dcb8811c-b35e-4933-9f3e-eccf523d280c · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-83-831/2021 Proceso Nr. 2-53-3-00532-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.3.2; 3.2.3.1.;3.2.6.1. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Vitalijus Kriviičus, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant ieÅ¡kovei E. G., jos atstovei advokatei S. Ž., atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. R., liudytojams A. S., K. G., R. G., S. G., nedalyvaujant atsakovui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo: 3142 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog 2017 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovė grįžo iÅ¡ Anglijos, ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Lietuvoje susitiko atsakovÄ , kurį pažinojo anksčiau, bet nebuvo jo mačiusi ilgÄ laikÄ , bet su kuriuo bendravo telefonu keletÄ mėnesių. Baigiantis ieÅ¡kovės atostogoms ir ruoÅ¡iantis grįžti į AnglijÄ , atsakovas A. L. ieÅ¡kovei pasiÅ«lė su juo vasarai skristi į VokietijÄ ir dirbti Å¡okolado fabrike, kad nereikėtų visai vasarai iÅ¡siskirsti, su kuo ieÅ¡kovė sutiko.

Todėl 2017 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡skrido į VokietijÄ . Atvykus į VokietijÄ , ieÅ¡kovė buvo įdarbinta, kiek suprato, pasirašė vokiÅ¡kÄ darbo sutartį. Tačiau sutarties kopija jai nebuvo įteikta, dėl ko jos pateikti negali. IeÅ¡kovė atsakovo pagalba 2017-06-09 buvo registruota Vokietijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Dar 2017 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė ir atsakovas nusprendė pasibaigus jos ir atsakovo vasaros darbams Vokietijoje, pailsėti ir nusipirkti kelionę, dėl ko buvo užsakyta kelionė į EgiptÄ laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-09-14, už kuriÄ buvo sumokėta ieÅ¡kovės bankine angliÅ¡ka kortele.

Taigi jie dirbo Vokietijoje nuo 2017 m. birželio mėnesio pradžios iki rugsėjo 6 d. Kadangi bÅ«nant Vokietijoje ieÅ¡kovė turėjo tik angliÅ¡kÄ kortelę, į kuriÄ nebuvo galima įneÅ¡ti eurų ir neturėjo vokiÅ¡kos kortelės, visÄ darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais. IeÅ¡kovės atlyginimas priklausė nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus, dėl ko kiekvienÄ mėnesį uždirbdavo ir gaudo nuo 1200 Eur iki 1400 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė gaudavo atlyginimÄ tik grynaisiais pinigais ir neturėjo galimybės savo uždirbtų pinigų įsidėti į savo angliÅ¡kÄ kortelę, atsakovas dėl saugumo pasiÅ«lė ieÅ¡kovei dėti uždirbtas pinigines lėšas į jo kortelę, o grįžus į LietuvÄ , jas atiduoti ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovei atsakovo pasiÅ«lymas atrodė logiÅ¡kas, dėl ko ji sutikau su pasiÅ«lymu ir kiekvienÄ mėnesį uždirbtas pinigines lėšas atiduodavau atsakovui. Viso atsakovui buvo perduota 4000 Eur suma, kuriÄ jis turėjo ieÅ¡kovei atiduoti grįžus į LietuvÄ . Grįžus į LietuvÄ ieÅ¡kovė paprašė atsakovo grÄ Å¾inti jos uždirbtas pinigines lėšas, tačiau jis vis nurodydavo, kad tai padarys vėliau ir sugalvodavo vis naujus pasiteisinimus, t. y. kad jo kortelė buvo užblokuota dėl įneÅ¡tos per didelės neaiÅ¡kios sumos, kad jam yra negerai iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡siminėti pinigines lėšas, dėl ko jis ieÅ¡kovei grÄ Å¾ins pinigus dalimis į jos sÄ skaitÄ atliekant bankinius pavedimais, ir t.t.

