dcb2fd1c-c7e2-424a-a2d3-fb881a35313c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1011-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ‘‘EUROMIÅ KAS“ dėl įpareigojimo sumokėti piniginę sumÄ . Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kinio esmė 1. IeÅ¡kovai T. P., R. P., A. P. ir N. B. ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “EUROMIÅ KAS“ (toliau – ir UAB ,,EuromiÅ¡kas“) praÅ¡o teismo:

1) įpareigoti atsakovę UAB ,,EuromiÅ¡kas“ avansu sumokėti ieÅ¡kovams darbams atlikti reikalingÄ sumÄ â€“ 68 000 Eur pagal 2020-05-08 AdutiÅ¡kio kooperatinės bendrovės komercinį pasiÅ«lymÄ , Å¡iÄ sumÄ pervedant į vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo T. P. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2019-09-26 tarp ieÅ¡kovų, kaip paslaugų gavėjų, ir atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2019/09/26 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020-03-20 „iÅ¡valyti laukÄ , t. y. iÅ¡kirsti ir iÅ¡rauti visus menkaverčius medžius ir krÅ«mus bei iÅ¡sivežti visas su Å¡iais darbais susijusias atliekas (įskaitant kelmus)“ iÅ¡ žemės Å«kio paskirties sklypų. Sutartimi (2.1 punktas) buvo sutarta, kad paslaugų kaina (atlygis atsakovei už paslaugas) lygi iÅ¡vežtų medžių ir krÅ«mų vertei.

Vėliau, pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ , atsakovė vykdė darbus (iÅ¡kirto medžius bei krÅ«mus) ir kituose ieÅ¡kovams priklausančiuose žemės sklypuose, kurie nebuvo įtraukti pirminėje 2019-09-26 Sutartyje. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2020-02-03 atsakovės direktoriaus el. laiÅ¡kas, kuriame minimi visi papildomi sklypai, taip pat papildomi sklypai nurodomi ir 2020-04-21 atsakovės raÅ¡te.

3. Atsakovė laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – žemės sklypuose iÅ¡kirto visus vertę turinčius medžius ir krÅ«mus, tačiau neiÅ¡rovė ir neiÅ¡vežė atliekų (kelmų) iki Sutartyje nurodyto termino - 2020-03-20. Be to, atsakovė nevykdė Sutarties 1.2.3 - 1.2.4 punktuose aiÅ¡kiai numatytų įsipareigojimų po darbų atlikimo kiekviename konkrečiame žemės sklype informuoti ieÅ¡kovus, pasiraÅ¡yti darbų priėmimo-perdavimo aktÄ ir tik tada pradėti darbus kitame žemės sklype.

Tik nuo darbų priėmimo-perdavimo aktų pasiraÅ¡ymo iÅ¡vežti medžiai ir krÅ«mai galėjo tapti atsakovės nuosavybe (Sutarties 2.1 p.). 4. 2020 m. vasario mėn. atsakovė ieÅ¡kovams dar žadėjo visus Sutartyje numatytus darbus, įskaitant ir papildomus sklypus (kurie irgi yra minimi laiÅ¡ke), atlikti iki minėto termino ir įsipareigojo mokėti baudÄ , jei vis dėlto to nepadarys. Tačiau atsakovė Å¡ių pažadų neįvykdė. 2020-03-27 susisiekus su atsakove telefonu, atsakovė sutiko ginÄÄ spręsti taikiu bÅ«du, sudarant taikos sutartį, kurioje bÅ«tų numatytas atsakovės įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2020-04-30 dienos užbaigti visus darbus pagal Sutartį, t. y.

žemės sklypuose iÅ¡rauti ir iÅ¡vežti visus likusius menkaverčius medžius ir krÅ«mus (kelmus) bei perduoti atliktus darbus ieÅ¡kovams pagal darbų priėmimo-perdavimo aktÄ (-us), o to nepadarius sumokėti ieÅ¡kovams 25 000 Eur dydžio baudÄ bei atlyginti ieÅ¡kovams visus dėl to patirtus nuostolius (jei tokių bÅ«tų), kurių nepadengs minėta bauda. Taikos sutarties projektas atsakovei buvo iÅ¡siųstas el. paÅ¡tu 2020-03-27, tačiau taikos sutarties atsakovė taip ir nepasirašė, nepaisant susiraÅ¡inėjimo.

5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovams kilo pagrįstų abejonių, kad atsakovė gali iÅ¡ esmės pažeisti Sutartį, t. y. neužbaigti darbų ir iki papildomai suteikto termino (iki 2020-04-30). Kuo skubesnis darbų atlikimas ieÅ¡kovams yra ypatingai svarbus, vykdant teisės aktuose numatytas pareigas, taip pat siekiant neprarasti galimybės vykdyti tiesioginę žemės Å«kio veiklÄ bei teikti paraiÅ¡kas dėl žemės Å«kio tiesioginių iÅ¡mokų. Todėl 2020-04-20 raÅ¡tu, vadovaudamiesi 6.220 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieÅ¡kovai paprašė atsakovės ne vėliau kaip iki 2020-04-22 patvirtinti, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys per papildomai suteiktÄ terminÄ , t. y. iki 2020-04-30.

Minėtu raÅ¡tu atsakovė taip pat buvo įspėta, kad negavę patvirtinimo ieÅ¡kovai turės teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį, nusamdyti trečiÄ jį asmenį neatliktų darbų atlikimui ir pareikalauti iÅ¡ atsakovės dėl to patirtų iÅ¡laidų bei kitų atsiradusių nuostolių atlyginimo. IÅ¡kart po minėto raÅ¡to atsakovė pateikė 2020-04-21 raÅ¡tÄ , kuriuo pripažino, kad Sutartyje numatytais terminais nespėjo atlikti sutartų darbų neva dėl ne nuo atsakovės priklausiusių aplinkybių ir pasiÅ«lė atlikti neatliktus darbus per 6 mėn. laikotarpį.

Po Å¡io raÅ¡to vėl prasidėjo ieÅ¡kovų ir atsakovės tarpusavio derybos, buvo derinamas taikos sutarties projektas, pagal kurios nuostatas atsakovė žadėjo žemės sklypus sutvarkyti iki 2020-06-30, o neįvykdžius Å¡io įsipareigojimo, mokėti ieÅ¡kovams 10 000 Eur dydžio baudÄ ir atlyginti ieÅ¡kovams visus dėl to patirtus nuostolius (jei tokių bÅ«tų), kurių nepadengs numatyta bauda. Tačiau, nors su minėtu darbų atlikimo terminu bei minėta bauda atsakovė sutiko, taikos sutarties vis dėlto nepasirašė, o paskutinis taikos sutarties projektas buvo siųstas 2020-05-05.

6. Po minėto susiraÅ¡inėjimo ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovės taip ir negavo raÅ¡ytinio patvirtinimo (arba pasiraÅ¡ytos taikos sutarties), kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdys per papildomai suteiktÄ terminÄ , o iÅ¡ atsakovės veiksmų ieÅ¡kovams tapo akivaizdu, kad atsakovė atsisako vykdyti Sutartį. Todėl ieÅ¡kovai pradėjo ieÅ¡koti kitų rangovų, kurie galėtų užbaigti atsakovės pagal Sutartį neužbaigtus darbus.

7. Kaip minėta, ieÅ¡kovai buvo priversti nutraukti Sutartį su atsakove vadovaudamiesi CK 6.220 straipsnio 1 dalies pagrindu. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovams, atsižvelgiant į atsakovės delsimÄ tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, kilo pagrįstų įtarimų, kad atsakovė gali iÅ¡ esmės pažeisti Sutartį – net ir iki žodžiu sutarto pratęsto termino (2020-04-30) žemės sklypuose neiÅ¡raus ir neiÅ¡veÅ¡ visų likusių menkaverčių medžių ir krÅ«mų (kelmų).

Todėl ieškovai, 2020-04-20 raštu, pasinaudojo teise iš atsakovės pareikalauti patvirtinti, kad ji Sutartį įvykdys tinkamai, taip pat atsakovę įspėjo dėl galimybės vienašališkai nutraukti Sutartis ir pareikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.220 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis). Galiausiai, atsakovei savo veiksmais (taikos sutarties pasirašymo vilkinimu) akivaizdžiai patvirtinus, kad ji nesiruošia vykdyti Sutarties, 2020-06-01 raštu ieškovai nuo 2020-06-05 nutraukė Sutartį CK 6.220 str. pagrindu.

8. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Tarp Å¡alių sudaryta Sutartis numatė tam tikrų darbų atlikimÄ . CK 6.61 straipsnio 1 dalis numato: „Kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrÄ darbÄ , kreditorius turi teisę atlikti tÄ darbÄ skolininko sÄ skaita per protingÄ terminÄ ir už protingÄ kainÄ , jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Å iais atvejais kreditorius turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas“. Užsakovo teisė pavesti trečiajam asmeniui darbÄ pataisyti rangovo sÄ skaita, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiÅ¡ku, kad jis nebus tinkamai atliktas, numatyta ir CK 6.658 straipsnio 3 dalyje.

9. IeÅ¡kovai ėmėsi aktyvių veiksmų surasti kitÄ rangovÄ , kuris per protingÄ terminÄ ir už protingÄ kainÄ galėtų atlikti atsakovės pagal Sutartį tinkamai iki galo neatliktus darbus. IeÅ¡kovai gavo du komercinius pasiÅ«lymus, iÅ¡ kurių iÅ¡sirinko geresnę kainÄ ir trumpesnius terminus pasiÅ«liusį rangovÄ - AdutiÅ¡kio kooperatinę bendrovę, kuri siÅ«lo Å¡iuos darbus atlikti per 2 mėnesius už bendrÄ 68 000 Eur plius PVM kainÄ . Minėtas 2 mėnesių terminas laikytinas atitinkančiu protingumo kriterijus, tuo labiau, kad pati atsakovė iÅ¡ pradžių pasiÅ«lė atlikti neatliktus darbus per 6 mėn. laikotarpį, o taikos sutarties derybų metu buvo sutikusi ir dėl 2 mėnesių termino.

Kito rangovo pasiÅ«lyta darbų atlikimo kaina (68 000 Eur be PVM) taip pat laikytina protinga. Pirma, tokiÄ kainÄ pasiÅ«lė tokius darbus atliekanti įmonė. Antra, suprantama, kad, atsakovei žemės sklypuose jau iÅ¡kirtus vertę turinčius medžius krÅ«mus, kitas rangovas neturi galimybės tų medžių ir krÅ«mų verte kompensuoti darbams atlikti reikalingų sÄ naudų, todėl visas technikos ir darbo jėgos sÄ naudas įskaičiuoja į siÅ«lomÄ kainÄ . Trečia, ieÅ¡kovai rangovÄ pasirinko vadovaudamiesi ekonomiÅ¡kumo principu - pasirinkto rangovo kaina yra daugiau kaip 11% mažesnė už kito tokius darbus atliekančio rangovo pasiÅ«lytÄ kainÄ (76 800 Eur be PVM).

10. Taigi ieÅ¡kovai, vadovaujantis CK 6.61 straipsnio 1 dalies (o taip pat ir 6.258 straipsnio 5 dalies, 6.658 straipsnio 3 dalies) nuostatomis, turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti, kad atsakovė avansu sumokėtų atsakovės pagal Sutartį neatliktų darbų užbaigimui reikalingÄ sumÄ . Pažymi, kad atsakovė, kaip apdairus, protingas ir rÅ«pestingas verslininkas (verslo įmonė), neabejotinai galėjo numatyti tokio ieÅ¡kovų reikalavimo atsiradimo galimybę, t. y. kad atsakovei neatlikus visų pagal Sutartį numatytų darbų, ieÅ¡kovai bus priversti ieÅ¡koti kitų rangovų, kurie atliktų tuos darbus, o kaina, už kuriÄ tokius darbus sutiktų atlikti kiti rangovai, bus ženkliai didesnė dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Tokios pasekmės nelaikytinos itin specifinėmis, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad atsakovė galėjo numatyti jų atsiradimÄ .

11. Už laikotarpį nuo ieÅ¡kovų kreipimosi į teismÄ iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡ atsakovės taip pat priteistinos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). II. Atsiliepimo esmė 12. Atsakovė UAB ,,EuromiÅ¡kas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad Å¡alys 2019-09-26 sudaryta paslaugų sutartimi nedviprasmiÅ¡kai, o labai aiÅ¡kiai sutarė dėl menkaverčių medžių ir krÅ«mynų kirtimo ir / ar rovimo, tačiau dėl po medžių pjovimo likusių kelmų iÅ¡rovimo ar naikinimo darbai sutartimi Å¡alių nebuvo aptarti.

Nesutinka su ieÅ¡kovų nuomone apie tai, jog į darbų apimtį įtraukta kelmų rovimo paslauga. Tai paneigiama įvairiais byloje teiktinais įrodymais, taip pat ligvistine sutarties objekto analize, sutarties turinio analize bei tuo, jog Å¡alys iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir jÄ vykdant nebuvo aptarusios ar sulygusios tokios paslaugos, kuri negali bÅ«ti tapatinama su menkaverčių medžių ir krÅ«mynų iÅ¡pjovimu, iÅ¡tempimu ir kirtimo atliekų sutvarkymu. Svarbu, kad kelmų rovimas nelaikytinas nei menkaverčių medžių, nei krÅ«mų, ne pjovimo atlieka.

Žvelgiant į sutarties ligvistinę prasmę ir rinkoje įprastus tokio pobÅ«džio darbus, paminėtina, kad kelmų naikinimo (rovimo ar frezavimo darbai) nebuvo aptarti ir paslaugų teikėjas protingai numatydamas jo atliekamų darbų ekonomines sÄ naudas, tokio pobÅ«džio ir itin brangių, specialių žinių ir technikos reikalaujančių žemės darbų atlikti nesulygo. Atsakovė neturi tokios tehnikos, kad atliktų kelmų rovimo ar utilizavimo darbus, nes atsakovės veikla yra susijusi su miÅ¡ko ar menkaverčių medžių ir krÅ«mynų pjovimu, smulkinimu, iÅ¡vežimu, tačiau nėra susijusi su miÅ¡ko ar žemės Å«kio paskirties plotų agrarinės bÅ«klės pagerinimu / pakeitimu.

Vadinasi, Å¡alys sutartimi sulygo tik dėl tų darbų, kurie įvardinti sutartyje, o ieÅ¡kovų interpretacija, esÄ sutartimi turėjo bÅ«ti iÅ¡rauti ar sunaikinti medžių kelmai ar Å¡aknynas neatitinka Å¡alių suderinto ir sulygto susitarimo turinio, iÅ¡kraipo sutarties esmę. Atkreipia dėmesį, kad jei paslaugos gavėjas reikalauja atlikti daugiau darbų, nei buvo Å¡alys sutarusios ir aptarusios sutartimi, tokie reikalavimai neatitinka sÄ Å¾iningo Å¡alių teisių ir pareigų įgyvendinimo.

Svarbu tai, jog jei šalys būtų sutarusios dėl kelmų naikinimo ir šalinimo, šalys turėjo ir aiškiai bei nedviprasmiškai aptarti kokiu būdu (kokiomis priemonėmis ir metodika) ir kokiais terminais, tokio pobūdžio darbai turėtų būti atlikti. Akivaizdu, jog medžių kirtimas ir krūmų rovimas, ištempimas iš teritorijos į sandėlius, smulkinimas ir išvežimas yra pakankamai sunkus ir ilgas procesas, reikalaujantis daug fizinio darbo, spec. technikos panaudojimo, kad yra savaime brangi palauga.

Taigi, kai Å¡alys susitaria, jog Å¡i paslauga bus apmokama iÅ¡ to, kÄ iÅ¡vežus susmulkintÄ medienÄ ir krÅ«mus gaus paslaugos teikėjas, nereiÅ¡kia, jog paslaugos teikėjo paslaugų sÄ naudos buvo gerokai mažesnės nei gautos pajamos iÅ¡ priduotos susmulkintos medienos (biokuro) Å¡ios prekės supirkėjams, superkantiems biokurÄ biržos nustatytomis metų pradžioje kainomis.

13. Taigi, jei Å¡alys bÅ«tų sutarusios ir dėl kelmų likusių po medienos kirtimo naikinimo, jos sutartimi turėjo aptarti tokių kelmų naikinimo bÅ«dÄ (-us), ypač, kai kirtavietėse buvo skirtingų rÅ«Å¡ių medienos. Kelmai naikinami dažniausiai juos frezuojant, cheminiu bÅ«du ar natÅ«raliai pÅ«dant. Tik didelių medžių kelmams rauti yra naudojami specialius padargus turintys ekskavatoriai. Tokius darbus turi prižiÅ«rėti žemės tvarkymo specialistai, nes raunant kelmus, dažnai bÅ«na suardomas derlingas dirvožemio sluoksnis, pažeidžiamos aplink esančios ekokultÅ«ros dėl ko, įprastai kelmų naikinimui yra naudojami kiti jų naikinimo bÅ«dai. Kadangi Å¡alys nesutarė nei dėl kelmų naikinimo paslaugos, o paslaugų teikėjas tokios paslaugos nesiÅ«lė, dėl jos su paslaugų gavėjais nesiderino, akivaizdu, kad reikalavimas padengti kažkokias kelmų naikinimo ar rovimo iÅ¡laidas yra neproprcingas ir nesÄ Å¾iningas.

14. Galimai paslaugos gavėjai gudrauja, teigdami, jog jie tokios paslaugos iÅ¡ paslagos teikėjo tikėjosi, nes vertinant esamų skelbimų, viešųjų pirkimų gausÄ , akivaizdžiai matoma, kad net valstybinės institucijos, pirkdamos medžių kirtimo ir krÅ«mų rovimo paslaugas, aiÅ¡kiai įvardina kaip atskirai ar papildomai vertinamÄ kelmų paslaugÄ , kuri savaime sudaro atskirÄ užsakymÄ , yra itin brangi ir gali bÅ«ti vykdoma tik pagal įstatymų reikalavimus. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė UAB ,,EuromiÅ¡kas“ 2019-09-26 sudarė Paslaugų sutartį Nr. 2019/09/26 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė ,,įsipareigojo savo jėgomis ir kompetencija, užtikrindama visus privalomus kokybės reikalavimus ir laikydamasi aukščiausių tokio pobÅ«džio paslaugoms taikomų standartų suteikti Å¡ias paslaugas: iÅ¡valyti laukÄ , t. y. iÅ¡kirsti ir iÅ¡rauti visus menkaverčius medžius ir krÅ«mus iÅ¡ Å¡ių žemės Å«kio paskirties sklypų, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Sutarties 1.1 punktas).

Taip pat Å¡ios Sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė, jog ,,žemės Å«kio paskirties sklypuose esančių menkaverčių medžių ir krÅ«mų iÅ¡traukimo ir iÅ¡rovimo iÅ¡ sklypo kaina lygi iÅ¡vežtų medžių ir krÅ«mų vertei, kurie nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo tampa teikėjo nuosavybe“. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pagal žodinį susitarimÄ atsakovė vykdė darbus (iÅ¡kirto medžius bei krÅ«mus) ir kituose ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Ieškovų teigimu, atsakovė laiku neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. Sutartyje numatytuose žemės sklypuose iškirto visus vertę turinčius medžius ir krūmus, tačiau neišrovė ir neišvežė atliekų (kelmų) iki sutarto termino – 2020 m. kovo 20 d. Gi, atsakovės teigimu, šalys Sutartimi aiškiai sutarė tik dėl menkaverčių medžių ir krūmynų kirtimo ir / ar rovimo, tačiau dėl po medžių pjovimo likusių kelmų išrovimo ar naikinimo nebuvo sutarta. Taigi, kaip matyti iš šalių pozicijų, yra kilęs ginčas dėl Sutartimi sulygtų darbų apimties, t. y. ar šalys buvo susitarusios ir dėl kelmų pašalinimo iš nurodytų žemės ūkio paskirties sklypų.

17. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus.

Esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

19. AiÅ¡kindamas raÅ¡ytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ . Jei jis yra aiÅ¡kus ir neprieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (Å¡alių teisių ir pareigų), turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tikroji Å¡alių valia sutampa su raÅ¡ytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiÅ¡kinimu. Tokiu atveju, jei raÅ¡ytinės sutarties tekstas yra neaiÅ¡kus arba jis prieÅ¡tarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiÅ¡kindamas tikrÄ jį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja tikrajai sutarties Å¡alių valiai.

Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiÅ¡kintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versijÄ dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja Å¡alys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali bÅ«ti nustatoma, dėl ko iÅ¡ tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

20. Jei Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo bÅ«dÄ , prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiÅ¡kinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokiÄ prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, į Å¡alių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas Å¡alių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

21. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, teisės aktuose nėra įtvirtinta nelikvidžios medienos sÄ voka, apibrėžimas ir iÅ¡aiÅ¡kinimas. Tačiau vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. D1-147 ,,Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis nelikvidinę medienÄ sudaro kirtimo atliekos. Apvalios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklėse (redakcija nuo 2016-11-24) (toliau - Taisyklės) neįtvirtinta nelikvidžios medienos sÄ voka, tokios sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo taip pat nėra pateikta ir kituose teisės aktuose, tačiau įvertinus taisyklėse esančių sÄ vokų turinį, matyti, kad faktiÅ¡kai kirtimo atliekos patenka į nelikvidžios medienos sudėtį ir yra laikomos nelikvidžia mediena.

Taigi, kaip teisingai nurodo atsakovė, Taisyklės privalomos visiems miÅ¡kų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktÄ arba parduotÄ medienÄ , vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruoÅ¡os darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas.

22. Apvalios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo tvarkÄ ; ir nors Å¡ios Taisyklės taip pat nepateikia nelikvidžios medienos sÄ vokos, tačiau 2.13 punkte pateikta likvidinės medienos sÄ voka – padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iÅ¡ stiebų arba likvidinių Å¡akų (padarinė mediena – apvalioji mediena skirta perdirbimui (Taisyklių 2.25 punktas); likvidinės Å¡akos – Ä Å¾uolo, beržo, puÅ¡ies ir uosio Å¡akos, iÅ¡ kurių galima pagaminti standartus atitinkančiÄ padarinę ar malkinę medienÄ (Taisyklių 2.52 punktas)).

Taisyklių 2.53 punkte taip pat pateikta kirtimo atliekų sÄ voka – stiebo kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjÅ«vių mediena, padarinės medienos užlaidos, virÅ¡Å«nė, Å¡akos, iÅ¡skyrus likvidines Å¡akas, smulkių medžių, kurių skresmuo 1,3 m aukÅ¡tyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krÅ«mų stiebai. Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovės nurodomų LR aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų MiÅ¡ko kirtimų taisyklių, kuriose įtvirtinti aplinkosauginiai reikalavimai, yra nustatyta, kad kelmų rovimas galimas nepriskirtuose saugomoms teritorijoms IV miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose, esančiuose plynųjų miÅ¡ko kirtimų biržėse, užtikrinant dirvos ruoÅ¡imo ir miÅ¡ko atkÅ«rimo sÄ lygas.

AiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai minėtų sÄ vokų turinį, laikytina, kad visa tai, kas nepatenka į likvidinės medienos sÄ vokos apibrėžimÄ (apvalioji mediena arba padarinė mediena, likvidžios Å¡akos, stiebai bei malkinė mediena), laikytina nelikvidine (nelikvidžia) mediena.

23. Taigi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp Å¡alių ir kilo ginčas dėl sutartyje numatytos darbų apimties, ieÅ¡kovams teigiant, kad atsakovė įsipareigojo paÅ¡alinti iÅ¡ esmės visÄ nelikvidžiÄ medienÄ , tiek kirtimo atliekas antžeminėje dalyje, tiek ir kelmus iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų. IeÅ¡kovai ir įrodinėjo bei teikė paaiÅ¡kinimus, jog atsakovė pagal sutartyje numatytÄ kainÄ â€“ tik medienos pasiėmimÄ , įsipareigojo paÅ¡alinti antžeminę ir požeminę nelikvidžiÄ medienÄ , ir, ieÅ¡kovų manymu, atsakovei tenka visa nuostolių rizika, prisiėmus pagal Sutartį prievolę, kurios vertė yra beveik 70 000 Eur.

24. Kaip matyti iÅ¡ procesinių dokumentų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog kelmų paÅ¡alinimo iÅ¡ dirvožemio darbų rinkos kainos apskaičiavimas yra visiÅ¡kai skirtingas nei atliekų kirtimo kainos dėl pačių darbų specifikos bei jų sudėtingumo, galiausiai nekilo ginčo ir dėl aplinkybės dėl Å¡ių darbų rinkoje egzistuojančio ženklaus kainų skirtumo (pvz., įprastinė kaina už medžių ir krÅ«mų iÅ¡kirtimÄ lygi Å¡ios medienos atitekimas rangovui, o kelmų Å¡alinimo 1 ha kaina gali bÅ«ti iki 2500 - 3000 Eur dydžio).

Kaip minėta, Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties 2.1 punkte, nustatančiame atlyginimÄ už darbus, numatyta kaina, kuri ,,lygi iÅ¡vežtų medžių ir krÅ«mų vertei“, ir tai reiÅ¡kia, kad surinkta nelikvidinė mediena, kuri vėliau perdirbama į biokurÄ , atsakovės teigimu, ir sudarė rangovo atlyginimÄ . Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ant sutartį buvo sutikęs už 1 ha surinktos medienos sumokėti papildomai dar po 50 Eur ieÅ¡kovams, tai yra kaip gali dar rinkoje derinti kainÄ pasiraÅ¡ant sutartis dėl medžių ir krÅ«mų kirtimo, tačiau Å¡iuo atveju dėl tokios sÄ lygos nebuvo susitarta.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama sutartį, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tik dėl antžeminės dalies medžių ir krÅ«mų sutvarkymo, kitu atveju, kaip sutartį aiÅ¡kina ieÅ¡kovai, sutarties pasiraÅ¡ymas prisiimant pareigÄ atlikti papildomai savo sÄ skaita darbų už beveik 70 000 Eur, prieÅ¡tarautų siekiančios pelno įmonės tikslams ir uždaviniams, galiausiai, teismo vertinimu, tokia ieÅ¡kovų pozicija yra visiÅ¡kai nesÄ Å¾ininga.

Tuo labiau ieškovai yra ūkininkai, ir būtent ūkininkas yra verslininkas, nes pagal Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalies nuostatas fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies normas ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste. Ieškovai neginčija, kad verčiasi žemės ūkio veikla, taigi jie taip pat yra verslininkai, kuriems ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Taip pat atsakovės vadovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad sutarties tekstas buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ ieÅ¡kovų pusės, ir pripažino, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį nepastebėjo / neįvertino sutarties teksto ir vartojamų sÄ vokų, tačiau, teismo vertinimu, nors ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju nesant vadovo pakankamam atidumui pasiraÅ¡ant sutartį, t. y. dėl įraÅ¡ytų sÄ vokų, kas sÄ lygojo ginčo kilimÄ , negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti piniginė suma kaip ženklÅ«s finansiniai nuostoliai atsakovei.

25. Teismo vertinimu, aiÅ¡kinant Å¡io sprendimo 15 punkte paminėtÄ sutarties nuostatÄ pagal anksčiau nurodytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei nustatytas faktines aplinkybes, pagrindo sutikti su ieÅ¡kovų iÅ¡aiÅ¡kinimu nėra. Kaip matyti, paminėtoje Sutarties nuostatoje lingvistiÅ¡kai nėra pakankamai aiÅ¡kiai įvardyti atliktini veiksmai (darbai): 1) ,,iÅ¡kirsti ir iÅ¡rauti visus menkaverčius medžius ir krÅ«mus“ – akivaizdu, kad vienu metu objektyviai nėra galimybės ,,iÅ¡kirsti ir iÅ¡rauti“; 2) ,,iÅ¡rauti visus menkaverčius medžius ir krÅ«mus“ – įprastai tokios paslaugos rinkoje nėra teikiamos, iÅ¡skyrus, kaip paaiÅ¡kino atsakovės vadovas, gali bÅ«ti raunami tik jauni krÅ«mai, kurių Å¡aknys nėra storos ir gilios; ir tik bÅ«tent atlikus medžių bei krÅ«mų kirtimÄ yra sprendžiamas klausimas kokiu bÅ«du bus Å¡alinamas kelmas, t. y. ar rovimu (dėl pavojaus jį atliekantiems asmenims Å¡is bÅ«das nepraktikuojamas, taip pat tokiu bÅ«du Å¡alinant kelmus yra suardomas ir pažeidžiamas dirvožemis, nes derlingas žemės sluoksnis bÅ«tų maiÅ¡omas su po juo esančiais smėliu, moliu ir pan.), ar frezavimu (kelmų naikinimas į juos įgrežiant grÄ Å¾tus ir tokiu bÅ«du sutrumpinant), ar naikinimas su cheminiais preparatais.

Liudytoja J. M.-P. patvirtino aplinkybę, kad tol, kol sklypas nėra iÅ¡kirstas, nėra galimybės realiai įvertinti kelmų rovimo ar kitokio jų naikinimo paslaugos kainos, nes tik atlikus kirtimÄ tampa aiÅ¡ku, kokios medžio rÅ«Å¡ies ir dydžio kelmai sklype, o tik pagal augalo rūšį ir dydį galima preliminariai spręsti apie jo Å¡aknynÄ . Galiausiai, ieÅ¡kovams tvirtinant, kad ginčo sutartimi buvo susitarta dėl kelmų naikinimo, sutartyje net nebuvo pasirinktas konkretus kelmų naikinimo bÅ«das.

26. Pagal ieÅ¡kovų pateiktus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų duomenis, didžiajai daliai žemės sklypų yra nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos, t. y. ribojimai (melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių apsaugos zonos, dirvožemio apsauga žemės Å«kio paskirties žemės sklypuose, pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, pavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, viešųjų ryÅ¡ių tinklų elektroninių ryÅ¡ių infrastruktÅ«ros apsaugos zonos, natÅ«ralios pievos bei ganyklos, kultÅ«ros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos, pelkės ir Å¡altinynai).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių pateiktų duomenų, iÅ¡ 41 ginčo sklypo tik 13 sklypų nėra nustatyta dirvožemio apsauga, tai reiÅ¡kia, kad daugumoje sklypų yra bÅ«tina saugoti dirvožemį, o bÅ«tent kelmų rovimas neatitinka minėtų reikalavimų (LR Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas, LR žemės Å«kio ministro įsakymas Nr. 3D-711). Todėl ir dėl Å¡ių argumentų nėra pagrindo teigti, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl kelmų paÅ¡alinimo iÅ¡ ginčo žemės sklypų.

27. Sutiktina su atsakove, jog yra svarbi aplinkybė, kada ieÅ¡kovai pradėjo reikalauti kelmų paÅ¡alinimo. Pateiktas tarp Å¡alių susiraÅ¡inėjimas patvirtina, ir patys ieÅ¡kovai neneigia, kad reikalavimas dėl ginčo paslaugos buvo pareikÅ¡tas ne iÅ¡ karto, t. y. pradėjus vykdyti sutartį, o atsakovei iÅ¡ esmės beveik atlikus visus kirtimo ir medienos iÅ¡vežimo darbus. Akivaizdu, kad Å¡alims susitarus dėl kelmų paÅ¡alinimo, bÅ«tų pagrindas pretenzija reikÅ¡ti žymiai anksčiau. Kita svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindÄ teigti, jog Å¡alys nebuvo susitarusios dėl kelmų paÅ¡alinimo, yra tai, kad medžių ir krÅ«mų kirtimas įprastai vyksta Å¡altuoju metų laikotarpiu, o kelmų naikinimas vyksta tik Å¡iltuoju metų periodu (vasarÄ ), nes dėl įšalo arba žemos temperatÅ«ros neveikia (nereaguoja) kelmus ardantys herbicidai, be to, esant įšalui niekas kelmų nerauna, o Å¡altuoju metu atliekant frezavimÄ genda įranga (grÄ Å¾tai).

Kaip minėta, sutarties 1.3 punkte yra numatytas įvykdymo terminas nuo 2019-09-26 iki 2020-03-20, ir bÅ«tų visiÅ¡kai neprotinga Å¡alims tartis dėl tokios sutarties sÄ lygos, kuri yra praktiÅ¡kai neįgyvendinama. Galiausiai, ieÅ¡kovai nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu bÅ«du bÅ«tų utilizuojami paÅ¡alinti kelmai, nes pasak atsakovės vadovo bei apklausto byloje liudytojo V. K., kelmų rovimas ir jų utilizavimas yra dvi atskiros ir brangios paslaugos.

28. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl žemės sklypuose esančių kelmų paÅ¡alinimo, todėl ieÅ¡kinys yra atmestinas (CPK 178 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. CPK  normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

30. Atsakovė pateikė teismui 2420 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų pagrindžiančius įrodymus.

31. Bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė už atsiliepimo į ieÅ¡kinį paengimÄ , atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, taip pat už kitų procesinių dokumentų rengimÄ .

32. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos), iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 2420 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai.

33. Kadangi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų T. P., R. P., A. P. ir N. B. lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “EUROMIÅ KAS“ 2420 Eur iÅ¡laidų, susijusių su atstovo pagalba. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per šį apygardos teismÄ . Teisėja Loreta Bujokaitė