dcc65d64-722a-41b5-8064-0ae6eead97dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-483/2017                    Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00625-2015-7                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.1; 1.1.9.8; 1.2.17.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.1.8;2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4.                                            (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,vertėjaujant Alvyrai Klipčiuvienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,nuteistiesiems V.

F., P. J., gynėjams advokatams Ričardui GirdziuÅ¡ui, ArtÅ«rui Baužai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. F., nuteistojo P. J. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo: V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) - laisvės atėmimo bausme 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) - laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimo bausme 13 (trylikai) metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Konfiskuota iš V.

F. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 eurų valstybės nuosavybėn.Konfiskuota iÅ¡ P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 eurų valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. F. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos piliečiu P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. sausio 15 d., vykdydamas organizatorių P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus - vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir pargabenti į Latvijos RespublikÄ labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, iÅ¡vyko aukščiau minėtu transporto priemonių junginiu iÅ¡ Rygos, Latvijos Respublikos, į Ispanijos Karalystę, bei važiuodamas iÅ¡ Ispanijos Karalystės per Europos Å¡alis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., bei tÄ pačiÄ dienÄ , važiuodamas nuo Lietuvos valstybės sienos, apie 11.00 val.

Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., jo vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų, tokiu būdu iš Lenkijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometro, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino.1.1.

Be to, V. F. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, t. y. veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos piliečiu P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., kirsdamas Lenkijos - Lietuvos valstybių sienÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, vykdydamas organizatorių P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės Å¡aldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, gabeno labai didelį kiekį – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino, tokiu bÅ«du gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ narkotines medžiagas, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas jų muitinės kontrolei.1.2.

P. J. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos gyventoju V. F., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, davė nurodymÄ V. F. vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir į Latvijos RespublikÄ pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, važiuodamas iÅ¡ Ispanijos Karalystės per Europos Å¡alis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., bei tÄ pačiÄ dienÄ , važiuodamas nuo Lietuvos valstybės sienos, apie 11.00 val.

Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., jo vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigÅ«nų, tokiu bÅ«du P. J. organizavo labai didelio kiekio - narkotinių medžiagų 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino, neteisėtÄ gabenimÄ .             1.3.

Be to, P. J. nuteistas už tai, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais, t. y. veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos gyventoju V. F., ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, davęs nurodymÄ V. F. vykti transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir į Latvijos RespublikÄ pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, važiuodamas iÅ¡ Ispanijos Karalystės per Europos Å¡alis 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., važiuodamas vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, atvyko prie Lenkijos - Lietuvos valstybės sienos, kirto ir tokiu bÅ«du gabeno per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , kuri yra adresu Kalvarijos sav., Salaperaugio k., narkotines medžiagas neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, tokiu bÅ«du P. J. organizavo narkotinių medžiagų gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei.2.

Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.2.1.

Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas P. J. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, nepagrindė, kodėl P. J. laikomas organizatoriumi (ar dėl to, jog jis surinko organizuotÄ grupę, ar, kad vadovavo tokiai grupei, o gal dėl to, jog parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo). IÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad vykdant veikas buvo du organizatoriai - P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turėjo individualizuoti organizatorių veiksmus ir nustatyti, kuris iÅ¡ jų ir kÄ subÅ«rė, kuris ir kÄ palenkė daryti nusikaltimus bei pan.

Apelianto manymu, jog bÅ«tent tas asmuo, kuris nebuvo teisiamas, inicijavo nusikalstamÄ veiklÄ . Teismas privalėjo konstatuoti, kodėl nuosprendyje nustatytų veikų padarymui prireikė dar vieno organizatoriaus ir, kuo P. J. veiksmai buvo reikÅ¡mingesni nei to asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.2.2. Apelianto nuomone, organizatorius savo veiksmus turėtų atlikti nusikalstamos veikos pradžioje, ypatingai tai aktualu, kai nusikalstamÄ veikÄ padaro organizuota grupė, nes tada bÅ«tina nustatyti, kas jÄ subÅ«rė.

Organizatoriaus vaidmeniui turėtų bÅ«ti bÅ«dingi požymiai, rodantys, jog jis savo veiklÄ pradėjo anksčiau nei buvo įpusėta daryti nusikalstamas veikas. IÅ¡ nuosprendžio konstatuojamosios dalies nesimato, kas asmenis sutelkė į organizuotÄ grupę, kokius konkrečius veiksmus, rodančius, kad organizavo nusikaltimų padarymÄ , atliko P. J. Apygardos teismas nenustatė, kad P. J. subÅ«rė nuosprendyje minėtÄ grupę ar vadovavo paruoÅ¡iant nusikalstamas veikas, jog lenkė ar verbavo asmenis dalyvauti darant nuosprendyje apraÅ¡ytus nusikaltimus, kad suvienijo V.

F. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, jog sukÅ«rė nusikalstamos veiklos planus, numatė jų vykdymo bÅ«dus, priemones, nustatė tarpusavio ryÅ¡ius ir paskirstė bendrininkams vaidmenis. Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytos aplinkybės leidžia galvoti, kad V. F. siuntimas į Ispanijos Karalystę neturi nieko bendro su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ir parodo tam tikrÄ nuosprendyje esantį loginį prieÅ¡taravimÄ . Teismas nuosprendyje konstatavo, jog buvo duotas nurodymas V.

F. važiuoti į IspanijÄ , kita vertus, padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje vietoje į puspriekabę buvo pakrautos narkotinės medžiagos, nenustatyta, jog tos narkotinės medžiagos buvo pakrautos bÅ«tent Ispanijos Karalystėje, todėl iÅ¡ V. F. ir P. J. nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo paÅ¡alino aplinkybę, kad narkotines medžiagas V. F. gabeno iÅ¡ Ispanijos Karalystės.2.3. P. J. dirbo Latvijos įmonės SIA „O. F.“ vadybininku, o V. F. - vairuotoju, todėl vadybininko duotas nurodymas važiuoti įmonei priklausančiu transporto priemonių junginiu į vienÄ ar kitÄ Europos valstybę su kroviniu dar nerodo, kad tas vadybininkas organizavo nusikalstamų veikų padarymÄ .

Be abejo, kai kurie bylos duomenys galėtų duoti pagrindÄ manyti, jog P. J. prisidėjo prie veikų organizavimo, nes jis parinko transporto priemones bei vairuotojÄ , tačiau tokie jo veiksmai buvo atlikti tada, kai iÅ¡ esmės jau buvo pabaigti visi parengiamieji darbai padaryti tas veikas, kurias teismas pripažino nusikalstamomis.2.4. Apelianto nuomone, įrodomoji baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad P. J. ne tik nesubÅ«rė organizuotos ar kokios nors kitokios grupės, tačiau jis neatliko ir kitų organizacinių veiksmų.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ne P. J. sumÄ stė nuosprendyje apraÅ¡ytų veikų planÄ , ne jis sugalvojo, organizavo ir finansavo slėptuvės puspriekabėje padarymÄ , ne jis nusprendė, kur turi važiuoti V. F., kur ir už kiek bus nupirktos narkotinės medžiagos, kada ir kaip bus jos sukrautos į slėptuvę ir pan. Pirmosios instancijos teismas nutarė iÅ¡ P. J. nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo paÅ¡alinti narkotinių medžiagÄ Ä¯gijimÄ ir organizavimÄ Ä¯gyti narkotines medžiagas, o tai liudija, kad apygardos teismo teiginys, jog P. J. organizavo nusikalstamų veikų padarymÄ , prieÅ¡tarauja to paties teismo nustatytoms aplinkybėms.

Nuosprendyje teigiama, kad P. J. suteikė priemones narkotinių medžiagų gabenimui. Tokia iÅ¡vada, kaip ir aplinkybė, kad P. J. parinko vairuotojÄ , vertinant jas bendrininkavimÄ apibÅ«dinančių baudžiamųjų įstatymų prasme, labiau primena ne organizatoriaus, bet Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto padėjėjo vaidmenį, nes padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , tame tarpe teikdamas priemones nusikaltimui daryti arba Å¡alindamas kliÅ«tis, iÅ¡kilusias jo darymo metu.

P. J. prie asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atliekamų veiksmų prisijungė gerokai vėliau nei tam žmogui kilo sumanymas padaryti nusikaltimus, nei buvo atlikti parengiamieji darbai. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ R. P. buvo vykdomi nuo 2014 m. spalio 28 d. V. F. kriminalinę žvalgybÄ atliekančių pareigÅ«nų akiratyje atsirado 2015 m. sausio 19 d., o P. J. - tik tada, kai kriminalinė žvalgyba buvo atliekama V. F. bei R. P. atžvilgiu, prieÅ¡ P. J. tokie veiksmai nebuvo vykdomi, o tai leidžia galvoti, kad jis nebuvo toks aktyvus veiklos dalyvis, kurį bÅ«tų reikėję stebėti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

IÅ¡ byloje esančių P. J. ir R. P. telefoninių pokalbių matyti, kad bÅ«tent asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kaip pats pripažino 2014 m. gruodžio 4 d. pokalbio metu, suplanavo transporto priemonių junginio kelionę į IspanijÄ , nurodė, kada sunkvežimis su puspriekabe turėtų bÅ«ti toje Å¡alyje, liepė ieÅ¡koti krovinio ir t. t. Be to, iÅ¡ tų pačių pokalbių iÅ¡klotinių matyti, jog tas pats žmogus nurodė padaryti slėptuvę, finansavo jos įrengimÄ , ragino darbÄ pabaigti kaip įmanoma greičiau, nes, antraip, kyla grėsmė jo planams ir pan.

Pokalbiai telefonu rodo, kad P. J. buvo tik nurodymų vykdytojas. Apie nuveiktus darbus jis informuodavo R. P. ir laukdavo kitų paliepimų. Beje, būtent iš telefoninių pokalbių galima manyti, jog asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ketino skristi, kad galėtų prisidėti prie sklandaus kažkokių veikų darymo.?2.5. Situacijos nekeičia ir tai, jog muitinės darbuotojams sustabdžius V. F., pastarasis savo veiksmus derino su P. J., aptarinėjo, kokius parodymus duoti dėl puspriekabės ir savo veiksmų.

Telefoniniai pokalbiai rodo, kad V. F. ir P. J. suprato, jog gali turėti problemų, nes muitinės pareigÅ«nai puspriekabėje aptiko kažkokį krovinį, tačiau tie pokalbiai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent P. J. vadovavo nusikalstamai veikai. PrieÅ¡ingai, kai kurie V. F. pasakyti žodžiai leidžia galvoti, jog tuo metu dėl atitinkamos bÅ«klės P. J. nelabai galėjo suvokti, kas apskritai vyksta, nekalbant apie tai, kad jis bÅ«tų galėjęs kam nors vadovauti. Apelianto manymu, byloje neginčytinai nustatyta, kas sugalvojo padaryti nusikalstamas veikas, o P. J. tebuvo to asmens pagalbininkas, nežinantis tikrųjų jo ketinimų, buvo asmuo, kuris neperėmė vadovavimo.2.6.

Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra sudėtinga, reikalaujanti ilgo laiko, įvairių parengiamųjų, derinamųjų veiksmų, organizatoriumi gali bÅ«ti pripažintas ir asmuo, kuris įsitraukia į nusikalstamÄ veikÄ ne nuo pačių pirminių idėjų ar planų apie nusikalstamÄ sumanymÄ , svarbu nustatyti, jog asmens indėlis, įgyvendinant esminius nusikalstamos veikos požymius, organizuojant ir plėtojant nusikalstamÄ sumanymÄ , buvo svarbus. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai tikrai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, kad P. J. savo veiksmais perėmė ar pratęsė veikos koordinavimÄ arba vadovavimÄ jai.

Organizuoti galima tik tas veikas, kurios yra žinomos. Tuo tarpu teismo minimi įrodymai leidžia abejoti tuo, jog P. J. žinojo, kad bus gabenamos bÅ«tent tos medžiagos, kurios buvo aptiktos tikrinant transporto priemonių junginį. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo P. J. pripažino nusikalstamų veiksmų organizatoriumi.2.7. Apeliantas nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje privalėjo apraÅ¡yti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimÄ , bendrininkų veiklos organizuotumo lygį, aptarti vaidmenų pasiskirstymÄ bei juos atskleisti, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nurodyti, kokiais bylos duomenimis nustatytas ir kuo pasireiÅ¡kė abiejų nuteistųjų vaidmuo organizuotos grupės veikloje.

Apygardos teismas nenurodė, kokie bylos duomenys rodo, jog nuteistieji veikė organizuota grupe. Teismas praktiÅ¡kai nenustatė, kas subÅ«rė tokiÄ bendrininkų grupę. Nusikalstamos veikos nebuvo tokios sudėtingos, kad jas padaryti galėjo tik organizuota grupė. Vienas žmogus sugalvojo, kad į Latvijos RespublikÄ reikėtų atvežti narkotinių medžiagų, dėl to jis paprašė padėti įrengti puspriekabėje slėptuvę, nusiųsti vilkikÄ su puspriekabe į IspanijÄ . Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudojo P. J. ir V.

F., kurie ne tik nežinojo, koks iÅ¡ tiesų krovinys bus atvežtas į LatvijÄ , bet ir nesuprato, kad priklauso kažkokiai organizuotai grupei, juo labiau nenorėjo bÅ«ti tokios grupės dalyviais.2.8. Kauno apygardos teismas, norėdamas pagrįsti teiginį, jog nusikalstamos veikos padarytos organizuota grupe, nuosprendyje parašė, kad byloje nustatyta, jog V. F., P. J. ir dar vienas asmuo susitarė daryti labai sunkų nusikaltimÄ - didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimÄ , kiekvienas grupės narys, Å¡iuo atveju V.

F. bei P. J., turėjo savo vaidmenį ir atliko jam skirtÄ užduotį, t. y. jų veiksmuose yra visi susitarimo padaryti veikas organizuota grupe požymiai, o ta aplinkybė, kad byloje nėra nustatytas dar vienas organizuotos grupės narys, nepanaikina organizuotos grupės požymio buvimo V. F. ir P. J. veiksmuose. IÅ¡ tokio pakankamai lakoniÅ¡ko organizuotos grupės buvimo konkrečiu atveju argumentavimo galima įžvelgti kai kurių objektyviųjų bendrininkavimo organizuota grupe požymių, nors teismas ir nenurodė, kas nusprendė, kokius vaidmenis atliks nuteistieji, tačiau vien objektyviųjų požymių tokiais atvejais neužtenka.

Tuo tarpu subjektyvieji organizuotos grupės požymiai iÅ¡ viso neatskleisti. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kas patvirtina bendrininkų susitarimÄ veikti organizuota grupe, kuo nuosprendyje apraÅ¡ytas bendrininkų veiklos organizuotumo lygis pranoksta paprastÄ bendrininkų grupę, kokie duomenys liudija apie buvusį bendrininkų vaidmenų pasiskirstymÄ , jog kaltininkai suprato, kad nusikalstamas veikas daro kaip organizuotos grupės dalyviai ir norėjo veikti bÅ«tent organizuota grupe bei pan. 2.9.

Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad organizuotoje grupėje dalyvavo ne tik nuteistieji, bet ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelia klausimÄ , ar tÄ asmenį galima laikyti nusikaltimo padarymo subjektu, o tuo pačiu ir bendrininku. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje raÅ¡oma apie asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, tačiau niekam nekyla abejonių dėl to, jog faktiÅ¡kai turimas omenyje R. P. Jeigu dėl R. P. amžiaus lyg ir viskas aiÅ¡ku, tai dėl jo sugebėjimo suvokti daromos veikos pavojingumÄ arba valdyti savo veiksmus galima ir suabejoti.

Byloje nėra jokios informacijos, leidžiančios daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ apie R. P. galimybes suvokti savo veiksmus bei juos valdyti. Tokiu atveju liktų tik du įstatymo reikalavimus atitinkantys subjektai, tačiau jų veiksmai, kaip jie apraÅ¡yti nuosprendyje, tikrai nerodo, kad nuteistieji veikas vykdė organizuota grupė. Nėra pagrindo konstatuoti ir bendrininkų grupės, nes buvo tik vienas vykdytojas.2.10. Teismo sprendimas pripažinti P. J. organizuotos grupės dalyviu ir organizatoriumi turėjo įtakos tam, kad jis buvo nuteistas ypatingai griežta laisvės atėmimo bausme.

Faktas, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe, pripažintas P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teismas nuosprendyje pabrėžė, kad skiriant nuteistajam P. J. bausmę atsižvelgiama į tai, jog jis organizavo nusikalstamas veikas. 2.11. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad P. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatytus nusikaltimus. Nuteistieji V. F. ir P. J. nepripažino, jog suprato, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ yra gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

P. J. pateikė savÄ jÄ Ä¯vykių versijÄ apie į vienÄ pusę galimai gabentas cigaretes, į kitÄ pusę - presuotÄ tabakÄ . Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, apskritai nebuvo apklaustas, jo pozicija dėl byloje tirtų įvykių nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, betarpiÅ¡kai patvirtinančių, kad P. J. padarė Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatytus nusikaltimus.

Byloje esantys netiesioginiai įrodymai taip pat neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad P. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. 2.12. Byloje neabejotinai nustatytas nusikalstamų veikų dalykas, neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo ir narkotinių medžiagų kontrabandos objektyvieji požymiai. Beje, tos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pats P. J. negabeno labai didelio kiekio narkotinių medžiagų nei apskritai, nei per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ .

Pirmosios instancijos teismas P. J. su labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu bei jų kontrabanda susiejo teigdamas, kad jis veikė ne tik kaip organizuotos grupės narys, tačiau ir organizavo tuos nusikalstamus veiksmus. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių P. J. kaip nusikaltimų organizatoriaus vaidmenį. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ar 199 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), neužtenka vien tik objektyviųjų požymių nustatymo.

BÅ«tina įrodyti, jog P. J. bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, suprato, jog jos bus neteisėtai gabenamos per valstybės sienÄ , ir norėjo taip elgtis.2.13. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybę, jog Ispanijos Karalystėje P. J. įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. P. J. buvo nuteistas tik už neteisėtÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimÄ bei kontrabandÄ .

Toks teismo sprendimas rodo, kad baudžiamojoje byloje iš tiesų nebuvo įrodymų, jog P. J. davė pinigų rastųjų medžiagų pirkimui, susitarė su narkotinių medžiagų turėtojais dėl jų įgijimo, žinojo, kur, kada ir kokios medžiagos bus įgyjamos ir pan. Taip pat byloje nenustatyta, kad jis tuo metu, kada galėjo būti įgyti kokaino milteliai ir kanapių derva, buvo išvykęs iš Latvijos Respublikos, buvo toje vietoje, kur į slėptuvę buvo kraunamos narkotinės medžiagos, matė, kokios tai medžiagos, koks jų kiekis, kaip užmaskuojama slėptuvė ir pan.

Å ie faktai patvirtina, jog P. J. niekaip nebuvo tiesiogiai susijęs su kanapių dervos ir kokaino įgijimu. Nenustatyta, jog pats P. J. narkotinių medžiagų įgijimo vietoje jas pakavo ir dėjo į slėptuvę bei tuo pačiu žinojo, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. P. J. neneigė fakto, kad žinojo apie puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę, tačiau niekada nepripažino pats jÄ padaręs arba žinojęs, jog joje bus neteisėtai vežamos narkotinės medžiagos. 2.14. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia ne tik slėptuvės įrengimo faktu, bet ir informacija, gauta iÅ¡analizavus P. J. bei R.

P. telefoninius pokalbius, tačiau Å¡is faktinių duomenų Å¡altinis nėra toks patikimas ir informatyvus, kad juo bÅ«tų galima paremti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apeliantui atrodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas suabejojo telefoninių pokalbių įrašų teisėtumu, nes teismas 2015 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje įpareigojo prokurorę pateikti duomenis apie faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimÄ . Kriminalinės žvalgybos institucija atsisakė iÅ¡slaptinti jos turimÄ informacijÄ , galinčiÄ patvirtinti, ar buvo faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ .

Gavęs tokį atsakymÄ , teismas nebuvo nuoseklus, prieÅ¡ingai, tais duomenimis, kurių gavimo teisėtumu iÅ¡ pradžių suabejojo, vėliau pagrindė apkaltinamojo nuosprendžio teiginius. Kita vertus, kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys nebuvo tokie iÅ¡samÅ«s, jog jų pagrindu bÅ«tų galima paremti apkaltinamojo nuosprendžio teiginius.2.15. InformacijÄ apie tai, jog puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, P. J. galėjo gauti tik iÅ¡ R.

P., nes kitas nuteistasis V. F. neigė žinojęs, kÄ veža puspriekabėje. Turint omenyje, kad R. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo apklaustas, apie jo P. J. suteiktas žinias galima buvo spręsti tik iÅ¡ Å¡ių asmenų pokalbių telefonu. Byloje esančios pokalbių iÅ¡klotinės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. J. ne tik žinojo, kad puspriekabėje daroma slėptuvė, bet ir informavo R. P. apie darbų eigÄ bei terminus, apie užmokestį meistrui. Galima manyti, jog R. P. ragino darbÄ baigti kuo greičiau, kad transporto priemonės nuvažiuotų laiku ten, kur jis susitaręs ir, kur jo kažkas laukia.

IÅ¡ tų pačių pokalbių aiÅ¡kėja, jog buvo ieÅ¡koma krovinio Latvijoje, kad R. P. pažadėjo užsienyje surasti krovinį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas, nes, kaip nustatyta byloje, iÅ¡ tikrųjų legalÅ«s kroviniai buvo gabenami tiek iÅ¡ Latvijos, tiek ir Europos SÄ jungos valstybėse. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog P. J. susitarimas su asmeniu vardu R. dėl slėptuvės įrengimo ir kontrabandos gabenimo patvirtina, kad V. F. į reisÄ iÅ¡vyko su konkrečiu tikslu - gabenti narkotines medžiagas.

IÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad P. J. kalba su R. P. apie tai, kaip bus galima rasti slėptuvę, jog į tÄ slėptuvę bus kažkas dedama, tačiau manymas, kad tai bus narkotinės medžiagos, yra tik spėjimas, o apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis. Teismas tiksliai nenustatė nei kada, nei kas, nei kur į slėptuvę sudėjo narkotines medžiagas. Turint omenyje, jog V. F. vairuojamas vilkikas su puspriekabe Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirto 2015 m. vasario 8 d., krovimas turėjo bÅ«ti vykdomas sausio mėn. pabaigoje arba vasario mėn. pradžioje.

Apelianto nuomone, tik tuo metu P. J. galėjo sužinoti apie tai, kas pakrauta slėptuvėje.2.16. Byloje esančios pokalbių iÅ¡klotinės leidžia galvoti, jog nuo 2015 m. sausio mėn. vidurio P. J. iÅ¡ viso dvi savaites nebendravo su R. P., iÅ¡skyrus 2015 m. sausio 31 d. nereikÅ¡mingÄ pokalbį apie transporto priemonių iÅ¡krovimÄ ir naujo krovinio paieÅ¡kas, o su V. F. kalbėjo jo tiesioginio darbo reikalais. Nuo to laiko R. P. telefonu kalbėjo tik su V. F. IÅ¡ pokalbių galima manyti, kad V. F. vyko į IspanijÄ , kad vežė Å¡iaudus, kad buvo ieÅ¡koma krovinių, kad bus Olandijoje, kad krovinio grįžtant į Latvijos nėra ir, kad P. J. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais bei neatsako į telefono skambučius, tik 2015 m. vasario 1 d.

P. J. pradėjo atsigauti po daugiadienio girtavimo. Tos dienos pokalbis su V. F. vyko apie girtavimÄ , pinigus ir krovinio iÅ¡krovimÄ , o su R. P. - panaÅ¡iomis temomis. Tokioje situacijoje sunku daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. galėjo sužinoti, kur ir kas bus kraunama į slėptuvę. Nei vienas informacijos Å¡altinis nedavė pagrindo galvoti, kad P. J. kÄ nors žinojo apie narkotines medžiagas.2.17. Teisminio bylos nagrinėjimo metu dar kartÄ buvo apžiÅ«rėta puspriekabėje padaryta slėptuvė. Teismas, iÅ¡tyręs papildomai gautus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad, jeigu bÅ«tų vežamos kokios nors paprastos prekės, slėptuvės dydis nepateisino tų sÄ naudų ir atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi maskuojant slėptuvę, todėl, anot teismo, ji buvo skirta ne tabako ar cigarečių gabenimui, nes toks cigarečių gabenimas kontrabanda bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nepagrįstas.

Tai yra tik teismo pamÄ stymas, bet ne įrodymas, jog P. J. žinojo apie gabenamo krovinio pobÅ«dį. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad puspriekabėje slėptuvę darė ne P. J., todėl jis galėjo nežinoti jos dydžio, ko ir kiek galima joje paslėpti. Sprendimus dėl gabenamo krovinio pobÅ«džio ir kiekio priėmė ne P. J. Taip pat pastarasis negalėjo žinoti, kaip po narkotinių medžiagų sudėjimo bus užmaskuota slėptuvė. IÅ¡ P. J. pokalbių su R. P. matyti, jog P. J. greičiausiai žinojo, kurioje puspriekabės vietoje įrengta slėptuvė, galimai matė, kaip ji užmaskuota, tačiau Å¡ie duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ji buvo užmaskuota lygiai taip pat, kaip tada, kai joje buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.2.18.

Kauno apygardos teismas iÅ¡analizavęs P. J. ir V. F. telefoninių pokalbių, vykusių po V. F. sulaikymo, turinį, padarė iÅ¡vadÄ , jog V. F. ir P. J. ne tik suprato, kad V. F. buvo sulaikytas dėl puspriekabėje esančios slėptuvės, tačiau ir suvokė aplinkybę, kad puspriekabės slėptuvėje yra nelegalus krovinys. Tačiau tai neduoda pagrindo manyti, jog P. J. žinojo apie puspriekabėje esantį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Nelegalus krovinys gali bÅ«ti ne tik narkotinės, bet ir kitos prekės, iÅ¡vardytos Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnyje.

Nelegaliu kroviniu gali bÅ«ti taip pat akcizinės prekės ir pan.2.19. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nuteistųjų pokalbius, atkreipė dėmesį į frazes, iÅ¡ kurių matosi pokalbio dalyvių iÅ¡gÄ stis, pasimetimas, svarstymai, kaip iÅ¡sisukti iÅ¡ susidariusios situacijos, ir visiÅ¡kai nevertino tų pokalbių, kuriose buvo pasakyta, jog nei V. F., nei P. J. tiksliai nežino, kas gali bÅ«ti puspriekabės slėptuvėje. Nei vienas iÅ¡ pokalbio dalyvių nežinojo apie tai, jog klausomasi jų telefoninių pokalbių, todėl jų pasakyti žodžiai atspindi tai, kÄ jie galvojo ir norėjo pasakyti.

Teismo teiginys, kad kaltinamųjų žodžiai apie tai, jog jie nieko nežino, turi perkeltinę prasmę, nesiderina su tomis aplinkybėmis, kuriomis buvo įraÅ¡yti jų pokalbiai. Tik po to, kai muitinės pareigÅ«nai pragręžę puspriekabės grindis pamatė ant grÄ Å¾to esančiÄ medžiagÄ , galimai narkotinę medžiagÄ , nuteistieji, suvokę, kas už tai gali bÅ«ti, ėmė svarstyti, kokius paaiÅ¡kinimus turėtų duoti V. F. 2.20. P. J. kaltės nepatvirtina ir nuosprendyje paminėtas 2006 metų P. J. teistumas už narkotinių medžiagų kontrabandÄ arba ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu P. J. yra įtariamas Latvijos Respublikoje atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, padarytos veikiant organizuota grupe.

Teismas sutiko su tuo, jog nei ankstesnis teistumas, nei įtarimas kitoje baudžiamojoje byloje neturi įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje, bet toliau vis dėlto parašė, kad Å¡ie faktai patvirtina galimÄ P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda ir nagrinėjamoje byloje neprieÅ¡tarauja teismo padarytai iÅ¡vadai dėl P. J. kaltės. Teismo teiginys, jog tos aplinkybės patvirtina tik galimÄ P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda, rodo, kad teismas be tokio pobÅ«džio spėjimų neturėjo jokių kitų neginčytinų įrodymų, iÅ¡ tiesų patvirtinančių P. J. kaltę.

Apelianto nuomone, P. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis paremtas vien tik prieÅ¡taringais teismo samprotavimais, kurie procesine prasme negali bÅ«ti laikomi kaltės įrodymais.2.21. Negalima atmesti prielaidos, jog žmogus, žinantis, kad puspriekabėje yra padaryta slėptuvė, ir kaip įmonės vadybininkas, duodantis vairuotojui nurodymÄ su legaliu kroviniu vykti į užsienio valstybę, taip pat numanantis, jog toje slėptuvėje kažkuriuo metu gali bÅ«ti gabenamas nelegalus krovinys, tuo pačiu sÄ moningai sudaro sÄ lygas pasinaudojus įrengta slėptuve gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas.

Tačiau tokia įvykių seka gali rodyti tik netiesioginės tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) numatyti nusikaltimai gali bÅ«ti padaromi tik tiesiogine tyčia.2.22. Nebuvo paneigta P. J. versija apie akcizinių prekių gabenimÄ ir tų prekių kontrabandÄ . 2014 m. spalio 27 d. praÅ¡yme dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ R.

P. turėtų bÅ«ti vykdomi dėl to, jog jis galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), t. y. jas įgyja, laiko, gabena, siunčia ir realizuoja. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai prieÅ¡ šį asmenį buvo atliekami nuo 2014 m. spalio 28 d. iki pat V. F. vairuoto vilkiko su puspriekabe sulaikymo, tačiau nebuvo nustatyta, kad R. P. ar nuteistieji vykdė didelių arba nedidelių kiekių narkotinių medžiagų kontrabandÄ ar vien tik jais disponavo.

Å is faktas leidžia galvoti, kad iki to laiko Å¡is asmuo galėjo užsiimti tiek akcizinių prekių gabenimu, tiek jų kontrabanda, o P. J. toje veikloje galėjo dalyvauti kaip R. P. pagalbininkas. Slėptuvės dydis gali rodyti apie nedidelius gabenamų akcizinių prekių kiekius, nevirÅ¡ijančius ribų, nuo kurių prasideda baudžiamoji atsakomybė. Kalbant apie ekonominį tokių prekių gabenimo tikslingumÄ , galima galvoti, jog buvo siekiama ilgalaikės veiklos, kurios metu bÅ«tų atsipirkusios slėptuvės įrengimo sÄ naudos.

P. J. versijÄ patvirtina įraÅ¡yti jo ir R. P. pokalbiai apie prekes iÅ¡ bemuitės parduotuvės, duomenys apie tai, kad P. J. buvo iÅ¡vykęs į Rusijos FederacijÄ , kur, anot nuteistojo, suinteresuotiesiems asmenims perdavė presuoto tabako pavyzdžius ir gavo už tai 15 000 rublių, telefoniniai pokalbiai, kuriuose užfiksuota, jog jie su R. P. sprendė reikalus, susijusius su neįvardytų krovinių, supakuotų į vakuumines pakuotes, galimai nelegaliais pervežimais, diskutavo apie didelių ir mažų, greičiausiai transporto priemonių, judėjimÄ .2.23.

Teismas, pripažinęs, kad labai didelis narkotinių medžiagų kiekis per valstybės sienÄ buvo gabenamas transporto priemonių junginyje įrengtoje slėptuvėje, konfiskavo ne transporto priemones, bet priteisė iÅ¡ P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 31 660 eurų. Teismas, nusprendęs iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , privalėjo nustatyti to turto vertę. Å iuo atveju teismas rėmėsi Kauno teritorinės muitinės 2015 m. vasario 12 d. raÅ¡tu Nr.(9.4/20)-1B-3044 dėl transporto priemonių vertės, kuriame nurodyta, jog vilkiko MAN TGX18.440 vidutinė rinkos kaina – 35 720 eurų, o puspriekabės-Å¡aldytuvo MURSEM S3PJZS – 27 600 eurų.

Teismas neatsižvelgė į kitus teismui pateiktus duomenis apie transporto priemonių vertę, kuri buvo gerokai mažesnė nei ta, kuriÄ nustatė muitinės darbuotojai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pavesti specialistams nustatyti vilkiko ir puspriekabės vertę, o po to spręsti, kokia pinigų suma turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltininko ar kaltininkų.3. Nuteistasis V. F. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir V.

F. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti; panaikinti V. F. skirtÄ turto - 31 660 eurų konfiskavimÄ bei grÄ Å¾inti jam priklausantį telefonÄ â€žSamsung Galaxy“ ir iÅ¡ jo paimtus pinigus.3.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu ir jame iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, paskirta bausme. Apelianto nuomone, teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V.

F. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Teismas, netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl apeliantas nuosprendį laiko neteisėtu ir nepagrįstu.3.2. Apeliantas neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė spėjimais ir prielaidomis, teismo padarytų iÅ¡vadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga.

Nuosprendyje įrodymai buvo vertinti remiantis tikėtinumo sÄ lyga, nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys. Apeliantas teigia, jog buvo nuteistas už kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas V. F. pripažino kaltu, remdamasis iÅ¡ esmės tik telefoniniais pokalbiais bei Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nės A. B. tarnybiniais praneÅ¡imais.3.3. Apeliantas nurodė, kad nežinojo apie automobilio puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę ir joje buvusias narkotines medžiagas.

Apeliantas pacitavo savo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, bei nurodė, kad teismas nepagrįstai Å¡iuos jo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , ir neįvertino tai, kad V. F. nesuvokė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių, t. y. įvertino ne visus įrodymus ir iÅ¡kreipė jų prasmę V. F. kaltinančiu aspektu.3.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. F. suvokė, jog jo vairuojamo vilkiko puspriekabėje yra slėptuvė ir, kad joje paslėptos narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia.

Apeliantas nesutinka su teismo padarytu pokalbių vertinimu, kadangi teismas V. F. kaltinančiu aspektu iÅ¡kreipė ryšį tarp pokalbių turinio ir jo veiksmų įvykio dienÄ .3.5. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. buvo žinoma apie puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę, vien dėl to, kad V. F. kalbėdamas su P. J. sakė, jog tikrins puspriekabę ir dėl to jaudinosi. Tačiau nuosprendyje nesiremiama liudytojų - muitinės pareigÅ«nų D. Č. ir R. K. parodymais apie tai, kad V. F. visÄ patikrinimo laikÄ buvo prie automobilio, matė ir girdėjo kaip muitinės pareigÅ«nai apžiÅ«rinėjo puspriekabės vidų ir iÅ¡orę, matė ir girdėjo pareigÅ«nus Å¡nekant apie puspriekabės pažeidimus, be to, pareigÅ«nai V.

F. sakė, kad bus tikrinama puspriekabė rentgenu. V. F., visÄ tai girdėdamas ir matydamas, apie tai telefonu perpasakojo P. J., nes pergyveno dėl įmonės, kurioje dirbo, turto, kadangi pareigÅ«nai sakė, kad jei ras kÄ nors įtartino puspriekabėje, tai jÄ laužys. PareigÅ«nai, radę slėptuvę, V. F. klausė kaip į jÄ patekti, kaip jÄ atidaryti. V. F. nei apie slėptuvę, nei apie jos atidarymÄ nieko nežinojo, todėl pareigÅ«nai sakė, kad jÄ supjaustys ir vis vien pateks į slėptuvę.

V. F. bijojo, kad už pareigÅ«nų sugadintÄ puspriekabę įmonei turės sumokėti jis ir dėl to nukentėtų jo finansinė padėtis, todėl apie kiekvienÄ pareigÅ«nų veiksmÄ telefonu informavo savo tiesioginį darbdavį P. J. ir jo klausė, ar jis leidžia pareigÅ«nams jÄ gadinti. Tai V. F. darė tik dėl to, kad nenorėjo pats priimti sprendimo dėl ne jam priklausančios puspriekabės sugadinimo. V. F. pareigÅ«nams pasakė, kad darbdavys neprieÅ¡tarauja, kad jie puspriekabę visapusiÅ¡kai apžiÅ«rėtų, netgi jÄ sugadinant.3.6.

Teismas nepagrįstai V. F. jaudinimÄ si pokalbių su P. J. metu laiko kaip V. F. kaltės įrodymÄ . Teismas neįvertino žmogiÅ¡kųjų faktorių, kadangi natÅ«ralu, kad bet koks ir bet kokių pareigÅ«nų patikrinimas asmeniui sukelia nepatogumus ir jaudulį, nervinę įtampÄ . Å iuo atveju patikrinimo metu, V. F. nesitikint, buvo rasta slėptuvė, o joje ir narkotinės medžiagos, tai V. F. sukėlė ne tik jaudulį, bet ir Å¡okÄ . Teismas nepagrįstai iÅ¡kreipė V. F. vidinių iÅ¡gyvenimų prasmę jį kaltinančiu aspektu, įvertino, kad V.

F. jaudinosi dėl to, kad žinojo apie slėptuvę ir apie joje paslėptas narkotines medžiagas. Tačiau V. F. jaudinosi dėl to, kad bus sutrikdytas jo darbas, nes pareigÅ«nai ketino pjauti priekabos grindis, o suradus narkotines medžiagas, suprato, kad bus apkaltintas, kas ir įvyko.3.7. Teismas, pripažindamas V. F. kaltu, vertino tik kai kurias telefoninių pokalbių detales ir fragmentus, kad V. F., kalbėdamas telefonu su P. J., kalbėjo nervingai, vienas kitÄ ramino, kalbėjo apie tai, kokius parodymus reikia duoti, ir paėmęs jas iÅ¡ konteksto, įvertino tik kaip V.

F. kaltę įrodančias aplinkybes. Tačiau teismas nevertino, 2015 m. vasario 8 d. įvykusių telefoninių pokalbių su P. J. visumos, neįvertino tai, kad tie pokalbiai vyko po V. F. vairuojamo automobilio sulaikymo ir jo tikrinimo metu. Teismas nuosprendyje nenurodė kokie konkretÅ«s pokalbiai įrodo, kad jų metu V. F. derino parodymus su P. J. Apeliantas neigia derinęs parodymus su P. J., nes pokalbiuose P. J. įkalbinėjo V. F. kokius parodymus V. F. turėtų duoti. Jokių duomenų, kad V. F. rodė iniciatyvÄ ir su P. J. tarėsi kokius parodymus duoti pareigÅ«nams, telefoniniuose pokalbiuose nėra.

Å ių pokalbių metu P. J. vienaÅ¡aliÅ¡kai V. F. nurodė bÅ«ti ramiam, nenorėdamas, kad V. F. bÅ«tų nepagrįstai apkaltintas nusikaltimo, apie kurį nieko nežinojo, padarymu, liepė V. F. sakyti, kad jis nieko nežino. NatÅ«ralu, kad P. J., žinodamas apie slėptuvę, ir apie jÄ nieko nepasakęs V. F., jautėsi kaltas, kad V. F. gali bÅ«ti apkaltintas nusikaltimo, apie kurį nieko nežinojo, padarymu, todėl jį ramino, žadėdamas, kad atsiųs puspriekabės savininkÄ , kuris viskÄ pareigÅ«nams paaiÅ¡kins.3.8.

Pokalbiuose nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. F. žinojo apie slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, taip pat pokalbiuose nėra duomenų, kad V. F. tarėsi su P. J., kokius parodymus duoti pareigÅ«nams, visų pokalbių metu buvo kalbama apie priekabos savininko suradimÄ , kad pareigÅ«nai V. F. praÅ¡o parodyti, kaip atsidaro slėptuvė ir, jog ketina pjauti priekabos grindis.3.9. Teismas neįvertino tai, kad tuo metu, kai V. F. kalbėjo su P. J. ir R. P., V.

F. nežinojo, kad pareigÅ«nai kontroliuoja jo telefoninius pokalbius ir juos fiksuoja, tačiau V. F. telefoniniuose pokalbiuose su Å¡iais asmenimis nėra jokių duomenų, kad V. F. tiesiogiai ar užmaskuotai bÅ«tų su jais kalbėjęs apie slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas. Tai, kad V. F. nežinojo, jog puspriekabėje yra slėptuvė, ir suprato, kad tai yra eilinis puspriekabės patikrinimas, įrodo ir tai, kad V. F. skambino P. J. ir jam atvirai pasakojo puspriekabės apžiÅ«ros eigÄ bei žinutėmis bendravo su R.

P.3.10. Teismas nepagrįstai kaip V. F. kaltinantį įrodymÄ laiko tÄ aplinkybę, kad jis iÅ¡trynė iÅ¡ savo telefono adresų knygutės asmens vardu R. numerį. Apklausų metu V. F. nurodė, kad R. V. F. trukdė raÅ¡ydamas žinutes, todėl iÅ¡trynė jo numerį, tai padarė po to, kai buvo surasta slėptuvė ir pareigÅ«nai pasakė, kad joje gali bÅ«ti paslėptos narkotinės medžiagos, V. F. buvo labai susinervinęs, kad kaip automobilio vairuotojas dabar gali likti kaltas. 3.11. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tik įrodo, kad V.

F. atpasakojo P. J. pareigÅ«nų vykdytos puspriekabės apžiÅ«ros eigÄ ; apie rastÄ slėptuvę P. J. pasakė tik po to, kai jÄ aptiko pareigÅ«nai ir tai pasakė V. F., o apie rastas narkotines medžiagas P. J. pasakė vėliau - po to, kai jas pareigÅ«nai aptiko slėptuvėje ir tai pasakė V. F., kad tai gali bÅ«ti narkotinės medžiagos. Iki to laiko su P. J. nebuvo kalbama apie slėptuvę ir narkotines medžiagas.3.12. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. F. suvokė nusikaltimo aplinkybes, kadangi, kalbėdamas su asmeniu vardu R., jam pasakė apie surastÄ â€žkrovinį“.

Teismas nepagrįstai suteikė įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę V. F. pokalbio su R. P. pasakytam žodžiui „krovinys“, kadangi V. F., sakydamas žodį „krovinys“, neturėjo jokio tikslo įspėti R. P. ar jam praneÅ¡ti apie surastÄ slėptuvę ir narkotines medžiagas, kadangi tuo metu nežinojo ir nesuvokė, kad R. gali bÅ«ti su tuo susijęs. Teismas neįvertino to, kad iki pokalbio su R., V. F. buvo pasakęs P. J., kad pareigÅ«nai rado slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, jas įvardindamas narkotinėmis medžiagomis, o ne kroviniu; o asmeniui vardu R., apie Å¡ių medžiagų radimÄ , V.

F. pasakė vėliau nei P. J.; V. F. nebuvo jokio tikslo apie surastas narkotines medžiagas praneÅ¡ti užmaskuotai, jas įvardinant kroviniu. Apeliantas nurodo, kad tuo metu dėl rastų narkotinių medžiagų buvo susinervinęs, nes suprato, kad gali bÅ«ti apkaltintas jų gabenimu, be to, pareigÅ«nai V. F. liepė baigti pokalbį ir jau pildė jo sulaikymo dokumentus.3.13. Apeliantas mano, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , pagrįstÄ teisėjo pamÄ stymais, apie V. F. santykius ir bendravimÄ telefonu su P. J. bei asmeniu vardu R., kad V.

F. žinojo, kad gabena narkotines medžiagas. Telefoniniuose pokalbiuose su P. J. ir asmeniu vardu R. buvo kalbama tik apie vykimÄ Ä¯ IspanijÄ , OlandijÄ , apie krovinių paieÅ¡kÄ , apie tai, jog V. F. stovi vienoje ar kitoje Å¡alyje ir laukia krovinio pervežimui, apie tai, kad neturi pinigų kurui, buvo kalbama apie galimÄ V. F. susitikimÄ su asmeniu vardu R. Olandijoje. Tačiau apie narkotinių medžiagų pakrovimÄ ir gabenimÄ nėra net tiesioginių ar užmaskuotų užuominų nei viename iÅ¡ V. F. pokalbių su P. J. ir R.

P. V. F. nurodytas aplinkybės patvirtino ir P. J., kuris parodė, kad V. F., kaip automobilio vairuotojas, turėjo važiuoti į IspanijÄ , pinigų kelionei davė bei nurodė marÅ¡rutÄ V. F. virÅ¡ininkas P. J. Pastarasis parodė, kad V. F. nežinojo, kad automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė, bei, kad Å¡iuo automobiliu gali bÅ«ti gabenama kontrabanda. Å iuos P. J. parodymus patvirtina 2015 m. sausio 14 d., 17.37 val., P. J. ir R. P. telefoninis pokalbis (pokalbio Nr. IID-420), kurio metu P. J. ir R.

P. kalbėjo apie transporto priemonės paruoÅ¡imÄ reisui į IspanijÄ ir apie pinigų perdavimÄ V. F., jų organizuojamÄ V. F. ir R. P. susitikimÄ Kaune, apie priekaboje įrengtos slėptuvės „instrukcijÄ â€. Å io pokalbio metu P. J., kalbėdamas apie V. F., nurodė „Ne, jis nematė viso Å¡ito, tai tik aÅ¡ žinau”. Visa tai patvirtina, jog V. F. nežinojo apie slėptuvę, kad jis nebuvo narkotinių medžiagų gabenimo iniciatorius ar narkotinių medžiagų savininkas, arba jų pervežėjas. 3.14.

Tai, kad ir R. P. buvo suinteresuotas Å¡ia kelione, parodo R. P. pokalbiai su P. J. ir R. P. skambučiai V. F., R. P. pinigų davimas V. F. kelionei, susitikus automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie Kauno, bei R. P. atvykimas į OlandijÄ . Muitinės pareigÅ«nai, klausydamiesi V. F. telefoninių pokalbių su R. P., sužinojo, kad V. F. tik kaip vairuotojas palaiko santykius su asmeniu vardu R. ir, kad V. F. su R. P. bendravo tik P. J. nurodymu, manydamas, kad Å¡is asmuo yra susijęs su įmone, kurioje V. F. vežė krovinius.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad V. F. už nedidelį atlygį, kuris siekė tik iki 1 000 eurų, ir tik kaip vairuotojas vykdė nurodymus, neįtardamas ir nežinodamas, jog gabena narkotines medžiagas. Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. F. žinojo apie gabenamas narkotines medžiagas ir tai darė tyčia, yra nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis ir yra klaidinga.3.15. Kauno apygardos teismas, pripažinęs V. F. kaltu, neskyrė reikiamo dėmesio kaltės nustatymui, įvertino ne visus įrodymus arba iÅ¡kraipė jų prasmę, kiekvienÄ Ä¯rodymÄ vertino atskirai, neanalizuojant jų visumos, ir dėl to nepakankamai atskleidė kaltės turinį.

Teismas, pats sau prieÅ¡taraudamas, teigia, kad V. F. negalėjo nesuvokti ir tiksliai žinojo apie slėptuvę, nes puspriekabėje matė naujus remonto darbus, o dėl to, kad krovinys buvo ypatingai slepiamas, turėjo suvokti, kad tai yra narkotinės medžiagos, tačiau nuosprendyje raÅ¡o ir teigia, kad puspriekabės slėptuvė buvo uždengta ypatingomis medžiagomis, tvirta, nepajudinama danga, uždengiančia visÄ puspriekabės plotį, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad vizualiai apžiÅ«rėjus, be rentgeno pagalbos, jos aptikti neįmanoma.

Teismas nuosprendyje nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad V. F. apžiÅ«rėjo puspriekabės vidų, tik rėmėsi prielaidine iÅ¡vada, kad V. F., apžiÅ«rėjęs puspriekabės vidų ir pamatęs naujus remonto darbus, turėjo suvokti, kad ten įrengta slėptuvė ir slepiamos narkotinės medžiagos.3.16. Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad V. F. turėjo suvokti, kad slėptuvė užpildyta, t. y., kad joje atlikti darbai slepiant krovinį dugne, ir padarė jokiais įrodymais nepagrįstÄ prielaidÄ , kad puspriekabė nebuvo sugedusi ir joje jokių darbų atlikti nereikėjo.

Teismas padarė neteisingÄ , jokiais įrodymais neparemtÄ iÅ¡vadÄ , kad duoti parodymus apie puspriekabės gedimÄ V. F. susitarė su P. J. jau po sulaikymo.3.17. Teismas neobjektyviai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertino įrodymus, kadangi V. F. parodymus laikė kaip gynybinę versijÄ , todėl neįvertino tai, kad apie puspriekabės gedimÄ V. F. pasakė jau pirminės apklausos metu 2015 m. vasario 9 d., o P. J. buvo sulaikytas ir apklaustas žymiai vėliau. Po to, kai buvo apžiÅ«rėta puspriekabė ir joje rasta slėptuvė, pareigÅ«nai, sulaikę V.

F., iÅ¡ jo paėmė darbinį ir asmeninį telefonus, todėl susisiekti su P. J. ir aptarti parodymus V. F. neturėjo galimybės; V. F. neigia kalbėjęs apie tai su P. J. puspriekabės apžiÅ«ros metu, kol iÅ¡ jo dar nebuvo paimti telefonai. Nėra jokių duomenų ar telefoninių pokalbių, kurie įrodytų, kad V. F. tartųsi su P. J. dėl parodymų apie sugedusiÄ puspriekabę. V. F. apklausų metu parodė, kad automobilio priekaba-Å¡aldytuvas tikrai buvo sugadinta, buvo nutraukta oro padavimo sistema, kai buvo kraunamas ir iÅ¡kraunamas Å¡ienas, ir tai pastebėjo tik iÅ¡krovus Å¡ienÄ Olandijoje.

V. F. automobilio tachografe duomenų nekeitė, įrenginys elektroninis, todėl negalima nieko pakeisti, iÅ¡ jo turi matytis, kiek ir kur V. F. važiavo, kur buvo sustojęs. Tai, kad puspriekabė Olandijoje buvo sugadinta, 2015 m. balandžio 30 d. apklausos metu patvirtino ir P. J.3.18. Nuosprendyje nesiremiama liudytojos D. Č., muitinės pareigÅ«nės, parodymais, kad V. F. visÄ laikÄ buvo prie automobilio, matė ir girdėjo kaip muitinės pareigÅ«nai apžiÅ«rinėjo puspriekabės vidų ir iÅ¡orę, ir, kad jie V.

F. sakė, jog transporto priemonė bus tikrinama rentgenu; V. F. buvo ramus ir jokio įtarimo nesukėlė. Liudytojas R. K., muitinės pareigÅ«nas, atlikęs automobilio ir puspriekabės patikrinimÄ rentgeno sistema, parodė, kad pamatė puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę. Puspriekabės grindų medžiaga tęsėsi per visas puspriekabės grindis, jos nebuvo galima atidaryti. Liudytojas parodė, kad jis pats nežino, per kur buvo padarytas patekimas į slėptuvę; vairuotojas jokių įtarimų nesukėlė, V.

F. elgėsi ramiai. Liudytojų D. Č. ir R. K. parodymuose nėra duomenų, kad V. F. bÅ«tų žinojęs, jog jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė ir, kad jam buvo žinoma, kad gabeno narkotines medžiagas. Apelianto nuomone, teisme iÅ¡tirtos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. F. nežinojo apie slėptuvės buvimÄ , kad jis į slėptuvę narkotinių medžiagų nesudėjo ir tuo labiau nežinojo apie narkotinių medžiagų gabenimÄ .3.19. Specialisto iÅ¡vados taip pat patvirtina V.

F. parodymus apie tai, jog jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, nes ant paketų, apvilktų skaidrios spalvos plastikine plėvele, ir ant skaidrios bespalvės plastikinės plėvelės, paimtų 2015 m. vasario 8 d. įvykio apžiÅ«ros metu, V. F. rankų pėdsakų nerasta. Be to, kaip matyti iÅ¡ vilkiko puspriekabės apžiÅ«ros metu darytų įrašų bei liudytojų - muitinės pareigÅ«nų D. Č. ir R. K. parodymų, patekti į negamykliniu bÅ«du įrengtÄ slėptuvę buvo sudėtinga, reikėjo gan ilgo laiko.

Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad slėptuvę paruošė V. F. nežinomi asmenys, kurie taip pat sudėjo į slėptuvę narkotines medžiagas V. F. to nežinant, V. F. palikus automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Ispanijoje arba Olandijoje.3.20. Byloje nėra duomenų apie tai, kad P. J. ar R. P. bÅ«tų informavę V. F. apie įrengtÄ slaptavietę, padarytÄ automobilio puspriekabėje, ar gabenamÄ â€žkrovinį”. PrieÅ¡ingai, telefoniniame pokalbyje su asmeniu vardu R., P. J. kaip tik sakė jam, jog jis V.

F. apie įrengtÄ slėptuvę puspriekabėje neinformavo. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme P. J. parodė, kad V. F. apie įrengtÄ puspriekabėje slėptuvę nežinojo.3.21. V. F. už tokio didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimÄ buvo pažadėtas tik kelių Å¡imtų eurų atlygis. Toks mažas užmokesčio dydis už Å¡iÄ paslaugÄ tik patvirtina V. F. aiÅ¡kinimÄ , jog jis nežinojo, kad jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra vežamos narkotinės medžiagos.

V. F. suprato, kad tas užmokestis yra atlygis už vilkiko vairuotojo darbÄ bei iÅ¡laidas kurui, o ne už narkotinių medžiagų pervežimÄ , apie kurias nieko nežinojo. Duomenų, keliančių abejonių V. F. parodymų patikimumu, byloje nėra. Byloje iÅ¡tirtos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad V. F. žinojo ir turėjo suvokti, kad jo vairuojamo automobilio puspriekabėje yra įrengta slėptuvė ir joje slepiamos bei gabenamos narkotinės medžiagos. 3.22. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad buvo duomenų apie tai, jog V.

F. užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda, todėl buvo prašoma gauti teismo leidimo jį sekti. V. F. neteistas, negalėjo būti jokių duomenų apie tai, kad jis užsiima narkotikų gabenimu kontrabanda, todėl V. F. pokalbių klausymasis neturėjo jokio faktinio pagrindo.3.23. Nuosprendyje teigiama, kad V. F. parodymai dėl telefoninių pokalbių turinio prieštaringi. V. F., ikiteisminio tyrimo metu klausydamas jam pateiktų pokalbių, neneigė, kad kalbėjo su P. J. ir R. P., juos komentavo.

V. F. parodė, kad telefonu kalbėjo tik apie kelionę, kurÄ ir krovinį. Å iuos parodymus V. F. patvirtino ir teisme, paaiÅ¡kindamas visas jam žinomas aplinkybes. Nuosprendyje taip pat raÅ¡oma, kad V. F. kaltę patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, tačiau Å¡ie protokolai tik patvirtina tai, kad V. F. mobilaus ryÅ¡io telefonu kalbėjo su R. P., bet nepatvirtina tai, kad pokalbiuose su R. P. bÅ«tų kalbama atvirai ar Å¡ifruotai apie narkotines medžiagas, jų įgijimÄ , gabenimÄ .

Pirmosios instancijos teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent V. F. narkotines medžiagas gabeno per Europos SÄ jungos teritorijÄ bei 2015 m. vasario 8 d. jas pergabeno per Lenkijos-Lietuvos valstybinę sienÄ . Teismas nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė V. F. pokalbiams su P. J. ir asmeniu vardu R., vykusiems 2015 m. vasario 8 d., t. y. po automobilio sulaikymo. V. F. paaiÅ¡kino, kad po to, kaip pareigÅ«nai surado puspriekabėje narkotines medžiagas, buvo Å¡oke, nes iÅ¡ pokalbio su pareigÅ«nais suprato, jog bus suimtas, todėl pokalbio metu su R. pasakė, kad jam surastų advokatÄ , nes manė, kad tai R. ir P. J. reikalas.

Taip pat V. F. parodė, kad 2015 m. vasario 8 d. iÅ¡siuntė R. SMS praneÅ¡imÄ , nurodydamas, kad jį sulaikė ir „surado krovinį“. V. F. paaiÅ¡kino, kad nežinojo, koks tai krovinys, todėl pokalbio metu ir žinutėje R. neįvardino, kad tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos; o surasti advokatÄ prašė dėl to, kadangi tuo metu iÅ¡ pareigÅ«nų tarpusavio pokalbio apžiÅ«rint puspriekabę, suprato, kad tai gali bÅ«ti narkotinės medžiagos ir dėl jų gali likti kaltas, nes jas vežė, suprato, kad tai yra rimti reikalai, ir kadangi neturėjo jokių žinių apie Lietuvos teisinę sistemÄ , niekada iki to laiko nebuvo panaÅ¡ioje situacijoje, norėjo, kad jam viskÄ paaiÅ¡kintų ir padėtų profesionalus teisininkas. 2015 m. vasario 8 d. pokalbių su P. J. metu V.

F. reikalavo, kad P. J. surastų Å¡ios priekabos savininkÄ , kuris pasiaiÅ¡kintų muitinės pareigÅ«nams dėl slėptuvės ir jos tÅ«rinio. Be to, V. F. neįvykdė P. J. liepimo sunaikinti dokumentus. V. F. po to, kaip buvo rastos narkotinės medžiagos, iÅ¡ tiesų iÅ¡sigando, suprasdamas, kad gali likti kaltu, todėl ir sakė surasti advokatÄ , nesutiko naikinti dokumentų bei sakyti, kad su Å¡ia priekaba nevyko į reisÄ . Tokiu bÅ«du teismas nepagrįstai 2015 m. vasario 8 d. pokalbiams, vertindamas juos tik pagal tÄ aplinkybę, jog V.

F. vairuojamo vilkiko puspriekabėje buvo rastos narkotinės medžiagos, suteikė išskirtinę reikšmę, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad tai turi būti vertinama neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Teismo padarytos išvados dėl V. F. kaltumo nėra pagrįstos įrodymais, ištirtais ir patikrintais teisiamajame posėdyje. Teismas padarė klaidingas išvadas, nepagrįstai pripažino V. F. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. 3.24.

Bylos duomenys nepatvirtina V. F. kaltės - veikiant tiesiogine tyčia gabenus narkotines medžiagas, todėl negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų kontrabandÄ . Taip pat bylos duomenys nepatvirtina V. F. kaltės - veikiant tiesiogine tyčia disponavus narkotinėmis medžiagomis, todėl negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė už disponavimÄ dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Teismo iÅ¡vada, kad V. F. žinojo, jog gabena narkotines medžiagas, yra nepagrįsta, kadangi tai buvo grindžiama ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais bei teisėjo nusiteikimu apkaltinti V.

F. Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. F. kaltę, t. y., kad jis žinojo apie įrengtÄ slėptuvę ir tyčia galėjo gabenti narkotines medžiagas. Kadangi tai yra nepaneigta, todėl teismas visas abejones turėjo vertinti V. F. naudai.3.25. Toks įrodymų vertinimas leidžia pagrįstai manyti, kad pirmos instancijos teismas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė vien tik telefoniniais pokalbiais, pareigÅ«nės, atlikusios ikiteisminį tyrimÄ , tarnybiniais praneÅ¡imais ir teisėjo vidiniais pamÄ stymais apie V.

F. bÅ«tinÄ suvokimÄ ir žinojimÄ , todėl tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Skundžiamame nuosprendyje nėra ne tik motyvų, dėl kurių buvo atmesti kaltinimui prieÅ¡taraujantys įrodymai, bet praktiÅ¡kai nėra ir įrodymų, teisinančių V. F., analizės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi buvo grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis ir spėjimais.

Byloje nėra nei objektyvių, nei subjektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. F. kaltę, t. y., kad jis žinojo, jog yra įrengta slėptuvę ir, kad jis žinojo ar suvokė, kad gabena narkotines medžiagas.3.26. V. F. nepadarius nei vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turėtų būti panaikintas jam skirtas turto konfiskavimas. Nuosprendyje nepasisakyta dėl V. F. asmenine nuosavybe priklausančio mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy“, kuriuo nuteistasis bendravo tik su šeimos nariais ir, kuris buvo iš V.

F. paimtas jo asmens kratos metu, todėl, apeliantas mano, jog Å¡is mobilaus ryÅ¡io telefonas turėtų bÅ«ti jam grÄ Å¾intas. Taip pat V. F. asmens kratos metu buvo paimti ir jam priklausantys pinigai, apie kuriuos nuosprendyje taip pat nepasisakyta.4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.5. Nuteistojo P. J. gynėjo advokato R. GirdziuÅ¡o ir nuteistojo V. F. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.6.

Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigia, kad V. F. ir P. J. veiksmuose nėra minėtų nusikaltimų subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, nes V. F. ir P. J. nežinojo ir nesuvokė, kad buvo gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų.

Pagrįsdami Å¡iuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, bando sumenkinti juos kaltinančių įrodymų įrodomÄ jÄ vertę. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, jog P. J. buvo organizatorius. Apeliantas teigia, kad P. J. atlikti veiksmai, t. y. transporto priemonės suteikimas ir vairuotojo parinkimas narkotinių medžiagų gabenimui, labiau primena padėjėjo vaidmenį.7.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo7.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.7.2. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės r. sav., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigÅ«nams sustabdžius Latvijos Respublikos gyventojo V. F. vairuotÄ transporto priemonių junginį - vilkikÄ MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę - Å¡aldytuvÄ MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykusį iÅ¡ Ispanijos Karalystės per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ Latvijos RespublikÄ , ir transporto priemonių junginį patikrinus rentgeno kontrolės sistema bei jį apžiÅ«rėjus, puspriekabės - Å¡aldytuvo dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele, su 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino.

Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais duomenimis, esančiais Å¡iuose įrodymų Å¡altiniuose: teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. Č., Kauno teritorinės muitinės, Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniosios inspektorės, ir R. K., Kauno teritorinės muitinės, Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniojo inspektoriaus, rentgeno kontrolės sistemos operatoriaus, parodymuose, kad Kybartų kelio poste automobilį perÅ¡vietus rentgeno sistema, puspriekabės – Å¡aldytuvo dugno priekinėje dalyje buvo pastebėta slėptuvė su paketais, buvo atliktas detalus fizinis automobilio patikrinimas, padedant gaisrininkams, iÅ¡pjovė puspriekabės – Å¡aldytuvo dugnÄ ir išėmė paketus su byrančia medžiaga, panaÅ¡ia į narkotinę; 2015-02-08 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad puspriekabės - Å¡aldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele; praplėštame pakete matėsi rudos spalvos kieta augalinė medžiaga pagal kvapÄ ir iÅ¡vaizdÄ panaÅ¡i į kanapių dervÄ (T. 1, b. l. 12-21); Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad rastuose paketuose yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios bendras svoris - 193 137,51 g, ir kokainas, kurio bendras svoris - 5146,026 g (T. 2, b. l. 128-130).7.3.

Byloje objektyviai nustatyta, kad V. F. transporto priemonių junginiu - vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe - Å¡aldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir muitinės kontrolės poste patikrinimo metu Å¡ios medžiagos buvo rastos jo vairuotos transporto priemonės puspriekabėje – Å¡aldytuve. Å ių aplinkybių neneigia automobilio vairuotojas V. F. ir P. J., V. F. darbdavys, tačiau jie ginčija subjektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymį – tiesioginę tyčiÄ . 7.4.

Nuteistasis V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jo vairuoto vilkiko puspriekabėje, ir kokiu bÅ«du jos ten atsirado, jam nebuvo žinoma, jog automobilio puspriekabėje – Å¡aldytuve yra įrengta slėptuvė.7.5. Nuteistasis P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad žinojo apie puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę, tačiau neigė pats jÄ padaręs arba žinojęs, jog joje bus neteisėtai vežamos narkotinės medžiagos. P. J. pateikė savÄ jÄ Ä¯vykių versijÄ apie į vienÄ pusę galimai gabentas cigaretes, į kitÄ pusę - presuotÄ tabakÄ .

Nurodė, kad V. F. nežinojo apie puspriekabėje įrengtÄ slėptuvę. 7.6. Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Asmuo už Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymÄ atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan.

Tam, kad galima bÅ«tų inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rÅ«Å¡is, kaina, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

Asmens, kuris pats tiesiogiai narkotinių ar psichotropinių medžiagų negabeno, bet, veikdamas bendrai su kitais daug prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokimÄ , kad sÄ moningai ir valingai veikiant grupe asmenų gabenamos narkotinės medžiagos, patvirtinančiais įrodymais gali bÅ«ti Å¡io asmens atliktų veiksmų pobÅ«dis, jų intensyvumas, padėtos pastangos Å¡iuos veiksmus atliekant, veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais grupės nariais bei aukščiau minėtos konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei suradimo aplinkybės.7.7.

Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.

Vadinasi, teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumÄ ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.7.8. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. F. ir P. J. nuteisimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį motyvavo įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , tame tarpe ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių, vykusių tarp nuteistųjų ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, suvestinėmis (T. 1, b. l. 122-209, T. 2, b. l. 4-34), tarnybiniu praneÅ¡imu dėl telefoninių pokalbių analizės (T. 2, b. l. 50-60) bei kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2015 m. balandžio 8 d. protokolu (T. 1, b. l. 121). 7.9.

Apeliantai kelia abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir faktinio pagrindo atlikti Å¡iuos veiksmus buvimo. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimÄ yra, kai nusikalstamos veikos požymiai yra nenustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba nusikaltimÄ rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.

Lietuvos Respublikos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.7.10. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje pirminiai duomenys apie galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su narkotinių medžiagų disponavimu, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Byloje yra Muitinės kriminalinės tarnybos praÅ¡ymai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo (bei pratęsimo) R.

P., t. y. asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir V. F. atžvilgiu (T. 1, b. l. 115-120), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros teikimai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo (bei pratęsimo) R. P. ir V. F. atžvilgiu (T. 2, b. l. 37-42), taip pat Vilniaus apygardos teismo nutartys, kuriomis sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. IÅ¡ byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties turinio matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai – elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, buvo sankcionuoti prieÅ¡ V.

F., siekiant gauti duomenų apie Å¡io asmens galimÄ neteisėtÄ disponavimÄ dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimÄ ar kitokį platinimÄ didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų t. y. galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje. Å is kriminalinės žvalgybos veiksmas buvo sankcionuotas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. balandžio 19 d. (T. 2, b. l. 48-49). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. sausio 28 d. nutartimis nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. buvo sankcionuoti Å¡ie kriminalinės žvalgybos veiksmai: elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, ir prieÅ¡ R.

P., kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekiant gauti duomenų apie Å¡io asmens galimÄ neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , bei galimÄ neteisėtÄ disponavimÄ dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimÄ ar kitokį platinimÄ didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. galimai vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje (T. 2, b. l. 44-47).7.11.

Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vadovaujantis 2015 m. vasario 8 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniu praneÅ¡imu apie krovininio automobilio puspriekabėje, vairuotoje V. F., rastÄ slėptuvę su supresuotais paketais, kurių viduje buvo rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga (T. 1, b. l. 10-11), kaip vėliau nustatė specialistas, savo sudėtyje turinti narkotines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu Muitinės kriminalinė tarnyba prie bylos pridėjo Lietuvos Respublikos KŽĮ tvarka gautus duomenis, kuriuose buvo iÅ¡dėstyta ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡minga informacija.7.12.

Nėra jokio pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos KŽĮ numatyti veiksmai galėjo bÅ«ti sankcionuoti ir atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos KŽĮ nuostatų, t. y. neteisėtai, o Å¡ių veiksmų rezultatai nagrinėjamoje byloje panaudoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus. Teisinį pagrindÄ kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti Å¡ioje byloje patvirtina minėtos Vilniaus apygardos teismų nutartys, kuriomis prokuroro teikimų pagrindu buvo sankcionuotas elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, taip pat techninių priemonių naudojimas specialia tvarka kontroliuojant ir fiksuojant pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma.

Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus V. F. ir R. P. atžvilgiu, buvo gauta informacija apie P. J. veiksmus, apie minėtų asmenų bendradarbiavimÄ . 7.13. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnį įrodymais gali bÅ«ti pripažinti ne vien tik taikant Lietuvos Respublikos BPK, bet ir atliekant kituose įstatymuose numatytus veiksmus gauti duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto iÅ¡sakytos abejonės dėl byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo neturi jokio pagrindo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo metu gauti faktiniai duomenys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuotus įrodymams keliamus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas pagrįsdamas kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautais duomenimis, Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė. 7.14. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus ir iÅ¡ esmės nepažeidžiant BPK reikalavimų įvertintus įrodymus, nustatyta, kad V. F. ir P. J. buvo iÅ¡ anksto žinoma apie tai, kad bus vykdoma narkotinių medžiagų kontrabanda, todėl logiÅ¡ka, kad tokiÄ informacijÄ pradėdami kriminalinės žvalgybos tyrimÄ galėjo gauti ir kriminalinės žvalgybos tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai.7.15.

IÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių, vykusių iki nusikalstamos veikos padarymo, turinio matyti, kad 2014 m. lapkričio 29 d. P. J. kalbėjosi su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), labai konspiratyviai apie prekes, supakuotas „celofane“, „plėvelėje“, jas įvardindamas „saldainiais“, „juodais Å¡okoladukais“, jų dydį (juodi vakuuminiai paketai (5 cm aukščio, 20 cm ilgio, 15 cm pločio)), jų perdavimÄ kitiems asmenims; 2014 m. gruodžio 4 d.

P. J. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, labai konspiratyviai organizavo kelionę į užsienį, kalbėjosi apie transporto priemones (didelė ir maža), aptarė transporto priemonių iÅ¡vykimo į IspanijÄ detales, P. J. buvo liepta surasti didelei transporto priemonei krovinį ir vairuotojÄ , o R. P. žadėjo taip pat skristi į IspanijÄ ir „viskÄ padaryti“; nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 12 d. kalbėjosi apie didelės transporto priemonės remontÄ , apie meistrÄ , kuris tvarkys transporto priemonę, jos perdavimÄ meistrui, transporto priemonės mechanizmus, konstrukcijas, jos iÅ¡rinkimÄ ir surinkimÄ , kad transporto priemonei teks vykti į „patį galÄ â€œ (IspanijÄ ), planuoja, jog transporto priemonė ten bÅ«tų 22 dienÄ , P. J. pranešė, kad turi transporto priemonei vairuotojÄ , kuris „jau žino“ ir, kurį pažįsta R.

P.; R. P. taip pat ruošėsi vykti (skristi lėktuvu) į vietÄ (IspanijÄ ); nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 15 d. kalbėjosi apie tai, kad transporto priemonės remontas jau baigtas, transporto priemonės paruoÅ¡imÄ reisui, slėptuvės įrengimÄ su elektriniu mechanizmu, atidarymo instrukcijÄ , talpÄ , suderino pinigų kelionei perdavimÄ vairuotojui Kaune, jog transporto priemonė vyks į „MandarinijÄ â€œ (IspanijÄ ), kad vairuotojui žinomas slėptuvės atidarymo ir uždarymo veikimo mechanizmas, R.

P. pažinojo vairuotojÄ , nes turėjo iÅ¡ anksčiau iÅ¡likusį jo telefono numerį, transporto priemonė iÅ¡vyko 2015 m. sausio 15 d.7.16. IÅ¡ telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. sausio 15 d. tarp transporto priemonės vairuotojo V. F. ir R. P., turinio matyti, kad pastarieji yra pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki, derina susitikimo laikÄ ir vietÄ Kaune, kavinėje; 2015 m. sausio 19 d. V. F. nurodė R. P. transporto priemonės judėjimo vietÄ ir laikÄ , tarėsi su R. P. susitikti Ispanijoje; 2015 m. sausio 20 d.

V. F. pranešė R. P. apie savo buvimo vietÄ , jog iki Ispanijos liko 111 km, kad ryte bus iÅ¡sikrovimo vietoje; 2015 m. sausio 28 d. V. F. nurodė R. P. savo buvimo vietÄ , judėjimo kryptį, tarėsi susitikti Olandijoje „senoje vietoje, kur V. F. jau buvo“; 2015 m. sausio 31 d. V. F. ir R. P. derino susitikimo laikÄ ir vietÄ Olandijoje, „didesnėje aikÅ¡telėje, kur jie jau buvo“, transporto priemonės pakrovimÄ â€“ „ketvirtadienį ryte viskÄ padaryti“, R. P. žada V. F. duoti pinigų ir praneÅ¡a, kad P. J. ieÅ¡ko atgalinio krovinio.7.17.

IÅ¡ telefoninio pokalbio, vykusio 2015 m. vasario 1 d., tarp V. F. ir P. J., matyti, kad V. F. pranešė P. J., kad jau atvyko į „TiulpandijÄ â€œ (OlandijÄ ), V. F. praÅ¡o jam kartais skambinti, nes labai nervinasi, P. J. pranešė, kad R. P. („Jaguaras“) atveÅ¡ V. F. pinigus. IÅ¡ telefoninio pokalbio, vykusio 2015 m. vasario 1 d., tarp P. J. ir R. P., matyti, kad R. P. pranešė P. J., jog antradienį susitiks su V. F., P. J. pranešė, kad V. F. nervinasi, jog ramino V. F.7.18. IÅ¡ telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d., t. y.

V. F. sulaikymo dienÄ , turinio matyti, kad V. F. telefonu pranešė P. J., jog jį sustabdė muitinės pareigÅ«nai ir veda į Kybartus rentgeno patikrinimui, P. J. patarė V. F. „nedrebėti“. Dar nepradėjus atlikti automobilio apžiÅ«ros ir dar neradus transporto priemonėje paslėptų draudžiamų medžiagų, nesant specialisto iÅ¡vados, jog tai narkotinės medžiagos, V. F. jau aptarė su P. J. versijas, kurias pateiks pareigÅ«nams, P. J. patarė V. F. viskÄ neigti, sakyti, kad V.

F. nieko nežinojo, jog taip pat P. J. nieko nežinojo, jis tik vairuotojas, gavo užsakymÄ , tempė priekabÄ , sugedo Å¡aldytuvas, todėl negalėjo surasti atgalinio krovinio; sutarė su P. J., kad sakys, jog Olandijoje, Utrechto rajone, paliko savo priekabÄ ir nutempė kitÄ priekabÄ su kroviniu, o paskui atvažiavo paimti savo priekabos; P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažkÄ Å¾inojo ar numanė. V. F. tiksliai papasakojo, kas vyko Kybartų muitinėje, jog po patikrinimo rentgenu, pareigÅ«nams kilo įtarimų, todėl transporto priemonę dar tikrins angare, V.

F. liepė P. J. informuoti kitus, P. J. nurodė V. F. elgtis ramiai ir sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta priekaba. V. F., pareigÅ«nų papraÅ¡ytas, klausė P. J. kaip atidaryti slėptuvę, P. J. neleido padėti pareigÅ«nams, nors V. F. žinojo kaip jÄ atidaryti. V. F. informavo P. J., kad iÅ¡trynė „R.“ (R. P.) telefono numerį „dėl visa ko“, tai padarė iÅ¡ karto po transporto priemonės sustabdymo, iki patikrinimo rentgenu, o priekabos pjovimo metu liepė P. J. ieÅ¡koti advokatų. 2015 m. vasario 8 d., 18.49 val., kai Kybartų kelio poste buvo rastos neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos, V.

F. iÅ¡siuntė R. P. SMS žinutę, kad jį suėmė, „rado“, o R. P. atskambinus, paaiÅ¡kino, kad Kybartų muitinėje supjaustė grindis ir rado krovinį, prašė iÅ¡jungti telefonÄ , paskambinti P. J. ir rasti jam (V. F.) advokatÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. F. parodymų turinys sutapo su suderintais telefoninio pokalbio metu su P. J. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d. apžiÅ«rėjus V. F. vairuotÄ transporto priemonę, jos puspriekabės – Å¡aldytuvo dugne, po grindimis, specialiai įrengtoje slėptuvėje buvo rasti supresuoti 97 paketai, apvilkti skaidrios spalvos plastikine plėvele, su 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino.

Aptartų veiksmų seka, įvykių grandinė ir atomazga rodo, kad tiek P. J., tiek V. F. žinojo, kad transporto priemonės puspriekabėje – Å¡aldytuve yra įrengta slėptuvė, kurioje gabenamas didelis kiekis narkotinių medžiagų. 7.19. P. J. tvirtino nežinojęs, kad transporto priemonės slėptuvėje gabenami nelegalÅ«s ar apyvartoje uždrausti daiktai – narkotinės medžiagos, manė, kad į vienÄ pusę buvo galimai gabentos cigaretės, o į kitÄ pusę - presuotas tabakas, tačiau Å¡iuos nuteistojo teiginius paneigia kiti bylos duomenys, kuriuose nėra net užuominų apie tokio pobÅ«džio objektų gabenimÄ Ä¯ EuropÄ ir atgal į LatvijÄ , o iÅ¡ ten į RusijÄ .

Liudytojas R. K., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, rentgeno sistemos operatorius, turintis 13 metų šioje srityje darbo patirtį, teisiamajame posėdyje parodė, kad puspriekabėje rastoje slėptuvėje tilptų nedidelis kiekis cigarečių - 5 dėžės, t. y. 50 blokų, kuriuose yra po 10 pakelių cigarečių, iš viso apie 2 500 pakelių cigarečių, o supresuoto į paketus tabako tilptų tiek pat, kiek buvo rasta narkotinių medžiagų (apie 200 kg), todėl negalėjo patvirtinti, kad toks kiekis akcizais apmokestinamų prekių gabenimas būtų ekonomiškai naudingas.

Taip pat liudytojas nurodė, kad paprastai akcizinės prekės gabenamos iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, niekada neteko surasti iÅ¡ Europos SÄ jungos gabenamų akcizinių prekių. P. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad už cigarečių gabenimÄ Ä¯ EuropÄ gaudavo 1 000 eurų, o už tabako gabenimÄ iÅ¡ Europos į RusijÄ â€“ 1 300 eurų. Taip pat byloje nustatyta, kad P. J. už atitinkamÄ sumÄ iÅ¡sinuomojo puspriekabę-Å¡aldytuvÄ (apie 450 eurų į mėnesį), sumokėjo meistrui už slėptuvės įrengimÄ , o asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R.

P.), sumokėjo atitinkamas pinigų sumas vilkiko vairuotojui V. F. už kelionę į IspanijÄ (apie 2 000 eurų) ir atgal (apie 900 eurų) bei papildomai už atliktÄ darbÄ , taip pat pats skrisdavo tiek į IspanijÄ , tiek į OlandijÄ , patirdamas papildomas iÅ¡laidas lėktuvams, susitikti nurodytose Å¡alyje su V. F. ir sutvarkyti ten visus reikalus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad puspriekabė iÅ¡ Olandijos į LatvijÄ važiavo be krovinio, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių ir tabako) gabenimas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingas.

Be to, atsižvelgiant į patirtas sÄ naudas įrengiant slėptuvę iÅ¡sinuomotoje puspriekabėje – Å¡aldytuve, t. y., kad tam specialiai buvo pasamdytas meistras, kuris slėptuvę įrenginėjo kelias savaites, o paskui dar ir elektrikas, į slėptuvės įrengimo bÅ«dÄ ir vietÄ , jos įrengimui buvo ardomos ir iÅ¡ naujo renkamos puspriekabės-Å¡aldytuvo konstrukcijos, užsakomos ir perkamos naujos detalės, slėptuvė buvo įrengta su elektriniu mechanizmu po puspriekabės-Å¡aldytuvo grindimis, muitinės pareigÅ«nai, nežinantys slėptuvės atidarymo instrukcijos, pakankamai ilgai ir sunkiai dirbo, kol pasiekė slėptuvę, buvo gręžiamos puspriekabės-Å¡aldytuvo metalinės grindys, paskui buvo pakviesti gaisrininkai, kurie kelias valandas sunkiai pjovė grindų dangÄ , dažnai keisdami atÅ¡ipusius pjovimo priemonės diskus, darytina iÅ¡vada, kad buvo siekiama gabenti daug brangesnes prekes (medžiagas) nei cigaretes ar tabakÄ bei, kad jas bÅ«tų labai sunku surasti. 7.20.

Apie tai, kad P. J. žinojo, kas buvo gabenama transporto priemonės slėptuvėje, rodo jo ankstesnis bendradarbiavimas su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. IÅ¡ telefoninio pokalbio, užfiksuoto 2014 m. lapkričio 29 d., vykusio tarp P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad buvo kalbama apie disponavimÄ prekėmis, įvardintomis „saldainiais“, supakuotais „celofane“, „plėvelėje“, R. P. prašė P. J. tris vienodus juodus vakuuminius paketus (5 cm aukščio, 20 cm ilgio, 15 cm pločio) perduoti draugui, P. J. rastus tris paketus konspiratyviai, užmaskuotai įvardija „juodais Å¡okoladukais“ (Å¡ie žodžiai vartojami kitokia nei įprasta, netiesiogine prasme), t. y. pagal įpakavimÄ , formÄ , dydį panaÅ¡ius paketus, kurie buvo rasti 2015 m. vasario 8 d.

V. F. vairuotoje puspriekabėje-šaldytuve, ir kuriuose, kaip paaiškėjo iš specialisto išvados, buvo narkotinės medžiagos kanapių derva (ši rudos spalvos kieta masė netiesiogine prasme vadinama „šokoladu“) ir kokainas. Iš pokalbio turinio matyti, kad P. J. paketus laikė savo rankose, o paskui juos pardavė kitiems asmenims, t. y. juos ne tik matė, bet ir čiupinėjo. Tai, kad P. J. žinojo, kad puspriekabėje-šaldytuve įrengtoje slėptuvėje yra gabenamos draudžiamos medžiagos, t. y. narkotinės medžiagos, patvirtina ir telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d. tarp V.

F. ir P. J. turinys, kai dar nepradėjus atlikti automobilio apžiÅ«ros ir dar neradus transporto priemonėje paslėptų draudžiamų medžiagų, nesant specialisto iÅ¡vados, jog tai narkotinės medžiagos, P. J. jau aptarė su V. F. versijas, kurias pateiks pareigÅ«nams, jog jie abudu nieko nežinojo, P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažkÄ Å¾inojo ar numanė; P. J. nurodė V. F. sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta puspriekabė; P. J. neleido V. F. padėti pareigÅ«nams atidaryti slėptuvę. 2015 m. gruodžio 31 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad V.

F. vairuotoje puspriekabėje-šaldytuve MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, grindyse yra dvi ertmės, pirmosios ertmės ilgis 121 cm, plotis 93 cm, aukštis 15 cm; antroji ertmė yra 118 cm ilgio, 67 cm pločio, 15 cm aukščio (T. 5, b. l. 2-8). Iš telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad P. J. vadovavo slėptuvės puspriekabėje-šaldytuve įrengimui ir prižiūrėjo darbus, žinojo koks slėptuvės tūris ir kiek ten tilptų narkotinių medžiagų, todėl suvokė, kad bus gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. 7.21.

Aplinkybės, susijusios su narkotinių medžiagų gabenimo bÅ«du, kruopščiai jas slepiant (slėptuvės įrengimu po puspriekabės grindimis), siuntos gabenimo ir kelionės organizavimo konspiratyvumu, slėptuvės dydžiu ir joje rastu narkotinių medžiagų kiekiu (supresuoti 97 paketai su 193 137,51 g kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1 500 kartų virÅ¡ijo labai didelio kiekio ribÄ (labai didelis kanapių dervos kiekis yra tuomet, kai jis virÅ¡ija 125 g), ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 51 kartÄ virÅ¡ijo labai didelio kiekio ribÄ (labai didelis kokaino kiekis yra tuomet, kai jis virÅ¡ija 100 g)), telefoninių pokalbių, vykusių tarp P. J., V.

F. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinys, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. suvokė, kad kertant Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas gabenamas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, siekė, kad muitinės pareigÅ«nai nesužinotų apie neteisėtai gabentas narkotines medžiagas per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas, vykdė bendrÄ susitarimÄ neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.7.22.

Be to, byloje yra duomenų, kad P. J. be Å¡ios bylos, įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra pareikÅ¡ti ir Latvijos Respublikoje. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos duomenimis P. J. nuo 2015 m. balandžio 28 d. įtariamas neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, įgijimu, laikymu, gabenimu ir platinimu, turint tikslÄ parduoti, bei prekių ir medžiagų apyvarta, kuri yra draudžiama ar reguliuojama, per Latvijos Respublikos valstybės sienÄ (T. 2, b. l. 151).

Nurodyta, kad Latvijos Muitinės kriminalinė tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimÄ dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, padarytos organizuotoje grupėje; 2015 m. balandžio 16 d. SIA „Erfolg Service“ patalpose kartu su kroviniu iÅ¡ Ispanijos įvežtas didelis kiekis narkotinių medžiagų, 2015 m. balandžio 24 d. apieÅ¡kojus minėtas patalpas, viename iÅ¡ ten stovėjusių automobilių rasta 1115 kg haÅ¡iÅ¡o (kanapių dervos) (T. 4, b. l. 148-150). Nors Å¡is įtarimas kitoje byloje neturi įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamojoje byloje, tačiau patvirtina galimÄ P. J. ryšį su narkotinių medžiagų kontrabanda. 7.23.

V. F. neigia žinojęs apie transporto priemonėje įrengtÄ slėptuvę ir joje paslėptas narkotines medžiagas, tačiau Å¡iuos nuteistojo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. IÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad V. F. žinojo apie puspriekabėje-Å¡aldytuve įrengtÄ slėptuvę, kurioje buvo gabenamos narkotinės medžiagos. IÅ¡ telefoninių pokalbių, vykusių tarp P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad V. F. ne pirmÄ kartÄ vyksta į tokias keliones ir yra pažįstamas su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R.

P. turėjo iÅ¡ anksčiau iÅ¡likusį V. F. telefono numerį, taip pat P. J. pranešė R. P., kad vairuotojui (V. F.) žinomas slėptuvės atidarymo ir uždarymo veikimo mechanizmas. IÅ¡ telefoninių pokalbių, vykusių tarp V. F. ir asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), turinio matyti, kad pastarieji yra pažįstami, santykiai draugiÅ¡ki, derino susitikimo laikÄ ir vietÄ Kaune, kavinėje, kur R. P. perdavė V. F. pinigus, vėliau V. F. praneÅ¡davo R. P. apie transporto priemonės judėjimo vietÄ ir laikÄ , tarėsi su R.

P. susitikti Ispanijoje ir Olandijoje „senoje vietoje, kur V. F. jau buvo“, derino susitikimo laikÄ ir vietÄ Olandijoje, „didesnėje aikÅ¡telėje, kur jie jau buvo“. 7.24. Liudytoja D. Č., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresnioji inspektorė, teisiamajame posėdyje parodė, kad sustabdžius transporto priemonę, jos vairuotojas buvo labai ramus, neprieÅ¡taraudamas sutiko vykti į Kybartų kelio postÄ patikrinti vilkikÄ rentgeno sistema. PasiÅ«lius vairuotojui atidaryti slėptuvę, jis pasakė, kad nežino kaip tai padaryti.

Transporto priemonės apžiÅ«ros metu vairuotojas buvo ramus, nerodė susierzinimo, pasimetimo ar iÅ¡gÄ sčio, tačiau iÅ¡traukus iÅ¡ puspriekabės paslėptus paketus, vairuotojas iÅ¡sigando. Liudytojas R. K., Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius, rentgeno kontrolės sistemos operatorius, teisiamajame posėdyje parodė, kad vairuotojas elgėsi ramiai, nepastebėjo, kad jis bÅ«tų agresyvus. 7.25. Nors V. F. muitinės pareigÅ«nams neparodė baimės ir jaudulio, tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių, vykusių 2015 m. vasario 8 d. tarp V.

F. ir P. J., turinio matyti, kad dar nepradėjus atlikti automobilio apžiÅ«ros ir dar neradus transporto priemonėje slėptuvės su draudžiamomis medžiagomis, nesant specialisto iÅ¡vados, jog tai narkotinės medžiagos, V. F. iÅ¡ tikrųjų jaudinosi, kalbėjo nervingai, P. J. patarė V. F. „nedrebėti“, V. F. jau aptarė su P. J. versijas, kurias pateiks pareigÅ«nams. P. J. patarė V. F. viskÄ neigti, sakyti, kad V. F. nieko nežinojo, jog taip pat P. J. nieko nežinojo, jis tik vairuotojas, gavo užsakymÄ , tempė priekabÄ , sugedo Å¡aldytuvas, todėl negalėjo surasti atgalinio krovinio; sutarė su P. J., kad sakys, jog Olandijoje, Utrechto rajone, paliko savo priekabÄ ir nutempė kitÄ priekabÄ su kroviniu, o paskui atvažiavo paimti savo priekabos;

P. J. uždraudė V. F. sakyti, kad jis kažkÄ Å¾inojo ar numanė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. F. parodymų turinys sutapo su versija, suderinta telefoninio pokalbio metu su P. J. IÅ¡ Å¡io telefoninio pokalbio turinio, kuriame iÅ¡ esmės derinami parodymai apie puspriekabę, matyti, kad V. F. ir P. J. suvokia dėl ko yra sulaikyta transporto priemonė, kad bÅ«tent puspriekabėje yra tas dalykas, kuris kelia jiems grėsmę bÅ«ti sulaikytiems. Jei V. F. nežinotų apie slėptuvę, įrengtÄ puspriekabėje-Å¡aldytuve, ir joje esantį draudžiamÄ krovinį, jam nebÅ«tų jokio pagrindo iki transporto priemonės patikrinimo kalbėti su P. J. apie puspriekabę, derinti su P. J. parodymų, tuo labiau jaudintis dėl sulaikymo.

Muitinės pareigÅ«nams patikrinus transporto priemonę rentgenu ir kilus įtarimams dėl paslėpto krovinio, V. F. liepė P. J. informuoti kitus, P. J. nurodė V. F. elgtis ramiai ir sunaikinti dokumentus, kuriuose buvo nurodyta puspriekabė, kas patvirtina, kad nuteistiesiems buvo žinoma, kad draudžiami daiktai buvo paslėpti ir gabenti puspriekabėje. V. F., pareigÅ«nų papraÅ¡ytas, klausė P. J. kaip atidaryti slėptuvę, P. J. neleido padėti pareigÅ«nams, nors V. F. žinojo kaip jÄ atidaryti. V.

F. informavo P. J., kad iÅ¡trynė „R.“ (R. P.) telefono numerį „dėl visa ko“, tai padarė iÅ¡ karto po transporto priemonės sustabdymo, iki patikrinimo rentgenu, o priekabos pjovimo metu liepė P. J. ieÅ¡koti advokatų. 2015 m. vasario 8 d., 18.49 val., kai Kybartų kelio poste buvo rastos neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos, V. F. iÅ¡siuntė R. P. SMS žinutę, kad jį suėmė, „rado“, o R. P. atskambinus, paaiÅ¡kino, kad Kybartų muitinėje supjaustė grindis ir rado krovinį, prašė iÅ¡jungti telefonÄ , paskambinti P. J. ir rasti jam (V.

F.) advokatÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad V. F. suvokė R. (R. P.) vaidmenį ir savo pažinties su juo pavojų, bei bendro susitarimo tarp V. F., P. J. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. P.), atlikti neteisėtus veiksmus buvimÄ . IÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad V. F. žinojo apie puspriekabėje-Å¡aldytuve įrengtÄ slėptuvę, kaip jÄ atidaryti ir uždaryti, atitinkamai jos dydį, tÅ«rį, taip pat iÅ¡ bendradarbiavimo su asmeniu, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, V.

F. telefoninių pokalbių turinio sustabdžius transporto priemonę bei jos patikrinimo metu, matyti, kad V. F. žinojo, jog slėptuvėje buvo gabenamas draudžiamas krovinys - labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. 7.26. V. F. galėjo ir nežinoti, kokios tiksliai narkotinės medžiagos buvo pakrautos į jo gabenamÄ puspriekabę, tačiau Å¡i aplinkybė nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Asmuo, gavęs pasiÅ«lymÄ už užmokestį gabenti siuntinius iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ , žinoma, gali sÄ moningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siÅ«loma gabenti, koks yra jų kiekis, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali bÅ«ti vertinamas nei kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens, nei kaip kitų asmenų, dalyvavusių bendrininkaujant tokio pobÅ«džio kelionėje, baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ asmens sÄ moningas sutikimas su tokiais pasiÅ«lymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. F. žinojo apie jo gabenamoje puspriekabėje esančiÄ slėptuvę, žinojo, kad slėptuvėje veža uždraustÄ prekę, suprasdamas kokių priemonių buvo imtasi slepiant uždraustÄ krovinį, mažiausiai bendrais bruožais suvokė, kad tai yra narkotinė medžiaga, o žinodamas slėptuvės dydį, suvokė gabenamų medžiagų kiekį, t. y. kad kertant Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, siekė, kad muitinės pareigÅ«nai nesužinotų apie neteisėtai gabentas narkotines medžiagas per Lenkijos - Lietuvos valstybių sienas, vykdė bendrÄ susitarimÄ neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.7.27.

Telefoniniuose pokalbiuose, vykusiose 2015 m. vasario 8 d. tarp V. F. ir P. J., užfiksuoti žodžiai apie tai, kad jie „nieko nežino“, vertinant pokalbių turinio visumÄ bei aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jie buvo pasakyti siekiant užtvirtinti ankstesniuose tÄ dienÄ vykusiuose V. F. ir P. J. pokalbiuose pasiektÄ susitarimÄ sakyti pareigÅ«nams, kad jie nieko nežino, pakartoti jau tarpusavyje suderintÄ versijÄ . 7.28. Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos iÅ¡vengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno narkotines, psichotropines medžiagas (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat Å¡ias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tokia veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį.7.29. Byloje nustatyta, kad 2015 m. vasario 8 d., apie 09.30 val., V. F., kirsdamas Lenkijos - Lietuvos valstybių sienÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardÄ , neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno puspriekabės Å¡aldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje paslėptas narkotines medžiagas - labai didelį kiekį - 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos - kokaino. Nors P. J. pats tiesiogiai narkotinių medžiagų negabeno, bet, veikdamas bendrai su V. F. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokė, kad V. F. Å¡iuos veiksmus atliko pagal bendrÄ susitarimÄ su P. J. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai iÅ¡ vienos Å¡alies į kitÄ kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, P. J. ir P. J. suvokė, kad minėtas kiekis narkotinių medžiagų bus neteisėtai gabenamas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Å ie V. F. ir P. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) ir 260 straipsnio 3 dalyje apraÅ¡ytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V. F. ir P. J. veiksmus kaip neteisėtÄ gabenimÄ labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir jų kontrabandÄ , t. y. kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalyje, idealiÄ jÄ sutaptį.7.30.

Apskųstame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ . Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų V. F. ir P. J. parodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neiÅ¡samų, neobjektyvų, Å¡aliÅ¡kÄ nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatų, tinkamai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistųjų kaltė tinkamai neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Nuteistieji atskirus įrodymus byloje interpretuoja savo naudai, tačiau juos vertina atsietai nuo visumos. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad V.

F. ir P. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalyje.8. Dėl organizuotos grupės ir P. J. vaidmens8.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde nesutinka, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, jog P. J. buvo nusikalstamų veikų organizatorius.8.2. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ . Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikÅ¡ti keliomis formomis:

a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma);

b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma);

c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, apraÅ¡ytų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma).8.3. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobÅ«dį, jų ryÅ¡ius, veiksmų bendrumÄ , suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 1 dalyje iÅ¡skiriamos Å¡ios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimÄ stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo.

Pagal teismų praktikÄ organizuotÄ grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, iÅ¡skiria bÅ«tent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiÅ¡kia, kad nebÅ«tina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal teismų praktikÄ vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį.

Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra bÅ«tinas organizuotos grupės požymis. OrganizuotÄ grupę iÅ¡skiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, apraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotÄ grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, bÅ«tina, kad Å¡is suprastų priklausÄ s tokiai grupei.

Konstatuojant tokiÄ bendrininkavimo formÄ , nebÅ«tina, jog visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tarpusavio ryÅ¡ius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai.8.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad P. J. nusikaltimus padarė veikdamas organizuota bendrininkų grupe ir kaip nusikalstamos veikos bendrininkas buvo organizatorius.8.5. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Padėjėjo veiksmų ypatumas yra tas, kad jo padaryta veika palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.8.6. IÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iÅ¡ esmės parengė ir vadovavo visai nusikalstamai veikai, duodavo nurodymus P. J. ir V. F. bei koordinavo jų veiksmus. Asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, liepė P. J. surasti transporto priemonę, įrengti per nustatytÄ terminÄ joje slėptuvę, surasti vairuotojÄ , jis taip pat rÅ«pinosi siuntos gabenimo ir kelionės organizavimu, atlyginimo derinimo klausimais, nuolatos palaikė ryšį su vairuotoju V.

F., duodavo jam nurodymus, rÅ«pinosi kroviniu, transporto priemonės buvimo vieta, pats skrisdavo į užsienį susitikti su V. F. ir sutvarkyti ten visus reikalus, t. y. iÅ¡ esmės vykdė organizatoriaus vaidmenį. Tuo tarpu P. J. vykdydavo tik asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, iÅ¡sinuomojo transporto priemonę, surado meistrÄ , kuris įrengė puspriekabėje slėptuvę, bei vairuotojÄ , t. y. suteikė nusikalstamos veikos darymo priemonę ir palengvino nusikaltimo vykdytojui nusikalstamos veikos padarymÄ , iÅ¡ esmės atliko padėjėjo vaidmenį (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalis).

V. F. vaidmuo nusikalstamosiose veikose pasireiÅ¡kė tuo, kad jis gabeno narkotines medžiagas, buvo narkotinių medžiagų kurjeris, t. y. atliko vykdytojo vaidmenį. 8.7. Atsižvelgiant į tai, keičiamos V. F. ir P. J. inkriminuotos aplinkybės, nustatant, kad buvo vienas organizatorius, t. y. asmuo, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o P. J., atlikdamas padėjėjo vaidmenį, padėjo padaryti labai didelio kiekio - narkotinių medžiagų neteisėtÄ gabenimÄ bei narkotinių medžiagų gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ neturint leidimo ir nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. vykdydamas asmens, kuriuo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, iÅ¡sinuomojo transporto priemonę, surado meistrÄ , kuris įrengė puspriekabėje slėptuvę, bei vairuotojÄ , t. y. suteikė nusikalstamos veikos darymo priemonę ir palengvino nusikaltimo vykdytojui V.

F. nusikalstamos veikos padarymÄ .8.8. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F. ir P. J., vadovaujami asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus – kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalis (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalis). Nuteistieji V. F., P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas atliko tam tikras užduotis.

Be P. J., kaip padėjėjo, padarytų veiksmų, be jo indėlio, nusikaltimo vykdytojui – V. F. bÅ«tų neįmanoma padaryti nusikaltimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai yra susiję vienas su kitu ir kiekvieno iÅ¡ jų veiksmas sudarė sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams.8.9. Byloje nustatyta, kad nuteistieji V. F., P. J. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, gerai pažinojo vienas kitÄ , palaikė draugiÅ¡kus santykius, turėjo kruopščiai apgalvotÄ nusikalstamų veikų darymo mechanizmÄ ir planÄ , iÅ¡ bendrininkų konkliudentinių veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iÅ¡ jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrÄ tikslÄ â€“ kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Nuteistieji V. F. ir P. J. suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir tai, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje planingoje veikloje, atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad jų grupės narių veiksmai buvo suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir vykdo bendrÄ organizuotÄ susitarimÄ kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei to siekė. Be visų Å¡ių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , narkotinių medžiagų kontrabandos ir gabenimo veika apskritai negalėjo bÅ«ti įvykdyta, kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tini.8.10.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį mažiausias organizuotos grupės narių skaičius yra du asmenys, todėl nuteistųjų V. F. ir P. J. dalyvavimas organizuotoje grupėje inkriminuotas teisingai. V. F. ir P. J. atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčiÄ , vaidmenų pasiskirstymÄ , tarpusavio ryšį su kitu organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, peržengia paprastos bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygį, t. y. jie veikė pagal aukÅ¡tesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį.

Pagal minimalų grupės dalyvių skaičių, susibÅ«rimo tikslÄ , nusikaltimų sunkumÄ , pasiskirstymÄ užduotimis ir vaidmenimis, organizuotumo lygį, tokia grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji bendras nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, ir tai pagrįstai pripažino nuteistųjų V. F. ir P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).8.11.

Nuteistojo P. J. organizuota grupe padaryti nusikaltimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) bei 260 straipsnio 3 dalį su nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį (organizatorius). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog P. J. atliko padėjėjo vaidmenį, jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pakeičiant nuorodÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį.9. Dėl bausmės9.1. V. F. nesutinka su jam paskirta bausme, o P. J. vaidmenį perkvalifikavus iÅ¡ organizatoriaus į padėjėjo, spręstinas klausimas dėl jam skirtinos bausmės.9.2.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.9.3. Pagal Lietuvos Respublikos BK 58 straipsnio nuostatas bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ rūšį, formÄ , vaidmenį ir pobÅ«dį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.9.4.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.9.5.

Ä®vertinus nuteistųjų asmenybę (P. J. anksčiau teistas Latvijos Respublikoje už kontrabandÄ (2006 m.), iki suėmimo dirbo, vedęs, turi Å¡eimÄ ; V. F. neteistas, baustas administracine tvarka, iki suėmimo dirbo, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi Å¡eimÄ ), padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvÄ ir tikslÄ (P. J. ir V. F. iÅ¡ anksto susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, veikdami organizuota grupe, atlikdami skirtingus vaidmenis, V.

F. bÅ«damas vykdytojas, o P. J. padėjėjas, padarė tiesiogine tyčia du baigtus labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų, kontrabanda neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 97 supresuotus paketus su 193 137,51 g kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1 500 kartų virÅ¡ijo labai didelio kiekio ribÄ , ir 5 146,026 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 51 kartÄ virÅ¡ijo labai didelio kiekio ribÄ ; jog bendrais veiksmais kontrabandos bÅ«du į LietuvÄ atgabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų galutinio adresato nepasiekė; nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltais neprisipažino, dėl padarytų veikų nesigailėjo), vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BPK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V.

F. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis už straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkį. Nuteistajam V. F. paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, prieÅ¡ingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu P. J. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo perkvalifikuotas iÅ¡ organizatoriaus į padėjėjo, t. y. iÅ¡ pagrindinio į antraeilį, darytina iÅ¡vada, kad pasikeitus aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. J. už kiekvienÄ nusikaltimÄ parinkta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl mažintina iki kitam bendrininkui – V.

F. paskirtų bausmių dydžių.

10. Dėl turto konfiskavimo10.1. Nuteistojo P. J. gynėjas advokatas R. GirdziuÅ¡as apeliaciniame skunde nesutinka su konfiskuotinos transporto priemonės nustatyta verte, nurodydamas, kad nustatyti vilkiko ir puspriekabės vertę turėjo bÅ«ti pavesta specialistams.10.2. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų Å¡io straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .10.3.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonių junginys - vilkikas MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė-šaldytuvas MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vieninga nusikaltimo padarymo priemonė. Šios transporto priemonės priklausė tretiesiems asmenims, transporto priemonių valdytojas yra Latvijos firma SIA „O. F.“, o transporto priemonių savininkai - Latvijos lizingo kompanija AS „M.“ ir Latvijos firma SIA „R. V“ (T. 1, b. l. 27).

Byloje nesant duomenų, kad Å¡ios įmonės kÄ nors žinotų apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ arba elgėsi neatsakingai perduodant turtÄ , nenustačius, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris arba egzistuotų kitos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas nusprendė iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis konfiskuoti transporto priemonių vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno nuteistojo po 31660 eurų valstybei (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).10.4.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi 2015 m. vasario 12 d. Kauno teritorinės muitinės raÅ¡tu Nr.(9.4/20)-1B-3044 dėl transporto priemonių vertės, kuriame nurodyta, kad vilkiko MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valst. Nr. JN3328, vidutinė rinkos kaina - 35 720 eurų; puspriekabės Å¡aldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina – 27 600 eurų (T. 2, b. l. 94). Å iame muitinės raÅ¡te nurodyta, kad nustatant transporto priemonių rinkos vertę nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015 m. vasario 8 d., buvo vadovautasi VÅ¡Ä® „EMPREKIS“ 2015 m. vasario mėn. žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, atsižvelgiant į Latvijos Respublikos transporto priemonių registracijos liudijimuose esančiÄ informacijÄ (transporto priemonės markę, modelį, pagaminimo metus, technines charakteristikas).

Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo valstybės įstaigos – Kauno teritorinės muitinės pateiktu turto įvertinimu, nustatyta transporto priemonių vidutine rinkos verte. Apelianto nesutikimas su nustatyta konfiskuotino turto verte nėra paremtas jokiais objektyviais duomenimis. Jokių įrodymų, kad atliktas kilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, apeliantas nepateikė. Apelianto prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės paremti subjektyviu vertinimu, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte.10.5.

Pirmosios instancijos teismo panaudotas automobilio vertės nustatymo bÅ«das atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, nes vadovautasi panaÅ¡ių transporto priemonių rinkos verte. Apygardos teismas pasirinko tinkamÄ konfiskuotino turto vertės nustatymo bÅ«dÄ ir taip Lietuvos Respublikos BPK nuostatų nepažeidė. IÅ¡ kiekvieno nuteistojo P. J. ir V. F. pagrįstai konfiskuota po 31 660 eurų valstybei (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).11. Dėl kitų praÅ¡ymų11.1. Nuteistasis V.

F. praÅ¡o grÄ Å¾inti jam priklausantį telefonÄ â€žSamsung Galaxy“ bei iÅ¡ jo paimtus pinigus.11.2. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. F. asmens kratos metu buvo paimti pinigai - 180 eurų, kurie buvo pervesti į Muitinės departamento banko sÄ skaitÄ (T. 3, b. l. 3-6), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių pinigų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ nuteistojo V. F. konfiskuota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma - 31 660 eurų valstybei, iÅ¡ V. F. asmens kratos metu paimti pinigai - 180 eurų įskaitytini į konfiskuotinÄ pinigų sumÄ .11.3.

Taip pat Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. vasario 10 d. raÅ¡te nurodyta, kad V. F. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy 3NEO GT-193011“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 78, T. 3, b. l. 3), tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu jis bÅ«tų kam nors grÄ Å¾intas, Å¡io daikto, turėjusio reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo taip pat neiÅ¡sprendė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo rastas V.

F. asmens kratos metu, pastarasis nurodė, kad yra jo savininkas, mobiliojo ryÅ¡io telefonas grÄ Å¾intinas V. F. (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti:P. J. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 199 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01) ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.P. J. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.IÅ¡ V.

F. asmens kratos metu paimtus pinigus - 180 eurų įskaityti į iÅ¡ V. F. konfiskuotinÄ pinigų sumÄ .DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy 3NEO GT-193011“ grÄ Å¾inti V. F.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                          Viktoras Kažys                                                                          Valdimaras Bavėjanas          Elena Vainienė