2017-12-13 Nr. AB-23436-3-62-3-01443-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-919-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01443-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 51.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Topagro“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. M. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Topagro“ dėl įsakymų, valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-977, kuriuo žemės sklypo ribos nustatytos UAB „Topagro“; 2) panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-856 „Dėl Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“; 3) panaikinti 2015 m. gegužės 25 d. NŽT Jurbarko skyriaus įsakymą Nr. 32VĮ-485-(14.32.2.) ir įsakymo pagrindu sudarytą 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32SŽN-91-(14.32.62) su UAB „Topagro“; 4) įpareigoti atsakovą atnaujinti žemės reformos žemėtvarkos procedūrą, kad pareiškėjui būtų leista pateikti prašymą NŽT Jurbarko skyriui nuomoti naudojamą žemės sklypą ir įtraukti jį į pretendentų sąrašus.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžių metu, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo, kuris verčiasi žemės ūkio veikla (yra įregistravęs ūkininko ūkį) ir kuriam buvo suteikta teisė naudotis žemės ūkio paskirties žemės sklypu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, teises, nes 2014 metų kovo mėnesį pradėjus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras, atsakovas apie rengiamą žemėtvarkos projektą pareiškėjo tinkamai neinformavo. Nors pareiškėjui 2014 m. balandžio 2 d. siųstas pranešimas grįžo neįteiktas, atsakovas, tai žinodamas, toliau tęsė administracinę procedūrą, kuri užkirto kelią pareiškėjui išsinuomoti žemės iki tol naudojamą valstybinės žemės sklypą.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog pradedant vykdyti administracinę procedūrą ir informuojant pareiškėją NŽT Jurbarko skyriui buvo ar turėjo būti žinoma pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, kadangi pareiškėjas yra greta esančio žemės sklypo savininkas ir savo gyvenamąją vietą Kauno mieste deklaravęs jau seniai. Vis dėlto atsakovas 2014 m. balandžio 2 d. pranešimą siuntė ne į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Kauno mieste, o naudojamo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). - t. y. į žemės sklypą, kuriame yra tik dirbamos žemės plotas. Sklypas netgi neturėjo individualaus adreso ir jame nebuvo deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.

4. Nurodė, jog pareiškėjas yra baigęs ūkininkavimo pradmenų mokymo programą kuri pagal Ūkininko profesinio pasirengimo reikalavimų aprašo 2.6 punktą patvirtina pareiškėjo pasirengimą ūkininkauti. Tai reiškia, kad asmuo pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą turėjo pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjo manymu, toks pažeidimas yra esminis ir daro procedūrą neteisėtą, kadangi pareiškėjui buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo subjektinę teisę – pateikti prašymą institucijai dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Esant neteisėtai procedūrai nebuvo pagrindo priimti ginčijamą administracinį aktą – 2015 m. gegužės 25 d. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 32VĮ-485-(14.32.2.) ir jo pagrindu sudaryti 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32SŽN-91-(14.32.62) su UAB „Topagro“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo ir teisėtas žemės naudotojas, ir gretimo žemės sklypo savininkas, jis turėjo pirmumo teisę Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalių prasme, kurią būtų galėjęs įgyvendinti, jeigu institucija būtų tinkamai atlikusi administracinę procedūrą (informavusi pareiškėją apie žemėtvarkos projekto rengimą).

5. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžių metu prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad NŽT Jurbarko skyrius 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 32VĮ-914.32.2.2.)-856 įpareigojo VĮ Valstybės žemės fondo žemėtvarkos ir geodezijos skyrių rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, esančios Šimkaičių seniūnijoje, Jurbarko rajone, žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą bei patvirtino teritorijos, parinktos žemėtvarkos planui rengti plotą, laisvos valstybinės žemės žiniaraštį, pretendentų, pageidaujančių įsigyti žemę ar nuomoti iš valstybės, sąrašą bei numatė šio žemėtvarkos projekto pradžią bei kitas organizacines priemones projektui rengti. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 2 d., kaip valstybinės žemės naudotojui pagal laikiną leidimą, buvo išsiųstas pranešimas registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) rajonas ir iki projekto rengimo pradžios (2014 m. gegužės27 d.) nebuvo gautas jo prašymas dėl valstybinės žemės nuomos bei jokie kiti papildomi dokumentai. Pareiškėjas ūkininko statusą įgijo tik 2014 m. gegužės 29 d. 2014 m. gegužės 27 d. dieną 12 valandą įvyko pretendentų, pageidaujančių disponuoti valstybine žeme ar įgyti nuosavybės teisę į ją, susirinkimas, kurio metu jie pasirinko pageidaujamus žemės sklypus. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-977 „Dėl Jurbarko rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti pretendentų susirinkimo rezultatai bei paskelbti NŽT interneto svetainėje.

7. Nurodė, jog pareiškėjas pagal leidimą naudojosi 3,30 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriam žemėtvarkos projekto metu buvo suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 32VĮ-419-(14.32.2.) patvirtintos ribos, plotas, nustatyta pagrindinė paskirtis. Šio įsakymo pagrindu žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Topagro“. Pažymėjo, kad pareiškėjas, kiekvieną kartą kreipdamasis į NŽT Jurbarko skyrių, nurodydavo atitinkamą adresą ir nurodytu adresu jam buvo išsiunčiamas atsakymas. Pareiškėjas nurodydavo šiuos adresus: (duomenys neskelbtini) rajonas arba (duomenys neskelbtini). NŽT 2013 metais, pareiškėjui išduodant leidimą laikinai naudotis 3,30 ha valstybinės žemė sklypu (duomenys neskelbtini) kaime, buvo žinomas paskutinis jo nurodytas adresas - (duomenys neskelbtini). Dėl to šiuo adresu 2014 m. balandžio 2 d. ir buvo siunčiamas pranešimas dėl žemėtvarkos projekto rengimo pradžios bei dalyvavimo jame. Atsakovo teigimu pareiškėjas nenurodė konkrečių teisės aktų, kurių pagrindu turėtų būti tenkinamas jo skundas. Pareiškėjo negalėjimas dalyvauti žemėtvarkos projekte nesukėlė jam pasekmių, kadangi žemėtvarkos projekto metu 2014 m. gegužės 27 d. jis neturėjo teisės aktų numatyto statuso, suteikiančio pirmumo teisę išsinuomoti žemė sklypą be aukciono, - t.y. dar nebuvo įregistravęs ūkininko ūkio Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Tokią pirmumo teisę turėjo UAB „Topagro“. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad NŽT Jurbarko skyriuje nėra išlikę pirminiai dokumentai: 2013 metų pareiškėjo prašymas leisti naudotis valstybinės žemės sklypu ir planinė medžiaga, kurių pagrindu buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-1078.

8. Tretysis suinteresuotas asmuo – UAB Topagro“ atsiliepime į patikslintą skundą, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT Jurbarko skyrius visas procedūras vykdė teisėtai, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundui patenkinti. Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-1078 „Dėl leidimo suteikti naudoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone“, kuriame yra įrašytas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) rajonas. Adresas į įsakymą rašomas, vadovaujantis pareiškėjo prašymu dėl laikino valstybinės žemės naudojimo, kuriame pats pareiškėjas ir nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT Jurbarko skyrių, 2015 m. kovo 6 d. prašyme taip pat yra nurodęs, kad gyvena būtent (duomenys neskelbtini). Šis faktas liudija, kad pareiškėjas gyvenamosios vietos adreso nekeitė. Pareiškėjas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui iki 2014 m. balandžio 2 d. nepateikė prašymo dėl naudojamų valstybinės žemės plotų nuomos, todėl jokių teisių ir pareigų neįgijo. Pareiškėjas ūkininko ūkį įregistravo tik 2014 m. gegužės 29 d., o prašymai buvo teikiami iki projekto rengimo pradžios - t.y. iki 2014 m. gegužės 27 d. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės išsinuomoti valstybinę žemę.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2014 m. birželio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-977 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašo tvirtinimo“ dalyje, kuria UAB „Topagro“ suformuotas 3,30 ha žemės sklypas (Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Panaikino 2015 m. gegužės 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus įsakymą Nr. 32VĮ-485-(14.32.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos UAB „Topagro“ Jurbarko rajone. Panaikino 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32SŽN-91-(14.32.62). Įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atnaujinti žemės reformos žemėtvarkos procedūrą, kad pareiškėjui Š. M. būtų leista pateikti prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui nuomoti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą ( Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įtraukti Š. M. į pretendentų sąrašus. Likusioje dalyje pareiškėjo Š. M. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-1078 leido pareiškėjui laikinai naudotis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių bendras plotas 3,30 ha, (duomenys neskelbtini) vietovėje. 2014 m. balandžio 2 d. NŽT Jurbarko skyrius registruotu paštu išsiuntė pareiškėjui pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, kuriame nurodė, jog pradedamas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas bei informavo, jog iki 2014 m. balandžio 10 d. pareiškėjas gali pateikti prašymus dėl naudojamų valstybinės žemės plotų nuomos. Minėtas pranešimas 2014 m. balandžio 5 d. grįžo siuntėjui su nuoroda, jog adresatas siuntos neatsiėmė. Nors atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į NŽT Jurbarko skyrių, pats nurodė savo adresą - (duomenys neskelbtini) rajonas, teismas vadovavosi gero administravimo principu ir vertino, kad tai negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo informavimu, atsakovas tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjui pateikti prašymą dėl jo naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2011 m. gegužės 30 d. baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Šis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-131 patvirtinto Ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų aprašo 2.6. punktą laikytinas tinkamu, kad būtų pripažintas asmens profesinis pasirengimas ūkininkauti. Ginčo žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas atitiko Žemės įstatymo 9 straipsnyje ir Taisyklėse nustatytus kriterijus, kad galėtų būti vertinamas jo pirmumas išsinuomoti Ginčo žemės sklypą - t. y. turėjo dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti, buvo Ginčo žemės sklypo teisėtas naudotojas, jo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

12. Teismui konstatavus, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos netinkamai informavo pareiškėją apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-977, dalyje, kuria UAB „Topagro“ suformuotas 3,30 ha žemės sklypas (Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) rajone, panaikino.

13. 2015 m. gegužės 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus įsakymą Nr. 32VĮ-485-(14.32.2.) ir įsakymo pagrindu sudarytą 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32SŽN-91-(14.32.62) su UAB „Topagro“ teismas irgi panaikino, konstatavęs, kad šie teisės aktai atsirado esant neteisėtam pagrindui – netinkamai vykdytai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūrai. Dėl tų pačių argumentų tenkino ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą - įpareigoti atsakovą atnaujinti žemės reformos žemėtvarkos procedūrą, kad pareiškėjui būtų leista pateikti prašymą NŽT Jurbarko skyriui nuomoti naudojamą žemės sklypą ir įtraukti jį į pretendentų sąrašus.

14. Pareiškėjo prašymą panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 32VĮ-(14.32.2.)-856 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ atmetė, teismas darė išvadą jog šis įsakymas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjo teisių.

III. 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2015 m. kovo 2 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1656-554/2016 ir bylą perduoti pagal teismingumą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti 2015 m. kovo 2 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1656-554/2016 ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo Š. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti apeliantui visas bylinėjimosi išlaidas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Topagro“ byloje laikosi pozicijos, kad valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Jurbarko rajone, įgijo valdyti nuomos sutarties pagrindu visiškai teisėtai, kadangi neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tokie veiksmai byloje nebuvo ir nėra nustatyti bei jais savo skunde nesirėmė pats pareiškėjas.

17. Nurodo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas, nei Civilinis kodeksas, nei jokie kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenustato teismams teisės vienašališkai panaikinti šalių sudarytas sutartis, neįrodinėjant sutarčių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindų.

18. Nurodo, kad teismas nekėlė klausimo, kaip priimtas sprendimas paveiks UAB „Topagro“ interesus ir teises.

19. Pareiškėjo Š. M. patikslinto skundo 3 reikalavimą teismui „panaikinti įsakymo pagrindu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32(ŽN)-91-(14.32.62) su UAB „Topagro“, tiek ir Kauno apygardos teismo sprendimą „panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 32(ŽN)-91-(14.32.62)“ vertina kaip neteismingą administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, valstybinės žemės nuomos sutartis laikytina civiline teisine sutartimi, o ne institucijos administraciniu teisiniu aktu, todėl tokia sutartis negali būti panaikinta administracinio teismo sprendimu ABTĮ nustatyta tvarka.

20. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai išnagrinėjo jam neteismingą bylą, pažeisdamas tiek galiojančius teisės aktus, tiek ir Specialiosios teisėjų kolegijos (T-147/2015) formuojamą vieningą teismų praktiką ir todėl priėmė visiškai neteisėtą ir todėl niekinį bei jokių teisinių pasekmių bylos dalyviams negalintį sukelti sprendimą. Šiuo pagrindu apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

21. Apeliantas nurodo, jog pareiškėjas faktiškai nesinaudojo ginčo žemės sklypu, todėl valstybinės žemės patikėtinis bet kokiu atveju privalėjo priimti sprendimą panaikinti leidimą pareiškėjui laikinai naudotis valstybine žeme, o tokio leidimo panaikinimas savaime reiškia ir bet kokio pareiškėjo pirmumo pretenduoti išsinuomoti valstybinės žemės sklypą Žemės įstatymo 9 straipsnio nustatytomis sąlygomis praradimą.

22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (Žin., 2012, Nr. 34-1685) patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, reglamentuojantis neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis. Pagal šį aprašą administraciniu aktu valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis už užmokestį iki tokios žemės pardavimo, nuomos sutarties sudarymo ir pan., kas ir buvo leista Š. M. 2013 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo įsakymu. Pagal NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-112 negali būti išnuomotas tretiesiems asmenims, nes žemės nuomos sutarties dalyku gali būti tik pagal teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre žemės sklypas ar jo dalis. Todėl apelianto manymu, Š. M. siekis byloje Nr. I-1656-554/2016 ginti savo tariamai pažeistus teisėtus interesus yra teismo negintinas, kadangi kildinamas iš paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes iš 2015 m. spalio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymo NŽT kopijos darytina išvada, kad Š. M. niekada faktiškai nenaudojo jam suteikto laikinai naudotis žemės sklypo, jį neteisėtai perleido naudotis kitam nesusijusiam asmeniui.

23. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Šarūnas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad santykiuose su NŽT buvo rūpestingas bei apdairus, tinkamai informavo tarnybą apie galimai pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą ar nurodė tarnybai savo adresą korespondencijai.

24. Apelianto manymu Žemės įstatymo 9 straipsnio kontekste Š. M. neatitinka sąžiningo žemės sklypo naudotojo kriterijų.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog teismas sprendimu teisingai konstatavo, kad nepakankamai buvo užtikrintas geras viešojo administravimo principas, tinkamai neinformuotas pareiškėjas apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, tuo užkirsdamas kelią pareiškėjui pateikti prašymą dėl jo naudojamo valstybinės žemės sklypo nuomos.

26. Atkreipia dėmesį, jog ginčo sklypu neteisėtai naudojosi ŽŪB „VG Ausieniškės“. Tokiu būdu, pareiškėjas neatitiko Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyto žemės naudotojo statuso (teisėtai naudojasi žemės sklypu), nes ja nesinaudojo, o kitas faktinis naudotojas ŽŪB „VG Ausieniškės“ buvo neteisėtas naudotojas. Nurodo, jog teismas nevertino pareiškėjo veiklos dėl ginčo sklypo naudojimosi, atsižvelgė į kitą faktinę aplinkybę ir teisingai konstatavo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta ir kita nuostata, taikytina pareiškėjo naudai – kadangi jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojosi su ginčo sklypu.

27. Nurodo, jog sutinka su apelianto pozicija, kad valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimas pažeidžia jo, kaip sąžiningo civilinio sandorio šalies, interesus. Taip pat mano, kad apelianto skundas yra pagrįstas, kad pažeistas bylos teismingumo klausimas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1656-554/2016 turėtų būti naikintinas.

28. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė pagristą sprendimą, kurį panaikinus būtų pažeisti teisėtų lūkesčių ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms principai tuo kartu užkertant kelią pareiškėjui, nesant jo kaltės, pareikšti prašymą vykdant žemės reformos žemėtvarkos procedūrą ir formuojant netinkamą praktiką.

29. Pareiškėjas pažymi, kad bylos teismingumą lemia byloje vyraujantis teisinis santykis, kuris negali būti nustatomas vien formaliai vertinant byloje pareikštų reikalavimų apimtį ir/ar jų pobūdį. Iš ginčo medžiagos matyti, kad esminis byloje keliamas klausimas yra nustatyti žemės reformos žemėtvarkos procedūros ir viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumą (atsižvelgiant į nacionalinės žemės tarnybos pareigų pažeidimą), o tokių klausimų pobūdis yra išimtinai administracinis.

30. Nurodo, jog kelto ginčo tikslas, ne paneigti nuomos santykius, o panaikinus įsakymus, dėl institucijos pareigų pažeidimo, atnaujinti žemės reformos žemėtvarkos procedūrą, sudarant tinkamas prielaidas pareikšti prašymą pareiškėjui žemės reformos žemėtvarkos procedūros metu.

31. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 32VĮ (14.32.2)-1078, kuriuo žemės sklypas suteiktas laikinai naudotis, yra individualus administracinis aktas, kuris pradėjus vykdyti žemėtvarkos procedūrą galiojo (nebuvo nuginčytas). Nei Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrius, nei pats trečiasis asmuo nėra kėlęs minėto akto teisėtumo (laikino naudojimosi žemės sklypu teisės panaikinimo) klausimo. Priešingai, kad pareiškėjas yra sąžiningas, patvirtinama ir paties NŽT veiksmais. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad pati NŽT išsiuntė pranešimą pareiškėjui kviesdama dalyvauti žemėtvarkos procedūroje tiktą atliko aplaidžiai, dėl ko iš esmės ir kilo šis ginčas.

32. Atkreipė dėmesį, jog byloje konstatuota, kad NŽT skyriuje nėra išlikę dokumentai, kurie patvirtintų, koks adresas buvo nurodytas pirminiuose dokumentuose pateiktuose prieš pradedant žemės reformos žemėtvarkos procedūrą. Todėl teigia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad 2014 m. pradėjus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą pareiškėjas buvo informuotas tuo adresu, kuris buvo nurodytas prieš tai NZT teiktuose dokumentuose. Pažymi, kad vien formalus pranešimo išsiuntimas negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo informavimu, todėl akivaizdu, kad NŽT pažeidė informavimo pareigą.

33. Pareiškėjas tvirtina, kad jeigu NŽT būtų tinkamai vykdžius savo pareigas pareiškėjui būtų neabejotinai atsiradusios teisinės pasekmės - jis būtų galėjęs išsinuomoti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

35. Pasisakydama dėl Nutarties 19 punkte nurodytų apelianto argumentų teisėjų kolegija remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojama procesinių teisės normų, reglamentuojančių rūšinio bylų teismingumo nustatymo taisykles, aiškinimo ir taikymo praktika.

36. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius, 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.-M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo. Nors byloje pareikšti ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau jie yra tiesiogiai susiję su minėtos sutarties sudarymu.

38. Tokiais atvejais Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-147/2015).

39. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančios teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, tad nėra pagrindo byloje pareikštų reikalavimų išskirti į atskiras bylas (žr. Nutarties 38 p. nurodytą teismingumo byloje priimtą nutartį).

40. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas yra priimto sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl nevertinant kitų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pagal teismingumą Vilniaus apylinkės teismui, nes atsakovas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 29 str., ABTĮ 21 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 29 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Topagro“ apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal teismingumą perduoti Vilniaus apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius