2016-09-26 Nr. AB-18214-3-61-3-03274-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1655-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03274-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 96-1075 pripažino, jog 2015 metais kamerų Nr. 211, 215 įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o vienam asmeniui teko 1,5 kv. m. ploto. Kamerose nebuvo jungiklių įjungti ir išjungti apšvietimą, gultai sumontuoti prie lango, todėl buvo šalta, taip pat nebuvo kopėtėlių užlipti ant gulto antrame aukšte, veidrodžio, džiovyklos, baldų, radijo taško, signalinio mygtuko pareigūnui iškviesti, gultų metaliniai kampai buvo pavojingi gyvybei. Kameroje buvo vienas stalas (vos 60 kv. cm, todėl buvo neįmanoma rašyti), du suoliukai, pritvirtinti prie stalo, kurie pavojingai sukasi, juose buvo nepatogu sėdėti. Kameroje, kurios plotas 7 kv. m, nuolat buvo trys asmenys, todėl trūko ploto. Klozetas buvo įrengtas priešais duris, neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kameroje visą parą buvo triukšmas: dieną nuteistieji kalbėjosi, naktį knarkė. Be to, naktį nuolat buvo įjungtas apšvietimas. Visa tai trukdė ilsėtis. Pareiškėjo nuomone, tokios kalinimo sąlygos yra kankinimas.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė palikti skundą nenagrinėtą. Nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl gyvenamųjų kamerų Nr. 211 ir Nr. 215 sąlygų, tačiau šiose kamerose pareiškėjas niekada nebuvo laikomas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepimo į skundą duomenys bei pateiktos asmens įskaitos kortelės kopijos patvirtina, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose Nr. 211 ir 215 kalinamas nebuvo. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kad konkrečiu laikotarpiu buvo laikomas aukščiau nurodytose kamerose, o skunde apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl kalinimo atitinkamose kamerose sąlygų. Pareiškėjui teisė ginti viešąjį interesą nėra suteikta. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nepateikė pareiškėjo nurodytų kamerų nuotraukų, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjo nuomone, teismo veiksmai nagrinėjamoje byloje buvo šališki.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Lukiškių TI-K pabrėžia, kad pareiškėjas kamerose Nr. 211 ir 215 niekada nebuvo laikomas. Todėl šiuo atveju nėra priežastinio ryšio dėl jo skunde išdėstytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti tam tikrą žalą, kurią prašo atlyginti. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal pareiškėjo apeliacinį skundą byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d. Atitinkamai, išskyrus atskirai nurodytus atvejus, šiame baigiamajame teismo akte vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki minėto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodo, kad 2015 metais kamerose Nr. 211 ir 215 kalinimo sąlygos buvo netinkamos, dėl to prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą (b. l. 9, 30) patvirtina, jog pareiškėjas niekada nebuvo laikomas kamerose Nr. 211 ir 215. Tai, kad pareiškėjas kamerose Nr. 211 ir 215 laikomas nebuvo, įrodo ir įskaitos kortelių kopijos (b. l. 10–17). Pats pareiškėjas taip pat tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde aiškiai nenurodo, kad minėtose kamerose jis buvo laikomas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konstatuoti, jog pareiškėjas kamerose Nr. 211 ir 215 buvo laikomas ir detaliau nagrinėti aplinkybes, susijusias su minėtų kalinimo kamerų sąlygomis, nėra pagrindo.

Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidusi pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Todėl negalima konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą išnagrinėjo objektyviai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė