dcbdb4f9-7ae6-4120-a631-e19c2de69ffd · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-4431-901/2013   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03364-2013-4                                                        Procesinio sprendimo kategorija 32.2; 78.1; 78.2; 113.1; 116.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.

Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,            sekretoriaujant Virginijai MatiuÅ¡ovienei,          dalyvaujant ieÅ¡kovei M. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui S. Å .,           atsakovams V. S. ir A. S.,           atsakovės atstovui advokatui R. B.,           trečiajam asmeniui J. S.,         vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

S. ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir A. S. dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ abiejų tėvų pilnamečiui vaikui, kuriam iki pilnametystės nustatytas neįgalumas, uzufrukto nustatymo, tretysis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje, J. S..        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: Teisme priimtas ieÅ¡kovės M. S. ieÅ¡kinys atsakovams V. S. ir A. S., kuriuo ieÅ¡kovė, patikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡o teismo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ iÅ¡ abiejų tėvų po 250 Lt dydžio kasmėnesines iÅ¡mokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2054-12-14, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat praÅ¡o teismo nustatyti jai uzufruktÄ Ä¯ jos tėvams (atsakovams) priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2054-12-14.

Ieškovė ieškinį palaiko. Nurodė, kad ieškovei nuo vaikystės nustatyta psichinė negalia, ji taip pat nuo vienerių metų serga epilepsija. Ieškovei taip pat medikų diagnozuota sinusinė tachikardija, šienligė, šlapimo pūslės liga bei silpnaregystė. Dėl minėtų ligų ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jai reikalingi valstybės nekompensuojami vaistai, kurie per mėnesį ieškovei kainuoja apie 200 Lt. Vienintelis dabartinis ieškovės pajamų šaltinis yra 540 Lt dydžio mėnesinė šalpos pensija, iš kurios maždaug pusę ieškovė išleidžia vaistams.

Esant tokios bÅ«klės susirasti darbÄ dabartinėmis darbo rinkos sÄ lygomis ieÅ¡kovei yra neįmanoma, o abu tėvai ieÅ¡kovę bando prievarta versti susirasti darbÄ ir jokio iÅ¡laikymo jai neteikia. Dėl neįgalumo namuose ieÅ¡kovės tėvai jÄ nuolat žemina, stumdo, gÄ sdina, kad patys savanoriÅ¡kai atsisakys tėvystės ir tuomet galės iÅ¡varyti jÄ iÅ¡ namų, nes turės tam teisę. Tėvai iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauja piniginių lėšų už pragyvenimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, 2012 metų žiemÄ dėl tėvų vykdyto smurto į ieÅ¡kovės namus buvo kviesti policijos pareigÅ«nai.

Dėl nuolatinio namie patiriamo fizinio ir psichologinio smurto, ieÅ¡kovės teisės yra nepagrįstai ribojamos, o dėl savo sveikatos ir finansinės bÅ«klės ieÅ¡kovė yra nepajėgi be pagalbos pati savęs iÅ¡laikyti, todėl jai reikalingas nuolatinis tėvų iÅ¡laikymas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė norėtų tapti manikiÅ«rininke, teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų tapti mezgėja (dėl silpno regėjimo medikai jai to neleidžia), žada esant galimybei pradėti mokytis Darbo rinkos mokymo centre, įgyti kvalifikacijÄ ir ateityje gyventi pilnavertj gyvenimÄ .

Å iuo metu ieÅ¡kovės bet kokios iniciatyvos mokytis ar tobulėti nėra palaikomos, ji iÅ¡ tėvų patiria nuolatinį psichologinį spaudimÄ dėl esamos bÅ«klės, bijo bet kada atsidurti gatvėje. Dėl nurodytų priežasčių bÅ«tina užtikrinti ieÅ¡kovės asmeninių teisėtų interesų apsaugÄ valstybės prievarta, priteisiant ieÅ¡kovei nuolatinį iÅ¡laikymÄ , abiejų tėvų mokamÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis bei nustatant uzufrukto teisę į atsakovams priklausantį butÄ , kad atsakovai negalėtų savavaliÅ¡kai palikti ieÅ¡kovės be gyvenamosios vietos.

           Atsakovas V. S. ir A. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu su praÅ¡omu priteisti iÅ¡laikymu nesutiko, dėl uzufrukto teisės į jų butÄ nustatymo neprieÅ¡taravo. Nurodė, kad M. S. nuo pat vaikystės sirgo epilepsija, kitomis ligomis, Å¡iuo metu jai nustatytas 40 proc. darbingumas. IeÅ¡kovė turi psichikos negaliÄ , nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovei 24 metai, tačiau atsakovų teigimu ji elgiasi ne pagal metus, jos protinis iÅ¡sivystymas yra maiÅ¡taujančio paauglio, 11-13 m. lygmenyje.

IeÅ¡kovė atsiribojusi nuo namiÅ¡kių, jai atrodo, kad visi jai nori blogo, nors atsakovų teigimu, jie jÄ myli ir rÅ«pinasi ne mažiau kaip ir kita jų dukra. Atsakovai uždirbtas lėšas naudoja Å¡eimos poreikių tenkinimui. Matydami, kad ieÅ¡kovė gaunamÄ 540 Lt iÅ¡mokÄ iÅ¡Å¡vaisto įvairiems menkniekiams, norėdami, kad pinigai bÅ«tų naudojami racionaliau, atsakovai siÅ«lė jai, kad pinigus duotų tėvams, tačiau ji kategoriÅ¡kai tai daryti atsisakė, nes tai jos pinigai. Atsakovai teigia, kad jie moka už visÄ maistÄ , komunalinius patarnavimus, o dukra nesupranta, kad ir jai reiktų prie to prisidėti, kad neįgalumo paÅ¡alpa tam ir yra skirta.

Jei teismas patenkintų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteistų jai iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ , atsakovų manymu nepriklausomai nuo priteistos sumos ieÅ¡kovė Å¡iuos pinigus kartu su 540 Lt paÅ¡alpa iÅ¡leistų labai greitai, o duoti jai valgyti, iÅ¡laikyti butÄ ir toliau turėtų jos tėvai. IÅ¡ buto ieÅ¡kovės nevarė ir nevarys, kaip gyveno, taip ir tegul gyvena. Tretysis asmuo J. S. su ieÅ¡kiniu sutiko dalyje dėl uzufrukto nustatymo, tačiau nesutiko, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas iÅ¡ tėvų.

Teigia, kad ieškovė prie buto mokesčių neprisideda, o ji, kai dirbo prisidėdavo pinigais, šiuo metu, kai neturi darbo – prisideda darbu namie. Ieškovės tėvai yra darbštūs, normalūs, adekvatūs žmonės. Jie vienodai myli ir rūpinasi tiek ieškove tiek sese J. S.. Dėl ligos M. yra labai keisto ir sunkaus charakterio - niekas iš namiškių negali jai įtikti, visus "šokdina", pati namuose dirbti nieko nenori, bendrauja su namiškiais tiek kiek ji pati nori, o supykti ir įtūžti gali po visiškai nekalto žodžio ar pamokymo.

S. M. pati be tėvų ir sesers pagalbos viena neiÅ¡gyventų ir neturi reikÅ¡mės, kokias pajamas ji per mėnesį turėtų. Niekas iÅ¡ namiÅ¡kių negÄ sdina jos, kad iÅ¡mes jÄ iÅ¡ buto. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovė M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai V. S. ir A. S. (7, 61 b. l.). Tretysis asmuo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės sesuo (60 b. l.). Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai, tiek ieÅ¡kovės sesuo gyvena atsakovams V.

S. ir A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. Å¡alys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 185 str.).

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. CK 3.193 str. 3 d. iÅ¡plečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta iÅ¡imtis, kad iÅ¡laikymÄ teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, ir be to Å¡iam vaikui bÅ«tina parama, o teismui yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus įrodymus, iÅ¡nagrinėjus ir nustačius reikÅ¡mingas aplinkybes ir esant kitoms CK 3.194 str. 3 d. nustatytoms sÄ lygoms, priteisti iÅ¡laikymÄ tokiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11772001, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1236/2002, 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008, kt.).

Pilnametis vaikas gali praÅ¡yti teismo priteisti jam iÅ¡laikymÄ ne apskritai, o bÅ«tent tik todėl, kad jis yra nedarbingas dėl invalidumo ir jam reikalinga tėvų materialinė parama. Pagal Å alpos (socialinių) pensijų įstatymo 2 str. 2 d. invalidai (neįgalÅ«s asmenys) – asmenys, kurie Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažįstami I, II ar III grupės invalidais. Pagal Invalidų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 8 d. neįgalusis – asmuo, kuriam Å¡io įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis.

IeÅ¡kovei nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis dėl ligos ar bÅ«klės, atsiradusios nuo vaikystės (8-10 b. l.), specialieji poreikiai nėra nustatyti. Nors Å¡iuo metu invalidumo grupių nėra likę, tačiau neįgalumas gali bÅ«ti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 19 str. 2 d.). IeÅ¡kovės neįgalumÄ s yra vidutinis, atsižvelgiant į nustatytÄ jos darbingumo lygį. Jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebÅ«tina pritaikyti darbo vietos (Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d. 2 p.).

Byloje nekyla ginčo, kad ieÅ¡kovė nuo vaikystės turėjo invalidumÄ , kaip Å¡alys nurodė – antrÄ grupę. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos, jai dėl sveikatos bÅ«klės yra gerokai apribotos galimybės įsidarbinti (tiek gydytojai neleidžia dirbti, tiek faktiÅ¡kai ji nepajėgi atlikti daugelio darbų), taip pat mokytis. IeÅ¡kovės teigimu ji yra baigusi deÅ¡imt klasių, ji dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo įgyti profesijos, to negali padaryti ir dabar dėl medikų jai nustatytų draudimų ir specialių sÄ lygų.

Civiliniame kodekse nėra apibrėžta nedarbingumo sÄ voka. Anksčiau galiojusio Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-04-28 įsakymu Nr. 226/49 patvirtintos Ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo tvarkos 15 punkte nustatyta, kad darbingumas – tai gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifikacijos ir įgÅ«džių. IÅ¡ to seka, kad nedarbingais gali bÅ«ti pripažįstami tokie asmenys, kurie nesugeba ir negali dirbti darbų, nereikalaujančių specialių žinių, kvalifikacijos ir įgÅ«džių.

Visa tai įvertinus teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė atitinka pirmÄ jį kriterijų - yra nedarbinga dėl invalidumo nuo vaikystės.Ar ieÅ¡kovei reikalinga tėvų parama ir kokio dydžio yra įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Pagal CK 3.192 str. 2 d. iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas ieÅ¡kovės poreikiams bei atsakovų turtinei padėčiai. Orientaciniu kriterijumi Lietuvos Respublikos teisinėje praktikoje, nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris Å¡iuo metu siekia 1000 Lt.

Abu tėvai turi pareigÄ vienodai iÅ¡laikyti dukrÄ . Atsakovų galimybės teikti paramÄ ir priteistos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2007, Teismų praktika Nr. 28). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad jos pajamas sudaro tik 540 Lt kas mėnesinė Å¡alpos pensija neįgaliajam (invalidui), ji jokio nekilnojamo ar vertingo kilnojamo turto neturi, atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę, darbingumÄ ir nustatytÄ daugybę apribojimų darbui, ieÅ¡kovei ypač sudėtinga susirasti darbÄ , mokytis (11, 12-34, 41 b.l.).

