2023-01-04 Nr. AB-345-3-61-3-03780-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-6-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03780-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, Kalėjimų departamentas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. rugpjūčio mėn. sprendimą netenkinti pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. skundo dėl 2022 m. liepos 13 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo (nuo 2023 m. sausio 1 d. juridinis asmuo Marijampolės pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) direktoriaus priimto nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 21 d. skundą dėl 2022 m. liepos 13 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus priimto nutarimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 82/04-514 dėl nuteistojo nubaudimo (toliau – ir Nutarimas), kurį ginčijo kreipdamasis į Departamentą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Nutarimo, jo netenkino. Teismas sprendė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent Nutarimas.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis, norėdamas apginti savo teises ir nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, turi formuluoti reikalavimą ne tik dėl Departamento sprendimo, kuriuo jo skundas nebuvo patenkintas, tačiau ir dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda, panaikinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, konstatatvo, kad nagrinėjamu atveju atsakovu bylos procese turi būti Marijampolės pataisos namai, o Departamentas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismas, atsižvelgdamas į Marijampolės pataisos namų buveinės vietą (Sporto g. 7, Marijampolė), nurodė, kad pareiškėjas su skundu turėtų kreiptis ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, o į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Pareiškėjas nesutinka, kad jo skundas turi būti nagrinėjamas pagal Marijampolės pataisos namų buvimo vietos administracinio teismo teritoriją, ir pažymi, jog jis neskundžia Marijampolės pataisos namų direktoriaus Nutarimo, bet skundžia Kalėjimų departamento direktoriaus Sprendimą ir teikia reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamento direktorių iš naujo išnagrinėti pateiktą pareiškėjo skundą. Nagrinėjamu atveju atsakovu turėtų būti būtent Kalėjimų departamentas. Pareiškėjas nurodo Kalėjimų departamento Sprendimą skundžiantis dėl to, jog jį pasirašė ne Kalėjimų departamento direktorius, o Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus viršininkė, ir todėl, pareiškėjo manymu, šis Sprendimas yra neteisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Marijampolės PN direktoriaus Nutarimu, kurio pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas ikiteismine tvarka priimant Kalėjimų departamento Sprendimą, todėl konstatavo, kad pareiškėjo skundas turėtų būti paduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad jis kreipėsi į teismą ne dėl Marijampolės PN direktoriaus Nutarimo panaikinimo, bet nesutikdamas su Kalėjimų departamento Sprendimu, todėl jo skundas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento Sprendimą, priimtą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Marijampolės PN direktoriaus Nutarimu jam skirtos drausminės nuobaudos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjas su skundu nėra pateikęs Marijampolės PN direktoriaus Nutarimo, tačiau iš skundo priedo (skundžiamo Departamento Sprendimo) matyti, jog šis Nutarimas buvo apskųstas ikiteismine tvarka Kalėjimų departamentui, o iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su Nutarimu, kuriuo jam skirta drausminė nuobauda – papeikimas, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Nutarimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nurodytu keliamo ginčo teismingumo vertinimu, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Marijampolės PN direktoriaus Nutarimo ir dėl ikiteismine tvarka priimto Kalėjimų departamento Sprendimo, kas ir nustato pareiškėjo keliamo ginčo teismingumą. Pagal bendrą taisyklę skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Atkreiptinas dėmesys, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjo keliamas ginčas pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį yra priskirtinas nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė