dcb5754e-ad6f-4ab8-8bb3-e15d01f2cfd3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-198-553/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00386-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Norvela“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kenko LT“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl G. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo.

2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Kenko LT“ (toliau – bendrovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrupta“.

3. Bendrovės bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Apskaitos ir verslo sprendimų biuras“ atliko bendrovės Å«kinės – komercinės veiklos ir buhalterinės apskaitos tvarkymo patikrinimÄ už 2011 - 2014 metus, kuris parodė, kad bendrovės bankrotas sukeltas tyčia aktyviais vadovo A. B. ir akcininkės G. G. veiksmais.

4. G. G. pateikė praÅ¡ymÄ patvirtinti 64 110,62 Lt skolos ir 10 000 Lt palÅ«kanų dydžio finansinį reikalavimÄ , kurį bankroto administratorius dalyje dėl 48 500 Lt ginčijo. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 4 d. paskolos sutartimi Nr. 1-1105 ji paskolino bendrovei 96 620,25 Lt, paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo numatytas iki 2011 m. spalio 30 d. Å iai paskolai užtikrinti 2011 m. gegužės 4 d. iÅ¡duotas neprotestuotinas paprastasis vekselis. Laiku negrÄ Å¾inus skolos, paskolos atidavimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 25 d., minėtai pinigų sumai 2013 m. gegužės 25 d. iÅ¡duotas neprotestuotinas paprastasis vekselis. Bendrovei laiku negrÄ Å¾inus visos paskolos, G. G. kreipėsi į notarÄ , gavo vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurį pateikė antstoliui. Antstolis G. G. iÅ¡ bendrovės iÅ¡ieÅ¡kojo 32 509,63 Lt, todėl likusi skola sudaro 64 110,62 Lt (18 567,72 Eur) . Pagal paskolos sutarties 1 punktÄ apskaičiuotos palÅ«kanos sudaro 10 000 Lt (2 896,20 Eur).

5. Bendrovės bankroto administratorius prašė patvirtinti neginčijamÄ G. G. finansinio reikalavimo dalį 15 610,62 Lt (4 521,15 Eur) sumai. KitÄ dalį bankroto administratorius ginčija, teigdamas, kad 48 500 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 1-1105 bendrovė G. G. yra sumokėjusi 2013 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo pavedimu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino G. G. trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ 18 963,74 Eur sumai bei pripažino bendrovės bankrotÄ tyčiniu.

7. Teismas 2017 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akto Nr. 1712-02 duomenimis nustatė, kad į bendrovės sÄ skaitas per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. buvo pervesta ir įneÅ¡ta 182 020,25 Lt, iÅ¡ jų G. G. pervedė 116 620,25 Lt pagal paskolos sutartis, o A. B. įnešė 65 400 Lt, iÅ¡ kurių 59 500 Lt bendrovės apskaitoje atvaizduoti kaip G. G. paskola bendrovei, o 5 900 Lt kaip atskaitingo asmens piniginių lėšų įneÅ¡imas į bendrovės banko sÄ skaitÄ .

Ekspertas konstatavo, kad pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, piniginių lėšų trÅ«kumų nenustatyta. Ekspertas nurodė, kad bendrovė tiesiogiai ar per antstolę grÄ Å¾ino G. G. 111 180,43 Lt skolÄ pagal suteiktas paskolas, iÅ¡mokėjo 7 687,95 Lt palÅ«kanų, todėl G. G. kreditorinis reikalavimas pagal paskolos sutartis yra 65 424,92 Lt (18 963,74 Eur (3 klausimas). Ekspertas taip pat nurodė, jog buhalterinės apskaitos pagalba negalima identifikuoti, kad bendrovei paskolintos pinigų sumos, prieÅ¡ jas įmokant į bendrovės sÄ skaitÄ ar kasÄ , buvo iÅ¡ jos iÅ¡imtos.

AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados padarytos ir Lietuvos teismo ekspertizės 2017 m. kovo 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2096 (16), kurioje teigiama, kad bendrovės ir G. G. sudarytos paskolos sutartys neprieÅ¡taravo bendrovės veikos tikslams, padidino atsiskaitymų su kreditoriais galimybes. Teismas, įvertinęs bylos raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti G. G. praÅ¡ymÄ ir patvirtinti 65 424,92 Lt (18 948,36 Eur) trečios eilės finansinį reikalavimÄ (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 26 ir 35 straipsniai).

8. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad ginčijami sandoriai yra fiktyvÅ«s, sutartys suklastotos ar kad jie iÅ¡ esmės nenaudingi bendrovės veiklai bei jų sudarymas galėjo sÄ lygoti ir bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su bankrotu. Tačiau teismas laikė įrodytu, kad bendrovė kryptingais vadovo veiksmais buvo vedama prie nemokumo, kreditoriams užkirstas kelias gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . Jau esant bendrovei nemokiai tolesnė jos veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas bendrovės vadovo pareigų vykdymas (turto nepagrįstas nuraÅ¡ymas, neiÅ¡saugojimas), netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl bendrovės bankrotÄ pripažino tyčiniu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai 9. Kreditorė UAB „Norvela“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas G. G. 18 963,74 Eur finansinis reikalavimas, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas turėjo sustabdyti klausimo dėl G. G. finansinio reikalavimo nagrinėjimÄ iki bus užbaigtas tyčinio bankroto iÅ¡tyrimas Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje arba palikti G.

G. pareiÅ¡kimÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nenagrinėtÄ , nes G. G. tiesiogiai yra susijusi su bendrovės vadovo A. B. neteisėtais veiksmais ar neveikimu, sukėlusiu tyčinį bendrovės bankrotÄ . 9.2. 2016 m. balandžio 8 d. baudžiamajame įsakyme konstatuotas aplaidus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, A. B. savo kaltę pripažino bei patvirtino, kad jis ir G. G. bendrovę laikė savo Å¡eimos verslu. Å is baudžiamasis įsakymas turi prejudicinę galiÄ . 9.3. Bankroto pripažinimo tyčiniu vienas iÅ¡ argumentų buvo neteisėti A.

B. ir G. G. bendri veiksmai, sudarant bendrovei nenaudingus sandorius (nuomos bei paskolų), dėl ko iÅ¡ bendrovės prieÅ¡ bankrotÄ iÅ¡mokėtos bendrovės realių sÄ naudų neatitinkančios lėšos. A. B. ir G. G. bendrais veiksmais iÅ¡iminėjo grynais ar per bankomatÄ bendrovės lėšas, po to prieÅ¡ bankrotÄ atbuline data sudarė paskolos sutartis, lėšas įformindami kaip G. G. paskolas bendrovei. 9.4. G. G. neįrodė esminės paskolos sutarties sÄ lygos – pinigų perdavimo. Todėl jos kreditorinis reikalavimas negali bÅ«ti patvirtintas, nes nepateikti įrodymai, pagrindžiantys pinigų perdavimÄ bendrovei. 18 963,74 Eur lėšos bendrovėje nėra apskaitytos kaip G.

G. paskolintos, jokie buhalterinės apskaitos dokumentai Å¡io fakto nepatvirtina, yra tik atbuline data sudarytos paskolos sutartys. 9.5. Bendrovės bankrotÄ pripažinus tyčiniu, G. G. kreditorinis reikalavimas negali bÅ«ti tvirtinamas iki bus iÅ¡tirtas jos vaidmuo ir atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos. Paskolos sutartys su G. G. buvo sudaromos tuo metu, kai bendrovėje jau buvo tyčinio bankroto požymius atitinkančios aplinkybės. 9.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad G. G. pagal sudarytas ir atgaline data į apskaitÄ Ä¯trauktas automobilio ir įrangos nuomos sutartis lėšos iÅ¡mokėtos pagrįstai.

Tai prieštarauja baudžiamojo įsakymo, turinčio prejudicinę reikšmę, išvadoms. Dėl sutarčių pagrįstumo ir teisėtumo abejones išreiškė visi trys ekspertizes atlikę ekspertai: UAB „Apskaitos ir verslo sprendimų biuras“, teismo ekspertas R. B., Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. 9.7. Teismas netinkamai vertino G. G. nuomos sutarčių pagrindu išmokėtas sumas bei ignoravo jos vaidmenį bendrovės veikloje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 18 963,74 Eur perdavimas neįformintas pagal kasos operacijų vedimo taisykles. 9.8.

Teismas nepagrįstai patvirtino G. G. finansinį reikalavimÄ ir visÄ atsakomybės naÅ¡tÄ perkėlė bendrovės vadovui A. B..

10. G. G. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Atskirasis skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo. 10.2. Apeliantė nenurodo teisinių pagrindų, dėl ko dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, negalėtų bÅ«ti tvirtinamas G.

G. kreditorinis reikalavimas ar bent jo tvirtinimas turėtų bÅ«ti stabdomas. 10.3. Teismo iÅ¡vada dėl G. G. finansinio reikalavimo pagrįstumo grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais – ekspertizės bei specialistų iÅ¡vadomis, kuriose konstatuota, kad G. G. pagal paskolos sutartis perdavė bendrovei 176 120,25 Lt sumÄ . Apeliantė Å¡ių specialistų iÅ¡vadų nepaneigė, o jos pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas įrodymais nepagrįstas. 10.4. 2016 m. balandžio 8 d. teismo įsakymas neturi prejudicinės galios, nes G.

G. nebuvo baudžiamosios bylos dalyvė ir šios bylos nagrinėjimo klausimas nesusijęs su jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimu bei suteiktomis bendrovei paskolomis. Konstatuoti buhalterinės apskaitos pažeidimai neturi reikšmės G. G. suteiktoms paskoloms. 10.5. Apeliantė neskundė nutarties dalies, kuria teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė sandorių (nuomos) fiktyvumo, paskolos sutarčių suklastojimo bei kad jie buvo nenaudingi bendrovės veiklai.

11. BUAB „Kenko LT“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su jame iÅ¡dėstytais argumentais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra skundžiama, apeliacijos dalykÄ sudaro nutarties dalies, kuria patvirtintas G. G. finansinis reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

14. G. G. praÅ¡ymÄ patvirtinti 64 110,62 Lt (18 567,72 Eur) skolos ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) palÅ«kanų finansinį reikalavimÄ grindė 2011 m. gegužės 4 d. paskolos sutartimi, kuria ji paskolino bendrovei 96 620,25 Lt (iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ bendrovės suma 32 509,63 Lt). Bankroto administratorė nesutikimÄ su G. G. pareikÅ¡to reikalavimo 48 500 Lt (14 046,57 Eur) suma grindžia tuo, kad 48 500 Lt pagal 2011 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį bendrovė G. G. yra sumokėjusi 2013 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo pavedimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas tenkinti G. G. praÅ¡ymÄ ir patvirtinti 65 424,92 Lt (18 948,36 Eur) trečios eilės finansinį reikalavimÄ . Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia teismo iÅ¡vada, padavė atskirÄ jį skundÄ .

15. Apeliantė atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamos nutarties dalį pakeisti ir G. G. praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikti nenagrinėtÄ (atskirojo skundo dalykas). Apeliantė taip pat teigia, kad iki bus užbaigtas bendrovės tyčinio bankroto iÅ¡tyrimas, teismas turėjo stabdyti klausimo dėl G. G. finansinio reikalavimo nagrinėjimÄ . Tačiau teisėjų kolegija su Å¡ia apeliantės pozicija neturi pagrindo sutikti.

16. IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėto pagrindai pagal juos sudarančių sÄ lygų atsiradimo momentÄ skirstomi į egzistavusius bylos iÅ¡kėlimo metu ir atsiradusius po teisėtai iÅ¡keltos bylos. Nors ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėto ir neužkerta kelio ieÅ¡kovui pakartotinai paduoti tapatų ieÅ¡kinį, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį bylos užbaigimo nepriimant teismo sprendimo bÅ«dÄ , nesuteikia teismui įgaliojimų nutartimi ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ nesant įstatyme nurodyto konkretaus pagrindo. t. y.

įstatymuose nustatytas ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu sÄ raÅ¡as yra baigtinis. IeÅ¡kinio palikimo nenagrinėto pagrindai yra įtvirtinti CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose bei kitose CPK ir CK normose (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymima, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) palikti nenagrinėtÄ , o tik nukreipia į kitas CPK bei CK normas, kuriose gali bÅ«ti įtvirtinti savarankiÅ¡ki ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) palikimo nenagrinėto pagrindai.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas neturi teisės ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ tokiu pagrindu, kuris neįtvirtintas CPK ar CK. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2180/2011).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė praÅ¡o G. G. praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo palikti nenagrinėtÄ , nes esÄ G. G. yra susijusi su bendrovės vadovo A. B. neteisėtais veiksmais (neveikimu), sukėlusiu tyčinį bendrovės bankrotÄ . Visų pirma, jokia teisės norma – nei Ä®BÄ®, nei CPK ar CK, nenumato praÅ¡ymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo apeliantės nurodomu atveju palikimo nenagrinėtu pagrindo. Antra, bendrovės tyčinio bankroto priežasčių bei prie to prisidėjusių asmenų nustatymas neturi reikÅ¡mės G.

G. finansinio reikalavimo pagrįstumo nustatymui. Juolab, kad nėra ginčijamas sutarties, iÅ¡ kurios kildinamas G. G. praÅ¡ymas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , teisėtumas. Trečia, net ir tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyti G. G. neteisėti veiksmai, sudarant bendrovei nenaudingus sandorius, lėmusius bendrovės tyčinį bankrotÄ , bÅ«tų pagrindas spręsti klausimÄ tik dėl žalos atlyginimo. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pareiÅ¡kimÄ dėl G.

G. kreditorinio reikalavimo palikti nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis).

18. Taip pat nebuvo pagrindo ir stabdyti praÅ¡ymo dėl G. G. finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimÄ . Byloje nėra pagrindo nei privalomajam (CPK 163 straipsnis), nei fakultatyviniam bylos sustabdymui (CPK 164 straipsnis). Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi bÅ«ti priimamas esant tam pagrindui. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti civilinės bylos (nagrinėjamu atveju – praÅ¡ymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo).

Teisėjų kolegija minėtų kliūčių nenustatė, nes apeliantės nurodytos aplinkybės – bendrovės tyčinio bankroto tyrimas bei G. G. vaidmens ir atsakomybės dėl žalos bendrovei nustatymas, nėra taip susiję su nagrinėjamu ginču, kad sudarytų pagrindÄ stabdyti ginčo klausimo nagrinėjimÄ . Juo labiau, kad Å¡iuo atveju teismas ginčo klausimÄ gali iÅ¡nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus, t. y. tyčinio bankroto tyrimas netrukdo G. G. pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nustatymui bei bendrovės įsipareigojimų pagal 2011 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį vykdymo įvertinimui.

19. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atskirojo skundo tenkinimui – G. G. praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikti nenagrinėtÄ bei Å¡iuo aspektu keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nutartį (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Nors atskirojo skundo dalykas (reikalavimas) iÅ¡ esmės apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, tačiau jas numato ir skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai). Nors apeliantė atskirojo skundo dalykÄ Ä¯vardija G. G. praÅ¡ymo palikimÄ nenagrinėtu, tačiau iÅ¡ skunde dėstomų argumentų (skundo pagrindo) matyti, kad apeliantė taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas tenkinti G. G. trečios eilės 18 963,74 Eur (65 424,92 Lt) dydžio finansinį reikalavimÄ .

20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino G. G. kreditorinį reikalavimÄ , nes neįrodyta esminė paskolos sutarties sÄ lyga – pinigų perdavimas, 18 963,74 Eur suma bendrovėje nėra apskaityta kaip G. G. paskolintos lėšos bei 18 963,74 Eur perdavimas neįformintas pagal kasos operacijų vedimo taisykles. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantės argumentais nesutinka.

21. Pirmosios instancijos teismas 18 963,74 Eur dydžio G. G. finansinį reikalavimÄ grindė byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, 2017 m. gruodžio 29 d. teismo ekspertizės iÅ¡vadomis bei Lietuvos teismo ekspertizės 2017 m. kovo 20 d. specialisto iÅ¡vada. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad į bendrovės sÄ skaitas per laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. pervesta ir įneÅ¡ta 182 020,25 Lt, tarp jų G. G. pervedė 116 620,25 Lt pagal paskolos sutartis, o A.

