2018-10-03 Nr. AB-17270-3-62-3-00810-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3203-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00810-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas. Jis buvo laikomas perpildytoje kameroje Nr. 2 (iš viso buvo laikomi 3–4 asmenys), dėl to negalėjo judėti. Labiausiai žemino ir žeidė jo privatumą nuo kameros bendros patalpos neatskirtas tualetas, nes gamtinius reikalus turėdavo atlikti tik stebimas kitų. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje jis patyrė nepatogumų, diskomfortą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, emocinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pripažino, kad pareiškėjui minimalus teisės aktais reglamentuotas kameros plotas ne visada buvo užtikrintas, tačiau šis trūkumas nebuvo žymus. Ginčui aktualiu laikotarpiu areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos dalies 1,2–1,3 m aukščio pertvaromis. Sanitarinių mazgų įrengimas Marijampolės AVPK atitinka higienos normų reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti patikrinimo aktai. Atkreipė dėmesį, kad sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose ir yra atskirti ne tik pertvaromis, bet nuo 2016 m. lapkričio mėn. sanitariniuose mazguose įrengtos durys. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesiskundė dėl sveikatos pablogėjimo, jo argumentai nepagrįsti objektyviais duomenimis.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas rėmėsi Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punktu, kuriame numatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Bylos medžiaga teismas nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. gruodžio 3–8 d. (iš viso 6 paras) areštinės kameroje nebuvo užtikrinta minėtų taisyklių 80 punkte nustatyta minimali 5 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nes jam minėtu laikotarpiu jam trūko nuo 0,39 kv. m iki 1,31 kv. m ploto (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto).

7. Teismas vertino, kad kameros sanitarinio mazgo atskyrimas tik sienele (ginčo laikotarpiu sanitarinio mazgo durys nebuvo įrengtos) nėra tinkamas, todėl konstatavo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu.

8. Dėl nustatytų pažeidimų teismas konstatavo, kad Marijampolės AVPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teigė, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

11. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jo patirta neturtinė žala dėl pažeisto privatumo naudojantis tualetu turėtų būti atlyginta pinigais, nes jis nuolat jautėsi stebimas kitų, patyrė neigiamus jausmus. Be to, tokį patį pažeidimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau konstatavo administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. sausio, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinės kamerose, kuriose jam teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, t. y. 2015 m. gruodžio 3–8 d. (iš viso 6 paras) jam trūko nuo 0,39 kv. m iki 1,31 kv. m kameros ploto, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, taip pat pripažino, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu buvo pažeista, todėl konstatavo, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo patirta neturtinė žala dėl pažeisto privatumo naudojantis tualetu turėtų būti atlyginta pinigais, nes jis nuolat jautėsi stebimas kitų, patyrė neigiamus jausmus.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo atstovo ar jo pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų, bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2015 m. gruodžio 3–8 d. (6 dienas) Marijampolės AVPK areštinės kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m, buvo laikomas kartu su 3–4 asmenimis, todėl jam teko 3,352‑4,278 kv. m kameros ploto (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,3455 kv. m); b. l. 9, 15), t. y. mažiau nei nustatyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte. Iš šių dienų pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas minėtoje areštinės kameroje tik nuo 14.02 val., o 2015 m. gruodžio 8 d. – iki 11.55 val. Visu pareiškėjo laikymo areštinės kameroje laikotarpiu, jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, sanitarinio mazgo zona įrengta kameros kampe, nuo likusios kameros dalies atskirta 1,2–1,3 m aukščio sienele, pro stebėjimo langelį nėra matoma (b. l. 9, 12, 15). Nurodytus pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimus konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ginčas dėl jų tarp šalių nekyla.

21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos bei jos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

22. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pažeidimas truko tik 6 dienas, iš kurių pirmąją ir paskutiniąją – tik dalį dienos, pareiškėjui nors ir trūko teisės aktuose nustatyto kameros ploto, tačiau visgi jam teko ne mažiau kaip 3,352 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo zonos užimamą plotą), sanitarinio mazgo zonos įrengimas neužtikrino visiško jo privatumo, tačiau esant įprastinėms sąlygoms, jis nebuvo matomas kitų asmenų; žr. šios Nutarties 20 p.), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl laikymo Marijampolės AVPK areštinės sąlygų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Tuo tarpu administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017 buvo konstatuoti kitokios trukmės ir pobūdžio pareiškėjo teisių pažeidimai, todėl buvo parinktas ir kitoks pažeistų neturtinių teisių gynimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė