Legislator Case Law & Legislation
dcc6f584-a08d-468b-bf69-59326fff8dff AI generated

dcc6f584-a08d-468b-bf69-59326fff8dff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number dcc6f584-a08d-468b-bf69-59326fff8dff
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 9 200,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, jautėsi stebimas.

Legislator headnote

AI generated

dcc6f584-a08d-468b-bf69-59326fff8dff · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo.

Keywords

AI generated
unlawful entry unreasonableness of return to Afghanistan rights of landlord violation of foreign territorial sovereignty reception conditions appurtenance
AI generated
d7ddec1e-554d-46d2-b781-8ee8b7a77bc9
PareiÅ¡kėjas T. A. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2, 61–62) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamosios kameros plotas neatitiko reikalavimų. Jis turi bÅ«ti skaičiuojamas atmetus sanitariniam mazgui tenkantį plotÄ ir baldų užimamÄ plotÄ . Jis patyrė psichologinę traumÄ , sutriko jo visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl to jis nuolat kreipdavosi į Vilniaus PN psichiatrę, kuri paskirdavo vaistus, kuriuos jis vartojo ilgÄ laikÄ .
46509785-c4c1-4d81-99a9-917e7c327f56
PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b.
5dada290-9f04-4bab-81b2-c587271bfed6
?Administracinė byla Nr.
6a847574-6130-4265-b2a2-0fb306d1d77c
? Administracinė byla Nr.
bae8851b-d1d2-4331-aaac-59412ec01bee
praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) priteisti 1 000 Eur žalos atlyginimÄ .             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog žalÄ dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų jis patyrė kalėdamas Vilniaus PN, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. Nurodė, kad visÄ kalėjimo laikotarpį buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes buvo kalinamas nesilaikant ploto vienam asmeniui reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-4318-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02471-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 9 200,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 21 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, jautėsi stebimas.

DuÅ¡u pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę, kas neatitiko pareiÅ¡kėjo poreikių. Drabužiai nemokamai buvo skalbiami tik kartÄ per mėnesį, džiovinimui nebuvo sudarytos sÄ lygos. Gyvenamosiose patalpose pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas neveikė, o kitose (pasivaikščiojimo kiemeliuose, sporto zonose ir duÅ¡uose) jų nebuvo. Nebuvo sudarytos sÄ lygos pareiÅ¡kėjui dalyvauti užsiėmimuose. Dienos metu atimta patalynė ir grÄ Å¾inama tik nakties metu, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo priverstas visÄ dienÄ vaikščioti, o naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko jam trÅ«ko miego.

Kadangi į patalynės sÄ vokÄ neįeina čiužinys, nepagrįstai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jis buvo paimamas. Nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas. PareiÅ¡kėjas negalėjo užsiimti norima veikla, kuriai reikėjo kruopÅ¡tumo ir gero matomumo. Kamerose nebuvo jungiklių, skirtų valdyti apÅ¡vietimÄ , durys be garso izoliuojančios medžiagos, o grotos buvo ne ant langų, o prie sienos. PareiÅ¡kėjas negalėjo valdyti apÅ¡vietimo, iÅ¡ lauko sklisdavo triukÅ¡mas, o dėl grotų negalėjo iÅ¡valyti langų.

Dėl balandžio mėn. iÅ¡imtų langų teko kęsti didžiulį Å¡altį. Spintelės buvo iÅ¡daužytos ir be lentynų. Kamerų sienos nebuvo Å¡varios, apipuvusios, atsilupusios, buvo aiÅ¡kiai matyti pelėsis. Nebuvo radijo taÅ¡ko, o laikraÅ¡tį pareiÅ¡kėjas gavo tik kartÄ per savaitę (savaitės senumo). DuÅ¡e nebuvo atskirų patalpų persirengti. Negalėjo turėti daugiau kaip 2 kg. vaisių ir daržovių. PareiÅ¡kėjas buvo priverstas pirkti tik termiÅ¡kai apdorotÄ maistÄ .

Negalėjo įsigyti maisto produktų stiklinėse ar metalinėse pakuotėse. Nebuvo galimybės įsigyti maisto papildų.  2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 20–27) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi, nes taip siekiama užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuotolinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Duryse įrengtos stebėjimo akutės ar langelis. Kalinami asmenys privalo ir patys tvarkyti kameras, kuriose gyvena. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę yra skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Asmeniniai daiktai irgi skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos nuteistiesiems ir suimtiesiems grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ sausi. Neturint asmeninių lėšų, drabužiai skalbiami taip pat nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį.

Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kameroje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšveitimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta teisės aktų reikalavimuose. Įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kamerose yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nuolat prižiÅ«rint ir vėdinant patalpas nekyla problemos dėl pelėsių. Laikantis teisės aktų reikalavimų, įrengtos langų apsauginės grotos, kurios įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ .

Radijo taÅ¡kai yra įrengti visose kamerose. Elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais galima bÅ«tų valdyti naktinio, dieninio apÅ¡vietimo veikimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ patalpas. Veikia biblioteka, kurioje nuteistieji ir suimtieji gali gauti knygų ir (arba) periodinių leidinių. Maitinimas užtikrinimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Norėdamas apsipirkti parduotuvėje, suimtasis ar nuteistasis turi pateikti praÅ¡ymÄ . Dušų įrengimas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. Siekiant užtikrinti privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. DuÅ¡inėse yra įrengta vieta nusirengimui (apsirengimui), veikia mechaninė vėdinimo sistema. Jeigu drabužiai paliekami tvarkingai, bet nenumesti bet kaip, per 15 min. suÅ¡lapti negali. Nebuvo pastebėta nei vieno suimtojo ar nuteistojo, išėjusio iÅ¡ duÅ¡o su Å¡lapiais drabužiais.

PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, o pagal galiojančius teisės aktus, dienos metu tokiu atveju paimama patalynė. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei vieno argumento, kodėl Å¡i norma neturi bÅ«ti taikoma jo atžvilgiu. Norminis teisinis reguliavimas skundžiamas nustatyta specialia tvarka, o pareiÅ¡kėjas nepatenka į ratÄ subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl to į administracinį teismÄ . PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, neindividualizuotas, be konkretumo.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodė nei vienos valstybės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, jo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas. Teismas  konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

5. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ginčo laikotarpis nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d., kÄ patvirtina ir atsiliepimo medžiaga (b. l. 20–21), ginčo nėra. Kadangi nėra pagrindo abejoti keliamo ginčo laikotarpiu, todėl bÅ«tent Å¡is laikotarpis ir bus vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme pagal pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu ir duÅ¡u, pareiÅ¡kėjo stebėjimo, dušų įrengimo ir naudojimosi duÅ¡u tvarka 6. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIÄ®ET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Kaip matyti, teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini.

Ä®vertinus VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 50–53) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors VPN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors VPN Turto ir valdymo skyriaus praneÅ¡imas (b. l. 50–53) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, todėl VPN neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjui viso 92 paras neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu konstatuotini.

7. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad yra stebimas jam naudojantis sanitariniu mazgu, o ypač duše, kur pareiškėjas matomas visu kūnu. VPN atsiliepime nurodo, kad dušuose yra įrengtos pertvaros. Visgi VPN nepaneigė to, kad duše pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų. Dėl privatumo naudojantis dušu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog dušo patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiškėjui privatumo naudojantis dušu (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 ir kt.), o taip pat ir pertvarų duÅ¡e buvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas teigia prieÅ¡ingai, nei VPN, o objektyvių duomenų, pagrindžiančių jų pozicijÄ , VPN nepateikė, tokiu atveju, teismas spręs dėl privatumo naudojantis duÅ¡u pažeidimo kitų nustatytų pažeidimu kontekste, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo.

8. PareiÅ¡kėjas taip teigia, kad duÅ¡uose nebuvo atskirų patalpų persirengimui, dėl ko jo rÅ«bai suÅ¡lapdavo, galėjo nusiprausti tik kartÄ per savaitę. Vertinant šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ , atkreiptinas dėmesys į teisinį reguliavimÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) (2018 m. lapkričio 1 d. redakcija) 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietÄ pristatytiems asmenims Å¡varinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), duÅ¡inė, dezinfekavimo kamera.

Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad nusirengimo ir apsirengimo kambariai yra atskirti kaip atskira patalpa ir nėra nurodyta, kad duÅ¡inėje tokia patalpa turi bÅ«ti įrengta. Tokiu atveju, kai teisės aktai nenumato reikalavimo duÅ¡inėje įrengti nusirengimo (apsirengimo) kambario, pats pareiÅ¡kėjas turi elgtis apdairiai, pagal situacijÄ , naudodamasis duÅ¡u, susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliÅ«tų vanduo ir rÅ«bai nesuÅ¡laptų.

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad VPN netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti duÅ¡u, atmestini nepagrįsti. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini argumentai, susiję su teisės vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas Å¡io savo argumento nepagrindė reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, nenurodė, kada jam nebuvo leista pasinaudoti duÅ¡u, kaip dažnai jis nepertraukiamai negalėjo pasinaudoti duÅ¡u. PrieÅ¡ingai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėjas realizavo savo teisę pasinaudoti duÅ¡u, jo teisės Å¡iuo aspektu nebuvo suvaržytos.

Subjektyvus pareiškėjo nesutikimas su patvirtinta tvarka, nenustačius konkretaus pareiškėjo teisės pažeidimų, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl VPN neteisėtų veiksmų. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų (kamerų būklės (pelėsis, atsilupusios sienos, dirbtinio apšvietimo, šildymo, spintelių būklės, negalėjimo išvalyti langų, triukšmo), apsipirkimo parduotuvėje tvarkos, drabužių skalbimo tvarkos, patalynės suteikimo tvarkos, pareiškėjo užimtumo, iškvietimo mygtukų, elektros jungiklių, radijo taško, pasenusios spaudos) 9.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-106 (b. l. 55–57), kuris iÅ¡ esmės nėra aktualus, nes pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 326, kur buvo nustatytas higienos normos pažeidimas (dirbtinės apÅ¡vietos trÅ«kumo), tuo metu nebuvo laikomas, o iki jo perkėlimo į Å¡iÄ kamerÄ Å¡is pažeidimas buvo iÅ¡taisytas (b. l. 58). Kitas į bylÄ pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-3466 (b. l. 65–67), atsižvelgus į ginčo laikotarpį ir kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas per jį buvo laikomas, yra neaktualus.

VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 50–53) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip numatyta HN 134:2015. ApÅ¡vietimui naudojamos lemputės atitino Europos SÄ jungoje numatytus kokybės standartus, ženklas „CE“ ant lemputės rodo, kad gaminys atitinka Europos SÄ jungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Å ios lemputės nėra kenksmingos sveikatai.

Kitų objektyvių dokumentų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl kamerų įrengimo, byloje pateikta nėra. Tačiau pareiÅ¡kėjas pats nėra kreipęsis dėl Å¡ių sÄ lygų į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ (b. l. 11–19). Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis ir į įkalinimo įstaigos administracijÄ . PrieÅ¡ingai, VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 50–53) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pelėsio, grybelio kamerose nustatyta nebuvo.

PareiÅ¡kėjo argumentas dėl triukÅ¡mo taip pat nėra pagrįstas jokiomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kaip pareiÅ¡kėjas nustatė per didelį triukÅ¡mo lygį. TIÄ®ET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ ; lango angoje įstatomos metalinės grotos; lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. PĮĮET 16.9 papunktyje nustatyta, kad: kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ ; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai; iÅ¡ lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iÅ¡ skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus;

įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus pavirÅ¡iaus plieniniai strypai; grotų akutė negali bÅ«ti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo strypai į sienÄ Ä¯tvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iÅ¡ lauko pusės ant langų gali bÅ«ti įrengtas metalinis tinklas. Pagal šį teisinį reguliavimÄ , kamerose yra galimas vidinių grotų įrengimas. Todėl skundo aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas negalėjimo iÅ¡valyti langų, nes buvo ant jų grotos, vertinamas kritiÅ¡kai.

