Legislator Case Law & Legislation
2021-10-13 Nr. AB-21331-3-61-3-01500-2020-3 AI generated

2021-10-13 Nr. AB-21331-3-61-3-01500-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-13 Nr. AB-21331-3-61-3-01500-2020-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-10-13 Nr. AB-21331-3-61-3-01500-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7280 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės; 3) priteisti iš atsakovo 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-2778-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01500-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 4E-7280 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės; 3) priteisti iš atsakovo 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėja nurodė, jog 2020 m. sausio 20 d. pateikė Tarnybai pakartotinį prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Balticum TV“ veiksmų, galbūt pažeidžiančių jos teises ir teisėtus interesus. Tarnyba 2020 m. kovo 26 d. priėmė Raštą, su kuriuo pareiškėja nesutinka, nes Tarnyba nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų panaikintos ir netaikytos tos sąlygos, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Tarnyba jos skundus vertino formaliai, netyrė konkrečių aplinkybių, susijusių su UAB „Balticum TV“ veikla ir pateiktomis sutartimis, neprašė papildomų dokumentų, apsiribojo vien teisės aktų citavimu ir atliktų veiksmų išvardijimu.

3. Pareiškėja paaiškino, jog 2016 m. vasario 18 d. su UAB „Balticum TV“ sudarė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria UAB „Balticum TV“ įsipareigojo pareiškėjai nepertraukiamai terminuotai teikti numatytas paslaugas, o pareiškėja įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Paslaugos buvo teikiamos netinkamai (pareiškėjos pageidaujami televizijos kanalai, dėl kurių pasirašė sutartį, buvo pakeisti kitais, kurių pareiškėja neprašė, buvo reikalaujama mokėti daugiau, negu buvo tartasi, nes Sutartyje buvo klaidų). 2018 m. balandžio 25 d. pareiškėja paprašė nutraukti sutartį ir tik 2018 m. gegužės 23 d. visų paslaugų teikimas buvo nutrauktas. UAB „Balticum TV“ pradėjo reikalauti apmokėti už paslaugas ir grąžinti suteiktas nuolaidas už paslaugas (televizijos kanalus). Nesutikdama su reikalavimais, pareiškėja 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti sutarties sąlygų atitikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.188 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir nutraukti šalių sutartį be netesybų. Tarnyba persiuntė jos prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba), kuri 2018 m. spalio 19 d. įsakymu pripažino, kad UAB „Balticum TV“ neturi teisės reikalauti didesnės nei 142,13 Eur netesybų sumos pagal šalių Sutartį, o kitą pareiškėjos prašymo dalį atmetė.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Tarnybai antrą prašymą įvertinti Sutarties sąlygas. Tarnyba 2018 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 10-1523 pripažino, kad: Sutarties 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies, bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; Sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. UAB „Balticum TV“ pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo. Byloje buvo nustatyta, kad susiklostė tokia situacija, jog UAB „Balticum TV“ kreipiantis į teismą, abiejų tarnybų, ginančių vartotojų teises, sprendimai įsiteisėję ir prieštarauja vienas kitam, todėl proceso dalyviams išaiškinta, kad jie turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl proceso atnaujinimo įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjos teigimu, ji kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu atnaujinti ginčo nagrinėjimą, tačiau buvo atsisakyta atnaujinti procesą ir iš naujo nagrinėti ginčą su paslaugų tiekėju. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas pareiškėjai sukėlė nuostolius, o Tarnybos sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių UAB „Balticum TV“ veiklai ir pareiškėjos nuostolių neatlygino, todėl pareiškėja 2020 m. sausio 20 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą.

5. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašymą (skundą), iškart perdavė jį nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai, nors pareiškėja prašė, kad būtent Tarnyba įstatymų nustatyta tvarka įvertintų jos pateiktos pasirašyti sutarties standartines sąlygas ir užtikrintų, kad UAB „Balticum TV“ negalėtų naudoti nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas. Tarnybos nurodymas UAB „Balticum TV“ pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus nebuvo įvykdytas, kadangi UAB „Balticum TV“ pareiškėjos atžvilgiu išreikalavo skolą būtent pagal nesąžiningas sutarties sąlygas, t. y. Sutarties 11.6 punktą, kurį Tarnyba pripažino nesąžiningu. Iš Tarnybos pateiktų atsakymų akivaizdu, kad pareiškėjos skundas buvo persiųstas Ryšių reguliavimo tarnybai, bet šiai tarnybai nebuvo išsiųsti kiti pareiškėjos atžvilgiu priimti dokumentai, t. y. ji nebuvo informuota apie tai, kad pareiškėjos su UAB „Balticum TV“ pasirašytos sutarties sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis. Tokie Tarnybos veiksmai sukėlė jai teisines pasekmes, t. y. iš jos nepagrįstai buvo priteista ir išieškota skola, kurios nebūtų galima išieškoti, jeigu Tarnyba būtų tinkamai atlikusi savo pareigas.

6. Pareiškėja paaiškino, kad nurodytų problemų sukėlimas bei siekis jas išspręsti teisingai jai sukėlė ilgalaikius, tęstinius neigiamus išgyvenimus, stresą, nemigą, pareiškėja buvo pažeminta, šiurkščiai pažeista jos garbė ir orumas, jos duomenys buvo įkelti į teismų sistemą, pareiškėja įvardinta atsakove, o antstolių ir bankų duomenų bazėje pareiškėja atsirado kaip skolininkė, nes iš jos buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl Tarnybos neveikimo pareiškėja teigė patyrusi 264,34 Eur turtinę žalą ir 500 Eur neturtinę žalą. Jei Tarnyba tinkamai atliktų savo pareigas, laiku įvertintų paslaugų teikėjų rengiamas sutartis, UAB „Balticum TV“ neturėtų galimybės pareiškėjai pateikti sutarties su nesąžiningomis sąlygomis ir reikalauti susimokėti už paslaugas, kurių realiai nesuteikė.

7. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo UAB „Balticum TV“ veiksmais, galbūt pažeidžiančiais pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba. Nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose keliamų klausimų (ginčo su UAB „Balticum TV“) nagrinėjimas yra priskirtinas kitos įstaigos kompetencijai, Tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, nenagrinėti pareiškėjos prašymuose keliamų klausimų, o persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai. Rašte yra pateikta visa pareiškėjos prašyta pateikti informacija, jame nurodyti Tarnybos priimti sprendimai, susiję su pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymų nagrinėjimu, bei šių sprendimų teisinis pagrindas. Tarnyba įvertino Sutarties sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu bei priėmė 2018 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-1523, kuriame pasisakoma dėl sąlygų atitikties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams, tačiau juo nėra sprendžiami klausimai dėl vienos ar kitos sutarties šalies nuostolių atlyginimo. Todėl pareiškėjos motyvai, kad Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 10-1523 nesukėlė jokių teisinių pasekmių UAB „Balticum TV“ veiklai, nes nebuvo atlyginti pareiškėjos nuostoliai, nepagrįsti, kadangi Tarnyba šiuo atveju buvo įgaliota pasisakyti tik dėl Sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningų sąlygų požiūriu, bet ne dėl UAB „Balticum TV“ reikalavimo ar veiksmų. Dėl UAB „Balticum TV“ reikalavimo pareiškėjai sumokėti netesybas, pareiškėjai vienašališkai nutraukus Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos galbūt patirtų nuostolių, teisės aktų įgaliota pasisakyti būtent Ryšių reguliavimo tarnyba.

9. Atsakovo vertinimu, iš esmės pareiškėjos netenkina Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, kuriais pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ ginčas buvo išspręstas iš esmės, taip pat atsisakyta atnaujinti ginčo nagrinėjimo procedūrą, t. y. ji nesutinka su UAB „Balticum TV“ reikalavimu mokėti netesybas dėl Sutarties nutraukimo. Pareiškėja iki Ryšių reguliavimo tarnybos priimto sprendimo atsisakyti atnaujinti tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ kilusio ginčo nagrinėjimą neteikė skundų ar pretenzijų dėl Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-1523. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (37.3) 1B-2784 atsakydama į pareiškėjos prašymą dėl Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo panaikinimo ir ginčo tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ nagrinėjimo atnaujinimo, be kita ko, pažymėjo, kad 2018 m. spalio 25 d. nutarime Nr. 10-1523 nurodytos Sutarties ir jos priedų sąlygos neturi įtakos Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybė, kad kompetentinga institucija priėmė pareiškėjos netenkinantį sprendimą, nesuteikia kitai institucijai, kuri nėra įgaliota pasisakyti ar spręsti konkretaus ginčo, teisės priimti sprendimą dėl šio ginčo. Nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės, tačiau to nepadarė.

10. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėja prašo teismo panaikinti Raštą, bet iš esmės savo skundą grindžia Tarnybos veiksmais (neveikimu) ir sprendimais, priimtais nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymus. Tiek Raštu, tiek 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 4E-9726, atsakydama į pareiškėjos 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. prašymus, Tarnyba paaiškino, kad minėtus prašymus išnagrinėjo vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir Tarnybos įgaliojimų ribose priėmė sprendimus. Dėl pareiškėjos klausimų dėl skolos priteisimo ir išieškojimo, Tarnyba nurodė, kad tai yra ginčo klausimai, kurie priskirtini Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai bei paaiškino, kad vartojimo ginčus su elektroninių paslaugų teikėjais ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl Tarnyba nėra įgaliota nagrinėti pareiškėjos 2020 m. liepos 23 d. prašymo dėl UAB „Balticum TV“ veiksmų. Tarnyba pateikė pareiškėjai išsamius ir motyvuotus atsakymus dėl Tarnybos sprendimų, susijusių su Sutarties ir jos priedų įvertinimu nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Tarnyba kontroliavo, kad UAB „Balticum TV“ vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygos neatitiktų CK 6.2284 straipsnyje nustatytų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Pareiškėja savo 2020 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. prašymuose nepateikė Tarnybai naujų faktinių aplinkybių, leidžiančių suabejoti Tarnybos veiksmų ar priimtų sprendimų neteisėtumu ar tuo, kad Tarnybos sprendimai būtų pažeidę pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Rašte Tarnyba atsakė į visus pareiškėjos klausimus, nurodė Tarnybos priimtų sprendimų teisinį pagrindą bei jų motyvus. Tarnybos veiksmai vertinant pareiškėjos prašymus ir priimant Raštą, yra teisėti ir iš esmės negalėjo jai sukelti turtinės ar neturtinės žalos, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2020 m. sausio 21 d. per Vartotojų teisių informacinės sistemos (VTIS) platformą gavo pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą (reg. Nr. 7E-208) dėl UAB „Balticum TV“ veiklos po jos skundo, kai buvo nustatytos nesąžiningos sutarčių sąlygos, kurios pažeidžia vartotojų interesus. Prašyme pareiškėja nurodė, jog nors 2018 m. spalio 19 d. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas ir Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimas vienas kitam prieštarauja, bet UAB „Balticum TV“ vis tiek kreipėsi į antstolius ir išieškojo iš pareiškėjos skolą (142,13 Eur skolą ir 122,21 Eur vykdymo išlaidas), kuri priteista pagal nesąžiningas sutarties sąlygas. Pareiškėja teigė, kad dėl UAB „Balticum TV“ veiklos patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašė informuoti, kodėl vartotojų teisės nėra ginamos ir kodėl Tarnyba nesiėmė jokių priemonių, kad UAB „Balticum TV“ negalėtų iš pareiškėjos išieškoti skolas, kurias priskaičiavo pagal nesąžiningas sutarties sąlygas. Tarnyba atsakė pareiškėjai Raštu, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

13. Teismas iš Rašto turinio nustatė, kad Tarnyba pareiškėjai paaiškino, jog ankstesniuose pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo UAB „Balticum TV“ veiksmais, galbūt pažeidžiančiais pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Tarnyba nurodė, jog pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba. Tarnyba paaiškino, jog nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymuose keliamų klausimų (ginčo su UAB „Balticum TV“) nagrinėjimas yra priskirtinas kitos įstaigos kompetencijai, persiuntė jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai, bei paaiškino, jog atsižvelgdama į pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme nurodytas aplinkybes, išnagrinėjo jos skundą ir 2018 m. spalio 25 d. priėmė Nutarimą Nr. 10-1523.

14. Teismas nurodė, kad Tarnyba, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo informuoti, kokių priemonių ėmėsi Tarnyba dėl UAB „Balticum TV“ veiklos po Nutarimo Nr. 10-1523 priėmimo, Rašte paaiškino, jog 2018 m. spalio 29 d. Tarnyba kreipėsi į UAB „Balticum TV“ ir pateikė jai Nutarimo Nr. 10-1523 nuorašą bei paprašė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus bei apie priimtus sprendimus paprašė informuoti Tarnybą. 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Balticum TV“ pateikė Tarnybai pakeistą UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su priedais, kurią įvertinusi Tarnyba priėmė 2018 m. gruodžio 20 d. Nutarimą Nr. 10-1774, kuriuo sutarties sąlygos buvo pripažintos sąžiningomis. Tarnyba rašte nurodė, jog UAB „Balticum TV“ atsižvelgė į nutarimą ir pakeitė tas Sutarties sąlygų nuostatas, kurios nutarimu buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Taip pat Tarnyba rašte paaiškino, jog kilusį ginčą tarp pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ yra kompetentinga spręsti Ryšių reguliavimo tarnyba, todėl nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde nurodo, jog Tarnyba nepagrįstai jos 2018 m. liepos 23 d. prašymą perdavė nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai. Dėl šio pareiškėjos skundo argumento teismas pažymėjo, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reglamentuojamų santykių. Kadangi pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme nurodytos aplinkybės buvo susijusios su elektroninių paslaugų teikėjo – UAB „Balticum TV“, veiksmais, teismas sprendė, jog Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjos 2018 m. liepos 23 d. prašyme išdėstytų klausimų pagal kompetenciją negali spręsti, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai persiuntė prašymą kompetentingam viešojo administravimo subjektui – Ryšių reguliavimo tarnybai.

16. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4-7675 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“ kreipėsi į UAB „Balticum TV“ ir pateikė 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-1523 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“ nuorašą bei pasiūlė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningumo nustatymo kriterijus bei paprašė apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą. 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Balticum TV“ raštu Nr. 01-01-109 pateikė Tarnybai suderinimui pakeistą UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su priedais, kurią įvertinusi Tarnyba 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1774 „Dėl UAB „Balticum TV“ elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties ir priedų sąlygų“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Sutarties bei priedų sąlygos neatitinka CK 6.2284 straipsnyje nustatytų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Taigi, UAB „Balticum TV“ atsižvelgė į Tarnybos nutarimą ir pakeitė tas Sutarties sąlygų nuostatas, kurios Nutarimu Nr. 10-1523 buvo pripažintos atitinkančiomis vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

17. Teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai įgyvendino Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą funkciją – kontroliavo, kad UAB „Balticum TV“ vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygos neatitiktų CK 6.2284 straipsnyje nustatytų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Tarnyba pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra tik įpareigota kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, tačiau nėra įpareigota vertinti UAB „Balticum TV“ reikalavimo ar veiksmus.

18. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde prašo panaikinti Tarnybos 2020 m. kovo 26 d. Raštą, tačiau iš esmės savo skundą grindžia Tarnybos veiksmais (neveikimu) ir sprendimais, priimtais nagrinėjant pareiškėjos ankstesnius, t. y. 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymus. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentui, jog aplinkybė, kad kompetentinga institucija priėmė pareiškėjos netenkinantį sprendimą, nesuteikia teisės kitai institucijai, kuri nėra įgaliota pasisakyti ar spręsti konkretaus ginčo, teisės priimti sprendimo dėl šio ginčo. Atsakovas pagrįstai Rašte paaiškino pareiškėjai, jog nesutikdama su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu dėl ginčo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti išspręsti ginčą iš esmės.

19. Teismas konstatavo, jog šioje administracinėje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Tarnybos 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. 4E-7280 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai taikant teisės aktus, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Rašto naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų Rašto panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).

20. Teismas, pripažinęs Tarnybos Raštą teisėtu ir pagrįstu, netenkino ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės.

21. Teismas vertino, kad pareiškėja turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Tarnybos netinkamai atliekamų pareigų. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nagrinėjamos bylos kontekste yra susijęs su prašymu panaikinti Raštą, kurį teismas pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas konstatavo, kad nėra įrodyta viena iš atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygų – nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, todėl pareiškėjos prašymo priteisti 264,34 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą netenkino.

III. 22. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą, išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjai 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą.

23. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad byloje nenustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą būtent Tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. UAB „Balticum TV“ vykdo veiklą nuo 1993 m. gruodžio 21 d., nuo 2006 m. birželio 18 d. perėmė UAB „Giva“ kurios paslaugomis pareiškėja naudojosi nuo 1995 m., teises. UAB „Balticum TV“ visą šį laikotarpį pateikdavo pareiškėjai ir kitiems vartotojams pasirašyti sutartis, kurios 4.6, 9.8, 10.1, 11.4 ir 11.6 punktų sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies, bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrų bei vartotojo teises ir interesus; o sutarties 5.3 punkto sąlyga atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 10 punkto vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Taigi atsakovas nevykdė savo pareigos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad uždraustų UAB „Balticum TV“ vykdyti veiklą pagal nesąžiningas sutarties sąlygas ir įpareigotų jas pakeisti. Todėl būtent dėl Tarnybos neveikimo nuo įmonės veiklos pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., kai pareiškėja pateikė Tarnybai antrą prašymą įvertinti Sutarties sąlygas, su pareiškėja buvo sudaryta sutartis su nesąžiningomis sąlygomis ir sudaryta galimybė neteisėtai išieškoti skolą, kurios realiai nebuvo. Tik po antro skundo Tarnyba prašymą išnagrinėjo, bet taip ir neįvykdė savo pareigos iki galo, t. y. neįpareigojo UAB „Balticum TV“ netaikyti nesąžiningų sutarties sąlygų. Pareiškėjos nuomone, dėl Tarnybos pareigų nevykdymo ji patyrė nuostolių, kuriuos dabar turi atlyginti Tarnyba.

24. Pareiškėja pažymi, kad neturėtų jokių pretenzijų, jei Tarnyba pasiūlytų UAB „Balticum TV“ būtent pareiškėjos atžvilgiu pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningumo nustatymo kriterijus bei paprašytų apie priimtus sprendimus informuoti Tarnybą. Tačiau Tarnyba vėl netinkamai atliko savo darbą, nes nesiėmė jokių priemonių, kad apgintų pareiškėjos teises. Pareiškėja dėl Tarnybos teigia patyrusi turtinę ir neturtinę žalą, kuri turi būti priteista, nes iš pareiškėjos pagal nesąžiningas sutarties sąlygas buvo išieškota skola, kuriai priteisti sudarė sąlygas Tarnybos neveikimas.

25. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad neturi reikšmės pagal kokias sutarties sąlygas yra priimtas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas negalėjo būti priimtas, kol pagal pareiškėjos prašymą nebuvo įvertintos jos sutarties su UAB „Balticum TV“ sąlygos. Tarnyba netinkamai atliko darbą, nes nenagrinėjo pareiškėjos prašymo dėl sutarties sąlygų, o siuntinėjo dokumentus ten, kur pareiškėja neprašė. Jei Tarnyba iškart būtų tinkamai išnagrinėjusi prašymą, pareiškėja laiku būtų turėjusi sprendimą ir galėtų apskųsti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą, kuriuo iš jos neteisėtai buvo priteista skola pagal sutartį, kurią netinkamai vykdė UAB „Balticum TV“, nes nesuteikė paslaugų, kurių pareiškėja prašė, o mokėti už paslaugas, kurių neprašė pareiškėja neprivalo.

26. Pareiškėja teigia, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas buvo priimtas 2018 m. spalio 19 d. ir kreiptis į teismą dėl jo peržiūrėjimo ji galėjo per 30 d. ir ketino tai padaryti. Tarnybos sprendimas buvo priimtas vėliau – 2018 m. spalio 25 d. Pareiškėja teigia telefonu kreipusis į Tarnybą, kur jai buvo nurodyta, kad Tarnyba raštu kreipėsi į UAB „Balticum TV“ ir pateikė Nutarimo nuorašą bei pasiūlė pakeisti, panaikinti ar netaikyti tų sąlygų, kurios atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningumo nustatymo kriterijus. Tarnyba pareiškėją suklaidino, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas įsiteisėjo kol Tarnyba susirašinėjo su UAB „Balticum TV“, o pareiškėja prarado galimybę kreiptis į teismą, kad ginčas būtų išnagrinėtas tinkamai, įvertinus nesąžiningas sutarties sąlygas.

27. Pareiškėja pažymi, kad skųsti Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-1523 jai nebuvo jokio pagrindo, nes jis buvo priimtas jos naudai, o skųsti Tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 10-1774, kuriuo kažkieno sutarties sąlygos buvo pripažintos sąžiningomis ji neturėjo galimybės, nes nebuvo apie tokį sprendimą informuota ir sužinojo apie jį tik gavusi Raštą.

28. Pareiškėja pakartoja faktines aplinkybes, susijusias su ginču ir laikosi pozicijos, kad jos teisių pažeidimas akivaizdus, ir jis kilo būtent dėl Tarnybos netinkamos ir nekompetentingos veiklos.

29. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Tarnyba nurodo, kad pareiškėja skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su Tarnybos veiksmais (neveikimu) ir priimtais sprendimais, nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. prašymus, kurie reikšmingi nagrinėjamoje byloje ta apimtimi, kiek jie susiję su 2020 m. kovo 26 d. Rašto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Pirmosios instancijos teismas vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taigi ir Tarnybos veiksmus (neveikimą), nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. ir 2020 m. prašymus, bei dėl jų pasisakė, tačiau byloje ginčas yra kilęs dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, o pareiškėja motyvų ir argumentų dėl šio Rašto galimo neteisėtumo nenurodo. Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis sutarčių standartinių sąlygų vertinimo bei derinimo tvarką, tinkamai įgyvendino jai pavestą funkciją ir užtikrino vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, t. y. kontroliavo, kad UAB „Balticum TV“ vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygos neatitiktų CK 6.2284 straipsnyje nustatytų vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Pareiškėja nagrinėjamu atveju kreipėsi į Tarnybą dėl Sutarties, kuri jau buvo nutraukta, sąlygų, reikšdama reikalavimą nemokėti netesybų dėl Sutarties nutraukimo. Tai ginčo klausimas, kurį pagal kompetenciją turėjo nagrinėti ir išnagrinėjo Ryšių reguliavimo tarnyba. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos bylos kontekste buvo susijęs su prašymu panaikinti Tarnybos Raštą, kuris buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. kovo 26 d. rašto Nr. 4E-7280 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos reikalavimų įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės, taip pat atlyginti 264,34 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas Tarnybos Raštas teisėtas ir pagrįstas, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą. Teismas, nenustatęs Tarnybos neteisėtų veiksmų, netenkino ir reikalavimo valstybei atlyginti žalą.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad būtent dėl Tarnybos netinkamai atliktų pareigų patyrė turtinę ir neturtinę žalą bei iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, įrodymų vertinimu.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė Tarnybai 2020 m. sausio 20 d. prašymą, kuriame prašė: nutraukti prekės pirkimo-pardavimo (paslaugos teikimo) sutartį ir grąžinti už prekę (paslaugą) sumokėtus pinigus – pakeisti, panaikinti ar nebetaikyti nesąžiningos(-ų) sutarties sąlygos(-ų); informuoti pareiškėją, kokių priemonių ėmėsi Tarnyba dėl UAB „Balticum TV“ veiklos po jos skundo, kai buvo nustatytos nesąžiningos sutarčių sąlygos, kurios pažeidžia vartotojų interesus. Pareiškėja teigė dėl UAB „Balticum TV“ veiklos patyrusi turtinę ir neturtinę žalą ir prašė informuoti, kodėl vartotojų teisės nėra ginamos; kodėl Tarnyba nesiėmė jokių priemonių, kad ši įmonė negalėtų iš pareiškėjos išieškoti skolas, kurias priskaičiavo pagal nesąžiningas sutarties sąlygas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį (žr. ir šios nutarties 13 ir 14 p.), konstatuoja, kad Tarnyba jame išsamiai atsakė į pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašyme (skunde) keliamus klausimus, skundžiamas Raštas atitinka ginčui aktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naikinti Rašto nėra pagrindo.

38. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui be kita ko, nurodė ir aplinkybes dėl Tarnybos veiksmų nagrinėjant jos 2018 m. pateiktus prašymus, apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba netinkamai atliko savo pareigas, nes nenagrinėjo jos skundų, o persiuntė juos Ryšių reguliavimo tarnybai, nors ji to neprašė. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą Tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą Tarnyba taip pat ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus, tačiau pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, o pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.

39. VAĮ 14 straipsnio 8 dalis numatė, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi minėtomis VAĮ nuostatomis persiuntė 2018–2019 m. gautus pareiškėjos skundus nagrinėti Ryšių reguliavimo tarnybai pagal kompetenciją, nes, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, būtent ši institucija buvo kompetentinga nagrinėti ginčą, kilusį tarp pareiškėjos ir elektroninių paslaugų teikėjo UAB „Balticum TV“.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Raštą, įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 20 d. prašymą bei išspręsti klausimą iš esmės, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, įvertino ir Tarnybos veiksmus nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. pateiktus prašymus (skundus). Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba pagal kompetenciją, gavusi iš pareiškėjos duomenų apie galbūt pažeidžiamas vartotojų teises, vertino ir priėmė sprendimus dėl UAB „Balticum TV“ Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytoje kompetencijos srityje – kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas.

41. Pažymėtina, kad bylos duomenys pavirtina, jog pareiškėjos ir UAB „Balticum TV“ Sutartis buvo nutraukta 2018 m. gegužės 23 d., o pareiškėja į Tarnybą su pirmuoju skundu dėl minėtos sutarties kreipėsi 2018 m. liepos 23 d., t. y. jau pasibaigus Sutarties galiojimui. Taigi pareiškėjos reikalavimas, išdėstytas 2020 m. sausio 20 d. prašyme (skunde) Tarnybai nutraukti jau nebegaliojančią sutartį iš esmės neįvykdomas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų nutarimų teisėtumo, laikosi pozicijos, kad Tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė administraciniame teisme reiškia civilinio ginčo išnagrinėjimą, kas priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Tokie Tarnybos nutarimai negali būti skundžiami nei administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui (žr., pvz., 2009 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-375/2009, kt.). Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja dėl kilusio ginčo dėl Sutarties būtų pasikreipusi į bendrosios kompetencijos teismą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nėra pagrindo spręsti, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

42. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai jos prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei juos vertina pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė