Legislator Case Law & Legislation
dcc0970f-8d1a-49c5-9213-9cb0ebcd1398 AI generated

Court dismisses request to use seized funds for fines because the seizure order was issued by a third party, not the defendant.

Case Number dcc0970f-8d1a-49c5-9213-9cb0ebcd1398
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court rejected the bailiff's request to apply seized funds to the defendant's criminal fines. Although the defendant agreed to use the funds, the seizure order was originally issued by a third party (R. B.) rather than the defendant himself. The court ruled that only the original order issuer possesses the authority to consent to such an application, and without their explicit agreement, the request cannot be granted.

Legislator headnote

AI generated

Baudžiamoji kodekso 133 ir 362 straipsniai: where a seizure order is issued by a third party, only that third party may consent to applying the seized funds to the defendant's fines; a defendant's agreement alone is insufficient.

Keywords

AI generated
seizure order issuer third party consent criminal fines payment bailiff request procedural authority

Cited Legislation

AI generated
Baudžiamoji kodekso 133 straipsnis
Baudžiamoji kodekso 362 straipsnis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-483/2017

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. T-85-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00072-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. balandžio 26 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, iÅ¡nagrinėjęs antstolės Daivos Prunskienės praÅ¡ymÄ dėl kardomosios priemonės – užstato – panaudojimo M. D. paskirtai baudai padengti, n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-562/2015 be kitų asmenų, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistas M.

D.. Be kita ko, Å¡iuo nuosprendžiu M. D. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 litų (4 344,3 Eur) užstatas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – M. D. paskirtos baudos sumokėjimo. Å is nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 23 d. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-449/2017, kuria atmesti apeliantų apeliaciniai skundai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistu). 2018 m. kovo 29 d. antstolė Daiva Prunskienė pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos teismui, kad minėta užstato suma bÅ«tų panaudota M.

D. minėtu teismo nuosprendžiu paskirtai baudai padengti. Antstolės praÅ¡yme nurodyta, jog 2018 m. kovo 29 d. buvo gautas M. D. praÅ¡ymas, kuriame nurodoma, kad pastarasis sutinka sumokėtÄ užstatÄ panaudoti anksčiau minėtai baudai sumokėti bei praÅ¡o kreiptis į teismÄ tam leidimo. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡oma M. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę 4 344,30 Eur piniginį užstatÄ , panaudoti baudžiamojoje byloje jam paskirtai 8 022,97 Eur dydžio baudai padengti. Antstolės praÅ¡ymas atmestinas.

Teismas, įvertinęs antstolės praÅ¡ymÄ bei teismui pateiktÄ bylos Nr. 1-58-562/2015 medžiagÄ , konstatuoja, kad jog Å¡ioje situacijoje M. D. praÅ¡ymas bei jo pagrindu pateiktas antstolės praÅ¡ymas negali bÅ«ti pagrindu už M. D. sumokėtÄ užstatÄ panaudoti padengiant pastarajam skirtÄ baudÄ , nes užstato davėjas yra ne pats M. D.. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu M. D. iÅ¡ tiesų buvo paskirta kardomoji priemonė 15 000 lt dydžio užstatas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io nutarimo turinio, Å¡io užstato davėju buvo R. B., kuriam prokuroras pavedė iki 2012 m. gegužės 8 d. sumokėti minėtÄ piniginę sumÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra) depozitinę sÄ skaitÄ . Taip pat R. B. buvo įspėtas, jog M. D. nevykdant atitinkamų įpareigojimų, užstatas pereis valstybei. Tai užstato davėjas patvirtino raÅ¡tiÅ¡kai (t. 26, b. l. 17). Å ioje apimtyje pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagoje esančio 2012 m. gegužės 8 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, jog minėtÄ dienÄ R.

B. į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 15 000 litų, kaip mokėjimo paskirtį įvardindamas „Užstatas už M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) B/B Nr. 38-1-00072-11“, bei šį dokumentÄ patvirtino savo paraÅ¡u. (t. 26, b. l. 119) Atsižvelgdamas į Å¡iÄ informacijÄ , apygardos teismas konstatuoja, jog užstato davėju esant R. B., tik Å¡is asmuo gali kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ , kuriame nurodo savo valiÄ (Å¡iuo atveju sutikimÄ ), kad minėta piniginė suma, jo sumokėta kaip M.

D. užstatas, galėtų bÅ«tų naudojama padengiant M. D. skirtÄ baudÄ . Taigi Å¡iuo atveju antstolės praÅ¡ymas, nesant R. B. atitinkamo sutikimo, atmestinas. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas jau nagrinėjo iÅ¡ esmės panašų antstolės D. Milevičienės 2017 m. rugpjūčio 3 d. teikimÄ , kuriuo ji prašė leisti pinigines lėšas, kurios buvo sumokėtos kaip užstatas M. D., panaudoti M. D. skoloms (konfiskavimas, vykdymo iÅ¡laidos) padengti (t. 46, b. l. 10).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi toks antstolės prašymas buvo atmestas. Pasak teismo, „Iš 2015-11-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio bei bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad A. M. ar M. D. pažeidinėjo jiems paskirtus įpareigojimus, neatvykdavo į paskirtus teismo posėdžius ir kt. Tokiu atveju, siekiant nepažeisti užstato davėjų teisėtų interesų bei BPK 133 straipsnio nuostatų, antstolės teikimai dėl užstato panaudojimo nuteistųjų skoloms padengti yra atmestini.“ (t. 46, b. l. 32-34).

Pabrėžtina, jog minėtos nutarties dalį apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti minėtÄ nutartį, pabrėžė tokioje situacijoje bÅ«tinÄ užstato davėjo sutikimÄ panaudoti jo sumokėtÄ pinigų sumÄ paskirtai baudai sumokėti (b. b. Nr. 1S-348-483/2017) (t. 46, b. l. 67-69). Atsižvelgiant į tai, nuteistajam ir/ar antstolei siekiant, kad už nuteistÄ jį sumokėtas užstatas bÅ«tų nukreiptas padengti jiems baudžiamojoje byloje skirtoms baudoms sumokėti, bÅ«tinas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas užstato davėjo sutikimas.

Taigi nesant aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos užstato davėjo (Å¡iuo atveju R. B.) valios dėl tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimo – o konkrečiai, praÅ¡ymo tokį veiksmÄ atlikti, siekiant Å¡io asmens teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo, antstolės praÅ¡ymas netenkintinas. Teismas, remdamasis iÅ¡vardintomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis BPK 133 ir 362 straipsniais, n u t a r i a: antstolės Daivos Prunskienės praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                               Ernestas Rimšelis