IeÅ¡kovės bandymai susirasti darbÄ buvo nesėkmingi, jos norai mokytis ir kelti kvalifikacijÄ , įgyti profesijÄ taip pat ribojami medikų iÅ¡vadų, draudimų, kaip posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovė, be to yra nepalaikomi tėvų. IeÅ¡kovė galbÅ«t svarstytų galimybę nuomotis socialinį bÅ«stÄ jei bÅ«tų priteista visa ieÅ¡kiniu praÅ¡oma suma, bandant ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du bÅ«tų sutikusi su praÅ¡ymu priteisti po 200 Lt iÅ¡ abiejų tėvų. Nurodė, kad kas mėnesį tėvams buto mokesčiams duoda apie 50 Lt, priteisus jai iÅ¡laikymÄ ji daugiau prisidėtų tėvams prie mokesčių.Atsakovo V.

S. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1500 Lt, atsakovės A. S. – apie 1100 Lt (vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas už paskutinius tris mėnesius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 p.). Atsakovai nurodė, kad kitų pajamų jie negauna, be to, iÅ¡laiko kitÄ pilnametę dukrÄ , kuri Å¡iuo metu (nuo 2013 m. kovo mėn.) yra bedarbė, gauna bedarbio paÅ¡alpÄ 470 Lt kas mėnesį ir gyvena kartu su jais ir ieÅ¡kove viename bute.

Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (40, 52 b. l.). Atsakovas savo vardu yra registravęs santuokos metu įgytÄ lengvÄ jį automobilį NISSAN ALMERA TINO, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu sakė, kad abi dukras vienodai iÅ¡laiko, perka jai drabužius ir avalynę, ieÅ¡kovė už komunalinius patarnavimus vienÄ kartÄ prisidėjo 50 Lt, kai kreipėsi į teismÄ , atstovo pamokyta, daugiau nemokėjo, maistÄ ir vaistus pati nusipirkdavo, susitaupius nusipirko sofÄ (500 Lt) ir sekcijÄ (500 Lt), tačiau taip pat kartu valgo ir tėvų maistÄ .

IeÅ¡kovė yra konfliktinio bÅ«do. Atsakovės teigimu ieÅ¡kovė prie mokesčių neprisidėdavo, jos duodami 50 Lt buvo skirti ne mokesčiams, o Å¡iuos ji tėvams duodavo pamokyta atsidėti, kad neiÅ¡Å¡vaistytų pinigų ir įsigytų vertingesnių daiktų. Surinktus pinigus tėvai ieÅ¡kovei atidavė, už juos ieÅ¡kovė įsigijo sofÄ , sekcijÄ . IeÅ¡kovė yra konfliktinio bÅ«do, pretenzinga, nuolat keičia gydytojus, viskuo nepatenkinta, atsiribojusi nuo tėvų. Atsakovės atstovas pastebėjo, kad kai ieÅ¡kovei buvo priteistas laikinas iÅ¡laikymas, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad įsigijo vertingų daiktų, kad susitaupė pinigų, todėl ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡laikymÄ nesvarbu kokio dydžio apskritai netikslinga, nes ji tuos pinigus iÅ¡Å¡vaistys, o tėvams vis tiek jÄ reikės toliau iÅ¡laikyti, mokėti mokesčius.

Atsakovai ir atsakovės atstovas neginčijo, kad ieÅ¡kovei reikalinga parama, tačiau jų manymu atsakovai ir taip iÅ¡laiko ieÅ¡kovę, todėl nėra jokio pagrindo priteisinėti iÅ¡laikymÄ . Svarstant galimybę ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai atsakovai bÅ«tų sutikę mokėti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ su sÄ lyga, kad ji iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jų buto į savarankiÅ¡ko gyvenimo namus. Atsakovų teigimu praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma jiems yra per didelė, nurodė, kad mokesčiams vasaros sezono metu iÅ¡leidžia apie 250 Lt, žiemos sezono metu apie 500 Lt, kažkokių kreditų nemoka, skolų neturi.

