.

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5 235,30 Eur PVM dalies priteisimo iš atsakovės ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡alys 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarė Transporto paslaugų teikimo sutartį Nr. 09/01, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo vežti atsakovės darbuotojus pagal suderintÄ grafikÄ , o atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei po 15,00 Eur už kiekvienÄ atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ . IeÅ¡kovė pagal VMI 2019 m. balandžio 5 d. sprendimÄ buvo įregistruota PVM mokėtoja. Todėl ieÅ¡kovė už 2019 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais suteiktas paslaugas pateikė atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose prie pagal Sutartį apskaičiuotos sumos buvo papildomai nurodyta ir PVM suma.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės nurodomos naujos padidintos kainos. Atsakovė reikalavo perraÅ¡yti sÄ skaitas, o 2019 m. gegužės 30 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, jog nutraukia Sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d. Dėl mokestinių prievolių įtakos Å¡alių civiliniams sutartiniams santykiams 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ji Sutarties kainÄ padidino savavaliÅ¡kai, teigdama, jog skaičiuoti PVM ir jį įraÅ¡yti į sÄ skaitÄ buvo ieÅ¡kovės pareiga pagal PVM įstatymo nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės argumentu, jog PVM mokėtoju fizinis ar juridinis asmuo yra registruojamas pagal imperatyvias įstatymo nuostatas, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, kurį lemia ne vien tik paties subjekto valia, bet ir jo teikiamų paslaugų ar prekių paklausa bei kaina rinkoje. Tačiau civilinę sutartį sudariusias Å¡alis taip pat saisto ir jų patvirtintos sutarties sÄ lygos.

17. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalis teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – Å¡ias normas nustato. Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms (CK 6.157 straipsnio 2 dalis).

18. Å alys Sutarties 1.2 punktu susitarė, jog atsakovė mokės už paslaugas po 15 Eur už kiekvienÄ ieÅ¡kovės atvežtÄ darbuotojÄ , neatsižvelgiant į nuvažiuotÄ atstumÄ . Å i sÄ lyga patvirtina, jog buvo susitarta dėl konkretaus teikiamų paslaugų įkainio, neiÅ¡skiriant ieÅ¡kovei tenkančių mokestinių prievolių bei neaptariant galimo jų padidėjimo. Pagal 1.3 punktÄ Sutartimi numatytų paslaugų teikimo pradžia buvo numatyta nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. IeÅ¡kovė PVM mokėtoja tapo 2019 m. balandžio 5 d., tai yra po septynių mėnesių nuo Sutarties sudarymo ir paslaugų teikimo pradžios.

Nagrinėjamoje byloje imperatyvios mokestines prievoles reglamentuojančios teisės normos nepasikeitė, tačiau pasikeitė ieÅ¡kovės statusas, tai yra ji įgijo papildomų mokestinių prievolių valstybei. Tačiau, atsižvelgiant į CK 6.189 straipsnio 1 dalyje sutartinėms nuostatoms suteiktÄ Ä¯statymo galiÄ , ieÅ¡kovė privalėjo dėl kainos padidinimo inicijuoti Sutarties sÄ lygų dėl paslaugos kainos keitimo procedÅ«rÄ , o ne iÅ¡ karto pateikti atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su padidinta paslaugų kaina.

Dėl atsakovės veiksmų vertinimo 19. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės veiksmus, kuriais ji faktiÅ¡kai sutiko su kainos padidinimu, nes po PVM sÄ skaitų pateikimo ir toliau naudojosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis. Atsakovė, gavusi PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir el.laiÅ¡kÄ su informacija apie PVM mokėjimÄ , turėjo nedelsiant atsisakyti paslaugų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais.

20. Pagal Sutarties 5.3 punktÄ bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik sudaryti raÅ¡tu, pasiraÅ¡ius abiejų Å¡alių įgaliotiems atstovams. Žodinės iÅ¡lygos neturi juridinės galios. Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį raÅ¡ytinė sutartis, kurioje yra iÅ¡lyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba jÄ nutraukti galima tik raÅ¡tu, negali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bÅ«du. Viena sutarties Å¡alis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties iÅ¡lyga, jeigu kita sutarties Å¡alis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes:

1) Å¡alių elgesiu turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas abiejų sutarties Å¡alių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai Å¡alių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes prieÅ¡ingu atveju, kitai Å¡aliai pažeidžiant sutarties laisvės principÄ , bÅ«tų primetamos sÄ lygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012);

2) Å¡alių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sÄ lygas turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Tokį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ sutarties Å¡alių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar Å¡alys savo elgesiu pakeitė sutarties sÄ lygas, teismai turi vertinti, ar Å¡alys savo elgesiu pakeitė sutarties sÄ lygÄ ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

22. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė ieÅ¡kovės 2019 m. balandžio 5 d. pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjo visÄ kartu su PVM. Tačiau 2019 m. gegužės 29 d. atsakovė teikė ieÅ¡kovei SusitarimÄ , pagal kurį siÅ«lė nutraukti Sutartį nuo 2019 m. gegužės 29 d. (b.l. 36), o 2019 d. gegužės 30 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie sprendimÄ nutraukti Sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d. (b.l. 38). IeÅ¡kovės pateiktame 2019 m. birželio 11 d.

Tarpusavio atsiskaitymų akte, kuriame ieÅ¡kovė nurodė, jog debeto suma ir galutinė skola yra 14 045,80 Eur, atsakovės atstovė ranka įrašė 8 210,50 Eur kredito sumÄ ir galutinį saldo (b.l. 35). Atsakovė 2019 m. birželio 12 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, jog nesutinka su sumomis, kurios pateiktos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir pakartotinai prašė jas pataisyti. Taigi atsakovė visiÅ¡kai sumokėjo tik 2019 m. balandžio mėnesio PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ , tuo tarpu gegužės ir birželio mėnesio Å¡alių susiraÅ¡inėjimas patvirtina tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl padidintos paslaugų kainos.

23. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė tik gavusi pirmÄ jÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su PVM, nedelsiant turėjo atsisakyti paslaugų, jeigu nesutiko su padidinta kaina. Pagal Sutarties 4 punktÄ , norint nutraukti Sutartį, Å¡alys apie tai turi praneÅ¡ti ne anksčiau, kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį. Taigi pačios Sutarties sÄ lygos nesuteikia atsakovei teisės iÅ¡ karto atsisakyti paslaugų, tai yra nutraukti Sutarties. Todėl negalima pripažinti pirmosios PVM sÄ skaitos visiÅ¡ko apmokėjimo, kaip patvirtinančio atsakovės sutikimÄ su Sutarties pakeitimu ir kainos padidinimu. Pagal Sutarties 5.6 punktÄ visi su Å¡ia Sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

24. Pagal CK 6.204 straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nuketėjusi sutarties Å¡alis turi teisę kreiptis į kitÄ Å¡alį praÅ¡ydama sutartį pakeisti. Å is praÅ¡ymas turi bÅ«ti pagrįstas ir pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nuketėjusiai Å¡aliai teisės sustabdyti sutarties vykdymÄ . Jeigu per protingÄ terminÄ Å¡alys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismÄ .

BÅ«tent ieÅ¡kovė, pateikdama atsakovei 2019 m. balandžio 5 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ su padidinta kaina, iÅ¡ anksto neįspėjusi ir nesuteikusi tinkamo termino atsakovei apsispręsti, pirmoji pažeidė tiek Sutarties sÄ lygas, tiek CK nuostatas, reglamentuojančias sutarties keitimÄ . Todėl aplinkybės, jog atsakovė dar tris mėnesius naudojosi ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis ir mokėjo avansus, nereiÅ¡kia, jog ji konkliudentiniais veiksmais sutiko su kainos padidinimu ir privalo ieÅ¡kovei sumokėti papildomai 5 235,30 Eur PVM.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu. Pirmos instancijos teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtų 962 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ pagrįstomis pripažino tik 307 Eur. IeÅ¡kovė su priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimu nesutinka, remdamasi Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais, kurių jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo, taip pat bylos sudėtingumu, kadangi ginčas reikalavo specialių žinių mokesčių teisės srityje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus yra pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginama. Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Taigi kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

28. IÅ¡vadÄ dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas.

29. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama Å¡alių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet Å¡alys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatÄ , kad teismas negalės bylÄ laimėjusiai Å¡aliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panaÅ¡iais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

30. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas detaliai pagrindė, kodėl nepripažino tam tikrų ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstomis, tai yra dalies mokesčio naujam atstovui už susipažinimÄ su pateiktais dokumentais, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ bei dalies mokesčio už atstovavimÄ 2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais. Nagrinėjama byla nepripažintina sudėtinga nei dėl sprendžiamų teisės klausimų, nei dėl vertinamų faktinių aplinkybių.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog sprendžiamas ginčas reikalavo specialių mokestinės teisės žinių. Sprendžiamas ginčas buvo susijęs tik su Sutartinės paslaugų kainos padidinimu, o ieÅ¡kovės pareiga mokėti PVM bei teikti atsakovei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nebuvo ginčijama. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas atitinkamai mažino ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovės teisė į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ nebuvo pažeista.

31. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau Å¡ių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

33. Atsakovė už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ advokatui sumokėjo 847 Eur. Pagal Rekomendacijų nuostatas maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ mokėtina suma buvo 1 675,70 Eur. Kadangi byla nepripažintina sudėtinga, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina pusė Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, tai yra 838 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei UAB „Padvaiskas ir KO“ iÅ¡ ieÅ¡kovės MB „Saugus kelias“ 838 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliaciniame procese. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas