Legislator Case Law & Legislation
dcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee AI generated

dcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee · Vilniaus apygardos teismas

Case Number dcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos pagal vartojamÄ jį kreditÄ palÅ«kanų bei delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo                                                        NUSTATĖ: I.GINČO ESMĖ.   ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 838,85 Lt skolos (nesumokėto kredito), 2,80 Lt palÅ«kanų, 818,93 Lt delspinigių ir 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Legislator headnote

AI generated

dcb1add8-916b-4ea5-92ad-c78318c384ee · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimu priimtu teismų praktikos vienodinimo klausimais. Apeliantas nurodė jog kasacinis teismas yra konstatavęs jog tais atvejais, kai reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui gali bÅ«ti praneÅ¡ama bet kokia forma ir bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacijÄ apie pradinio skolininko turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ naujajam kreditoriui (LAT 2010 04 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-168/2010).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-1192-232/2013                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00990-2011-9                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 116.5. (S)                                                                                                                                                                                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                   SPRENDIMAS                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2013 m. sausio 7 d.                                                                  Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liudas Uckienė (vienasmeniÅ¡kai),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lindorff OY apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lindorff OY ieÅ¡kinį atsakovei J.

V. dėl skolos pagal vartojamÄ jį kreditÄ palÅ«kanų bei delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo                                                        NUSTATĖ: I.GINČO ESMĖ.   ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 838,85 Lt skolos (nesumokėto kredito), 2,80 Lt palÅ«kanų, 818,93 Lt delspinigių ir 15 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Nurodė, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG, pagal kuriÄ minėta pradinė kreditorė suteikė atsakovei kredito limitÄ , kurį panaudojusi atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė savo įsipareigojimus ieÅ¡kovei vykdė netinkamai, todėl sutartis buvo nutraukta. IeÅ¡kovė ir pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria minėta pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę pagal 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 08-02112-EG.

     Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad iÅ¡ dalies pripažįsta savo skolÄ pradinei kreditorei „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“).       IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.         Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė        Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Teismas nustatė iÅ¡ 2008-03-21 EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 08-02112-EG (toliau – Sutartis) matyti, kad pradinė kreditorė „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) suteikė atsakovei 800 Lt limito kreditÄ , kurį panaudojusi atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti Sutartyje nustatyta tvarka (b.l. 4-5). Atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė netinkamai, todėl Sutartis buvo nutraukta (b.l.6,7). Pradinis kreditorius „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2008-08-26 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę pagal Sutartį ieÅ¡kovei (b.l. 8).

       Nustatęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatavo jog reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimÄ gali bÅ«ti praneÅ¡ta vieÅ¡u skelbimu (CK 1.65 straipsnis) (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).

PraneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir Å¡ios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikÅ¡tas atsisakymas prievolės arba reikalavimas jÄ Ä¯vykdyti negalioja, jeigu jie pareikÅ¡ti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimÄ . Å i taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raÅ¡tu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, remdamasis atsakovės paaiÅ¡kinimais, kurių ieÅ¡kovas neginčijo ir nepaneigė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei pradinis kreditoris „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“), nei ieÅ¡kovas CK 6.109 straipsnio tvarka nepranešė atsakovei pagal apie reikalavimo perleidimo faktÄ , taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė dėl tokio reikalavimo perleidimo sutiko. Todėl teismas priėjo iÅ¡vados, kad dėl nežinomų priežasčių ieÅ¡kovas elgėsi nerÅ«pestingai, neapdairiai ir visiÅ¡kai nepasirÅ«pino tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir turi prisiimti tokio jo elgesio pasekmes.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nuomone ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis tinkamai ir įstatymo nustatyta tvarka įgyvendino savo reikalavimo teisę į skolÄ pagal sutartį, neįrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ patvirtinančių aplinkybių, todėl tokia ieÅ¡kovo teisė į skolos priteisimÄ iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti ginama, o ieÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Nepaisydamas fakto, kad atsakovė iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį pripažino, teismas konstatavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir nepriėmė atsakovės ieÅ¡kinio pripažinimo.      III.APELIACINIO SKUNDO ARGUMENTAI.     IeÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ bei ieÅ¡kinį patenkinti.      Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ pažeidė materialines bei procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) formuojamos praktikos.

Apeliantas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2007 10 24 nutarimu priimtu teismų praktikos vienodinimo klausimais. Apeliantas nurodė jog kasacinis teismas yra konstatavęs jog tais atvejais, kai reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui gali bÅ«ti praneÅ¡ama bet kokia forma ir bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacijÄ apie pradinio skolininko turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ naujajam kreditoriui (LAT 2010 04 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-168/2010).

LAT 2011 03 14 civilinėje byloje Nr. 3K-3- 105/2011, plečiamai pasisakė dėl reikalavimų perleidimo tvarkos ir nurodęs, kad jei skolininkas nėra įvykdęs prievolės, tinkamu praneÅ¡imu apie reikalavimo perleidimÄ laikytinas tokio reikalavimo pareiÅ¡kimas teismine tvarka pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas kartu su ieÅ¡kiniu, reikalaujant ieÅ¡kinį patenkinti neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės pareikÅ¡ti atsikirtimų, kuriuos galėjo pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, naujajam kreditoriui (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).

PraneÅ¡us skolininkui apie cesijos (reikalavimų perleidimo) sutartį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu, pateikiant pačiÄ cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia pastarajam teisnius padarinius nuo ieÅ¡kinio priedų gavimo momento. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, vadinasi nuo jų įteikimo momento ji buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimÄ . Atsakovė. Teisės į gynybÄ proceso metu nebuvo apribotos, ji neprarado galimybės pareikÅ¡ti ieÅ¡kovui visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę pareikÅ¡ti pradiniam kreditoriui.

IeÅ¡kovė prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, pripažino skolÄ pradiniam kreditoriui todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieÅ¡kinio pripažinimÄ .       IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS.       Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas.      Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai taikė materialinė teisės normas bei nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose sprendžiant ginčus kylančius iÅ¡ reikalavimų perleidimo sutarčių.           Apeliantas savo skunde pagrįstai rėmėsi LAT suformuota praktika.

LAT iÅ¡plėstinė kolegija 2010 04 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, aiÅ¡kindama su tinkamu praneÅ¡imu skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ (cesijos sutartį) susijusius klausimus pažymėjo, kad įstatyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to Å¡iÄ spragÄ užpildo kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto praneÅ¡imo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir iÅ¡vengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. PraneÅ¡imas skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks praneÅ¡imas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktÄ , o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali bÅ«ti pateikiamas tiek kartu su praneÅ¡imu, tiek vėliau.        2011 03 14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo tvarkos LAT pabrėžė, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimÄ kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iÅ¡ prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytÄ bendrÄ jÄ taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimÄ nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali bÅ«ti blogesnė už buvusiÄ pradiniam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai Å¡is reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . Kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui.

Siekiant nustatyti, ar praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ yra tinkamas, turi bÅ«ti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar praneÅ¡imas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktÄ informacijÄ suvoktų, jog reikalavimas perleistas. Cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesijÄ skolininkas bÅ«tų informuotas atskiru praneÅ¡imu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo.

Å iuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieÅ¡kiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimÄ , neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikÅ¡ti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimÄ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).     Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui buvo perleisti reikalavimai kylantys iÅ¡ atsakovės ir pradinio kreditoriaus 2008 03 21 sudarytos EGO kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 08-021102-EG (b.l.4), kurios 17.6 punktas numatė jog Bankas (pirminis kreditorius) turi teisę be kredito gavėjo (atsakovės) sutikimo perleisti pagal sutartį atsirandantį reikalavimÄ Ä¯ kredito gavėjÄ .

Taigi bankas turėjo iÅ¡ankstinį atsakovės sutikimÄ reikalavimams perleisti.  Remiantis suformuota LAT praktika pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio ieÅ¡kinys atmestas naikintinas.     Tačiau ieÅ¡kinys apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, dalyje dėl delspinigių priteisimo, nepaisant to jog atsakovė ieÅ¡kinį pripažino. Reikalavimai kuriuos įgijo ieÅ¡kovas kildinami iÅ¡ sutarties, kuri atitinka CK 6.886 ir 6.887 straipsniuose, numatytų vartojimo kredito sutarčių požymius.

Todėl atsakovė laikytina silpnÄ jÄ ginčo Å¡alimi. IeÅ¡kovas be pagrindinės skolos, kuri jam perleista – 847,12 Lt, praÅ¡o papildomai priteisti dar 818, 93 Lt delspinigių paskaičiuotų už 973 dienas. Taigi ieÅ¡kovas praÅ¡o netesybų, kurios savo dydžiu beveik prilygsta pačiai neįvykdytai prievolei. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nuostatos įgalina teismÄ mažinti netesybas kai jos yra aiÅ¡kiai per didelės. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas Å¡ias įstatymo nuostatas, mažina priteisiamų delspinigių dydį apribodamas jį delspinigiais priteistinais už 180 dienų, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra vartojimo sutarties silpnoji pusė ir nors ji neprašė taikyti sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų, numatytų netesybų reikalavimams CK 1.125 straipsnio 1 dalies 5 punkte, teismas orientuojasi į Å¡iuos terminus mažindamas akivaizdžiai per dideles netesybas (delspinigius) ir mano kad proporcinga netesybų suma turėtų sudaryti 152 Lt.

             IeÅ¡kinį patenkinus dalinai, vadovaujantis 93 straipsniu iÅ¡ atsakovė priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos minimalus CPK 80 straipsnyje, numatytas ir todėl nemažinamas, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, 67 Lt žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme 70 Lt apeliacinės instancijos teisme (b.l. 3,44) ir 87, 29Lt + 71,87 Lt = 159,16 Lt viešų praneÅ¡imų apie posėdį iÅ¡laidos (b.l.24-26). Viso priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų 296,16Lt.    Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,                                                               NUSPRENDĖ :    Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m.rugsėjo 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.     Priteisti ieÅ¡kovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Joukahaisekatu 6, PL 20, FI-20101 Turku, Suomija naudai iÅ¡ atsakovės J.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Sodų 17-58, Elektrėnuose 847,12 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis litus) skolos ir 152 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du litus) delspinigių, 296 Lt (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011 01 29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos             Teisėja                                                    Liuda Uckienė