dcc4c7f3-92ee-47bb-bb25-adbc59ad2ca9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1247-340/10

Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-02673-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 94.1.1; 106.8.2; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų M. Greičiaus, A. Maciejevskio, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų ArÅ«no Puodžio, Sergejaus Pulkino atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovų ArÅ«no Puodžio, Sergejaus Pulkino ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nustatant, kad kol Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nėra numatyta lėšų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti, Å¡iuo sprendimu priteistos sumos atlyginamos iÅ¡ Teisingumo ministerijai skirtų asignavimų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų – iÅ¡ viso 3 922,75 Lt. Nurodė, kad turtinę žalÄ sukėlė Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , įgyvendindamas ne vieÅ¡Ä jį administravimÄ , o įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , kuri pagal ABTÄ® nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu, todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010-04-26 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys nėra teismingas bendros kompetencijos teismui. Specialios teisėjų kolegijos 2007-12-13 nutartyje nurodyta, kad administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikÅ¡mingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , tačiau negali lemti bylų rÅ«Å¡inio teismingumo. Bylų priskyrimÄ administracinių teismų

kompetencijai lemia keliamo ginčo administracinis teisinis pobÅ«dis. IeÅ¡kovai teismui pateiktame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti žalÄ ,

atsiradusiÄ dėl Lietuvos Respublikos Seimo neteisėtų veiksmų. Kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla, jis nėra teismingas bendros kompetencijos teismui.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartį ir perduoti Å¡iam teismui nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Nurodo, jog žalÄ sukėlė Seimas, priimdamas neteisėtÄ Ä¯statymÄ , įgyvendindamas įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , kuri remiantis ABTÄ® nuostatomis, nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Seimas nelaikytinas vieÅ¡ojo administravimo subjektu. Apeliantų vertinimu, teismas dėl ginčo pobÅ«džio nepasisakė, dėl ko formaliai ir nepagrįstai konstatavo, kad Seimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas. Nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal teisinį reguliavimÄ , bendrosios kompetencijos teismas turi platesnę kompetencijÄ negu administracinis teismas ir spręsdamas dėl žalos atlyginimo faktines bei teisines aplinkybes, reikÅ¡mingas svarstant žalos atlyginimo klausimÄ , gali nagrinėti platesne apimtimi.

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iÅ¡ sÄ lygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovui Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios Lietuvos Respublikos Seimui priėmus neteisėtÄ Ä¯statymÄ , nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra

teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo

str. 1 d., CPK 22 str.). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektÄ , bet ir į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobÅ«dį. Administraciniai teismai yra specializuoti teismai, įsteigti spręsti ginčus, kylančius vieÅ¡ojo administravimo srityje. Administracinių teismų kompetencija bei jų nagrinėjamų bylų kategorijos yra apibrėžtos Administracinių bylų teisenos įstatymo 3,

15 str. Å iose įstatymo nuostatose yra nurodyti pagrindiniai administracinių teismų nagrinėjamų bylų požymiai ir bÅ«tent Å¡iais požymiais, pirmiausia, turi bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ bei nustatant, ar atitinkama byla yra priskirta nagrinėti administraciniam teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo

16 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio

Teismo kompetencijÄ , tačiau negali lemti bylų rÅ«Å¡inio teismingumo praktikos (Specialiosios teisėjų

kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-12-13 nutartis, priimta byloje K. D. v valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovai atsiradusiÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ fakto, kad Lietuvos Respublikos Seimas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. priėmė neteisėtÄ Ä¯statymÄ , o bÅ«tent – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijÄ (2002-04-23, 2007-06-07) ir Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatė, kad priedų ir priemokų už darbÄ suma negali virÅ¡yti 70 procentų. Kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), o pagal CK 6.271 str. 1 d. reglamentacijÄ , žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijos neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė. Atsižvelgdama į tokį teisinį reguliavimÄ kolegija sprendžia, kad reikalavimas, reiÅ¡kiamas valstybei dėl žalos, kuriÄ padarė Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas neteisėtÄ aktÄ ir susijęs su valdžios institucijų vieÅ¡osios teisės reglamentuojama

veikla nors patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, tačiau turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atkreiptinas

dėmesys į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra pasisakiusi, kad byla, kurioje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo, ir kuri yra susijusi su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla bei patenka į CK 6.271 str. reglamentavimo sritį, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo

15 str. 1 d. 3 p. turi bÅ«ti nagrinėjama administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-02-10 nutartis byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, 2003-12-12 nutartis byloje G. K. Kauno teritorinė muitinė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2003-05-16 nutartis byloje VÅ¡Ä® Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija nesutinka su apeliantų atskirojo skundo argumentu, kad Å¡ioje byloje žalÄ ieÅ¡kovams sukėlė Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendindamas ne vieÅ¡Ä jį administravimÄ , o įstatymų leidžiamÄ jÄ valdžiÄ , kuri pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ nelaikytina vieÅ¡uoju administravimu, o Lietuvos Respublikos Seimas – vieÅ¡ojo administravimo subjektu.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal bendrÄ jÄ taisyklę ginčai dėl žalos nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, kad ieÅ¡kinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui pagal apeliantų nurodytas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo nutartis, nes apeliantų nurodytų nutarčių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje keliamų reikalavimų pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos rÅ«Å¡inis teismingumas nustatomas, taip pat vadovaujamasi atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rÅ«Å¡inio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobÅ«dį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, turi bÅ«ti vertinama konkreti situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Dėl to atmestini atskirojo skundo argumentai, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teismingumas bendrosios kompetencijos teismui priskirtinas pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kad ginčai dėl žalos atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-26 nutartį nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 p.).

Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos iš viso – 2,80 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.,

92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų  ArÅ«no Puodžio ir Sergejaus Pulkino lygiomis dalimis 2,80 Lt (du litus, 80 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               M.

Greičius

A. Maciejevski