Kai su atsakovu pradėdavo kalbėti apie uždirbtų piniginių lėšų grÄ Å¾inimÄ , prasidėdavo pykčiai, dėl ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, siekiant grÄ Å¾inti skolÄ , jai pervesdavo kartas nuo karto nedideles sumas pinigų, ji Å¡ios temos vengdavo ir tikėjosi, kad jis bent dalimis grÄ Å¾ins ieÅ¡kovės uždirbtas pinigines lėšas. IeÅ¡kovės nurodomas aplinkybes patvirtina pridedami jos ir atsakovo 2018 m. gegužės mėn. susiraÅ¡inėjimai per Messenger ir kitÄ programÄ , kuriuose atsakovas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė jam yra perdavus 4000 Eur suma, sutinka, jog jis yra ieÅ¡kovei skolingas 4000 Eur ir Å¡ios skolos nėra atidavęs. Aplinkybę, kad atsakovas valdė ieÅ¡kovės pinigus ir buvo įsipareigojęs juos grÄ Å¾inti, patvirtina atsakovo pavedimai į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , kurie įrodo dalinį pinigų grÄ Å¾inimÄ .

Atsakovas grÄ Å¾ino dalį skolos į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ yra pervedė viso 858 Eur, o bÅ«tent: 2017-11-28 A. L. man pervedė 400 Eur. ( 349,35 svarų). 2018-02-07 A. L. man pervedė 118 Eur;(l02,37 svarų). 2018-03-01 A. L. man pervedė 150 Eur;(130,24 svarų). 2018-05-14 A. L. man pervedė 100 Eur;(86,27svarų). 2018-05-30 A. L. man pervedė 90 Eur.(76,78 svarų). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai blogėjo, 2019 m. birželio mėnesį ji ir atsakovas iÅ¡siskyrė.

Po iÅ¡siskyrimo ji atsakovo žodžiu paprašė grÄ Å¾inti 3142 Eur, kurie buvo jos uždirbti ir atsakovui perduoti tik laikinam pasaugojimui. Atsakovas iÅ¡ pradžių sutiko grÄ Å¾inti pinigus, tik nurodė, kad jam reikia pasižiÅ«rėti pavedimus, ar iÅ¡ tikrųjų susidaro tokia suma, dėl ko ji, tikėdamasi, jog atsakovas yra sÄ Å¾iningas ir visgi gera valia atiduos pinigus, eilę mėnesių nesikreipė į teismÄ dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo. Tačiau atsakovas Å¡iuo metu iÅ¡ viso neigia piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir savo įsiskolinimÄ , tokiu bÅ«du elgiantis ypatingai nesÄ Å¾iningai ir siekiant iÅ¡vengti savo finansinės prievolės- grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigines lėšas įvykdymo.

3. Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio galima suprasti, kad neva tai ieÅ¡kovė yra perdavusi atsakovui 4000 eurų ir iÅ¡ to atsirado abi Å¡alis siejanti prievolė, kurios atsakovas nėra įvykdęs. Tačiau nėra jokio juridinio fakto (sandorio, delikto ar kt.), iÅ¡ kurio bÅ«tų galima kildinti ieÅ¡kovės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Pati ieÅ¡kovė nėra apsisprendusi, iÅ¡ kokių teisinių santykių minėtÄ prievolę reikėtų kildinti - nurodo, kad ginčui kvalifikuoti galėtų bÅ«ti taikomos pasaugÄ arba nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė atsakovui nėra perdavusi 4000 eurų nei saugoti, nei jokiais kitais tikslais. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius dėl pinigų perdavimo atsakovui. Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė virÅ¡ija vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų (CK 6.831 str. 1 d.). Paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas neatima iÅ¡ Å¡alių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grÄ Å¾into daikto tapatybės, tačiau Å¡alių ginčas kyla ne dėl daikto tapatybės, o dėl ieÅ¡kovei priklausančių pinigų perdavimo atsakovo žinion fakto.

Kadangi ieÅ¡kovė teigia perdavusi atsakovui pinigų sumÄ virÅ¡ijančiÄ vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų, todėl pinigų perdavimo fakto ji negali įrodinėti remdamasi liudytojų parodymais. Minėta, kad ieÅ¡kovė nurodo, jog ginčo santykiams galėtų bÅ«ti taikomos nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos. Tam, kad ieÅ¡kovė turėtų pagrindÄ reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti, kÄ Å¡is yra įgijęs jos sÄ skaita, turi bÅ«ti nustatyta, kad atsakovas yra įgijęs tai, kÄ iÅ¡ jo praÅ¡oma grÄ Å¾inti.

Kaip jau buvo minėta, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra įgijęs nieko, kas generuotų jo prievolę kažkÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

4. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes. PaaiÅ¡kino, jog ji su atsakovu yra pažįstama labai seniai, tačiau nuo 2017 m. balandžio mėnesio jie pradėjo artimiau draugauti. Ji mokėsi Anglijoje, kai atsakovas jai pasiÅ«lė atvykti į VokietijÄ padirbti su jo mama Å¡okolado fabrike. Ji sutiko, kadangi jie nenorėjo praleisti vasarÄ atskirai. Atsakovas 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje atvyko pas ieÅ¡kovę į AnglijÄ ir tų pačių metų birželio mėnesį jie kartu iÅ¡ Anglijos iÅ¡vyko į VokietijÄ .

Ji tik nuvykusi į VokietijÄ pradėjo dirbti Å¡okolado fabrike, buvo įregistruota adresu kur gyvena atsakovas ir jo tėvai. Vokietijoje jai mokėjo už iÅ¡dirbtÄ valandų skaičių, pirmÄ mėnesį gavo mažiausiai, kadangi buvo iÅ¡dirbusi mažiau valandų, o vėliau ji dirbdavo daugiau ir uždirbdavo iki 1400 Eur per mėnesį. IÅ¡ viso už visus mėnesius susidarė 4000 Eur. Pinigus į atsakovo sÄ skaitÄ padėdavo tik dėl to, jog ieÅ¡kovė atlyginimÄ gaudavo grynais pinigais, nes neturėjo vokiÅ¡kos banko sÄ skaitos ir pats atsakovas jai pasiÅ«lė dėl saugumo ir patogumo pinigus laikyti jo banko sÄ skaitoje, be to, jie atvykę į VokietijÄ planavo vykti atostogų į EgiptÄ , todėl tokiÄ pinigų sumÄ buvo saugiau laikyti banko sÄ skaitoje, o ne grynais pinigais.

Ji taip ir padarė, savo uždirbtus pinigus duodavo atsakovui, kad Å¡is saugiai juos laikytų banko sÄ skaitoje. Tačiau ji nėra tikra ar atsakovas įneÅ¡davo tuos pinigus į savo banko sÄ skaitÄ , nes jis sakydavo, jog važiuoja į bankÄ , bet ji pati nėra mačiusi, kad atsakovas įneÅ¡tų pinigus. IeÅ¡kovė pragyvenimui turėjo pinigų, nes ji prie atvykstant į VokietijÄ dirbo Anglijoje, pragyvenimui pinigų buvo davę ir tėvai. Už kelionę į EgiptÄ ieÅ¡kovė sumokėjo iÅ¡ savo pinigų tiek ir už atsakovÄ . 2017 metų rugsėjo mėnesį jie iÅ¡vyko į EgiptÄ ir kai grįžo į LietuvÄ ji iÅ¡kart atsakovo paprašė grÄ Å¾inti jos uždirbtus pinigus.

Tačiau atsakovas atsakė, kad negali grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės pinigų, nes yra užblokuotos jo banko sÄ skaitos. IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių nesuprato kas vyksta ir susitarė, kad atsakovas grÄ Å¾ins pinigus vėliau. IeÅ¡kovė vis klausinėdavo kada atsakovas jai grÄ Å¾ins pinigus, bet jis vis rasdavo priežasčių ir negrÄ Å¾indavo. Vėliau atsakovas pradėjo po truputį pinigus pravedinėti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Ji nenorėdavo dažnai klausinėti atsakovo dėl pinigų grÄ Å¾inimo, nes visada jie dėl to susipykdavo, atsakovas pradėdavo labai ant jos Å¡aukti ir pykti dėl tų pinigų.

Todėl ji vengdavo Å¡ios temos. Faktas yra tas, kad atsakovas ieÅ¡kovei neatidavė visų pinigų, grÄ Å¾ino tik tiek kiek yra nurodyta ieÅ¡kinyje. Pateiktuose susiraÅ¡inėjamuose matosi, kad atsakovas patvirtina, jog ieÅ¡kovei yra skolingas. SusiraÅ¡inėjimų buvo daug, bet atsakovas dalį jų paÅ¡alino. Po visų Å¡ių įvykių jų santykiai nutrÅ«ko 2019 metų birželio mėnesio pabaigoje ir tada ji vėl paprašė grÄ Å¾inti visÄ sumÄ . IÅ¡ pradžių atsakovas sutiko, nurodėm, kad turi viskÄ susitikrinti kiek likę skolos ir atiduos.

Bet vėliau pradėjo neigti skolos buvimÄ . Apie tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ ieÅ¡kovė papasakojo savo krikÅ¡to tėčiui, kuris susisiekė su atsakovu ir atsakovas nurodė, jog pinigus grÄ Å¾ins, bet vėliau taip pat pradėjo neigti skolÄ (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 24 min. 17 sek. – 36 min. 19 sek.).

5. Atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovo pozicija nesikeičia, jis nepripažįsta tų aplinkybių, kad ieÅ¡kovė jam perdavė 4000 Eur sumÄ ir kuriuos jis neva tai turėjo pasaugoti savo sÄ skaitoje. Atsakovo nuomone tokių aplinkybių nebuvo ir jokios skolos nėra. Dėl pateiktų susiraÅ¡inėjimų atsakovas nurodė, jog jie su ieÅ¡kove kartu gyveno ir neskirstė pinigų dėl kažkokių pirkimų ar panaÅ¡iai. Jis pripažįsta, jog ieÅ¡kovė sumokėjo už kelionę į EgiptÄ . Atsakovas pajamas gaudavo ne tik iÅ¡ darbo, bet jis dirbo ir pagal verslo liudijimÄ . Atsakovas ir ieÅ¡kovė bendriems poreikiams naudoti lėšas, kadangi jie tris mėnesius gyveno kartu, tačiau atsakovas neatsimena kokie tai buvo poreikiai (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 36 min. 55 sek. – 45 min. 43 sek.).

6. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu parodė, jog ieÅ¡kovę pažįsta seniai. Ji žino, kad ieÅ¡kovė su atsakovu buvo iÅ¡vykusi dirbti į VokietijÄ . Grįžusi ieÅ¡kovė jai papasakojo, kad uždirbtus pinigus gaudavo grynais ir juos perduodavo atsakovui, kad Å¡is pinigus įsidėtų į savo banko sÄ skaitÄ . Ji atsakovÄ buvo mačiusi kelis kartus. 2018 m. jie Å¡ventė Naujų metų sutikimÄ atsakovo namuose ir jie visi trys kalbėjosi apie darbus ir atsakovas pokalbio metu pasakė, kad ieÅ¡kovei yra skolingas virÅ¡ 3500 Eur. Dėl grÄ Å¾inimo jis neminėjo nieko, tik patvirtino faktÄ , kad yra skolingas. IeÅ¡kovė apie skolÄ jai papasakojo 2017 metų rugsėjo mėnesį, kai ji grįžo iÅ¡ Vokietijos (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 47 min. 26 sek. – 52 min. 56 sek.).

7. Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieÅ¡kovės mama. Viskas prasidėjo nuo to, kad iÅ¡kovė 2017 metų vasarÄ iÅ¡važiavo į VokietijÄ atsakovo pakvietimu dirbti į Å¡okolado fabrikÄ kartu su atsakovo mama. IeÅ¡kovė kas mėnesį uždirbtus pinigus, kuriuos gaudavo grynais, paduodavo atsakovui, kad Å¡is įsidėtų juos į savo banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė į savo angliÅ¡kÄ kortelę negalėjo įsidėti Vokietijoje gaunamų pinigų. IeÅ¡kovė ir atsakovas po vasaros darbų skirdo į EgiptÄ ir po to grįžo į LietuvÄ .