B. įnešė 65 400 Lt, iÅ¡ kurių 59 500 Lt bendrovės apskaitoje atvaizduoti kaip G. G. paskola bendrovei, o 5 900 Lt – kaip atskaitingo asmens įneÅ¡imas į bendrovės banko sÄ skaitÄ . Ekspertas konstatavo, kad pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, piniginių lėšų trÅ«kumų nenustatyta. Ekspertas nurodė, kad bendrovė tiesiogiai ar per antstolę grÄ Å¾ino G. G. 111 180,43 Lt skolÄ pagal suteiktas paskolas, iÅ¡mokėjo 7 687,95 Lt palÅ«kanų, todėl G. G. kreditorinis reikalavimas pagal paskolos sutartis sudaro 65 424,92 Lt, kas atitinka 18 963,74 Eur.

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡ esmės padarytos tapačios iÅ¡vados, t. y. kad pagal bendrovės ir G. G. sudarytas paskolos sutartis, G. G. bendrovei paskolino 176 120, 25 Lt, bendrovė grÄ Å¾ino 111 180,43 Lt, liko negrÄ Å¾inta 65 424,92 Lt suma (18 963,74 Eur).

22. Kasacinio teismo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ekspertizės akto ir kitų įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialiÄ ja įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). KonkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti atmesti kaip įrodymas (kritiÅ¡kai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trÅ«kumų. KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt.

Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-219/2018).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių argumentų, kvestionuojančių byloje atliktos teismo ekspertizės išvadas. Teismo ekspertizės išvadų nėra pagrindo vertinti kritiškai, nes tyrimas atliktas išsamiai įvertinus bendrovės dokumentus, abejonių dėl tyrimo eigos ir rezultatų nekyla, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, nėra prieštaravimų kitiems bylos įrodymams. Be to, ir Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje nagrinėjamu aspektu pateiktos tos pačios išvados, t. y. kad pagal bendrovės apskaitos duomenis bendrovės įsiskolinimas G. G. pagal paskolos sutartis sudaro 65 424,92 Lt (18 963,74 Eur).

24. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

25. Apeliantės skunde nurodomi argumentai iÅ¡samiai paneigti teismo ekspertizės aktu, kuriuo konstatuota, kad įneÅ¡ti ir pervesti G. G. ir A. B. 176 120, 25 Lt yra apskaityti kaip G. G. paskola bendrovei bei visi pinigų pervedimo, įneÅ¡imo bei grÄ Å¾inimo įraÅ¡ai pagrįsti pinigų sumokėjimo dokumentais. Todėl apeliantės argumentai, kad patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma bendrovėje nėra apskaityta, vertintini nepagrįstais. Apeliantei nepateikus įrodymų, paneigiančių teismo ekspertizės akto duomenis ir iÅ¡vadas, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad nėra įrodytas 18 963,74 Eur sumos perdavimo bendrovei faktas, vertina deklaratyviais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai), todėl pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas patvirtinti G. G. 65 424,92 Lt (18 963,74 Eur) trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje (Ä®monių bankroto įstatymo 26 ir 35 straipsniai).

26. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra skundžiama, todėl apeliantės pateikti argumentai dėl A. B. ir G. G. bendrų neteisėtų veiksmų, sudarant bendrovei nenaudingus sandorius (nuomos bei paskolų), bei paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių nesudaro apeliacijos dalyko, dėl to minėti apeliantės argumentai apeliacinės instancijos teisme nėra nagrinėjami (CPK 320, 338 straipsniai). Taip pat ir apeliantės nurodomas 2016 m. balandžio 8 d. baudžiamasis įsakymas, kuriame konstatuotas aplaidus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, iš esmės nėra susijęs su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu klausimu – G.

G. kreditorinio reikalavimo patvirtinimu, t. y. nagrinėjamoje byloje nagrinėjamos aplinkybės nebuvo baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalyku ar jo dalimi (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Todėl sutiktina su G. G. argumentu, kad minėtas baudžiamasis įsakymas neturi prejudicinės galios apeliacine tvarka nagrinėjamam ginčui, juolab, kad bendrovės ir G. G. sudarytų paskolų teisėtumas nėra ginčijamas.

27. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Aldona Tilindienė