J. S. teigimu tėvai jomis vienodai rÅ«pinosi, mylėjo, ieÅ¡kovė yra problematiÅ¡ko bÅ«do. Nors atsakovai ir atsakovės atstovas bandė įrodinėti, kad ieÅ¡kovė nemoka elgtis su pinigais, juos iÅ¡Å¡vaisto, tačiau Å¡ių savo teiginių neįrodė, be to, nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės veiksnumas bÅ«tų apribotas, kad ji bÅ«tų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kad ieÅ¡kovė ketino iÅ¡tekėti, kad ketina toliau mokytis ir svarsto galimybę itin pablogėjus situacijai Å¡eimoje nuomotis socialinį bÅ«stÄ , jei gyvenime turės galimybių - nuomotis kitÄ bÅ«stÄ su draugu ar sutuoktiniu, kad ji iÅ¡ Å¡alpos pensijos įsigijo jos buičiai pagerinti reikalingų baldų (sofÄ sekcijÄ ), kad pati nusiperka vaistų, vyksta pas gydytojus ir kt., liudija, kad ieÅ¡kovė neÅ¡vaisto pinigų ir yra pakankamai savarankiÅ¡ka ir atsakinga už savo poelgius, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovai ir kita jų dukra, kurie tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi.

Atsakovų kviesti liudytojai su ieÅ¡kove labai mažai bendravo (daugiau bendravo su jos tėvais), apie ieÅ¡kovės reikalavimus, sveikatos bÅ«klę ir konfliktinę situacijÄ Å¡eimoje žino tiek, kiek jiems pasakojo atsakovai, todėl jų teiginiai vertintini kritiÅ¡kai (CPK 185 str.). Liudytoja L. L. paklausta, ar ieÅ¡kovė skundėsi gyvenimu su tėvais (atsakovais) pastoviai teigė, kad ieÅ¡kovė fantazuoja, ji netiki jos nusiskundimais, kad tėvai jÄ skriaudžia, Å¡aldytuvas tuščias. Kiti du atsakovų atsivesti liudytojai L.

S. ir A. S. teigė, kad ieškovė pretenzinga atsakovų gaminamam maistui, dėl to, ar tėvai išlaiko ieškovę ir dėl konfliktų šeimoje nieko negalėjo nurodyti, tik tiek kiek girdėjo iš atsakovų pasakojimų.Teismas neturi duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų priežasčių negalėtų teikti ieškovei paramos. Atsakovų kita dukra yra pilnametė, darbinga, nėra duomenų, kad turėtų sveikatos problemų ir negalėtų susirasti darbo.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, tai, kad ji dėl invalidumo yra socialiai pažeidžiama, jai dėl sveikatos bÅ«klės sudėtinga užbaigti mokslus ir rinkos sÄ lygomis susirasti darbÄ , nesant duomenų, kad jos sveikatos bÅ«klė bėgant laikui galėtų iÅ¡ esmės pagerėti (jai invalidumas nustatytas nuo vienerių metų), nesutinka su atsakovų ir atsakovės atstovo teiginiais, kad ieÅ¡kovė neįrodė jai paramos reikalingumo, ir pripažįsta, kad ieÅ¡kovei reikalinga parama, taip pat pripažįsta, kad atsakovai neįrodė savo teiginių, kad teikė ieÅ¡kovei pakankamÄ iÅ¡laikymÄ ir kad ieÅ¡kovė gautus pinigus iÅ¡Å¡vaistys, todėl iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei bÅ«tina priteisti teismine tvarka.

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ tėvų praÅ¡omas priteisti minimalus ir protingo dydžio iÅ¡laikymas, turėsiantis su Å¡alpos pensija užtikrinti ieÅ¡kovės pagrindinių poreikių tenkinimÄ , taip pat atsižvelgęs į Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ , kad ieÅ¡kovė duoda kas mėnesį tėvams 50 Lt mokesčiams už butÄ , į tai, kad ieÅ¡kovė buvo linkusi mažinti savo reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo po 50 Lt dėl abiejų atsakovų, esant panaÅ¡iai abiejų tėvų turtinei padėčiai, atsakovams vedant bendrÄ Å«kį, teismas pripažįsta, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina ir pakanka ieÅ¡kovei iÅ¡ tėvų priteisti iÅ¡laikymÄ po 200 Lt iÅ¡ kiekvieno kas mėnesį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡laikymÄ priteisti iki jos pensijinio amžiaus, t.y. iki 2054-12-14. Sutinkamai su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 str. ir 57 str. 2 d. palaipsniui senatvės pensijos amžius didinamas iki 65 metų, taigi kol ieÅ¡kovė sulauks pensijos jau galios Å¡is pensijinis amžius. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, todėl jos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laikymÄ iki jos pensijinio amžiaus, kai ji turėtų po to dar papildomai iÅ¡ valstybės gauti atitinkamÄ papildomÄ iÅ¡mokÄ , yra protingas ir motyvuotas.

Reikia pastebėti, kad atsakovai ir atsakovės atstovas neneigė, kad įstatymai numato galimybę priteisti iÅ¡laikymÄ pilnametei dukrai, turinčiai invalidumÄ nuo vaikystės, nenurodė iki kada galimas bÅ«tų iÅ¡laikymo priteisimas. Teismas, visa tai įvertinęs, pripažįsta, kad ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o iÅ¡laikymÄ priteisti iki 2054-12-14, todėl tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir, atsižvelgdamas į 2013-05-15 laikinųjų apsaugos priemonių nutartį, kur ieÅ¡kovei priteistas laikinas iÅ¡laikymas iki sprendimo įsiteisėjimo, priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų iÅ¡laikymÄ po 200 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2054-12-14, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.Dėl uzufrukto nustatymo.IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo nustatyti uzufrukto teisę iki 2054-12-14 atsakovam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 2013-05-15 nutartimi ieÅ¡kinio užtikrinimui atsakovams pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡i teisė ieÅ¡kovei laikinai nustatyta iki įsiteisės sprendimas Å¡ioje byloje.

Nutartis įsiteisėjusi.Uzufruktas – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali bÅ«ti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimÄ daiktÄ ir gauti iÅ¡ jo vaisius, produkcijÄ ir pajamas (CK 4.141 str.). Å iuo atveju uzufruktas turėtų bÅ«ti suprantamas kaip ieÅ¡kovės teisė naudotis atsakovams priklausančiu butu. Atsakovai iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, atsiliepime nurodė, kad „iÅ¡ buto M. nevarėme ir nevarome, kaip gyveno, taip tegul ir gyvena, dėl bendro gyvenimo problemų nėra“ (54 b.l.), teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įtemptų santykių Å¡eimoje, ypač pablogėjusių dėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi, pageidautų, kad ieÅ¡kovė, jeigu gautų iÅ¡ jų iÅ¡laikymÄ , gyventų savarankiÅ¡ko gyvenimo namuose ar nuomotųsi kitur, kad jų teigimu „pabandytų už viskÄ pati susimokėti, susipirkti bÅ«tiniausius daiktus, kuriais dabar gyvendama ji naudojasi“.

Atsakovės atstovas buvo kategoriÅ¡kesnis ir prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti, tačiau daugiau akcentavo, kad atsakovė pati nesugeba disponuoti lėšomis, todėl priteisti jai iÅ¡laikymÄ yra netikslinga, dėl ko uzufrukto nereikėtų nustatyti, atsakovės atstovas nemotyvavo.Tretysis asmuo J. S. su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti jai uzufrukto teisę sutiko, nurodydama, kad iÅ¡ tiesų jos seseriai, turinčiai sveikatos problemų ir negalinčiai pačiai visiÅ¡kai savimi pasirÅ«pinti, bÅ«tų užtikrinta galimybė gyventi tėvų namuose.

IeÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė, jos psichikos sutrikimai, tai, kad jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jai bÅ«na epilepsijos priepuoliai (VÅ¡Ä® Dainų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2013-07-15 praneÅ¡imas Nr. PSC-1023, kiti byloje esantys medicininiai dokumentai), kurie remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais Å¡iuo metu sumažėję, kitos ligos galimai įtakoja probleminį ieÅ¡kovės bendravimÄ . NatÅ«ralu, kad ieÅ¡kovės ir jos tėvų santykiai pablogėjo dėl to, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , siekdama užsitikrinti teisę gyventi tėvų namuose, kad nebÅ«tų iÅ¡mesta į gatvę, taip pat siekdama prisiteisti iÅ¡ tėvų bent minimalų iÅ¡laikymÄ .

IÅ¡ Å¡alių ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, taip pat byloje esančio Å iaulių apskrities VPK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo smurto prieÅ¡ ieÅ¡kovę (53, 73-74 b.l.), nenustatyta, kad ieÅ¡kovės ir jos tėvų Å¡eimoje bendravimas bÅ«tų ypač problematiÅ¡kas, kad Å¡eimoje bÅ«tų smurtaujama, dėl ko uzufrukto nustatymas ieÅ¡kovei pažeistų jos ar jos tėvų ir sesers teises. Kaip atsakovai ir ieÅ¡kovės sesuo nurodė, ieÅ¡kovė ne visada bÅ«na nesukalbama, kai jos sveikatos bÅ«klė normali, ieÅ¡kovė noriai ir draugiÅ¡kai bendrauja.

Reikia pažymėti, kad ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė, jos psichikos sutrikimai, daro ieÅ¡kovę socialiai pažeidžiamÄ , su ieÅ¡kove reikalingas supratingesnis ir atlaidesnis bendravimas. IeÅ¡kovė neturi garantijų, kad jai bus suteiktas socialinis bÅ«stas ar kitur nebrangiai iÅ¡sinuomos bÅ«stÄ , be to, nuomos sutartys gali bÅ«ti bet kada nutrauktos. IeÅ¡kovei sudėtinga ne tik darbÄ ir bÅ«stÄ susirasti, tačiau taip pat sudėtingiau susirasti gyvenimo draugÄ , o norint savarankiÅ¡kai gyventi, ieÅ¡kovei reikėtų įsigyti daug daiktų.

IeÅ¡kovė nėra garantuota, kad jÄ papildomai parems tėvai ar kiti giminaičiai. Nuosavybės teise ieÅ¡kovė neturi jokio vertingo turto. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o ne tik iÅ¡laikymo, bet ir teisės gyventi tėvų namuose, t.y. nustatyti jai uzufrukto teisę, todėl teismas tenkina šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgiant į byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones) iki 2054-12-14 nustato jai uzufrukto teisę į atsakovų nuosavybės teise turimÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).Reikia pastebėti, kad jeigu uzufruktas nustatytas į bendrosios nuosavybės teisės objektu esantį daiktÄ , uzufruktorius turi tas daikto valdymo ir naudojimo teises, kurios priklausytų jam kaip bendraturčiui (CK 4.143 str. 4 d.).

Uzufruktorius (asmuo, kuriam nustatyta uzufrukto teisė (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė)) privalo iÅ¡laikyti ir remontuoti uzufrukto objektÄ , kiek tai bÅ«tina jo normaliai bÅ«klei užtikrinti (CK 4.144 str. 1 d.). Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iÅ¡ jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu Å¡alių susitarimas ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 str. 2 d.). Uzufruktas baigiasi civilinio kodekse numatytais atvejais (CK 4.150 str.).

 Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Nei viena Å¡alių iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė teismui jų atstovavimo iÅ¡laidas pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, todėl nėra pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų priteisinėti (CPK 98 str. 1 d., 35-37, 66 b.l.).IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista sutinkamai su CPK 83 str. 1 d. 2 p. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies: reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo 80 proc., dėl uzufrukto nustatymo – 100 proc. (viso patenkinta 90 proc.), iÅ¡ atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina lygiomis dalimis valstybei 288,00 Lt žyminio mokesčio bei 16,74 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., , 92 str., 93 str., 96 str.).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260, 263-267, 269-270 str. ir CK 3.194 str. 3 d., teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 200,00 Lt (du Å¡imtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki 2054 m. gruodžio 14 d., iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufruktÄ Ä¯ atsakovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2054 m. gruodžio 14 d.Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 288,00 Lt (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio (iÅ¡ kiekvieno po 144 Lt) bei 16,74 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (iÅ¡ kiekvieno po 8,37 Lt) (bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Laura Karmazaitė