dcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generateddÄl skolos pagal vartojamÄ jį kreditÄ palÅ«kanų bei delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo                                                        NUSTATÄ: I.GINÄO ESMÄ.   ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 838,85 Lt skolos (nesumokÄto kredito), 2,80 Lt palÅ«kanų, 818,93 Lt delspinigių ir 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.
Legislator headnote
AI generateddcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas rÄmÄsi Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimu priimtu teismų praktikos vienodinimo klausimais. Apeliantas nurodÄ jog kasacinis teismas yra konstatavÄs jog tais atvejais, kai reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui gali bÅ«ti praneÅ¡ama bet kokia forma ir bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacijÄ apie pradinio skolininko turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ naujajam kreditoriui (LAT 2010 04 16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K -7-168/2010).
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                 CivilinÄ byla Nr. 2A-1192-232/2013                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00990-2011-9                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 116.5. (S)                                                                                                                                                                                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                   SPRENDIMAS                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2013 m. sausio 7 d.                                                                  Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Liudas UckienÄ (vienasmeniÅ¡kai),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Lindorff OY apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2011 m. rugsÄjo 2 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Lindorff OY ieÅ¡kinį atsakovei J.
V. dÄl skolos pagal vartojamÄ jį kreditÄ palÅ«kanų bei delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo                                                        NUSTATÄ: I.GINÄO ESMÄ.   ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 838,85 Lt skolos (nesumokÄto kredito), 2,80 Lt palÅ«kanų, 818,93 Lt delspinigių ir 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.
NurodÄ, kad pradinÄ kreditorÄ âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ) ir atsakovÄ sudarÄ 2008-03-21 EGO kortelÄs su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG, pagal kuriÄ minÄta pradinÄ kreditorÄ suteikÄ atsakovei kredito limitÄ , kurį panaudojusi atsakovÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka. AtsakovÄ savo įsipareigojimus ieÅ¡kovei vykdÄ netinkamai, todÄl sutartis buvo nutraukta. IeÅ¡kovÄ ir pradinÄ kreditorÄ âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ) sudarÄ reikalavimo perleidimo sutartį, kuria minÄta pradinÄ kreditorÄ perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisÄ pagal 2008-03-21 EGO kortelÄs su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG.
     AtsakovÄ pirmosios instancijos teismo posÄdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. NurodÄ, kad iÅ¡ dalies pripažįsta savo skolÄ pradinei kreditorei âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ).       IeÅ¡kovo atstovas į teismo posÄdį neatvyko.    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMÄ.         Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ        Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ savo reikalavimo pagrįstumo.
Teismas nustatÄ iÅ¡ 2008-03-21 EGO kortelÄs su kredito limitu sutarties Nr. 08-02112-EG (toliau â Sutartis) matyti, kad pradinÄ kreditorÄ âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ) suteikÄ atsakovei 800 Lt limito kreditÄ , kurį panaudojusi atsakovÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti Sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 4-5). AtsakovÄ savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdÄ netinkamai, todÄl Sutartis buvo nutraukta (b.l.6,7). Pradinis kreditorius âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ) 2008-08-26 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisÄ pagal Sutartį ieÅ¡kovei (b.l. 8).
       NustatÄs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo jog reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ treÄiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinanÄio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ta vieÅ¡u skelbimu (CK 1.65 straipsnis) (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).
PraneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ laikomas sutarties dÄl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir Å¡ios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolÄ naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikÅ¡tas atsisakymas prievolÄs arba reikalavimas jÄ Ä¯vykdyti negalioja, jeigu jie pareikÅ¡ti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimÄ . Å i taisyklÄ netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raÅ¡tu praneÅ¡Ä skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs, remdamasis atsakovÄs paaiÅ¡kinimais, kurių ieÅ¡kovas neginÄijo ir nepaneigÄ, pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad nei pradinis kreditoris âSwedbankâ, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas âHansabankasâ), nei ieÅ¡kovas CK 6.109 straipsnio tvarka nepraneÅ¡Ä atsakovei pagal apie reikalavimo perleidimo faktÄ , taip pat nepateikÄ Ä¯rodymų, kad atsakovÄ dÄl tokio reikalavimo perleidimo sutiko. TodÄl teismas priÄjo iÅ¡vados, kad dÄl nežinomų priežasÄių ieÅ¡kovas elgÄsi nerÅ«pestingai, neapdairiai ir visiÅ¡kai nepasirÅ«pino tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir turi prisiimti tokio jo elgesio pasekmes.
Kadangi pirmosios instancijos teismo nuomone ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog jis tinkamai ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendino savo reikalavimo teisÄ Ä¯ skolÄ pagal sutartį, neįrodÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ patvirtinanÄių aplinkybių, todÄl tokia ieÅ¡kovo teisÄ Ä¯ skolos priteisimÄ iÅ¡ atsakovÄs negali bÅ«ti ginama, o ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Nepaisydamas fakto, kad atsakovÄ iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį pripažino, teismas konstatavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir nepriÄmÄ atsakovÄs ieÅ¡kinio pripažinimo.      III.APELIACINIO SKUNDO ARGUMENTAI.     IeÅ¡kovas padavÄ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡Ä pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ bei ieÅ¡kinį patenkinti.      Apeliantas nurodÄ, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidÄ materialines bei procesines teisÄs normas bei nukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamos praktikos.
Apeliantas rÄmÄsi Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimu priimtu teismų praktikos vienodinimo klausimais. Apeliantas nurodÄ jog kasacinis teismas yra konstatavÄs jog tais atvejais, kai reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui gali bÅ«ti praneÅ¡ama bet kokia forma ir bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacijÄ apie pradinio skolininko turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ naujajam kreditoriui (LAT 2010 04 16 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K -7-168/2010).
LAT 2011 03 14 civilinÄje byloje Nr. 3K-3- 105/2011, pleÄiamai pasisakÄ dÄl reikalavimų perleidimo tvarkos ir nurodÄs, kad jei skolininkas nÄra įvykdÄs prievolÄs, tinkamu praneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ laikytinas tokio reikalavimo pareiÅ¡kimas teismine tvarka pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas kartu su ieÅ¡kiniu, reikalaujant ieÅ¡kinį patenkinti neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisÄs pareikÅ¡ti atsikirtimų, kuriuos galÄjo pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, naujajam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
PraneÅ¡us skolininkui apie cesijos (reikalavimų perleidimo) sutartį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu, pateikiant paÄiÄ cesijos sutartį, reikalavimo teisÄs perleidimas sukelia pastarajam teisnius padarinius nuo ieÅ¡kinio priedų gavimo momento. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, vadinasi nuo jų įteikimo momento ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimÄ . AtsakovÄ. TeisÄs į gynybÄ proceso metu nebuvo apribotos, ji neprarado galimybÄs pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui visus atsikirtimus, kuriuos turÄjo teisÄ pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui.
IeÅ¡kovÄ prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kÄ, pripažino skolÄ pradiniam kreditoriui todÄl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakÄ priimti jos ieÅ¡kinio pripažinimÄ .       IV. APELIACINÄS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS.       Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.      ApeliacinÄs instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai taikÄ materialinÄ teisÄs normas bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose sprendžiant ginÄus kylanÄius iÅ¡ reikalavimų perleidimo sutarÄių.           Apeliantas savo skunde pagrįstai rÄmÄsi LAT suformuota praktika.
LAT iÅ¡plÄstinÄ kolegija 2010 04 16 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-168/2010, aiÅ¡kindama su tinkamu praneÅ¡imu skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ (cesijos sutartį) susijusius klausimus pažymÄjo, kad įstatyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisÄs perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. DÄl to Å¡iÄ spragÄ užpildo kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ .
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija pažymÄjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotÄ, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, taÄiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui.
CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolÄ ir iÅ¡vengtų ginÄo dÄl dvigubo apmokÄjimo. PraneÅ¡imas skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolÄ naujajam kreditoriui. Toks praneÅ¡imas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktÄ , o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolÄ gali bÅ«ti pateikiamas tiek kartu su praneÅ¡imu, tiek vÄliau.        2011 03 14 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakydamas dÄl reikalavimo perleidimo tvarkos LAT pabrÄžÄ, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia treÄiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisÄ reikalauti skolininko įvykdyti prievolÄ.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisÄ kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarÄiai arba jeigu reikalavimas nesusijÄs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisÄs perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolÄs dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklÄ pradinis kreditorius turi teisÄ perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.
Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dÄl to, kad jo teisinÄ padÄtis dÄl kreditoriaus pasikeitimo nesikeiÄia, t. y. jo teisinÄ padÄtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnÄ už buvusiÄ pradiniam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ treÄiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinanÄio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .
Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolÄ naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolÄs dalyviams esminÄ reikÅ¡mÄ turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . Kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui.
Siekiant nustatyti, ar praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ yra tinkamas, turi bÅ«ti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar praneÅ¡imas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktÄ informacijÄ suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesijÄ skolininkas bÅ«tų informuotas atskiru praneÅ¡imu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.
Å iuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieÅ¡kiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimÄ , neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisÄs reikÅ¡ti atsikirtimų, kuriuos turÄjo teisÄ reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimÄ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).     ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat atkreipia dÄmesį kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui buvo perleisti reikalavimai kylantys iÅ¡ atsakovÄs ir pradinio kreditoriaus 2008 03 21 sudarytos EGO kortelÄs su kredito limitu sutarties Nr. 08-021102-EG (b.l.4), kurios 17.6 punktas numatÄ jog Bankas (pirminis kreditorius) turi teisÄ be kredito gavÄjo (atsakovÄs) sutikimo perleisti pagal sutartį atsirandantį reikalavimÄ Ä¯ kredito gavÄjÄ .
Taigi bankas turÄjo iÅ¡ankstinį atsakovÄs sutikimÄ reikalavimams perleisti.  Remiantis suformuota LAT praktika pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio ieÅ¡kinys atmestas naikintinas.     TaÄiau ieÅ¡kinys apeliacinÄs instancijos teismo nuomone, negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, dalyje dÄl delspinigių priteisimo, nepaisant to jog atsakovÄ ieÅ¡kinį pripažino. Reikalavimai kuriuos įgijo ieÅ¡kovas kildinami iÅ¡ sutarties, kuri atitinka CK 6.886 ir 6.887 straipsniuose, numatytų vartojimo kredito sutarÄių požymius.
TodÄl atsakovÄ laikytina silpnÄ jÄ ginÄo Å¡alimi. IeÅ¡kovas be pagrindinÄs skolos, kuri jam perleista â 847,12 Lt, praÅ¡o papildomai priteisti dar 818, 93 Lt delspinigių paskaiÄiuotų už 973 dienas. Taigi ieÅ¡kovas praÅ¡o netesybų, kurios savo dydžiu beveik prilygsta paÄiai neįvykdytai prievolei. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nuostatos įgalina teismÄ mažinti netesybas kai jos yra aiÅ¡kiai per didelÄs. TodÄl apeliacinÄs instancijos teismas, įgyvendindamas Å¡ias įstatymo nuostatas, mažina priteisiamų delspinigių dydį apribodamas jį delspinigiais priteistinais už 180 dienų, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovÄ yra vartojimo sutarties silpnoji pusÄ ir nors ji nepraÅ¡Ä taikyti sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų, numatytų netesybų reikalavimams CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte, teismas orientuojasi į Å¡iuos terminus mažindamas akivaizdžiai per dideles netesybas (delspinigius) ir mano kad proporcinga netesybų suma turÄtų sudaryti 152 Lt.
             IeÅ¡kinį patenkinus dalinai, vadovaujantis 93 straipsniu iÅ¡ atsakovÄ priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos minimalus CPK 80 straipsnyje, numatytas ir todÄl nemažinamas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, 67 Lt žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme 70 Lt apeliacinÄs instancijos teisme (b.l. 3,44) ir 87, 29Lt + 71,87 Lt = 159,16 Lt viešų praneÅ¡imų apie posÄdį iÅ¡laidos (b.l.24-26). Viso priteisiama bylinÄjimosi iÅ¡laidų 296,16Lt.    ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,                                                               NUSPRENDÄ :    Trakų rajono apylinkÄs teismo 2011 m.rugsÄjo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.     Priteisti ieÅ¡kovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Joukahaisekatu 6, PL 20, FI-20101 Turku, Suomija naudai iÅ¡ atsakovÄs J.
V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Sodų 17-58, ElektrÄnuose 847,12 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis litus) skolos ir 152 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du litus) delspinigių, 296 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos 2011 01 29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos             TeisÄja                                                    Liuda UckienÄ