Pats pareiÅ¡kėjas dėl minimo nepatogumo nesikreipė į administracijÄ , todėl vertinti Å¡iÄ aplinkybę Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Todėl atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kurie iÅ¡ esmės yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobÅ«džio dėl kamerų įrengimo trÅ«kumų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju VPN neteisėtų veiksmų faktas negali bÅ«ti konstatuotinas.

10. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jo teisė apsipirkti parduotuvėje yra ribojama konkrečiu vaisių ir daržovių kiekiu, draudimu įsigyti prekių stiklinėse ir metalinėse pakuotėse, negalėjimu įsigyti papildų. Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai vertintini kaip abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas nepateikė reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė apsipirkti parduotuvėje buvo nepagrįstai suvaržyta.

Abejonę dėl to, ar pareiÅ¡kėjas realizavo savo teisę apsipirkti parduotuvėje kelia ir tai, kad byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiÅ¡kėjas nedirba, darbinių pajamų neturi, o 2019 m. balandžio 16 d. jo asmeninėje sÄ skaitoje buvo tik 0,04 Eur (b. l. 29). Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su jo nepasitenkinimu drabužių skalbimo tvarka, taip pat vertinami kritiÅ¡kai. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡sidžiovinti rÅ«bų, paneigta VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 50–53), kuriame nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.

PareiÅ¡kėjo subjektyvaus pobÅ«džio argumentai dėl, jo nuomone, netinkamos drabužių skalbimo tvarkos, nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu buvo pažeistos, ar dėl jų pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis į įkalinimo įstaigos administracijÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus. Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su jo nepasitenkinimu tuo, kad jam atliekant nuobaudÄ iÅ¡ jo dienos metu buvo paimta patalynė. PareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad padarė nuobaudÄ ir dėl to buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Å io skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

PareiÅ¡kėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sÄ lygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės, neturės galimybės tinkamai pailsėti. Visgi pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip Å¡is teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administracijÄ dėl to, kad iÅ¡ jo buvo paimtas čiužinys. Vien ta aplinkybė, jog ribojama asmenų teisė naudotis minkÅ¡tuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti VPN neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.

11. PareiÅ¡kėjas nepatenkintas elektros jungiklių įrengimo vieta ir aplinkybe, kad neveikė arba nebuvo pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų bei nebuvo radijo taÅ¡kų. VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 50–53) nurodyta, kad kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iÅ¡kvietimo mygtukai ir radijo taÅ¡kai. Kitose patalpose iÅ¡kvietimo mygtukų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais prie kamerų buvo sumontuotos elektros jungiklis, atliekantis ir saugiklių funkcijÄ , kuriais buvo galima valdyti apÅ¡vietimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ .

Kameros viduje elektros jungiklių įrengimas teisės aktuose nenumatytas. VPN nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kurie, teismo vertinimu, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Teismas sutinka su VPN teiginiu, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti pagalbos iškvietimo mygtukų kitose įkalinimo įstaigos patalpose. Pareiškėjas nepateikė reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių kuo konkrečiai pasireiškė jo konkrečių teisių pažeidimas.

Nenustatyta pagrindų abejoti VPN nurodytomis aplinkybėmis, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl tokių sÄ lygų nesikreipė nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ (b. l. 11–19) nei į įkalinimo įstaigos administracijÄ .

12. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam buvo duodami pasenę laikraščiai ir nebuvo užtikrintas jo užimtumas. Å iuo aspektu pareiÅ¡kėjas nenurodė, ar apskirtai buvo nors kartÄ kreipęsis dėl spaudos iÅ¡davimo ir dalyvavimo užimtumo programose. Å iuo atveju, vertinant skundo argumentus, bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , tačiau jo teisės buvo nepagrįstai ir neproporcingai suvaržytos. Tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

13. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas VPN buvo laikomas viso 92 paras ir įvertinus konstatuotÄ privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimÄ (92 paras), ir atsižvelgus į aplinkybę, kad VPN neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis duÅ¡u (13 parų (92 / 7)) kaip kumuliatyviÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bloginančiÄ aplinkybę, darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Dėl neturtinės žalos dydžio 14. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad VPN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas. Todėl, įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, ir atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mÄ stÄ bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 9 200,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiÅ¡kėjui M. Å . 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlygini. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėja Jolanta Malijauskienė