2022-03-28 Nr. CB-2621-2-68-3-16738-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1628

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16738-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 21 d. paduotu ieškovės (duomenys neskelbtini) profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimas tenkinti dalį ieškinio dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo ir atmesti priešieškinį dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde įvardijamas CK 2.81, 2.45 straipsnių ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21, 30, 29 straipsnių normų netinkamas taikymas. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas advokatės I. K. teisinį santykį su (duomenys neskelbtini) profesine bendrija „(duomenys neskelbtini)“, vadovavosi ne profesinės bendrijos steigimo dokumentais ar viešais registro duomenimis, bet teisinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta su atsakovu, kuri neišviešina galimo advokatės dalyvavimo profesinės bendrijos valdyme. Šia sutartimi yra įgyvendinama Advokatūros įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata, bet nepatvirtinama, kas yra šio juridinio asmens dalyviais. Advokatė I. K. vykdo individualią veiklą ir teikia teisines paslaugas išimtinai šiai profesinei bendrijai, už tai gauna atlygį pagal išrašomas sąskaitas. Daroma išvada, kad teismas, remdamasis netinkamais įrodymais, nepagrįstai taikė Advokatūros įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, CPK 55 straipsnį ir nepriteisė ieškovei atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-313/2016 buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl skolos advokatų profesinės bendrijai priteisimo iš jos klientės. Nors toje byloje ieškovę atstovavo tos pačios profesinės bendrijos advokatė - partnerė, teismas priteisė ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas atsisakė priteisti, nors pagal praktiką suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir gali turėti esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė