2013-12-19 Nr. AB-10509-3-62-3-00004-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2200/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00004-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1000 000 Lt neturtinę žalą ir žaidimų kompiuterį „Playstation-3“ (b. l. 5-6, 20).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2006 m., atvykdamas į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus, atsivežė žaidimų kompiuterį „Playstation-2“. Perkeliant iš paprastos grupės į drausmės grupę jam neleido pasiimti savo asmeninių daiktų, nebuvo leidžiama pasirūpinti asmeniniais daiktais ir dėl to dingo kompiuteris „Playstation-2“. Pravieniškių pataisos namų pareigūnai negrąžino kompiuterio „Playstation-2“, todėl dėl daikto vagystės kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą. Kompiuteris iki šiol negrąžintas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 000 Lt. Taip pat prašo priteisti ir kompiuterio aparatą „Playstation-3“, nes „Playstation-2“ jau negamina.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą (b. l. 23-24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog 2007 m. sausio 8 d. iš nuteistojo V. K. buvo pavogtas kompiuteris „Playstation“ Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00033-07. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir kalti asmenys nenustatyti. Baudžiamojoje byloje kol kas nėra priimto sprendimo dėl kaltų asmenų, todėl pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas, jog tai įvyko dėl pareigūnų kaltės, yra nepagrįstas ir nepatvirtintas jokiais įrodymais bei negali būti tenkinamas. Prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos ir nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių dokumentų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.250 straipsnius, išdėstė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad žalą patyrė dėl negrąžinto kompiuterio „Playstation“, tačiau nei materialinės, nei moralinės žalos nedetalizavo, nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų žaidimų kompiuteris dingo ir jis negrąžinamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje dėl V. K. asmeninio žaidimų kompiuterio „Sony Playstation-2“ vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00033-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra užbaigtas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei kompiuterio „Sony Playstation-2“ buvimo vieta nenustatyta (b. l. 9, 25-26), todėl pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas, jog tai įvyko dėl pareigūnų kaltės yra nepagrįstas ir nepatvirtintas įrodymais. Patirtą žalą pareiškėjas grindžia tik prielaidomis, kad jo žaidimų kompiuteris „Playstation-2“ galėjo dingti dėl atsakovo pareigūnų veiksmų (pareigūnai neleido pasirūpinti savo daiktų saugumu perkeliant jį į drausmės grupę). Teismo vertinimu, abstraktūs ir konkrečiais faktais ir įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu tenkinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgėsi neteisėtai, ir kad V. K. dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų patyrė žalą. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinę žalą ir žaidimų kompiuterį „Playstation-3“.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 51) nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu, prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nenustatytas Pravieniškių PN-AK neveikimas ar kitoks teisės pažeidimas. Pagal Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisykles, perkeliant asmenį, administracija pasirūpina jo asmeninių daiktų saugojimu. Pravieniškių PN-AK administracija jam neleido pasirūpinti asmeniniais daiktais, dėl ko jis patyrė žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1000 000 Lt neturtinės žalos ir žaidimų kompiuterį „Playstation-3“. Pareiškėjas žalą kildina iš, anot jo, neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų dėl to, kad jį Pravieniškių PN-AK perkeliant iš paprastosios grupės į drausmės grupę jam nebuvo leista pasiimti ir pasirūpinti savo asmeniniais daiktais, dėl to dingo jo kompiuteris „Playstation-2“.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Pravieniškių PN-AK pareigūnai elgėsi neteisėtai ir kad V. K. dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė patirtos žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs žalos atlyginimo instituto svarbą ir pažymėjęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta turtinė ir (arba) neturtinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (CK 6.271 str. prasme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog 2007 m. sausio 8 d., V. K. atliekant bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose-atviroje kolonijoje, iš nuteistojo V. K. buvo pavogtas kompiuteris „Playstation“ (b. l. 26). Pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje gautą V. K. skundą dėl asmeninio žaidimų kompiuterio „Sony Playstation-2“ vagystės, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00033-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje nėra užbaigtas, nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei kompiuterio „Sony Playstation-2“ buvimo vieta nenustatyti (b. l. 9). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui (b. l. 23-24) prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2007 m. sausio 8 d. (b. l. 26), t. y. tada, kuomet iš jo buvo pavogtas kompiuteris „Sony Playstation-2“. Taigi pareiškėjas, į teismą su skundu dėl žalos atlyginimo pasikreipdamas 2013 m. sausio 2 d., t. y. praėjus beveik 6 metams nuo tos dienos, kada jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą, praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Nustatęs, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas atmeta skundą (prašymą). Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo keliamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, tačiau teismas nepagrįstai netaikė pareiškėjo reikalavimams trejų metų ieškinio senaties termino, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais atmetamas pareiškėjo skundas.

Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

Pareiškėjo teigimu, pagal Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisykles, perkeliant asmenį iš vienos grupės į kitą, administracija pasirūpina asmeninių daiktų saugojimu, taip pat jis teigia, jog Pravieniškių PN-AK administracija jam neleido pasirūpinti jo asmeniniais daiktais. Pastebėtina, jog pareiškėjas nenurodė jokių norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų perkėlimo iš vienos Pravieniškių PN-AK grupės į kitą tvarką ir sąlygas, kurių reikalavimus nagrinėjamu atveju pažeidė Pravieniškių PN-AK pareigūnai. Pareiškėjo skunde nėra nurodyta konkrečiais teisės aktais nustatytų Pravieniškių PN-AK pareigų, kurių šiuo atveju neįvykdė ar netinkamai (aplaidžiai) vykdė Pravieniškių PN-AK pareigūnai, t. y., kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, perkeliant asmenį iš vienos grupės į kitą, yra atsakingi už perkeliamų asmenų daiktus ir turi jais rūpintis. Taip pat šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog pareiškėją perkeliant iš vienos grupės į kitą pareigūnai nesirūpino pareiškėjo daiktais ar jam pačiam neleido jais pasirūpinti. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 15 d. rašto „Dėl skundo“ Nr. A-25076 (b. l. 10), pareiškėjas, 2010 m. gegužės 13 d. išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK, pasirašydamas patvirtino, jog pasiėmė visus savo asmeninius daiktus ir administracijai nusiskundimų neturėjo. Be to, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 69-2-00033-07 nėra baigtas, kalti asmenys dar nėra nustatyti. Pažymėtina, jog baigus ikiteisminį tyrimą iš pareiškėjo neatimama galimybė reikalavimą dėl žalos atlyginimo reikšti baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvus teisėjų kolegija iš dalies pakeičia. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius