2021-05-05 Nr. AB-9663-3-61-3-00775-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-272-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu, kurį vėliau šalindamas skundo trūkumus patikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) specialios paskirties būrio, priklausančio Tarnybai. A. S. teigimu, konvojaus pareigūnų elgesys buvo agresyvus. Pareiškėjas pažymėjo, kad automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo bei vėdinimo sistemų, sėdimos vietos buvo pagamintos iš kietos plastmasės, sėdėti reikėjo susispaudus. Dėl tokių sąlygų visą kelionės laiką buvo sutrikusi A. S. sveikata bei psichologinė būsena. Jis taip pat teigė, kad konvojaus nurodymu asmeninius daiktus turėjo laikyti purve.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atvykus į Marijampolės PN, jis buvo priverstas 2,5 val. stovėti lauke ir šalti. Konvojaus pareigūnai jam neleido iš krepšio pasiimti kepurės ir pirštinių, grasino fiziniu susidorojimu, naudojo psichologinį spaudimą. Tokiomis sąlygomis A. S. buvo priverstas laukti, kol bus nuodugniai patikrinti visi 34 atvykę asmenys. Jam nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jis buvo laikomas kartu su drausmės grupei priskirtais nuteistaisiais, nors priklauso paprastajai grupei. A. S. pažymėjo, kad buvo gydomas dėl psichikos ligos, todėl teigė, kad konvojaus pareigūnai neturėjo teisės jo provokuoti ir jam grasinti.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytos konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, turėjo neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, žemino garbę ir orumą, dėl to A. S. patyrė kančių.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas taip pat prašė įvertinti A. S. piktnaudžiavimą teisminiu teisių gynimu ir proceso šalies teisėmis bei taikyti įstatyme nustatytas sankcijas.

6. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas abstrakčiai ir deklaratyviai apibūdino ginčo aplinkybes, kurios neatitinka objektyvių faktinių Tarnybos vykdyto jo konvojavimo aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, A. S. skundas yra grindžiamas subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis.

7. Tarnyba paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – Konvojavimo taisyklės) bei Tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179 ir atsižvelgdama į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. vasario 5 d. raštą Nr. 1S-365 „Dėl konvojavimo organizavimo“, organizavo neplaninį konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Į neplaninio konvojaus sudėtį buvo paskirti 10 Kauno dalinio 3-iosios (konvojaus) kuopos pareigūnų. Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais: „Volkswagen Craffter“, kurio valstybinis Nr. EDL 152 (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems), ir „IVECO Eurocargo“, kurio valstybinis Nr. JHO 601 (24 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems). Konvojus buvo organizuotas pagal Lukiškių TI-K 2019 m. vasario 11 d. pateiktą paraišką Nr. 9-1604. Neplaninis konvojus į Lukiškių TI-K atvyko 11.10 val., o asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal Konvojavimo taisyklėse nustatytas procedūras. Priimant asmenis konvojuoti, konvojaus viršininkas informavo ir perspėjo, kad jie pereina konvojaus žinion, ir įspėjo dėl keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, patvirtinantis, jog asmenys gali būti konvojuojami, ir nebuvo nurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė.

8. Tarnyba paaiškino, kad visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus konvojuojamuosius į specialiuosius automobilius, neplaninis konvojus iš Lukiškių TI-K išvyko 12.50 val. ir į Marijampolės PN teritoriją atvyko 14.50 val. Atlikus Konvojavimo taisyklėse nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji buvo perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Atsakovo atstovas nurodė, kad nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, jie konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų nepareiškė. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų ir juos priimančiam įstaigos budėtojui (anspaudu patvirtintas įrašas konvojuojamųjų apskaitos žurnale „pretenzijų nėra“). Minėtas faktines aplinkybes patvirtina įrašai, esantys konvojaus dokumentuose ir konvojaus viršininko tarnybiniame pranešime.

9. Tarnyba pažymėjo, kad neplaninio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai teisės aktų reikalavimus atitiko, jiems buvo išduoti eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina automobilių tinkamumų žmonėms pervežti ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudotose transporto priemonėse buvo įrengtos veikiančios (tinkamos) šildymo bei vėdinimo sistemos; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus buvo įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę bei jų tinkamumą konvojuoti ir pastabų neturėjo.

10. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad teisės aktai nereguliuoja specialiųjų automobilių kamerų, skirtų pervežti konvojuojamuosius, ploto standartų (normatyvų) ir vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamiesiems pervežti, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji tik trumpai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Tarnyba teigė, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose buvo įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus.

11. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tarnyba pažymėjo, kad reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

12. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Konvojavimo taisyklių 103 ir 104 punktuose yra nustatyti atskiro konvojuojamųjų laikymo konvojavimo metu pagrindai, tačiau pareiškėjo nurodyto pagrindo (atskirti paprastajai grupei priskirtus nuteistuosius nuo drausmės grupei priskirtų) tarp jų nėra.

13. Atsakovo atstovas paaiškino, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Išnagrinėjusi A. S. konvojavimo dokumentus, Tarnyba nenustatė, kad pareiškėjui prašant, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

14. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad manydamas, jog jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, A. S. konvojaus metu konvojaus viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu. Be to, po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu ir nurodyti konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Atsakovo atstovas teigė, kad neturi duomenų, jog A. S. pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pretenzijų konvojavimą vykdantiems pareigūnams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų reiškimo bei pareigūnų elgesio yra hipotetinio pobūdžio, kadangi jis nenurodė konkrečių teisių pažeidimų atvejų, t. y. kada, kokiam pareigūnui ir dėl ko reiškė pretenzijas.

15. Tarnybos nuomone, A. S. nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

16. 2019 m. balandžio 7 d. atsiliepime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad su Tarnybos teiginiu dėl piktnaudžiavimo teisminiu teisių gynimu ir proceso šalies teisėmis nesutinka. Akcentavo, kad 2018 m. gruodžio 24 d. buvo žiauriai sužalotas pareigūnų ir dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla. Teigė, kad patyrė gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, todėl iš karto negalėjo kreiptis dėl savo teisių gynimo bei bijojo kreiptis ir dėl kitų pažeidimų. A. S. nurodė, kad jį konvojavę pareigūnai buvo su kaukėmis, o vieno iš jų paprašius nuvesti į tualetą, buvo liepta kentėti; pareiškėjas vykdė visus pareigūnų nurodymus.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Išsamiai aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Konvojavimo taisyklių 108, 109, 146.4 ir 147 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad remdamasis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, jog teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. IR-282 patvirtino Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą. Vadovaujantis šiuo įsakymu bei Tarnybos vado 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 47V-179, 2019 m. vasario 12 d. vykdant neplaninį konvojų maršrutu Vilnius–Marijampolė, pareiškėjas kartu su dar 32 asmenimis iš Lukiškių TI-K buvo konvojuotas į Marijampolės PN. Iš Tarnybos Kauno dalinio 2019 m. vasario 12 d. kelionės žiniaraščio duomenų matyti, kad neplaninį konvojavimą vykdė konvojaus viršininkas v. t. ltn. R. L., konvojaus viršininko padėjėjas D. L. ir konvojuotojai M. P., D. S., A. Č., J. M., V. S. bei P. Ž.; konvojuotojai-vairuotojai – J. B. ir J. K.. Konvojavimas buvo vykdomas dviem specialiais automobiliais – „Volkswagen Craffter“, kurio valstybinis Nr. EDL 152 (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems), ir „IVECO Eurocargo“, kurio valstybinis Nr. JHO 601 (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems).

19. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, o byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu – atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 m. vasario 12 d. automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei numatyta sėdimų vietų.

20. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti transporto priemonių registracijos liudijimai įrodo, kad jų kategorija, klasė: M3-CA ir M2-CWK. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.2, 8.3, 15.1.1 ir 23.4 punktus, tokios transporto priemonės yra transporto priemonės keleiviams vežti (M2, M3). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas turėjo teisę konvojavimui naudoti minėtus specialiuosius automobilius, kadangi jie yra pritaikyti žmonėms vežti.

21. Aptaręs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1, 16 ir 17 punktų, 1 priedo 7.1 punkto bei 2 priedo 7.1.2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 26198 redakcija) 223 ir 232 punktų bei Konvojavimo taisyklių 146 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ventiliacijos efektyvumo ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolų matyti, jog minėtuose konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija nustatytus reikalavimus atitinka. Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės ir automobilių registracijos liudijimai patvirtina, kad konvojavimo automobiliai tokios rūšies transportui nustatytus techninius reikalavimus atitinka. Konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime informuojama, kad 2019 m. vasario 12 d. prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai (D. S. ir J. M.) privalomai patikrino specialiųjų automobilių „Volkswagen Craffter“, kurio valstybinis Nr. EDL 152 (13 sėdimų vietų, skirtų konvojuojamiesiems), ir „IVECO Eurocargo“, kurio valstybinis Nr. JHO 601 (23 sėdimos vietos, skirtos konvojuojamiesiems), būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti ir pastabų neturėjo. Teismas sprendė, kad aptarti duomenys ir įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą bei saugumą, todėl A. S. teiginius dėl netinkamų vėdinimo ir šildymo sistemų bei apsaugos priemonių (saugos diržų ir kita) neįrengimo atmetė kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažino, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu pareiškėjui neigiamų pasekmių negalėjo sukelti.

22. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų izoliavimo konvojaus metu reikalavimai yra nustatyti Konvojavimo taisyklių 103–104 punktuose, tačiau šiose normose nėra numatyta, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi būti atskirti nuo paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų; Konvojavimo taisyklių 103.6 punkte tik nurodyta, kad nuteistieji konvojuojami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad A. S. skundo teiginiai dėl netinkamo izoliavimo konvojavimo metu turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

23. Pacitavęs Konvojavimo taisyklių 95.1, 98.2 ir 98.3 punktų nuostatas bei aptaręs konvojaus viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. būtų reiškęs nusiskundimus dėl sveikatos būklės. Atsiliepime į Tarnybos atsiliepimą jis nurodė, kad psichologinį sukrėtimą patyrė dėl to, kad 2018 m. gruodžio mėnesį buvo sužalotas pareigas vykdžiusių pareigūnų ir iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, tačiau tai, teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, jog ir konvojavimo metu su juo buvo elgiamasi pažeidžiant teisės aktus. Jokių duomenų, paneigiančių tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2019 m. vasario 12 d. visi konvojuojamieji, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, buvo tinkami konvojuoti, nėra.

24. Aptaręs Konvojavimo taisyklių 134, 137 ir 139–141 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš konvojaus viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 minučių (nuo 14.50 val. iki 15.30 val.), o ne 2,5 val., kaip teigė pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina ir kelionės žurnale esantis įrašas. Prieš išvykstant, konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 valandas, nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad A. S. Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Pareiškėjo atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodyta baimė reikšti pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų yra pagrįsta ankstesniais jo gyvenimo įvykiais ir yra subjektyvus situacijos vertinimas. Skunde A. S. pareigūnų pavardžių, kurie su juo netinkamai elgėsi, nekonkretizavo, nenurodė, kokio pobūdžio grasinimų iš jų sulaukė ir kuo konkrečiai jam daromas psichologinis spaudimas pasireiškė. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laikė neįrodytais.

25. Teismas padarė išvadą, kad A. S. aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, nepagrindė, o deklaratyvūs jo argumentai atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikties techniniams reikalavimams ir konvojaus pareigūnų veiklos atitikties Konvojavimo taisyklių nuostatoms nepaneigė; byloje nėra pateikta įrodymų, kad konvojavimo sąlygos turėjo neigiamų pasekmių A. S. sveikatai.

26. Teismas konstatavo, kad nenustačius atsakovo būtinųjų civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos), nėra pagrindo konstatuoti, kad A. S. turi būti priteistas jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimas.

III. 27. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28. Apeliacinį skundą A. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimą. Akcentuoja, kad buvo konvojuojamas ne konvojaus pareigūnų, o specialios paskirties būrio pareigūnų su kaukėmis, kurie su pareiškėju grasino fiziškai susidoroti, naudojo psichologinį spaudimą, neleido A. S. pasiimti jo turimų pirštinių ir kepurės bei neleido pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis buvo priverstas 2,5 val. stovėti šaltyje, o savo daiktus laikyti purve. A. S. nėra suprantama, kodėl jis buvo laikomas kartu su drausmės grupei priskirtais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad paprastam konvojui pretenzijų neturi.

29. A. S. nurodo, kad automobiliuose, kuriuose jis buvo vežamas, neveikė vėdinimo ir šildymo sistemos, nebuvo saugos diržų, trūko vietos, o sėdimos vietos buvo kietos. Pareiškėjo nuomone, transporto priemonės, kuriomis jis buvo konvojuotas, nebuvo tam pritaikytos.

30. A. S. teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog jis buvo konvojuotas prieš keletą metų, kadangi tai vyko 2019 m. vasario 12 d. Atkreipia dėmesį, kad teismas negalėjo apsispręsti, buvo konvojuojami 32 ar 34 asmenys.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl netinkamo konvojavimo sutriko jo sveikata ir A. S. turėjo gydytis bei patyrė stresą.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.

34. Tarnyba akcentuoja, kad A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog paprastam konvojui pretenzijų neturi, tik specialiojo paskirties būrio kareiviams, tačiau kitoje skundo pastraipoje nurodo, kad jo netenkino konvojavimo sąlygos, kadangi pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamai paruoštais automobiliais ir tai įrodo transporto priemonių registracijos liudijimai, esantys byloje. Pareiškėjas teigia, kad ne konvojus, o ypatingos paskirties būrio (specialiojo paskirties būrio, specialios paskirties būrio, specialiojo būrio) kareiviai netinkamai su juo elgėsi ir dėl to sutriko A. S. fizinė sveikata. Atsakovo atstovo nuomone, toks prieštaringas bei kontraversiškas aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus, pateikimas procesiniame dokumente formuoja nesuprantamą ir nesuvokiamą skundo pagrindą.

35. Tarnyba teigia, kad nėra įmanoma atsakyti į tai, į ką neįmanoma atsikirsti. Atsakovo atstovas nesupranta, kaip gali menamo Tarnybos „specialiojo būrio“ kareiviai pažeisti teisės aktų reikalavimus A. S. konvojavimo metu, kurie nėra įvardinti bei detalizuoti ir galbūt yra tik apelianto nepagrįstos subjektyvios nuomonės apie asmeninius nepatogumus pasekmė bei objektyvioje tikrovėje neegzistuoja. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas pakartotinai reikalauja paneigti jau paneigtas jo prielaidas, subjektyvius įsitikinimus bei nepagrįstus prieštaringus samprotavimus. Be to, jis siekia, kad jau išspręstas ginčas būtų sprendžiamas pakartotinai.

36. Tarnybai yra akivaizdu, kad A. S. išdėstyti prieštaringi, hipotetiniai svarstymai ir subjektyvūs argumentai, iš kurių kildinamas reikalavimas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir jam priteisti 10 000 Eur neturtiniai žalai atlyginti, yra neaiškūs, nekonkretūs, abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinio skundo reikalavimas jam priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

37. Tarnyba teigia, kad nepagrįstais ir menamais kaltinimais A. S. save pozicionuoja kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą turėtų būti vertinamas kaip galbūt nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų A. S. konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, nepagrindė, o deklaratyvūs jo argumentai atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikties techniniams reikalavimams ir konvojaus pareigūnų veiklos atitikties Konvojavimo taisyklių nuostatoms nepaneigė, bei byloje nesant įrodymų, jog konvojavimo sąlygos turėjo neigiamų pasekmių A. S. sveikatai, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimas. A. S. su tokiu teismo sprendime nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama A. S. apeliacinio skundo ribų.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

42. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje A. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Tarnybos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

43. Pareiškėjas A. S. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo konvojavimo sąlygų: netinkamo transporto, kuriuo jis buvo konvojuotas (šildymo ir vėdinimo sistemų bei saugos diržų automobiliuose nebuvimą, per mažai vietos konvojavimo kameroje, netinkamas sėdimas vietas, daiktų laikymą ant purvinų grindų) bei netinkamo pareigūnų elgesio (neleidimo pasinaudoti tualetu, laikymo šaltyje, kol bus atlikta konvojuojamųjų patikra, psichologinio spaudimo darymą, grasinimą fiziniu susidorojimu, agresyvų elgesį, laikymą kartu su drausmės grupei priskirtais nuteistaisiais). Visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir pažeidimų nebuvo nustatyta.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis tik abstrakčiai nurodo, kad su pirmosios instancijos atliktu konvojavimo tinkamumo įvertinimu nesutinka.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaaiškina, kodėl su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka. Apeliantui konkrečiai nenurodžius, kodėl su pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas konvojavimo sąlygas. Apeliaciniame skunde A. S. apsiribojo tik deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie yra per daug abstraktūs; darant išvadą, kad Tarnyba privalo tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovo atstovui būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą; vien pareiškėjo abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka. Apeliaciniame skunde A. S. nenurodo jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

46. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo aktualų teisinį reguliavimą, įvertino konvojavimo pagrindą, kelionės maršrutą, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninius parametrus bei tinkamumą asmenims vežti ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą bei saugumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl konvojavimo automobilių tinkamumo bei pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Tarnyba pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtina A. S. konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių tinkamumą ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pabrėžtina, kad į patikros turinį patenka ir A. S. nurodyti reikalavimai dėl kondicionavimo ir šildymo sistemų. Atsakovo pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitiktį saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Be to, specialieji automobiliai, prieš jais konvojuojant asmenis, buvo tikrinami Tarnybos pareigūnų. Apeliantas nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi, A. S. argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN ir nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, taip pat neteikė skundų ar pretenzijų konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui. Šią aplinkybę patvirtina Tarnybos KD 3K sargybos viršininko v. t. ltn. R. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl neplaninio konvojaus“, kuriame nurodyta, kad konvojuoti asmenys nei jam, nei priimančios įstaigos budėtojui jokių pretenzijų ar skundų nepareiškė. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus, be to, pareiškėjas nenurodė, jog dėl saugos diržų nebuvimo konvojavimo metu jis buvo nukritęs, susižalojo ar patyrė kitokių neigiamų pasekmių.

48. Taip pat buvo tinkamai įvertintas pareiškėjo konvojavimo su drausmės grupei priklausančiais asmenimis pagrįstumas bei konvojaus pareigūnų elgesys. A. S. naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, arba argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti iš naujo, iš esmės nepateikė. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. būtų buvęs konvojuojamas ne konvojaus pareigūnų, o specialiosios paskirties būrio pareigūnų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo surinktais bei patikrintais įrodymais.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, A. S. nurodyti įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl jo konvojavimo iš esmės yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su saugiu jo vykdymu.

50. Nustačius, kad Tarnyba vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. S. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė