dcc53b49-e6bb-4931-ae03-365b4dca3214 · Kauno apygardos teismas

                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1S-830-594/2017                                                            Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00015-2010-2                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S)                                                              2.5.19.                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės, apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A.

Ž. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 357-309 netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. Ž. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gegužės 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 28 d.2017 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-309 nutarta netaikyti nuteistajam A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Šį nutarimÄ nuteistasis apskundė teismui, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį, Komisijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarimÄ pripažinti neteisėtu ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas jo skundÄ atmetė remdamasis tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neįsigilinęs į visas esmines aplinkybes. Priimta nutartis yra neiÅ¡sami, formali, Å¡aliÅ¡ka ir nepagrįsta, nes nesivadovauta įstatymo virÅ¡enybe, toleruotas akivaizdus Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Komisijoje dalyvavo tik trys nariai, o Komisijos nuostatų 22 punkte (2015 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nurodyta, kad Komisija gali dirbti, jei posėdyje dalyvauja daugiau nei pusė Komisijos narių, tai yra ne mažiau kaip keturi nariai.

Apylinkės teismas Å¡io teisės akto pažeidimo nepastebėjo, todėl jau vien dėl to skundžiama nutartis turi bÅ«ti naikinama. Nuteistasis skunde pažymi, kad pragariÅ¡komis sÄ lygomis atliko beveik aÅ¡tuonerius metus paskirtos bausmės už dalyvavimÄ trylikos gramų narkotinės medžiagos pardavime. Tačiau apylinkės teismas nurodo, jog bausmės tikslai dar nepasiekti. Å is dar iÅ¡ sovietinės sistemos likęs biurokratizmas, protekcionizmas, dvigubų standartų taikymas ne tik stagnuoja visos sistemos darbÄ , bet ir neefektyviai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, sudaro realias prielaidas korupcijai.Nuteistojo A.

Ž. skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei ar aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Analizuojamu atveju A. Ž. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (43 balai pagal OASys metodikÄ ), todėl jo pastangos koreguoti savo netinkamÄ elgesį vertinamos itin atidžiai.

Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .Teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvais, žmona, broliu, sÅ«numi, sugeba save kontroliuoti, atpažįsta įvykius ir situacijas, kurios jį erzina, stengiasi pasirinkti efektyvius veikimo bÅ«dus konfliktinėse situacijose, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, domisi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais, tačiau Å¡ios teigiamai A.

Ž. charakterizuojančios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas nutartį surašė neįsigilinęs į visas esmines aplinkybes, tai yra neiÅ¡samiai ir formaliai, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistÄ jį. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo klaidų, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skundu, nepadarė.

Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, kodėl Å¡iuo metu A. Ž. atsisakoma taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tuo tarpu tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo niekiniu, neteisėtu ar nepagrįstu.Abejoti apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu, priimant nuteistajam nepalankų procesinį sprendimÄ , teisinio pagrindo taip pat nėra. Kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumas, skundu nenurodo ir pats A.

Ž., tačiau iÅ¡ skundo turinio analizės galima spręsti, jog nuteistojo minimas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, jog nuteistojo manymu, apylinkės teismas nepastebėjo, kad Komisijos posėdyje dalyvavo nepakankamai narių, kad bÅ«tų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimÄ , tai yra padarytas procedÅ«rinis pažeidimas, kuris Komisijos sprendimÄ daro niekiniu. Su Å¡iuo vertinimu aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka ir iÅ¡ esmės pritaria apylinkės teismo, skundžiamoje nutartyje iÅ¡samiai aptarusio Komisijos sudėties teisėtumÄ , iÅ¡vadoms Å¡iuo klausimu, o nuteistojo skundo argumentus Å¡iuo aspektu vertina subjektyvia, jam nepalankių teisės akto nuostatų interpretacija.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad Komisijos sudarymo tvarkÄ , funkcijas ir teises, darbo organizavimo tvarkÄ nustato 2012 m. birželio 6 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-154 patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti redakcija) (toliau – Nuostatai). Pagal juos, Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip septynių narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys (Nuostatų 6 punktas). Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (Nuostatų 22 punktas).

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog tai yra ne mažiau kaip keturi nariai. Negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki Komisijos posėdžio. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje (Nuostatų 221 punktas). Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Negalinčio dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie Komisijos posėdžio protokolo (Nuostatų 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju KomisijÄ sudarė penki nariai ir Komisijos pirmininkas, tai yra iÅ¡ viso Å¡eÅ¡i asmenys, kurių balsai pasiskirstė po lygiai: trys pasisakė už lygtinio paleidimo taikymÄ , trys – prieÅ¡. Todėl galutinį sprendimÄ lėmė Komisijos pirmininko, kuris nepritarė lygtinio paleidimo A. Ž. atžvilgiu taikymui, balsas. Tuo pačiu pažymėtina, kad trys Komisijos nariai savo nuomonę pateikė raÅ¡tu, kas neprieÅ¡tarauja aukščiau aptartų Nuostatų reikalavimams.Å ių duomenų kontekste analizuojant nuteistojo skundÄ ir jame iÅ¡dėstytus motyvus vis tik akcentuotina, kad A.

Ž. iki Å¡iol savo kaltę dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pripažįsta tik iÅ¡ dalies – net ir skundu apygardos teismui pateikia asmeninį padaryto nusikaltimo pobÅ«džio vertinimÄ , nesupranta, kodėl yra nubaustas tokia griežta bausme, jei disponavo tik trylika gramų narkotinės medžiagos. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų.

Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, jam paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam požiÅ«riui, tikėtis, jog nuteistasis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Juo labiau, jog sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. Ž. ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje kai kurį netinkamÄ savo elgesį ir jo pasekmes yra linkęs minimizuoti, racionalizuoti bei save pateisinti. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis ne kartÄ yra baustas drausmine tvarka dėl Å¡iurkščių režimo bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų – draudžiamų daiktų turėjimo, nelegalaus sandorio sudarymo, administracijos nurodymų nevykdymo ir kt., skatintas pataisos namuose jis buvo vos tris kartus, o po paskutinės nuobaudos gavimo – 2016 m. gruodžio 6 d., paskatintas tik kartÄ , panaikinant jam anksčiau skirtÄ nuobaudÄ prieÅ¡ terminÄ , kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesys iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimas tik nuo 2016 m. gruodžio 6 d., kas įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ , leidžia pagrįstai abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, privalo stengtis įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, kadangi bÅ«tent jų tinkamas laikymasis parodo ar toks asmuo sugebės laikytis nustatytų pareigų bei įpareigojimų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nors Komisija ankstesnio svarstymo metu (2016 m. lapkričio 9 d.) rekomendavo A. Ž. laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau Å¡is jau po mėnesio pažeidė nustatytÄ tvarkÄ ir 2016 m. gruodžio 6 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda.

Nors Å¡iuo metu ji jau yra panaikinta, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad iÅ¡laikyti pozityvų elgesį ilgesnį laikotarpį jam sudėtinga.Sprendžiant klausimÄ dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad Å¡iuo metu yra nustatyti trys pakartotinį jo nusikalstamÄ elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos, kurių įvertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ yra itin aktualus.

BÅ«tent kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiÅ¡kiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumÄ , todėl bÅ«tent Å¡ių sričių koregavimui turi bÅ«ti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Nors pats savaime Å¡ių veiksnių iÅ¡skyrimas nelemia lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau svarstant probacijos galimybę, svarbu nustatyti, kokias pastangas nuteistasis deda, kokių veiksmų imasi, siekdamas sumažinti minėtų veiksnių įtakÄ savo neteisėtam elgesiui.

Nuteistasis dėl riboto darbingumo (45 procentai) bausmės atlikimo metu su praÅ¡ymu dėl darbo nesikreipė, tačiau išėjęs į laisvę su žmona planuoja kurti nuosavÄ verslÄ . Kokioje srityje nuteistasis planuoja dirbti bei užsidirbti pragyvenimui, pateiktoje medžiagoje nenurodoma, o įvertinus tai, kad A. Ž. asmens byloje yra UAB „S.“ direktoriaus sutikimas nuteistÄ jį priimti į darbÄ cecho darbuotojo pareigoms, kelia pagrįstų abejonių ne tik tuo ar tik iÅ¡ dalies darbingas asmuo sugebės dirbti neabejotinai fizinės jėgos bei iÅ¡tvermės reikalaujantį darbÄ (UAB „S.“), bet ir paties nuteistojo apsisprendimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis (nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę jis kurs verslÄ , tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia).

Teisėjų kolegija vien iÅ¡ deklaratyvių teiginių apie planuojamÄ dirbti darbÄ negali spręsti ar nuteistojo darbinė motyvacija yra teigiama. Juo labiau, jog Å¡iuo atveju neabejojant pataisos namų galimybėmis surasti nuteistajam darbÄ pagal jo darbingumo lygį bei sveikatos bÅ«klę A. Ž., jau minėta, net nesikreipė dėl tokios galimybės ir pozityviu darbiniu užimtumu visiÅ¡kai nesidomėjo. Be to, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis nėra aktyvus pataisos programų dalyvis.

Jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nuteistųjų programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“, taip pat įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, per daugiau nei septynerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus nuteistojo sudalyvautų programų bei mokymų skaičius yra nepakankamas sėkmingai probacijai pasiekti, juo labiau, kad dalis Å¡ių programų yra privalomos.

Paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. Ž. nesistengia tobulinti savo asmenybės, spręsti turimų problemų, keisti elgesio bei mÄ stysenos savo paties iniciatyva. Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ , netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu neabejotina, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, A.

Ž. turi bÅ«ti taikomos tęsiant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, nei gerų socialinių santykių su Å¡eimos nariais palaikymas Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Tokiu bÅ«du, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A.

Ž. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Albinas Antanaitis              Evaldas Gražys              Daiva Jankauskienė