dcb15353-ba9a-4530-a387-4e1f7e5bcf58 · Vilniaus apygardos teismas

KOPIJA                          Civilinė byla Nr. 2-2122-262/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01943-2012-7Procesinio dokumento kategorija: (S) 4.3, 116.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė,sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei T. J. ir jos atstovui adv. Å . V.,atsakovui A. T. ir jo atstovui adv. D. F.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.

J. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovė T. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. T., kuriuo praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – lentpjÅ«vės 85 773,00 EUR (296.157,00 Lt) vertės; ½ dalį pastato – stoginės 990,21 EUR (3419,00 Lt) vertės; ½ dalį pastato stoginės 2 340,42 EUR (8081,00 Lt) vertės, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo patirtas teismo iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo A.

T. ir O. T. motina. IeÅ¡kovė su minėtų asmenų tėvu L. T. (mir. (duomenys neskelbtini)) santuokoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini). L. T. savo turtÄ paliko atsakovui testamentu. IeÅ¡kovė nurodė, kad buvęs jos sutuoktinis tvarkydamas turto dalybos dokumentus, nuslėpė dalį turto, kuris turėjo bÅ«ti padalintas. Nebuvo padalinti dirbtuvės ir dvi stoginės. IeÅ¡kovės santykiai su L. T. buvo įtempti ir jis galėjo iÅ¡ piktų paskatų neįtraukti dalies svarbaus Å«kiniu bei turtiniu požiÅ«riu turto į dalybas.

Kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, jis turi bÅ«ti padalintas lygiomis dalimis. Atsakovas A. T. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad atsakovo tėvas L. T. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties atsakovo tėvas jam surašė testamentÄ , kuriuo atsakovo tėvui priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų, iÅ¡ ko susidėtų, kuris priklausys L. T. mirties dienÄ , taip pat turtines teises ir asmenines neturtines teises jis paliko atsakovui.

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ teigdama, jog nežino apie tam tikrÄ atsakovo tėvo turtÄ ir jis sÄ moningai nebuvo padalintas, tačiau ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kadangi atsakovo tėvas buvo ginčo pastatus užstatęs bankui, o ieÅ¡kovė, nenorėjo prisiimti solidariosios prievolės ir po santuokos nutraukimo mokėti kreditÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu tuokėsi du kartus: pirmÄ kartÄ nuo (duomenys neskelbtini) ir antrÄ kartÄ nuo (duomenys neskelbtini), tačiau iki pat antrų skyrybų gyveno kartu. 1990-01-26 Vilniaus rajono deputatų taryba nutarė paimti į valstiečio Å«kiui steigti sudaromÄ Å¾emės fondÄ Raudondvario tarybinio Å«kio vienÄ 9,5 ha bendro ploto ariamos žemės sklypÄ ; suteikti Å¡iÄ Å¾emę valstiečio Å«kiui steigti L.

T.. 1992-09-30 buvo nuspręsta parduoti L. T. žemės sklypÄ . 1993-10-28 L. T. su Vilniaus rajono taryba pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¾emės sklypo privatizavimas galutinai buvo baigtas. Taigi, nors sklypo, ant kurio yra pastatyti ginčo pastatai, privatizavimas buvo užbaigtas atsakovo tėvui ir ieÅ¡kovei bÅ«nant santuokoje, bet Å¡is nekilnojamas turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui ir ieÅ¡kovė į jį nepretenduoja.

Kai tėvas pradėjo tvarkyti žemės sklypo valstiečio Å«kiui gavimÄ , jis 1990-05-15 Vilniaus rajono architektÅ«ros skyriuje gavo Å«kio sodybos sandėlio statybos leidimÄ Nemenčinės apylinkėje ir pradėjo statyti ginčo pastatus. 1995-03-26 buvo suformuota visų pastatų inventorizacijos bylos, todėl ieÅ¡kovė bÅ«dama ir pirmoje santuokoje ir antroje su atsakovo tėvu negalėjo nepastebėti, kad teritorijoje yra pastatytas statybinis vagonėlis, trys didelis pastatai, stoginės. Atsakovo tėvas neturėdamas pinigų užbaigti statyboms, 1996-06-06 pasirašė paskolos sutartį dėl 50 000,00 Lt.

Užtikrinti paskolai atsakovo tėvas Lietuvos žemės Å«kio bankui įkeitė Å«kio pastatÄ â€“ dirbtuves su stogine. Antros santuokos metu ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu 1998-07-08 notarine tvarka pasidalijo visÄ jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ . IeÅ¡kovei ir atsakovo tėvui po ½ dalį atiteko Å¡is turtas: lentpjÅ«vė, dirbtuvės, katilinė, garažas, transformatorinė, Å«kio pastatas. IeÅ¡kovė ir atsakovo tėvas nutarė vienas kitam padovanoti jiems privačios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ tokiu principu, kad atsakovo tėvui atiteko visas valstiečio Å«kis su visais pastatais, o ieÅ¡kovei – kitas daug brangesnis ir civilizuotai sutvarkytas nekilnojamasis turtas:

½ gyvenamojo namo dalis, garažas, pirtis, terasa, esantys (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatai nebuvo padalinti, nes jie buvo įkeisti Žemės Å«kio bankui. Apie tai ieÅ¡kovė žinojo ir specialiai tų pastatų nesidalino, kad nemokėti iÅ¡mokas bankui. Atsakovo tėvas 1993-11-18 buvo įsteigęs UAB „Liota“, kurios akcijas padovanojo ieÅ¡kovei prieÅ¡ skyrybas – 1995-03-27. IeÅ¡kovei taip pat atiteko parduotuvė (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo tėvo gavo ženkliai daugiau nekilnojamojo turto, o po antrų skyrybų atsakovo tėvÄ paliko su skolomis, su bankui įkeistu žemės sklypu bei įkeistais ginčo pastatais.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad paskutiniu metu atsakovo tėvas gyveno (duomenys neskelbtini)yra melaginti, ji puikiai žinojo, kad Å¡iame bute gyvena atsakovas su Å¡eima, o tėvas iki pat mirties gyveno statybiniame vagonėlyje. IeÅ¡kovė su atsakovo tėvu tuokėsi du kartus. AntrÄ kartÄ skyrybos įvyko ieÅ¡kovės iniciatyva – 1999-02-13 ji kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad turtinių ginčų tarp jos ir atsakovo tėvo nėra. Teismo posėdžio metu 1999-03-02 atsakovo tėvas pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kove nenori skirtis, prašė teismo nustatyti terminÄ susitaikyti.

To paties posėdžio metu ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad su atsakovo tėvu neveda bendro Å«kio, su ja jis visiÅ¡kai nesiskaito, užstatė turtÄ be jos žinios ir aiÅ¡kino, kad Å¡eima iÅ¡iro galutinai, taikytis nenori ir turtÄ jau pasidalino. Teismas 1999-03-02 sprendimu santuokÄ tarp atsakovo tėvo ir ieÅ¡kovės nutraukė. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė; atsakovas ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas, Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo A.

T. ir O. T. motina. IeÅ¡kovė su minėtų asmenų tėvu L. T. santuokoje gyveno nuo 1980-07-12 iki 1987-07-17 ir nuo 1993-04-03 iki 1999-08-25. L. T. savo turtÄ paliko atsakovui testamentu. Dėl taikytinos teisės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos Å¡eimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Å eimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, Å¡is kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iÅ¡ Å¡ių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovė įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus civiliniam kodeksui.

Å eimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3- 449/2003). Tačiau ieÅ¡kinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimÄ Å¡ioje byloje, bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, prieÅ¡ingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma, SÅ K 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamÄ jį, turtÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose galiojant SÅ K, yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ (SÅ K 10 straipsnis). Toks Å¡ios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje J.

J. v. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje N. K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., Nr. 3K-3-551/2006).Teismas turi nustatyti, kada buvęs sutuoktinis (ieÅ¡kovas) sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti Å¡iuo turtu. Teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose nustatyta, kad iki santuokos nutraukimo teisme momento atsakovo tėvas, kaip vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyvių, su ieÅ¡kove gyveno kartu tame pačiame statybiniame vagonėlyje, kuris buvo perdarytas į maÅ¾Ä namelį.

Statybinis vagonėlis, kuriame gyveno ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu, buvo prie ginčo objektų, todėl kaip apdairus, protingas žmogus, ieÅ¡kovė turėjo ne tik matyti, bet ir suvokti, jog pastatai priklauso abiems sutuoktiniams. Faktas, jog notaro patvirtintose sutartyse ir iÅ¡duotuose nuosavybės teisės liudijimuose nėra nurodytas ginčo objektas, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė nežinojo apie ginčo objektus. Ginčo objektai – lentpjÅ«vė ir dvi pastato stoginės buvo pradėtos ir baigtos statyti 1995 m. ieÅ¡kovei ir atsakovo tėvui bÅ«nant santuokoje, vedant bendrÄ Å«kį ir naudojant Å¡eimos gaunamas pajamas statybos darbams vykdyti, todėl abejotina ieÅ¡kovės pozicija, jog jai nebuvo žinoma apie Å¡iuos ginčo objektus.

IeÅ¡kovės teiginiai dėl nežinojimo apie ginčo objektus abejotini, kadangi teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuos pastatus matė, tuo tarpu ieÅ¡kinyje teigė, kad apie Å¡iuos objektus sužinojo tik patikrinus ir palyginus 2012 m. VÄ® „Registrų centras“ duomenų iÅ¡raÅ¡Ä . IeÅ¡kovės žinojimÄ apie nepadalintÄ turtÄ patvirtina ir 1999-03-02 teismo posėdžio protokolas, kuriame ieÅ¡kovė teismui teigia, kad atsakovo tėvas užstatė turtÄ be jos žinios.

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2012-07-05 VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad vienintelis turtas, kuris priklausė atsakovo tėvui nuosavybės teise ir kuris hipoteka įkeistas bankui buvo ginčo objektai. Taigi, ieÅ¡kovė bent jau nuo 1996 metų kuomet objektai buvo įkeisti žinojo apie jų egzistavimÄ . IeÅ¡kovės pažeistos teisės atsirando nuo 1999-08-25, kai buvo įregistruota iÅ¡tuoka, nes ieÅ¡kovė nuo minėtos datos nebegalėjo visa apimtimi įgyvendinti savininko teisių į ginčo objektus.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises sužinojo 1999-08-25, galiojant SÅ K, todėl turto padalijimo santykiams taikoma 3 metų ieÅ¡kininė senatis, kuri pasibaigė 2002-08-25.Nors ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti, tačiau trumpais motyvais teismas pasisako ir dėl ginčo tarp Å¡alių. IÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog apie nepadalintÄ turtÄ sužinojo tik atsakovo tėvui numirus, kadangi ieÅ¡kovė gyvendama kartu su atsakovo tėvu negalėjo nepastebėti, kad teritorijoje, kurioje buvo vagonėlis, kuriame gyveno kartu su atsakovo tėvu ir atsakovu bei jo seserimi, taip pat buvo ir trys dideli pastatai ir vienas iÅ¡ jų buvo ginčo pastatas.

Lietuvos TSR Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1990-02-28 atsakovo tėvui iÅ¡davė Valstybinį žemės nuosavybės aktÄ Ä¯ 9,53 ha žemės Nemenčinės apylinkės Raudondvario kaime, o 1993-10-28 atsakovo tėvas su Vilniaus rajono valdyba pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo tėvas jau nebÅ«damas santuokoje pradėjo statyti ginčo pastatus ir jau antrosios santuokos metu su ieÅ¡kove buvo suformuota visų pastatų nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byla.

Jau santuokoje bÅ«damas atsakovo tėvas su Lietuvos žemės Å«kio banku pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė jam 50 000,00 Lt paskolÄ . 1998-07-08 nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovė su atsakovo tėvu notarine tvarka pasidalijo visÄ jiems bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe priklausantį turtÄ . Dovanojimo sutartimi atsakovo tėvui atiteko visas valstiečio Å«kis su visais pastatais, o ieÅ¡kovei kitas nekilnojamasis turtas. IeÅ¡kovės žinojimÄ apie ginčo pastatus patvirtina ir liudytojų parodymai teismo posėdžiuose.

Liudytoja G. V., atsakovo tėvo draugė, nuo 2003 metų kartu gyveno, nurodė, kad iki 2005 metų kartu su atsakovo tėvu mokėjo paskolÄ . Liudytojas D. D., nurodė, kad po atsakovo tėvo mirties ieÅ¡kovė jam paskambinusi ir liepusi nustoti mokėti nuomos pinigus. Taigi, visos iÅ¡dėstytos aplinkybės, patvirtina, tai kad ieÅ¡kovė žinojo apie ginčo pastatus, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nekėlė dėl to ginčo, kol atsakovo tėvas nenumirė.Teismui atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti CPK (88 str. 1 d. 6 p., 96 str.), valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 259 str., 263 str. 270 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1473,61 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4,29 Eur (14,82 Lt) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                    Ona Gasiulytė