Grįžus su ieÅ¡kove kalbėjosi kaip sekėsi, kaip darbas, kelionė. Tada ieÅ¡kovė viskÄ papasakojo, jai buvo keista kodėl pinigus įsinešė ne į savo banko sÄ skaitÄ , bet ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas grÄ Å¾ins visus 4000 Eur. 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo pokalbis per kurį nurodė, kad atsakovas padarė kelių Å¡imtų eurų pavedimÄ ir dar liko negrÄ Å¾inta virÅ¡ 3000 Eur, bet negali atiduoti. Galvojo, kad pinigus grÄ Å¾ins, nes abu yra suaugę žmonės ir susitars.

Atsakovas pats patvirtino, kad grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei pinigus, nes pripažino, kad saugo ieÅ¡kovės pinigus. IeÅ¡kovė pragyvenimui turėjo pinigų, nes jie buvo davę ir ji pati buvo užsidirbusi (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 54 min. 34 sek. – 1 val. 00 min. 57 sek.).

8. Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieÅ¡kovės krikÅ¡to tėtis. 2019 m. ieÅ¡kovė labai stresavo ir pasiguodė, kad su draugas, t.y. atsakovas, negrÄ Å¾ina pinigų, kuriuos ji buvo uždirbusi Vokietijoje ir padavusi, kad jis įsidėtų į savo sÄ skaitÄ ir turėjo grÄ Å¾inti. Jie buvo iÅ¡siskyrę ir susipykę, jis pats 2019 m. rudenį skambino atsakovui, kuris nurodė, kad susiskaičiavęs visas sumas grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei pinigus per mėnesį, bet taip ir negrÄ Å¾ino.

Vėliau jis dar kartÄ paskambino atsakovui, kuris vėl žadėjo grÄ Å¾inti pinigus, bet to nepadarė. Atsakovas neneigė, kad yra skolingas ieÅ¡kovei. Jų pokalbis vyko prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ dėl jo veiksmų. O ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad jis nuvyko į atsakovo namus ir iÅ¡daužė maÅ¡inos langÄ , taip tikėjosi, kad atsakovas pagaliau grÄ Å¾ins skolÄ (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 1 val. 07 min. 11 sek. – 1 val. 13 min. 15 sek.).

9. Liudytojas S. G. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieÅ¡kovės tėtis. IeÅ¡kovė visÄ vasarÄ dirbo Vokietijoje ir gautÄ atlyginimÄ duodavo atsakovui įsidėti į banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovė per visÄ vasarÄ buvo uždirbusi virÅ¡ 4000 Eur. Kai buvo grįžę į LietuvÄ jis bendravo su atsakovo, viskÄ papasakojo kaip dirbo Vokietijoje. Atsakovas pats papasakojo, kad ieÅ¡kovės gautus pinigus jiems buvo nesaugu grynais pinigais vežtis į EgiptÄ , todėl jie sutarė, kad ieÅ¡kovė duos jam pinigus, o jis juos įsidės į savo banko sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovės kortelę Vokietijoje negalioja ir visa tai paaiÅ¡kino pats atsakovas. 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo kalba, kad atsakovas atiduos pinigus dalimis ar kažkaip kitaip. Vėliau atsakovas žadėjo atiduoti pinigus, vis nurėdė, kad turi sunkumų, bet pinigus tikrai grÄ Å¾ins. Atsakovas tikrai neneigė skolos (2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as 1 val. 02 min. 33 sek. – 1 val. 06 min. 44 sek.). Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai 10. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ .

Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

11. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, pareiÅ¡kimas patenkintas ir 2020 m. gegužės 19 d. iÅ¡duotas teismo įsakymas, kuris 2020 m. birželio 16 d. panaikintas, atsakovui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus ir teismui priėmus ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3 142 Eu piniginių lėšų, kurias kildina iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimo laikinai pasaugoti ieÅ¡kovės uždirbtas pinigines lėšas atsakovo banko sÄ skaitoje.

12. IÅ¡ ieÅ¡kovės E. G., atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, liudytojų A. S., K. G., S. G., R. G. parodymų, raÅ¡ytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas iÅ¡vyko į VokietijÄ (e. b. l. 15), kur ieÅ¡kovė buvo 2017 m. birželio 9 d. buvo įregistruota gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33). IeÅ¡kovė pradėjo dirbti įmonėje esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietija (e. b. l. 58-59). 2017 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė E. G. žodiniu susitarimu sutarė su atsakovu A. L., kad jis padės ieÅ¡kovės iÅ¡ darbo užmokesčio gautus pinigus į savo banko sÄ skaitÄ ir saugos iki kol ieÅ¡kovė galės juos persivesti į savo banko sÄ skaitÄ . Per visÄ laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsakovui buvo perduota 4000,00 Eur. Atsakovas Å¡iuo pinigus padėjo į savo asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ P. H. banke.

13. Teismas pažymi, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė perdavė atsakovui 4000 Eur, kuriuos jis padėjo į asmeninę banko sÄ skaitÄ , esančiÄ P. H. banke. Å ias aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 21 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimai mobiliosiose programose ,,Messenger“ ir ,,Snapchat“ (e. b. l. 62-68).

Pateiktuose susiraÅ¡inėjamuose matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieÅ¡kovei ,,AÅ¡ jei ir nebūčiau skolingas, karts nuo karto Å¡iaip pervesčiau...“ (e. b. l. 63), iÅ¡ kito susiraÅ¡inėjimo matyti, jog atsakovas pats nurodo, kad turi atiduoti ieÅ¡kovei priklausančias pinigines lėšas ,,Tai jo, bet atiduoti man reikia gi“ (e. b. l. 66). 2019 m. liepos 29 d. vykusiame ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovas nurodo neprisimenantis, kad kažkÄ bÅ«tų skolingas ieÅ¡kovei (e. b. l. 67), tačiau tęsiant susiraÅ¡inėjimÄ nurodė, jog viskÄ prisimena (e. b. l. 68).

Aplinkybes, jog atsakovas ieÅ¡kovės gautas pajamas laikė savo asmeninėje banko sÄ skaitoje taip pat patvirtina liudytojai A. S., K. G., S. G., R. G.. Byloje iÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ atliko pervedimus, kurių bendra suma – 858 Eur.

14. Atsakovas, vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu ir įrodinėjimo pareiga, turėjo įrodyti, kad ieškovė nėra jam perdavusi pasaugoti jos piniginių lėšų. Atsakovas A. L. teigė, kad ieškovė nėra perdavusi jam pasaugoti 4000 Eur sumos, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas tris mėnesius gyveno kartu ir bendriems poreikiams naudojo pinigines lėšas, tačiau nenurodė kokios sumos buvo išleidžiamos bendriems poreikiams tenkinti.

Atsakovas pateikė ,,P. H.“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us vokiečių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 198 straipsnio 2 dalį, jeigu raÅ¡ytiniai įrodymai suraÅ¡yti ne valstybine kalba, kartu pateikiami jų vertimai. Atsakovas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us ne valstybine kalba, todėl Å¡ie įrodymai nėra vertintini. Taip pat pažymėtina, jog pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovas nurodė, jog procesiniai dokumentai turi bÅ«ti pateikiami laikantis CPK 198 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau atsakovas pateikdamas banko iÅ¡raÅ¡us nesilaikė Å¡io reikalavimo.

Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovė nėra perdavusi jam 4000,00 Eur sumÄ .

15. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasaugos sutartimi viena Å¡alis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos Å¡alies (davėjo) perduotÄ kilnojamÄ jį daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ , o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimÄ , jeigu tai nustatyta sutartyje. Analizuodamas minėto straipsnio dispozicijÄ , teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡iame straipsnyje yra numatyta, kad pasaugos sutarties objektu gali bÅ«ti tik kilnojamasis daiktas. Pažymėtina, jog civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis). Pinigai, kaip civilinių teisių objektai – tai Lietuvos banko iÅ¡leidžiami banknotai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, kitų valstybių iÅ¡leidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sÄ skaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovė E. G. perdavė atsakovui A. L. savo pinigines lėšas, kad atsakovas jas pasaugotų savo banko sÄ skaitoje, o jiems grįžus į LietuvÄ pinigus grÄ Å¾intų ieÅ¡kovei.

Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog susitarimo objektas buvo pinigai, todėl atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad pinigai, kaip civilinės teisės objektas, negali bÅ«ti laikomi kilnojamuoju daiktu, todėl konstatuojama, jog tarp Å¡alių sudarytas susitarimas negali bÅ«ti laikomas pasaugos sutartimi.

16. CK 4.106 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valdyti, naudoti perduotÄ turtÄ bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). CK 6.953 straipsnyje įvirtinta turto patikėjimo sutarties samprata. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo sutartimi viena Å¡alis (patikėtojas) perduoda kitai Å¡aliai (patikėtiniui) savo turtÄ patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita Å¡alis įsipareigoja tÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis).

Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. G. perdavė atsakovui A. L. pinigines lėšas t. y. 4000 Eur. Susitarimu taip pat aptarta, jog A. L. gautus pinigus įneÅ¡ į banko sÄ skaitÄ ir pinigus saugos iki jie grįš į LietuvÄ ir ieÅ¡kovė galės juos persivesti į savo banko sÄ skaitÄ . Byloje taip pat nustatyta, jog pinigai buvo įneÅ¡ti į A.

L. banko sÄ skaitÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kol ieÅ¡kovė dirbo Vokietijoje, bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 858 Eur, buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei. Å ios aplinkybės objektyviai užfiksuotos raÅ¡ytiniuose įrodymuose, t. y. ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose (e. b. l. 20-22). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė perduodama savo turtÄ , t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jos turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslÄ (pinigų saugojimo tikslas), įvertinusi Å¡iame nutarties punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (CK 6.953 straipsnis).

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams. Å iuo atveju įstatymų leidėjas turto patikėjimo sutarčiai imperatyviai nustatė sutarties raÅ¡ytinę formÄ (CK 6.960 straipsnio 1 dalis), o sutarties formos nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.960 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir jis negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukÅ«rė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, todėl Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo, – taikoma restitucija, o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ sandorio Å¡alys yra gavusios, natÅ«ra, atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Å¡alys raÅ¡ytinės sutarties nesudarė, o teisinius santykius kildina iÅ¡ sudaryto žodinio susitarimo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje pateikti Å¡alių paaiÅ¡kinimai bei raÅ¡ytiniai įrodymai. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog siekiama sudaryti sutartis yra niekinė, todėl sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis).

18. Teismas atsižvelgdamas į anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad žodiniu susitarimu Å¡alys sutarė dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius raÅ¡ytinės sutarties formos reikalavimo, sudaryta sutartis laikytina niekine, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo. Å ios nutarties 13 punktu nustatyta, kad ieÅ¡kovė E. G. perdavė atsakovui A. L. 4000 Eur, tačiau atsakovas ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino tik 858 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas A. L. privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei E. G. 3142 Eur (4000 Eur – 858 Eur = 3142 Eur) sumÄ .

19. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė sumokėjo 47 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, 1500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, 60 Eur už faktų konstatavimÄ , 40 Eur už vertimo paslaugas, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1647 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

21. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Ä®sakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5,00 Eur.

Å iuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos yra 17,39 Eur, todėl valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 17,39 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3142 Eur (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt du eurus) skolos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 3142 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1647 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,39 Eur (septyniolika eurų 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus rūmus. Teisėjas Vitalijus Krivičius