2026-01-07 Nr. AB-440-3-61-3-03134-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-500-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03134-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę (toliau – ir atsakovas, Valstybės kontrolė) išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku pateiktą prašymą Nr. PL­110 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis studijuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir rašo magistro darbą tema: „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. gegužės 7 d. elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į atsakovą su 2024 m. gegužės 7 d. el. laišku, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pagal parlamentinio tyrimo (2010 m. sausio 19 d. Nr. XI­659) metu pateiktą paaiškinimą dėl vieno iš vykdytų bendrų projektų (Projektas 1 ir Projektas 2) ir jo vykdymui panaudotų piniginių lėšų, šių lėšų apskaita buvo netinkama. Atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų sumų atskiriems veiksmams ar dėl jų apskaitos nesutampa, todėl, pasak Lietuvos Respublikos Seimo, tai reikalauja detalesnio tyrimo. Atsižvelgdamas į tai, prašė atsakovo: 1) pateikti informaciją: ar atliktas detalesnis tyrimas: dėl kokių priežasčių piniginių lėšų apskaitos dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2) nesutampa; kokiam subjektui (asmeniui) buvo pavesta atlikti detalesnį tyrimą; ar buvo pateikti detalesnio tyrimo rezultatai ar ataskaita; jeigu buvo, pateikti nuorodą, kur galima susipažinti su ataskaita arba paaiškinti, kodėl ataskaita negali būti pateikta moksliniais tyrimo tikslais; 2) pateikti informaciją: kiek iš viso kainavo Projektas 1; kiek iš viso kainavo Projektas 2; koks subjektas (asmuo) davė leidimą statyti pastatus (Projektą 1 ir Projektą 2); jeigu ši informacija negali būti pateikta, motyvuotai paaiškinti, kodėl prašoma informacija negali būti pateikta moksliniais tyrimo tikslais; 3) ar Valstybės kontrolė disponuoja bet kokia informacija apie piniginių lėšų apskaitą dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2)? Pareiškėjas prašė sudaryti galimybę moksliniais tikslais susipažinti su tyrimo rezultatais ir tyrimo medžiaga.

2.2. Atsakovas registravo jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką, tačiau į jį neatsakė. Atsakovo veiksmai (neveikimas), kai per teisės aktuose nustatytą terminą prašymas nėra išnagrinėtas ir nepateikiamas atsakymas ar administracinis sprendimas, yra neteisėti, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytos tvarkos bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), reikalavimų ir turi vilkinimo požymių.

2.3. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi, atsakovas nepateikė atsakymo ar administracinio sprendimo į jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką daugiau nei 20 darbo dienų. Atsakovas nepagrįstai neatlieka įstatymuose numatytų pareigų ir vilkina jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško nagrinėjimą, nenurodydamas jokių faktinių ar teisinių motyvų, tuo pažeisdamas ne tik minėtas teisės nuostatas, bet ir gero administravimo principus, jo teisę į informaciją, mokslinį pažinimą.

3. Atsakovas Valstybės kontrolė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. VAĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad valstybės kontrolierius nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje tvarką. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarką reglamentuoja valstybės kontrolieriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. VE-123 patvirtintas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio nuostatomis vadovavosi atsakovas, gavęs pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką.

4.2. Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymo 7–8 straipsniais ir 13 straipsnio 1 dalimi, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, taip pat kaip naudojami valstybės biudžeto pinigai, skiriami savivaldybių biudžetams, jai priskirtas funkcijas įgyvendina atlikdama valstybinius auditus ir vertinimus pagal valstybės kontrolieriaus tvirtinamus metinius veiklos planus. Institucijos veiklos planas sudaromas taip, kad būtų įgyvendintos visos įstatymais ir kitais teisės aktais jai pavestos funkcijos ir apimtos rizikingiausios viešojo sektoriaus veiklos sritys. Valstybės kontrolė neatlieka auditų, tikrinimų ar konkrečių vertinimo procedūrų vien tik pagal piliečių ir kitų asmenų skundus, prašymus ar gindama jų interesus, institucijai taip pat nesuteikta įgaliojimų peržiūrėti kitų institucijų priimtus sprendimus. Valstybės kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymai ir skundai Valstybės kontrolėje nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais.

4.3. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir iš pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško turinio matyti, kad jis yra tiesiogiai susijęs su Seimo atliktu parlamentiniu tyrimu ir jo rezultatais. 2024 m. gegužės 7 d. el. laiške aiškiai matyti, kad Valstybės kontrolei jis buvo nukreiptas kaip kopija ir jo turinys nėra tiesiogiai susijęs su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais. Pagal Aprašo 41 punktą, jei prašymai ar skundai Valstybės kontrolei yra pateikti tik kaip kopija ir tai prašyme ar skunde yra aiškiai nurodyta, jie turi būti priimti, užregistruoti, įvertintas jų turinys, su jais turi būti supažindintas administracijos vadovas, tačiau į juos neatsakoma, jei administracijos vadovas nenusprendžia kitaip. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką tik kaip kopiją Valstybės kontrolei ir vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi bei Aprašo 41 punkto nuostatomis, pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas buvo priimtas, užregistruotas, susipažinta su jo turiniu.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 7 d. sprendimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenys patvirtina, kad sprendimas priimtas 2025 m. sausio 7 d.) atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. išsiuntė elektroninį laišką „Dėl informacijos pateikimo“ šiems adresatams: kanceliarija@prezidentas.lt <kanceliarija@prezidentas.lt>; urm@urm.lt <urm@urm.lt>; finmin@finmin.lt <finmin@finmin.lt>; (duomenys neskelbtini). Taip pat šio laiško kopiją pareiškėjas išsiuntė šiems adresatams: info@valstybeskontrole.lt <info@valstybeskontrole.lt>; (duomenys neskelbtini). Elektroniniame laiške pareiškėjas prašė registruoti šį prašymą, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti pažymą apie priimtus dokumentus ir atsakyti pagal kompetenciją. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. el. laiške, be kita ko, paaiškino, kad pagal parlamentinio tyrimo (2010 m. sausio 19 d. Nr. XI-659) metu pateiktą paaiškinimą dėl vieno iš vykdytų bendrų projektų (Projektas 1 ir Projektas 2) ir jo vykdymui panaudotų piniginių lėšų, šių lėšų apskaita buvo netinkama. Atskirų asmenų paaiškinimai dėl bendrų veiksmų finansavimo šaltinių, panaudotų piniginių lėšų sumų atskiriems veiksmams ar dėl jų apskaitos nesutampa, todėl, pasak Seimo, reikalauja detalesnio tyrimo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašė: 1. Pateikti informaciją: Ar atliktas detalesnis tyrimas? Dėl kokių priežasčių piniginių lėšų apskaitos dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2) nesutampa? Kokiam subjektui (asmeniui) buvo pavesta atlikti detalesnį tyrimą? Ar buvo pateikti detalesnio tyrimo rezultatai ar ataskaita? Jeigu buvo, pateikti nuorodą, kur galima susipažinti su ataskaita arba paaiškinti, kodėl ataskaita negali būti pateikta moksliniais tyrimo tikslais. 2. Pateikti informaciją: Kiek iš viso kainavo Projektas 1? Kiek iš viso kainavo Projektas 2? Koks subjektas (asmuo) davė leidimą statyti pastatus (Projektą 1 ir Projektą 2)? Jeigu ši informacija negali būti pateikta, motyvuotai paaiškinti, kodėl prašoma informacija negali būti pateikta moksliniais tyrimo tikslais. 3. Ar Valstybės kontrolė disponuoja bet kokia informacija apie piniginių lėšų apskaitą dėl objektų (Projektas 1 ir Projektas 2)? Pareiškėjas taip pat prašė sudaryti galimybę moksliniais tikslais susipažinti su tyrimo rezultatais ir tyrimo medžiaga.

6.2. Valstybės kontrolė gautą pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką užregistravo Duomenų valdymo sistemoje. Apie jo gavimą ir užregistravimą Valstybės kontrolės atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo 2024 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku.

6.3. Pareiškėjas skunde teigia, kad į jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką Valstybės kontrolė per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą nepateikė jokio atsakymo ir pareiškėjas tai laiko neteisėtu vilkinimu atlikti veiksmus.

7. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą neveikimo sampratą, vadovavosi VAĮ 1 straipsnio 2 dalimi, Valstybės kontrolės įstatymo 7 straipsniu, 9 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 15 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Aprašo nuostatomis, nustatė, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas buvo registruotas atsakovo Duomenų valdymo sistemoje, jam suteiktas registracijos numeris. Iš pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško turinio teismas nustatė, kad jis yra adresuotas Prezidento kanceliarijai, Užsienio reikalų ministerijai, Finansų ministerijai, o Valstybės kontrolei, kaip ir dar vienam adresatui, buvo išsiųsta šio 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško kopija žiniai. 2024 m. gegužės 7 d. el. laiške pareiškėjas prašė pateikti informaciją, susijusią su Seimo atliktu parlamentiniu tyrimu ir jo rezultatais. Įvertinęs 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško turinį, teismas sprendė, kad jame reikalaujama informacija nėra tiesiogiai susijusi su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais.

8. Atsižvelgęs į tai, kad Valstybės kontrolei pareiškėjas išsiuntė 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško kopiją žiniai, o jame suformuluoti prašymai nėra susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais, teismas nusprendė, kad pagal Valstybės kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 41 punkto nuostatas, Valstybės kontrolė neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui atsakymą į 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką. Pareiškėjas taip pat prašo spręsti klausimą dėl išreikalavimo iš atsakovo 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitos Nr. FA-P-40-2-1(RN) bei priteisti iš atsakovo jo sumokėtą žyminį mokestį.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Skundžiamas teismo sprendimas ir atsakovo neveikimas nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę į saviraiškos laisvę ir paneigia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio garantiją.

10.2. Teismo sprendimas neteisėtas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnyje nustatytų sprendimų turiniui keliamų reikalavimų ar kitų ABTĮ nuostatų (12 str., 80 str. 1 d.).

10.3. Teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, neleido suprasti pareiškėjui dėl kokių priežasčių jų („2008 m. gegužės 19 d. VK ataskaita Nr. FA-P-40-15-37.pdf“, „2022 m. gegužės 25 d. A. M. įsakymas Nr. VE-68.pdf“, „K. B.-A. A.-V. U.-E. K. paaiškinimai.mp3“) nereikia tirti ir kodėl minėti bylos įrodymai turi būti atmesti. Teismas nepasisakė dėl Liteko 2024 m. liepos 10 d. registruoto procesinio dokumento Nr. DOK-32522 (atsikirtimas su priedais) ir jame esančio prašymo spręsti atsikirtime išdėstytus ginčo klausimus bylą nagrinėjant iš esmės. Pasyvus teismo elgesio variantas tam, kad viena iš ginčo šalių (atsakovas) įgautų procesinio pobūdžio pranašumą, gali būti vertinamas ne tik kaip proceso rungtyniškumo principo pažeidimas, bet ir kaip aktyvaus teismo pareigos tokio pobūdžio bylose pažeidimas. Pareiškėjas nurodo esąs silpnesnioji proceso šalis.

10.4. Byloje turi būti patikrinti Liteko duomenys, kartu su pagrindiniu skundu pateiktų priedų skaičius ir atsakovui išsiųstų kartu su 2024 m. birželio 20 d. lydraščiu priedu skaičius. Kartu su skundu buvo pateiktas priedas „K. B.-A. A.-V. U.-E. K. paaiškinimai.mp3“, tačiau teismas atsakovui išsiuntė tik pagrindinį skundą be priedų ir 2024 m. liepos 4 d. neskundžiama nutartimi baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui. Teismas paskubėjo baigti pasiruošimo bylą nagrinėti stadiją, dėl to galėjo būti netinkamai įgyvendintos ABTĮ II dalies pirmojo skirsnio (ABTĮ 67 str.) nuostatos, neaišku, dėl kokių priežasčių Liteko neatsispindi, kad atsakovui buvo pateikta visa bylos medžiaga, o būtent „K. B.-A. A.-V. U.-E. K. paaiškinimai.mp3“ ir kodėl šis dokumentas nebuvo įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės. „K. B.-A. A.-V. U.-E. K. paaiškinimai.mp3“ yra užfiksuotos svarbios bylai aplinkybės, kurios liko nenustatytos.

10.5. Teismo pasirinkta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika netinkama ir neturi jokio priežastinio ryšio su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo klausimai buvo pateikti pagal atsakovo kompetenciją. Įrodyme „2010 m. sausio 19 d. Nr. XI-659 (TAR Nr. F6D36DF0CA9F) (10 lapų)“ Seimo pirmininkė I. D. Seimo nutarime neginčytinai pavedė atsakovui iki 2010 m. birželio 1 d. atlikti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2003–2009 m. valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą. Atsakovas neneigia, kad disponuoja 2010 m. gegužės 18 d. ataskaita Nr. FA-P-40-2-1(RN), valdo kitus su 2024 m. gegužės 7 d. el. laišku susijusius duomenis. Atsakovas turi į bylą pateikti 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitą Nr. FA-P-40-2-1(RN) ir paaiškinti apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Teismas dar pasiruošimo nagrinėti bylą stadijoje turėjo paprašyti atsakovo visos su ginču susijusios medžiagos. Teismo sprendime nėra teisės normos, kuria vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjo įrodymą „2010 m. sausio 19 d. Nr. XI-659 (TAR Nr. F6D36DF0CA9F)“.

10.6. Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktą įrodymą „Išrašas iš dokumentų valdymo sistemos DocLogix dėl pareiškėjo prašymo, 1 lapas“, neatkreipė dėmesio, kad atsakovas apribojo pareiškėjo teisę į saviraiškos laisvę remiantis ne įstatymu, o įstatymą įgyvendinančiu teisiniu reguliavimu (Aprašo 41 p.).

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

12.1. 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitoje Nr. FA-P-40-2-1(RN) nurodytas audito tikslas ir tai, kas buvo vertinama audito metu, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – ar pagrįstai Valstybės kontrolė nenagrinėjo pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško. Pareiškėjas skunde teismui šio dokumento nemini ir neprašė jo pridėti prie bylos medžiagos (ABTĮ 142 str. 3 d.).

12.2. Teismas sprendime pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo teismui teiktų įvairių dokumentų, nes jie būtų aktualūs ir vertintini kaip bylos įrodymai, jeigu Valstybės kontrolė būtų nagrinėjusi pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką iš esmės, neištyrusi visų su 2024 m. gegužės 7 d. el. laišku pateiktų dokumentų ar į juos neatsižvelgusi.

12.3. Aptarus VAĮ 1 straipsnio 2 dalį, Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą, pabrėžiama, kad tiek Valstybės kontrolės įstatymas, tiek Aprašas yra viešai paskelbti norminiai aktai, pareiškėjas galėjo su jais susipažinti, jam turėjo būti žinomos asmens prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje sąlygos ir tvarka. Teismo išvada, kad šiuo atveju taikomi specialieji teisės aktai – Valstybės kontrolės įstatymas ir Aprašas – yra pagrįsta.

12.4. Aptarus Valstybės kontrolės kompetenciją, nurodžius, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas buvo adresuotas Prezidento kanceliarijai, Užsienio reikalų ir Finansų ministerijoms, o atsakovui teikta 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško kopija, nurodoma, jog pareiškėjo tikslas buvo tik supažindinti Valstybės kontrolę su aplinkybėmis, kurios nurodytos jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiške, kitaip adresatų skirstymas būtų netikslingas. 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško turinys nėra tiesiogiai susijęs su atsakovo veiklos rezultatais. Teismo išvada, kad Valstybės kontrolė neturėjo pareigos pateikti pareiškėjui atsakymo į 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Valstybės kontrolę atsakyti į pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, atsižvelgė į tai, kad Valstybės kontrolei pareiškėjas išsiuntė 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško kopiją žiniai, o jame suformuluoti prašymai nėra susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais, vadovavosi Valstybės kontrolės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 41 punkto nuostatomis, konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Valstybės kontrolę išnagrinėti ir pateikti atsakymą į jo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką nėra teisinio pagrindo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas pabrėžia, kad pažeista jo teisė gauti informaciją, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš Valstybės kontrolės 2010 m. gegužės 18 d. ataskaitą Nr. FA-P-40-2-1(RN).

17. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo netenkina, nes nenustatė, kad nagrinėjamu atvejų naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad minėti įrodymai yra būtini bylai teisingai išspręsti.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 6 d.) 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

20. Valstybės kontrolės įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymai ir skundai Valstybės kontrolėje nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su Valstybės kontrolės veiklos rezultatais (Valstybės kontrolės įstatymo 31 str. 1 d.). Asmenų skundai dėl Valstybės kontrolės veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, netaikant Viešojo administravimo įstatyme administracinei procedūrai nustatytų reikalavimų (Valstybės kontrolės įstatymo 31 str. 3 d.). Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad valstybės kontrolierius nustato asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo Valstybės kontrolėje tvarką.

21. Aprašo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) 1 punkte nustatyta, kad Aprašas reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau – asmenys) prašymų ir skundų pateikimo, priėmimo, nagrinėjimo, atsakymų rengimo ir asmenų aptarnavimo Valstybės kontrolėje tvarką. Asmenų kreipimaisi, pateikti Aprašo 10.1 p. nurodytais būdais, tačiau kurie neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriuose išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, taip pat jei prašymai ar skundai yra pateikti tik kaip kopija Valstybės kontrolei ir tai prašyme ar skunde yra aiškiai nurodyta, turi būti priimti, užregistruoti, įvertintas jų turinys, su jais turi būti susipažindintas administracijos vadovas, tačiau į juos nėra atsakoma, jei administracijos vadovas nenusprendžia kitaip (Aprašo 41 p.).

22. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 7 d. išsiuntė el. laišką „Dėl informacijos pateikimo“ šiems adresatams: kanceliarija@prezidentas.lt <kanceliarija@prezidentas.lt>; urm@urm.lt <urm@urm.lt>; finmin@finmin.lt <finmin@finmin.lt>; (duomenys neskelbtini). Atsakovui šioje byloje Valstybės kontrolei pareiškėjas išsiuntė minėto elektroninio laiško kopiją (info@valstybeskontrole.lt <info@valstybeskontrole.lt>). Valstybės kontrolė gautą pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką užregistravo Duomenų valdymo sistemoje.

Apie 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško gavimą ir užregistravimą Valstybės kontrolės atsakingas pareigūnas pareiškėją informavo 2024 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo valia jo 2024 m. gegužės 7 d. elektroninio laiško atsakovu nebuvo įvardinta Valstybės kontrolė. Pagal aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas, jei prašymas yra pateiktas tik kaip kopija Valstybės kontrolei ir tai prašyme ar skunde yra aiškiai nurodyta, jis turi būti priimtas, užregistruotas, įvertintas jo turinys, su juo turi būti susipažindintas administracijos vadovas, tačiau į jį nėra atsakoma, jei administracijos vadovas nenusprendžia kitaip.

Taigi nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti.

Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Valstybės kontrolės nenurodė 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško atsakovu, siuntė el. laiško kopiją, kuri užregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas apie tai informuotas, nėra pagrindo konstatuoti Valstybės kontrolės vilkinimą atsakyti į pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką.

Nenustačius vilkinimo veiksmų, atitinkamai reikalavimas įpareigoti Valstybės kontrolę atsakyti į pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką negali būti tenkinamas.

25. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pažeista jo teisė gauti informaciją, pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas nenagrinėtas remiantis tik Aprašu, bet ne įstatymu. Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laiškas Valstybės kontrolei išsiųstas tik kaip kopija, Valstybės kontrolė nenurodyta kaip el. laiško atsakovas, taigi byloje nėra įrodymų apie pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip vertina bylos duomenis (įskaitant, bet neapsiribojant garso įrašą „K.B.-A.A.-V.U.-E.K. paaiškinimai.mp3“, Seimo 2010 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. XI-659 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išvados”, Valstybės kontrolės su atsiliepimu į skundą pateiktas išrašas iš dokumentų valdymo sistemos DocLogix dėl pareiškėjo prašymo ir kt.), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju remiantis pirmosios instancijos teismo sprendime ir šioje nutartyje nurodytais teisės aktais nėra pagrindo konstatuoti Valstybės kontrolės vilkinimą atsakyti į pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. el. laišką.

26. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pasirengimo bylos nagrinėjimui taisykles ar teismo pareigą būti aktyviam, paneigti bylos medžiaga: pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškėjo skundą nagrinėti, be kita ko, 2024 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Valstybės kontrolę pateikti teismui atsiliepimą į skundą; duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie pareiškėjo 2024 m. gegužės 7 d. prašymo gavimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl jo priėmimą; 2024 m. liepos 10 d. ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucijomis į bylą priėmė pareiškėjo ir atsakovo rašytinius paaiškinimus ir įrodymus.

27. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kurie peržengia nagrinėjamo ginčo ribas (jais ignoruojama byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad Valstybės kontrolė nebuvo nurodyta kaip 2024 m. gegužės 7 d. el. laiško adresatas, o jai išsiųsta tik el. laiško kopija), neturi reikšmės teisingai bylą išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

28. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepasisakyta dėl visų pareiškėjo argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis nemotyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde subjektyviai kitaip vertina bylos faktines aplinkybes (savo atliktus veiksmus, įrodymus byloje, teisės aktų nuostatas ir kt.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir motyvais, tačiau tai nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu. Šiame kontekste primintina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

31. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis