dccc5eb9-bdbb-4701-84cf-228088536d5d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-876/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34587-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant prokurorei J. M., nuteistajam P. V., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam R.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje jam paskirta 45 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų areÅ¡to.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš P. V. priteista 20,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš P. V. priteista 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. K. naudai iš P. V. priteista 600,00 Eur turėtų procesinių išlaidų advokato darbui apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

P. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučių kieme, žodinio konflikto dėl automobilio parkavimo metu, smurtaudamas, tai yra tyčia papurkÅ¡damas aÅ¡arinių dujų į akis nukentėjusiajam R. K., padarė 1-mo laipsnio cheminį akių junginių ir ragenų bei akių vokų odos nudegimÄ cheminių dirginančių medžiagų poveikyje ir sukėlė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamasis P. V. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, socialinę brandÄ , kaltinamasis aiÅ¡kiai suvokė, jog tyčia papurkÅ¡damas aÅ¡arinių dujų į akis nukentėjusiajam R. K., gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekė. Teismas sprendė, kad įvertinus kaltinamojo P. V. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. praÅ¡o: atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti liudytoja R. L., pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį, priimant naujÄ nuosprendį – paskirti trumpesnį areÅ¡to bausmės laikÄ ir į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ kardomajame kalinime, priteistos 1000,00 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 300,00 Eur. 1.1. Skunde teigiama, kad su priimtu nuosprendžiu sutinka iÅ¡ dalies.

Neginčija, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to kaltu prisipažįsta. Tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, nes atsižvelgiant į akivaizdžiai neteisėtÄ nukentėjusiojo elgesį, teismas turėjo teisinį pagrindÄ skirti Å¡velnesnę bausmę. Taip pat, nesutinka su kardomojo kalinimo neįskaitymu į jam paskirtÄ bausmę. 1.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes priteista suma yra per didelė, nes paties nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, žeminantis ir įžeidžiantis automobilio savininkÄ .

Klijuodamas įžeidžiančio turinio lipdukus nukentėjusysis R. K. savivaldžiavo, jam papraÅ¡ius pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis taip elgiasi, nukentėjusysis pradėjo rėkti ant jo, reikÅ¡ti pretenzijas, savo tokiu elgesiu nukentėjusysis iÅ¡provokavo jo reakcijÄ , kad jis nesusivaldęs papurÅ¡kė jam į veidÄ dujų. Teismas turėjo teisinę galimybę priteisti minimaliÄ neturtinės žalos sumÄ â€“ 300,00 Eur. Mano, kad Å¡i suma ir yra protinga siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros. 1.3.

Skunde pažymima, kad nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis privalo atlyginti nukentėjusiojo advokato patirtas 600,00 Eur iÅ¡laidas. Jis neturi finansinių galimybių tokias iÅ¡laidas atlyginti ir Å¡i suma yra ženkliai per didelė, pats R. K. elgėsi neteisėtai. Nusikaltimas, kuriuo jis yra nuteistas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuo pat pradžių jis prisipažino kaltę, veikos padarytos aplinkybės buvo aiÅ¡kios ir sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu. Todėl mano, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio reikalo samdytis advokatÄ nepagrįsto civilinio ieÅ¡kinio paruoÅ¡imui, nes dėl patirtos žalos jis pats yra kaltas.

Todėl teismas nepagrįstai nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokatui apmokėti pripažino procesinėmis iÅ¡laidomis.? 1.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme tikslinga apklausti R. L., ant kurios vairuojamo automobilio buvo klijuojami lipdukai, tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip ji jausdavosi radusi apklijuotÄ automobilį. Jos parodymai yra svarbÅ«s nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

4. Atsiliepimų byloje negauta. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados 5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, bei bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Vienu iÅ¡ savo skundo reikalavimų nuteistasis praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti liudytojÄ R. L.. Å is klausimas buvo iÅ¡spręstas 2022 m. kovo 16 d. teismo protokoline nutartimi, todėl toliau apie jį nepasisakoma. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®vertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai iÅ¡analizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę.

Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. V. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. P. V. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje skirta 45 parų areÅ¡to bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų areÅ¡to bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog P. V. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, skirdamas P. V. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis teistas (1 t., b. l. 143-147), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 162-167), (duomenys neskelbtini). Jis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , niekur nedirba. (1 t., b. l. 170). P. V. pagal V. A. miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį taikomas suėmimas (2 t., b. l. 17). Atsižvelgdamas į tai, teismas neskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, o įvertinęs kaltinamojo P. V. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas jam skyrė bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sÄ lygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje byloje nenustatyta. Taip pat, sÄ lygų mažinti nuteistajam paskirtÄ bausmę nesuteikia ir nuteistojo teiginiai, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos parodo, kad nukentėjusysis galėjo iÅ¡provokuoti konfliktÄ su nuteistuoju, tačiau Å¡i provokacija nebuvo tokia didelė, kuri leistų mažinti nuteistajam paskirtÄ bausmę.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo Å¡velninti skirtÄ bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rÅ«Å¡is, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis, paskatos bei pasekmes, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iÅ¡ esmės. Dėl areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo 13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Å iuo atveju nuteistasis yra suimtas ir jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs sprendimas jį perduoti V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Acheno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį.

Nors ankstesni teistumai iÅ¡nykę, tačiau matyti, kad nuteistasis darė nusikalstamas veikas užsienio Å¡alyje, kas leidžia manyti, jog jo elgesys ir požiÅ«ris į nustatytas visuomenės taisykles nepasikeitė. Jo teistumai Lietuvoje iÅ¡nyko ne dėl teigiamai pasikeitusio nuteistojo elgesio ir požiÅ«rio į nustatytas visuomenės taisykles, o todėl, kad tuo laikotarpio jo nebuvo Lietuvoje. Padarytos veikos užsienio Å¡alyje leidžia manyti, kad nėra pagrindo galvoti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas panaikinÄ galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam esant suimtam ir jį ruoÅ¡iantis perduoti pagal Europos areÅ¡to orderį nebus įmanoma užtikrinti nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – vykdyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ . Dėl kardomojo kalinimo įskaitymo 14. Nuteistasis savo skunde nesutinka su kardomojo kalinimo neįskaitymu į jam paskirtÄ bausmę. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę. Å iuo atveju nuteistajam 2021 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J.

Š. 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-196). Nuteistasis ir jo gynėja teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad nuteistajam šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri po 30 dienų buvo pakeista kardomajam priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad nuteistajam šioje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei nebuvo taikytas laikinas sulaikymas, tokių duomenų byloje nėra.

Nuteistasis yra suimtas ir jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs sprendimas jį parduoti V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Acheno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį. Nuteistasis yra suimtas kitoje byloje, todėl BK 66 straipsnio 1 dalyje numatytas kardomojo kalinimo įskaitymas jam Å¡ioje byloje nėra taikomas. Dėl neturtinės žalos dydžio 15. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ar jį atmeta.

16. Analizuodamas nuteistojo apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nuteistasis, ginčydamas nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, pažymi tik tai, kad nukentėjusysis konfliktÄ iÅ¡provokavo pats. Å iuo atveju neginčijamai konstatuota, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104-107). Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ nuteistojo priteisti 230,00 Eur turtinei žalai ir 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 66-77).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ nuteistojo priteisė 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad kaltinamasis P. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriÅ¡kai, todėl nepatyrė jokių didesnių nepatogumų, nėra liekamųjų reiÅ¡kinių.

Teismas nurodė, jog atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, individualias Å¡ios bylos aplinkybes, į tokio pobÅ«džio bylose susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , neatsižvelgė į tai, kad paties nukentėjusiojo veiksmai įtakojo kilusį konfliktÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad nuteistojo veiksmai buvo sÄ lygoti tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusių konfliktiÅ¡kų santykių, į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį – 1 000 Eur, neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris mažintinas iki 400 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 19. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas priteisdamas nukentėjusiojo naudai turėtas iÅ¡laidas advokatui apmokėti, neatsižvelgė ir nevertino jo turtinės padėties ir priteisė iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam 600,00 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti, priteista suma neatitinka apelianto turtinei padėčiai ir turėtų bÅ«ti sumažinta.

20. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas sprendė, jog pirmos instancijos teismas nuo 800,00 Eur iki 600,00 Eur sumažino nukentėjusiojo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai dydį. Tokį sprendimÄ teismas priėmė atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės pripažinimÄ , bylos sudėtingumÄ , jos trukmę. Nukentėjusiajam atstovavusios atstovės vaidmuo byloje buvo aktyvus – ji susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rinko ir teikė į bylÄ dokumentus, dalyvavo teisiamajame posėdyje, teikė civilinį ieÅ¡kinį.

Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas atstovės paslaugoms apmokėti, rodo, jog Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstos, nėra aiÅ¡kiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi bÅ«ti atlygintos ta apimtimi, kuriÄ nusprendė priteisti apylinkės teismas. Å ioje dalyje nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl taip pat nekeistinas.

21. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, o priteistų neturtinės žalos ir advokato iÅ¡laidų sumos nėra per didelės, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl apeliacinio proceso iÅ¡laidų 22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant P. V. yra 13,33 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei.

23. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

24. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui P. V. teisės į gynybÄ užtikrinimas yra labiau reikÅ¡mingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieÅ¡ bÅ«tinumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 400 Eur. Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Remeika Judita Sungailaitė Gytis Večerskas