dcb3f09f-ea71-4a6a-880b-e107598d1053 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-87-282/2013Procesinis sprendimo Nr. 1-86-1-00035-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12. (S)                                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T AR T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 24 d.                                                                        Šiauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Renatai GuruÅ¡kinienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinus iÅ¡ dalies sudedant su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį ir viena laikino sulaikymo para nuo 2011-03-01 iki 2011-03-02.Priteista iÅ¡ A. V. ir A. O. solidariai nukentėjusiajai R. J. 1395 Lt nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. O., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.Kolegija n u s t a t ė: A. V. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio 21 d. apie 21.40 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, prie įėjimo į laiptinę, veikdamas kartu su A.

O., panaudodami fizinį smurtÄ , t. y. A. O. stovint netoliese ir saugant, o A. V. ant veido užsidėjus kaukę ir rankos kumščiu suduodant R. J. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ â€“ kairės akies sritį ir pargriaunant jÄ ant žemės, pagrobė nukentėjusiajai priklausančiÄ 40 Lt vertės juodos spalvos rankinę, kurioje buvo 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung E1070“, 50 Lt vertės kvepalų „Xstazy“ buteliukas, 20 Lt vertės parfumerijos rinkinys, 150 litų ir po 5 Lt du raktai su 5 Lt vertės pakabuku, iÅ¡ viso R.

J. priklausančio turto už 375 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o peržiÅ«rėti jo nusikalstamÄ veikÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei jÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirti jam galutinę bausmę. Nurodo, kad jis iÅ¡ dalies prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo, nes nukentėjusiajai nesudavė smÅ«gio kumščiu į veidÄ , girtumas nusikalstamos veikos padarymui įtakos neturėjo.

Teigia, jog nukentėjusioji teisme neneigė, kad įvykio metu buvo vartojusi alkoholio, todėl mano, kad ji, eidama namo galėjo griÅ«ti ir susižeisti, nes buvo žiema ir slidu. Be to, nukentėjusioji dėl sumuÅ¡imo nesikreipė į medikus, pažymos dėl sumuÅ¡imo nepristatė, todėl mano, kad neįrodyta, kad jis sudavė nukentėjusiajai smÅ«gį. Taip pat nesutinka su ieÅ¡kiniu neturtinei žalai atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, A. V. pripažino kaltu dėl plėšimo ir nuteisė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau skunde nurodo, kad nesudavė nukentėjusiajai smÅ«gio, t. y. neigia fizinio smurto panaudojimÄ nusikaltimo metu. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ .

Pagal teismų praktikÄ fizinio smurto panaudojimas svetimo turto užvaldymo metu yra objektyvus kriterijus, leidžiantis atskirti plėšimÄ nuo atvirosios vagystės. Apeliantas neigia sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajai, teigia, kad ji pati, bÅ«dama neblaivi, paslydo ir nugriuvo. Tačiau tokius nuteistojo A. V. teiginius paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios, nuteistojo A. O., liudytojų Ž. J., J. M. parodymai, akistatos tarp A. O. ir A. V. protokole užfiksuoti duomenys.Nukentėjusioji teisme parodė, kad ji įvykio vakarÄ , nors ir buvo iÅ¡gėrusi dvi taures Å¡ampano, tačiau nebuvo girta, ėjo atsargiai, nes buvo slidu, ir pajuto kaip kažkas jai paplekÅ¡nojo per petį ir, kai ji atsisuko, pajuto smÅ«gį į kairę akį ir nuo to smÅ«gio nugriuvo, o vyriÅ¡kis, kuris jai smogė, pagrobęs jos rankinę nubėgo su draugu, laukusiu jo prie namo kampo.

Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo pirminiame skunde (1 t. 9 b. l.). Nors nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo nei į medikus, nei į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, paaiÅ¡kindama tuo, kad sumuÅ¡imo žymė neiÅ¡nyko kelias dienas, kad ji yra iÅ¡gijusi, tačiau jos parodymus apie jai padarytÄ sužalojimÄ ir fizinio smurto jos atžvilgiu panaudojimÄ patvirtino liudytoja Ž. J., kuri teisme parodė (2 t. 127 b. l.), jog matė savo motinÄ nubrozdintais krumpliais, kad jos akis buvo mėlyna, užtinusi bei jai nukentėjusioji papasakojo tas pačias apiplėšimo aplinkybes, kurias nukentėjusioji nurodė savo skunde ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Liudytoja J. M. teisme taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio buvo atėjusi į darbÄ ir matė, kad jai nubrozdintas skruostas, kad jai nukentėjusioji pasakojo, jog jÄ pastÅ«mė ir atėmė rankinę (2 t. 141 b. l.). Nuteistasis A. O. teisme parodė, kad A. V. prisiginė nukentėjusiÄ jÄ , jÄ pargriovė ant žemės ir pasiėmęs moters rankinę nubėgo, jam pasakydamas „bėgam“ (2 t. 115–116 b. l.). Akistatos su A. V. metu A. O. parodė, kad jis liko laukti prie medinio namo kampo ir matė, kaip A.

V. pastÅ«mė moterį, girdėjo smÅ«gio garsus, matė, kad ji pargriuvo, po to A. V. pribėgo prie jo ir pasakė „bėgam“ (1 t. 126 b. l.). Pastebėtina, kad akistatos metu, nuteistasis A. V. sutiko iÅ¡ dalies su A. O. parodymais, nurodydamas, jog nebeprisimina, kuris iÅ¡ jų moteriai sudavė smÅ«gį, bet jis pripažino, kad jis iÅ¡ moters atėmė rankinę. Ä®vertinus visumÄ paminėtų įrodymų, daroma iÅ¡vada, kad jie atitinka ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog rankinė iÅ¡ jos buvo pagrobta po to, kai jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ ir ji nugriuvo ant žemės, todėl nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s ir patikimas įrodymų Å¡altinis, netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad apelianto charakteristikoje nurodyti duomenys, jog A. V. linkęs perkelti atsakomybę kitiems, kad savo vaidmenį nusikaltimuose sumenkina, neigia savo smurtinius veiksmus (2 t. 74 b. l.) patvirtina byloje esančius nuteistojo parodymus, nes A. V. neigia naudojęs smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, nurodo, kad pati nukentėjusioji, bÅ«dama neblaivi ir neatsargi, paslydo ir susižeidė, t. y. apeliantas neigia savo smurtinius veiksmus, sumenkina savo vaidmenį nusikaltime ir atsakomybę perkelia pačiai nukentėjusiajai, kad ji buvo neatsargi įvykio metu.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes apelianto parodymai, jog jis nukentėjusiajai smÅ«gio į veidÄ nesudavė, vertinami kaip A. V. pasirinkta gynybos taktika, siekiant iÅ¡vengti griežtesnės atsakomybės. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip plėšimas, todėl nėra pagrindo nusikalstamos veikos perkvalifikuoti į atvirÄ jÄ vagystę.Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡ino iÅ¡ A. V. suformuluoto kaltinimo aplinkybės, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė užsidėjęs ant veido kaukę, nors nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad Å¡iÄ aplinkybę Å¡alina, nes nepavyko tokios aplinkybės nustatyti.

Dėl to nuosprendis Å¡ioje dalyje yra prieÅ¡taringas. Apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nenustatyta, kad A. V. nusikaltimo metu buvo užsidėjęs kaukę, yra pagrįsta, nes nukentėjusiosios parodymų, jog jÄ apiplėšęs vyriÅ¡kis buvo užsidėjęs galbÅ«t karnavalinę kaukę, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Aptarta nuosprendžio dalis keičiama dėl prieÅ¡taringumo ir iÅ¡ kaltinimo A. V. Å¡alinama aplinkybė, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė užsidėjęs ant veido kaukę (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Taip pat skundu nuteistais praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. V. pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teismas nustatė A.

V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes teisme pats apeliantas pripažino, kad nusikaltimo metu buvo iÅ¡gėręs, kad iki nusikaltimo buvo gėręs mėnesį laiko, kad nusikaltimÄ padarė dėl to, kad reikėjo pinigų, nes norėjo dar iÅ¡gerti (115 b. l.). Nors apeliantas teigia, kad alkoholis neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų akistatos metu bei parodymų teisme matyti, kad įvykio dienÄ jis vartojo alkoholį, kad neprisiminė kai kurių įvykio aplinkybių, t. y. kas sudavė smÅ«gį nukentėjusiajai.

Å ios paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio dienÄ nuteistasis A. V. buvo neblaivus (vartojo alkoholinius gėrimus prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po nusikaltimo) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes pritrÅ«ko pinigų alkoholiui. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, kad jis nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas savanoriÅ¡kai prisipažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir tai padarė savo noru.

Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme teigė, jog gailisi bei atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė nukentėjusiosios atžvilgiu naudojęs fizinį smurtÄ , o ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog smÅ«gį nukentėjusiajai sudavė A. O., todėl teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.A. V. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia.

Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to apeliantas yra teistas, turi 8 neiÅ¡nykusius teistumus, iÅ¡ jų tris už plėšimus, nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus pusmečiui po jo paleidimo iÅ¡ pataisos namų. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausiÄ BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , nes A.

V. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į byloje esančius duomenis, kad apeliantas nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, jis darė naujas nusikalstamas veikas, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas A. V. tinkamai parinko bausmės rūšį.BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Esant nustatytoms tik nuteistojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.Apylinkės teismas, subendrindamas apeliantui paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, iÅ¡ esmės pagrįstai taikė bausmių subendrinimÄ vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, tačiau kolegija nustatė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistajam A.

V. paskirtÄ bausmę subendrino su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme. IÅ¡ LITEKO duomenų matyti, kad A. V. ne Å iaulių apygardos teismo, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-07-05 nuosprendžiu paskirta bausme.

Å is Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas A. V. paskirtÄ bausmę turėjo subendrinti ne su TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-07-05 nuosprendžiu, o su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (BK 63 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ias paminėtas aplinkybes bei į tai, kad pats nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę subendrinti su 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir apeliantui skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinama su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

Ä®vertinus tai, kad bendrinamos trim nuosprendžiais paskirtos bausmės už tris jo įvykdytus nusikaltimus nuosavybei, tarp jų už du plėšimus, ir kad skundžiamu nuosprendžiu už plėšimÄ jis nuteistas ketvirtÄ kartÄ (teistas 2002-11-14 pagal BK 272 str. 2 d., 2008-04-08 pagal BK 180 str. 1 d., 2011-12-14 pagal BK 180 str. 2 d.), galutinė subendrinta bausmė skiriama laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.Taip pat apeliantas nesutinka su ieÅ¡kiniu neturtinei žalai atlyginti, tačiau skunde visiÅ¡kai nenurodė, kodėl nesutinka su priteistu žalos atlyginimu.

Pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai – neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistinÄ nukentėjusiajai nustatė atsižvelgęs į Å¡ios žalos rÅ«Å¡ies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusioji R. J. pareiÅ¡kė 1000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl jai padarytos neturtinės žalos.

Nekyla abejonių, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , nes nakties metu buvo užpulta ir apiplėšta, kad iki Å¡iol jaučia baimę, jaučiasi nesaugiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas apysunkis nusikaltimas, sukeltas nukentėjusiajai pasekmes – kelias dienas dėl pamuÅ¡tos akies nedirbo, į tai, kad abu nuteistieji nedirba, bet yra darbingi, kad nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta ir turtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus visas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, bei atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio ir į tai, kad pats apeliantas, sakydamas paskutinį žodį, nurodė žalÄ nukentėjusiajai atlyginsiÄ s, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajai R. J. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nėra per didelis, todėl mažinti jo nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r ė:

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo A. V. aplinkybę, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė užsidėjęs ant veido kaukę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę A.

V. paskirti laisvės atėmimÄ 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti vienÄ laikino sulaikymo parÄ nuo 2011-03-01 iki 2011-03-02 ir pagal Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį iÅ¡ dalies atliktÄ bausmę nuo 2010-10-16 iki 2010-10-17, nuo 2010-10-20 iki 2010-10-22, nuo 2011-06-14 iki 2011-12-14. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Irena Ivanovienė                                                                              Nijolė Matuzevičienė