dcb43342-e5a8-4e23-b0a2-b189c743d418 · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies                                                        Civilinė byla Nr. 2S-362-440/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07399-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 110.3; 121.14; 122.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-326-841/2015 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei G. K., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, R. K., AB „Swedbank“, R. K., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo bei atsakovės G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, R.

K., AB „Swedbank“, R. K., iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams I.

K. ir M. K. po 300,00 Lt kas mėnesį priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo (1-6 b. l.). Atsakovė G. K. su ieÅ¡kovo pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, priteisti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 450,00 Lt per mėnesį, nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , paskirstyti skolinius įsipareigojimus, nustatyti uzufruktÄ ieÅ¡kovui priklausančiai turto daliai (7-19 b. l.). 2015-01-02 ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų I.

K., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų tėvu A. K.. Nurodė, kad atsakovė G. K. sistemingai naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnamečius vaikus. 2015-01-01 atsakovė naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ dukrÄ I. bei psichologinį smurtÄ prieÅ¡ sÅ«nų M. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų prieÅ¡ vaikus Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15.

Atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo sulaikyta ir patalpinta į Å iaulių m. VPK areÅ¡tinę. Pažymėjo, kad dėl atsakovės elgesio nepilnamečiai vaikai jaučia nuolatinę įtampÄ , yra dirglÅ«s ir iÅ¡sigandę (20 b.l.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015-01-05 nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino - nepilnamečių vaikų I. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su vaikų tėvu A.

K.. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę G. K. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo ieškovo ir nepilnamečių vaikų I. K. bei M. K. ir išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), įvykio metu atsakovė buvo sulaikyta.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra pateikti audio ir video įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti galimai G. K. smurto atvejai prieÅ¡ nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkintino. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad nustačius laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, vaikų interesai bylos nagrinėjimo metu nebus pažeisti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas netinkamai rÅ«pintųsi vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu, savo elgesiu jiems darytų žalingÄ Ä¯takÄ ar neigiamÄ psichologinį poveikį.

Teismas sprendė, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad dėl atsakovės G. K. smurto prieÅ¡ vaikus yra reali grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko teismas matė pagrindÄ taikyti papildomÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę gyventi skyrium nuo ieÅ¡kovo ir vaikų, ir iÅ¡sikelti iÅ¡ buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje ir įsiteisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė taikytina kaip exstrema actio tikslu užtikrinti, kad atsakovė savo veiksmais daugiau be pagrindo neribotų nepilnamečių vaikų galimybių saugiai gyventi Å¡eimos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ esmė Atskiruoju skundu atsakovė G. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį dalyje dėl mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei leisti sÅ«nui gyventi su atsakove Å¡iuo metu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodo, kad neneigia, jog dėl užsitęsusių konfliktų su ieÅ¡kovu, kurių provokatorius ir iniciatorius bÅ«davo pats ieÅ¡kovas, kentėjo vaikai, dėl ko atsirado mažametės I.

K. nepaklusnumas, kurį atsakovė 2015-01-01 tramdė netinkamu bÅ«du, t.y. du kartus pliaukÅ¡telėdama dukrai per sėdmenis bei paimdama delnais vaikui už veido siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti ko vaikas isterikuoja bei siekdama jÄ nuraminti. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieÅ¡kovui ir teismui teigti, kad smurtaujama buvo prieÅ¡ abu mažamečius vaikus. Byloje esantys įraÅ¡ai, kurie yra iÅ¡traukti iÅ¡ konteksto bei kuriuos pagal savo poreikius yra iÅ¡karpęs ieÅ¡kovas, neįrodo atsakovės smurto prieÅ¡ mažamečius vaikus atvejų.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nuteikinėja vaikus, veikia prieÅ¡ vaikų interesus, naudoja spaudimÄ prieÅ¡ atsakovę siekdamas iÅ¡vengti alimentų mokėjimo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas A. K. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, bandydamas iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei, kad jos elgesys su vaikais yra nederamas. Ne kartÄ kreipėsi ir į policijos pareigÅ«nus, tačiau patikėdavo sutuoktinės žodžiais, kad ji pasikeis, ir pareiÅ¡kimų dėl jos netinkamo elgesio su vaikais neraÅ¡ydavo.

Pabrėžė, kad pati atsakovė atskirajame skunde pripažino, kad ji sudavė dukrai I. K., netinkamai jÄ auklėjo. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, ji panaudojo smurtÄ ne tik prieÅ¡ dukrÄ , bet ir prieÅ¡ sÅ«nų M. K., kÄ patvirtina byloje esantys įraÅ¡ai. IÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad sÅ«nus M. K. bijo motinos. Jei sÅ«nus netyčia numeta kokį nors daiktÄ ant grindų, jis bėga nuo motinos, užsidengia užpakalį ir sėdasi ant žemės, nes jau supranta, kad mama jam į Å¡iÄ kÅ«no vietÄ suduos smÅ«gius.

Tokie vaiko veiksmai parodo, kad jis jau ne kartÄ buvo auklėtas tokiu bÅ«du. Atsakovė vaikus žaloja ne tik fiziÅ¡kai, bet ir psichologiÅ¡kai, prieÅ¡ vaikus sistemingai naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ , nuolat Å¡aukia ant vaikų Atsakovė, smurtaudama prieÅ¡ vaikus, apie jiems sukeliamÄ skausmÄ negalvoja ir tik bando pateisinti savo neteisėtus veiksmus, nurodydama, kad tokiais veiksmais ji bando nuraminti vaikus. Nepilnamečiai vaikai bÅ«dami Å¡alia motinos jaučia nuolatinę įtampÄ , o gyvendami su ieÅ¡kovu jaučiasi saugÅ«s. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Kaip matyti iÅ¡ apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikinÄ ginčo objektÄ .

Vadovaujantis LR CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos LR CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, gali bÅ«ti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (LR CK 3.170 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir spręsti ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Todėl skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad esminiu kriterijumi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ laikytini vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo bÅ«tinumo aspektai, atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus ir jų apsaugÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai, tenka asmeniui praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-326-841/2015 medžiagos matyti, kad atsakovės atžvilgiu Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2015-01-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15 pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (27 b.l.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių matyti, kad į policijos pareigÅ«nus 2015-01-01 ieÅ¡kovas kreipėsi dėl atsakovės naudojamo fizinio smurto prie nepilnametę dukrÄ ir psichologinio smurto prieÅ¡ sÅ«nų (20 b.l.). IÅ¡ 2014-12-29 pareiÅ¡kimo Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui matyti, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovės smurto prieÅ¡ vaikus kreipėsi į minėtÄ institucijÄ praÅ¡ydamas imtis visų teisėtų priemonių esamai situacijai iÅ¡spręsti ir padėti vaikams jaustis namuose saugiems.

Minėtame praÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodė, kad 2014-12-08 ir 2014-12-22 atsakovė mušė dukrÄ , jÄ stumdė, konfliktai vyko mažamečio sÅ«naus akivaizdoje (21-22 b.l.). IÅ¡ 2014-12-31 ir 2015-01-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad policijos pareigÅ«nams ieÅ¡kovas pateikė 2014-12-08, 2014-12-22 DVD diskus ir kompaktinę plokÅ¡telę su įraÅ¡ytais vaizdais (23 b.l.). IÅ¡ antstolio R. K. 2015-01-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis konstatavo, jog iÅ¡ A.

K. pateikto CD disko, kuriame įraÅ¡yti du audio įraÅ¡ai fiksuoti 2014-02-08 ir 2014-12-22 bei trys video įraÅ¡ai fiksuoti atitinkamai 2014-02-08, 2014-12-22 ir 2015-01-01, matyti kaip moteris smurtauja prieÅ¡ mergaitę (28 b.l.). IÅ¡ atsakovės pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė pripažįsta 2015-01-02 jai pateiktame įtarime nurodytas aplinkybes ir neneigia, kad 2015-01-01 dukros atžvilgiu panaudojo fizinę jėgÄ , t.y. atsakovės teigimu, dukros nepaklusnumÄ tramdė pliaukÅ¡telėdama dukrai per sėdmenis (41-42 b.l.).

Skųsdama 2015-01-05 teismo nutartį atsakovė neginčija teismo sprendimo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su ieÅ¡kovu, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl mažamečio M. K. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymu. Atsakovės teigimu, sÅ«nus iÅ¡gyvena be mamos, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. IÅ¡ 2015-01-05 teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas vertindamas, kad atsakovė galimai naudoja smurtÄ prieÅ¡ nepilnamečius vaikus, laikinÄ sias apsaugos priemonės taikė siekdamas apsaugoti vaikų interesus bei užtikrinti jiems saugias gyvenimo sÄ lygas.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų turinį, konkrečiu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei sprendžia, kad byloje pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo kreipimÄ si į kompetentingas institucijas dėl atsakovės prieÅ¡ vaikus naudojamo fizinį ir psichologinio smurto, atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas bei pačios atsakovės prisipažinimas, jog prieÅ¡ nepilnametę dukrÄ panaudojo fizinę jėgÄ , suteikia pagrindo iÅ¡vadai apie galimÄ atsakovės netinkamÄ elgesį ne tik dukros, bet ir mažamečio sÅ«naus M.

K. atžvilgiu. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju esant įtarimui apie galimus atsakovės veiksmus naudojant smurtÄ prieÅ¡ nepilnamečius vaikus ir atsakovei neneigiant, kad įtarimai ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00227-15 jai pareikÅ¡ti pagrįstai, teismas turi pagrindo sutikti ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nepilnamečiui vaikui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenant su motina, jo gyvenamoji aplinka gali bÅ«ti jam nesaugi ir nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

Pažymėtina, kad remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nepilnamečiui vaikui M. K. gyvenant pas ieÅ¡kovÄ aplinka jam buvo nesaugi, gyvenimo sÄ lygos neatitiko reikalavimų sÅ«naus normaliam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog ieÅ¡kovas iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti nepilnamečiui sÅ«nui saugių, ramių sÄ lygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su ieÅ¡kovu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę.

Atsakovė nurodydama, kad nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su ieÅ¡kovu, yra pažeidžiamos vaiko interesai, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Duomenų, kad ieÅ¡kovas trukdytų atsakovei matytis ir bendrauti su sÅ«numi byloje taip pat nėra pateikta.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konkrečiu atveju nenustačius duomenų, jog ieÅ¡kovas netinkamai rÅ«pinasi sÅ«numi, bei byloje esant duomenimis apie atsakovės galimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudotÄ smurtÄ , vadovaujantis iÅ¡imtinai vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl nepilnamečio sÅ«naus M.

K. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo. Be to paminėtina, kad dabartinėje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės ir teismo sprendimo priėmimo. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendė, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gyvenamoji mažamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), vieta su tėvu jo nuolatinėje gyvenamojoje aplinkoje atitinka vaiko interesus, nekelia jam grėsmės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tarp Å¡alių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, atsakovė su ieÅ¡kovu turi teisę nustatyti abiems priimtinÄ ir vaikų interesus atitinkančiÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ bei kreiptis į teismÄ dėl jos patvirtinimo.

Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei medžiagÄ , tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė gali pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko M.

K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos procesinio sprendimo priėmimo metu nustatymÄ ir atitikimÄ vaiko interesams, pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu bei priėmė pagrįstÄ ir vaiko interesus atitinkantį sprendimÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, Å iaulių apylinkės teismo 2015-01-05 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia Å¡alių dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio Å¡alims abipusių nuolaidų bÅ«du atkurti teisinę taikÄ dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaiko teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ nepilnamečių vaikų raidÄ , pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne Å¡alių tarpusavio konfliktams.Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,n u t a r i a :Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims.

Teisėja                                                                                                                        Vilija Valantienė