Legislator Case Law & Legislation
dcacf555-4fcf-48cd-97f0-225aabd80c5c AI generated

dcacf555-4fcf-48cd-97f0-225aabd80c5c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number dcacf555-4fcf-48cd-97f0-225aabd80c5c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

užkluptas darant nusikalstamÄ veikÄ arba 2) užkluptas tuoj po jos padarymo. Sutiktina su teismo argumentu, jog pagal įstatymÄ galimas laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡imtiniais atvejais (BPK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau iÅ¡imties taikymo sÄ lygų neiÅ¡tyrimas, reiÅ¡kia, jog buvo neatskleista bylos esmė, ypatingai nevertinant fakto, užfiksuoto Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokole, kur nurodytas sulaikymo pagrindas po nusikalstamos veikos padarymo.

Legislator headnote

AI generated

dcacf555-4fcf-48cd-97f0-225aabd80c5c · Vilniaus apygardos teismas: Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo proceso trukmę, atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams ir 12 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. IeÅ¡kinyje nurodytÄ ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentÄ â€“ 2016 m. rugsėjo 23 d., teismas laiko akivaizdžiu raÅ¡ymo apsirikimu, nes ieÅ¡kovas minėtÄ nutarimÄ yra pridėjęs prie ieÅ¡kinio, taip pat suklydo ir dėl teismo paskirtos kardomosios priemonės termino pasibaigimo, nurodydamas kad minėta priemonė pasibaigė 2016 m. birželio 25 d., kas prieÅ¡tarauja kitiems ieÅ¡kinyje pateiktiems duomenims apie minėtus terminus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1431-803/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35322-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 1245,36 Eur turtinės žalos ir 15000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodo, kad žala atsirado dėl neteisėtų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir teismo veiksmų pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-0602. Teigia, kad jis dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rinktinėje. (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. 03.45 val. ieškovas buvo sulaikytas ir dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai ir neteisėtai taikytos procesinės prievartos priemonės: laikinas sulaikymas, kratos, suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Pažymi, kad jis buvo sulaikytas, nesant tam jokio pagrindo: sulaikymo momentu pareigÅ«nai neturėjo jokių duomenų apie ieÅ¡kovo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad per įmanomai trumpiausi laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Per įmanomai trumpiausi laikÄ ieÅ¡kovas nebuvo pristatytas į teismÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo.

Teismas, skirdamas ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę, visiÅ¡kai nevertino jam pateiktos medžiagos. Teismas skyrė ieÅ¡kovui suėmimÄ 14 dienų, tačiau dėl aritmetinės klaidos, nutartyje nurodant suėmimo terminÄ , ieÅ¡kovas vietoje 14 dienų buvo suimtas 15 dienų. Po suėmimo termino pasibaigimo ieÅ¡kovui, nesant jokio pagrindo, buvo paskirta kita kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nors pareigÅ«nai jau nuo 2014 m. birželio 25 d., kuomet pasibaigė teismo sankcija atlikti slaptus tyrimo veiksmus, žinojo, jog nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę.

3. Turtine žala ieÅ¡kovas įvardija gynėjo samdymÄ , kuriam už gynybÄ ikiteisminio tyrimo procese sumokėta 4300,00 Lt (1245,36 Eur). Neturtine žala ieÅ¡kovas laiko streso jam sukėlimÄ baudžiamojo persekiojimo metu. IeÅ¡kovas sulaikytas tarnybos metu, su uniforma, jis buvo nuginkluotas, jam uždėti antrankiai ir įsodintas į tarnybinį automobilį, iÅ¡kviestas G. Ž. užkardos vadas. Po sulaikymo pasienio ruože ieÅ¡kovas buvo iki 6 valandos ryto laikomas laikinojo sulaikymo patalpoje, to neįforminus nustatyta tvarka.

Visa tai matė ieÅ¡kovui pavaldÅ«s pareigÅ«nai, kurių akivaizdoje ieÅ¡kovas buvo pažemintas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Iki sulaikymo ieÅ¡kovas ne tik dirbo, bet ir dėstė Mykolo Romerio universitete. Po sulaikymo jis negalėjo dėstyti, nes buvo sugadinta jo reputacija, sužlugdyta tolimesnė karjera. Po minėtų įvykių ieÅ¡kovas negalėjo normaliai bendrauti su jį pažinojusiais asmenimis, kolegomis, t. y. sumažėjo ieÅ¡kovo bendravimo galimybės. GrÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ tarnybÄ , darbdavys darė spaudimÄ , kad ieÅ¡kovas savo noru iÅ¡eitų iÅ¡ tarnybos, dėl ko turėjo du teisminius procesus dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo, vienas procesas laimėtas.

IeÅ¡kovas neturtinę žalÄ vertina 15000,00 Eur.

4. Atsakovas ieÅ¡kinio nepripažino. Atsakovo atstovai nurodė, jog visi pradėtame ikiteisminio tyrimo procese atlikti procesiniai veiksmai yra teisėti, ieÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovo nurodyti pažeidimai neįrodyti, ieÅ¡kovas netinkamai traktuoja baudžiamojo proceso teisėtumÄ , netinkamai aiÅ¡kina procesinius terminus. Atsakovas akcentuoja, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais, ieÅ¡kovas baudžiamojo proceso numatytomis priemonėmis nesiekė jo atžvilgiu reabilituojančių baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindų konstatavimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas turint informacijÄ , kuri vėliau įforminta specialaus liudytojo apklausos protokolu, buvo pakankama ikiteisminiam tyrimui pradėti.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nebuvo pagrindo siųsti prokurorui ieÅ¡kovo laikinojo sulaikymo protokolo nuoraÅ¡Ä , nes jo originalas prokurorui pateiktas kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga; juo buvo grindžiamas ir prokuroro praÅ¡ymas teismui dėl kardomosios priemonės skyrimo ieÅ¡kovui.

7. Teismas pažymėjo, jog atlikus bÅ«tinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, iÅ¡nyko grėsmė, jog įtariamasis darys poveikį procesui, kas reiÅ¡kia suėmimo pagrindo iÅ¡nykimÄ . Tai sudaro pagrindÄ nutraukti kardomosios priemonės taikymÄ , tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti kardomosios priemonės taikymo neteisėtumo ar jos termino nepagrįstumo.

8. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas paleistas į laisvę dar iki kardomosios priemonės termino pasibaigimo, todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovo nurodyta aritmetinė klaida teismo nutartyje, skaičiuojant suėmimo terminÄ , neturėjo jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir negalėjo jam sÄ lygoti nei turtinės, nei neturtinės žalos.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti taikymo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ , taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog minėta kardomoji priemonė faktiÅ¡kai suvaržė ieÅ¡kovo teises. IeÅ¡kovas procesinio sprendimo taikyti jam minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę neskundė, neprašė Å¡ios kardomosios priemonės panaikinti ar laikinai netaikyti. Vien subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, jog nebuvo pagrindo taikyti minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę, taip pat kad ikiteisminis tyrimas turėjo bÅ«ti nutrauktas nedelsiant, nesudaro pagrindo konstatuoti minėtos kardomosios priemonės neteisėtumo.

10. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo proceso trukmę, atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2014 m. rugsėjo 23 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams ir 12 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. IeÅ¡kinyje nurodytÄ ikiteisminio tyrimo nutraukimo momentÄ â€“ 2016 m. rugsėjo 23 d., teismas laiko akivaizdžiu raÅ¡ymo apsirikimu, nes ieÅ¡kovas minėtÄ nutarimÄ yra pridėjęs prie ieÅ¡kinio, taip pat suklydo ir dėl teismo paskirtos kardomosios priemonės termino pasibaigimo, nurodydamas kad minėta priemonė pasibaigė 2016 m. birželio 25 d., kas prieÅ¡tarauja kitiems ieÅ¡kinyje pateiktiems duomenims apie minėtus terminus.

11. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, Å¡iais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. IeÅ¡kovas A. Č. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia turima informcija buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tarnybos metu sulaikytas apeliantas. Bylos duomenys pagrindžia, kad apeliantas buvo sulaikytas anksčiau nei apklaustas specialusis liudytojas A.

M.; 1.2. teismo nutartis skirti apeliantui suėmimÄ nėra įrodymas, pagrindžiantis ieÅ¡kovo sulaikymo iki suėmimo skyrimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Bylos duomenimis įrodytas apelianto laikino sulaikymo neteisėtumas; 1.3. apeliantas įrodė ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumÄ , nes sulaikymo protokolas nebuvo perduotas prokurorui pagal įstatymÄ ; 1.4. prokuroras pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį, nes į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl sulaikymo kreipėsi ne nedelsiant, o baigiantis suėmimo terminui.

Apeliantas sulaikytas buvo 2014-06-11 anksti ryte, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo galimybę kreiptis į teismÄ dėl suėmimo skyrimo dar tÄ pačiÄ dienÄ ; 1.5. kardomoji priemonė buvo skirta neteisėtai civilinės atsakomybės prasme. Iki kardomosios priemonės skyrimo liudytojai apklausti nebuvo, nors teismas, skirdamas kardomÄ jÄ priemonę, nurodė prieÅ¡ingai. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė Å¡ių aplinkybių, atsisakė prijungti baudžiamÄ jÄ bylÄ prie nagrinėjamos bylos, todėl priėmė sprendimÄ nepagrįstÄ ; 1.6. ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisingai apskaičiavo suėmimo terminus, todėl apeliantas patyrė pergyvenimus, nepatogumus, žlugdomas pasitikėjimas teismine valdžia ir taip padaroma neturtinė žala asmeniui; 1.7. apeliantas įrodė atsakovų visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ .

Įrodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir visos procesinės prievartos priemonės buvo skiriamos nepagrįstai ir neteisėtai.

13. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. apeliantas neteikė praÅ¡ymo teismui prijungti baudžiamÄ jÄ bylÄ prie nagrinėjamos bylos; 1.2. apeliantas nenurodė konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra apelianto faktų interpretacijos sau palankia linkme; 1.3. pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė atmetant ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl nėra naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo; 1.4. ieÅ¡kovas neįrodė pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų neteisėtumo, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės instituto nagrinėjmu atveju.

14. Atsakovo atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.5. ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl apelianto savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas ir procesiniai veiksmai buvo neteisėti. PareigÅ«nai stengėsi atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , apie kuriÄ buvo turima tam tikrų duomenų, nors prokuroro nuomone jų ir nepakako kaltinamajam aktui suraÅ¡yti; 1.6. sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo teigtina, kad apelianto teisės buvo varžomos minimaliai ir proporcingai, nes buvo parinkta Å¡velniausia kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti; 1.7. apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių bÅ«tinÄ sias valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų konstatavimo, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti pačios žalos fakto.

15. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.8. teisėsaugos institucijos ir teismai veikė atidžiai ir rÅ«pestingai tiek pradėdami ikiteisinį tyrimÄ , tiek sulaikydami apeliantÄ ar taikydami kardomÄ jÄ priemonę – sulaikymÄ ; 1.9. buvo nustatyti objektyvÅ«s duomenys, kurie sudarė pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir taikyti kardomÄ jÄ priemonę; 1.10. pagrįstÄ Ä¯tarimÄ , kuris yra sulaikymo teisėtumo sÄ lyga, pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Nagrinėjamoje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. 3.45 val. (duomenys neskelbtini), buvo laikinai sulaikytas ieškovas A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnį (e.b.l. 10-11, Tomas 1).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo V. A. 2014 m. birželio 11 d. nutarimu nutarta daryti kratÄ ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14, tomas 1). Kratos protokolas patvirtina, jog minėto nutarimo pagrindu ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje krata atlikta 2014 m. birželio 11 d. nuo 18.00 val. iki 19.30 val. (e.b.l. 15-17, tomas 1). Minėtos kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi (e.b.l. 18-19, tomas 1).

17. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovui 2014 m. birželio 11 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje (e.b.l. 20-22, tomas 1). IeÅ¡kovas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-1-06092-14 apklaustas 2014 m. birželio 11 d. nuo 16.10 val. iki 16.30 val., tai patvirtina įtariamojo apklausos protokolas (e.b.l. 23-24, tomas 1). Vyresnysis tyrėjas T. R. 2014 m. birželio 12 d. apie minėto ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ Vilniaus apygardos prokurorÄ (e.b.l. 25, tomas 1).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. B. 2014 m. birželio 12 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu skirti ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vienam mėnesiui, skaičiuojant suėmimo terminÄ nuo 2014 m. birželio 12 d. (e.b.l. 26-29, tomas 1). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi minėtÄ prokuroro praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies ir nutarė skirti ieÅ¡kovui suėmimÄ 14 dienų nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 26 d. (e.b.l. 32-34, tomas 1).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi nutarė ištaisyti padarytas aritmetines klaidas ir nurodė, kad suėmimo terminas skiriamas nuo 2014 m. birželio 12 d. iki birželio 25 d. (e.b.l. 37, tomas 1).

18. Apeliantas įrodinėja, jog pirmos instancijos teismas, pasisakydamas, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint informacijos (skundžiamo sprendimo 4 lapo 2 pastraipa), turėjo nurodyti, kokia gi buvo informacija, kurios pagrindu buvo galima pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei tarnybos metu sulaikyti apeliantÄ . Anot apelianto, tokia aplinkybė nebuvo iÅ¡tirta, nes prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla.

19. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, jog turėjo bÅ«ti vertintas informacijos faktas, jÄ apibÅ«dinančiais požymiais, sudarančiais galimybę veikÄ kvalifikuoti baudžiamosios teisės ir proceso normos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bÅ«tinybę nedelsiant suvaržyti ieÅ¡kovo laisvę patvirtina sulaikymo aplinkybės, t. y. buvimas duomenų, jog ieÅ¡kovas kaip pasienio pareigÅ«nas savo darbo vietoje galimai padėjo gabenti kontrabandÄ . Tačiau, kokių duomenų pagrindu buvo padaryta tokia iÅ¡vada, nėra nurodyta.

IÅ¡sireiÅ¡kimas „galimai padėjo gabenti kontrabandÄ â€œ yra be individualizuojančių požymių. Pažymėtina, jog Asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2014 m. birželio 11 d. nuo 12.00 val. iki 12.30 val. buvo atliktas ieÅ¡kovo A. Č. asmens krata (e.b.l. 12-13, tomas 1), po to, kai apeliantas 2014 m. birželio 11 d. 3.45 val. buvo sulaikytas. DogmatiÅ¡kai tiriant faktines aplinkybes ir sulaikymo pagrindÄ , jei pasienio pareigÅ«nas savo darbo vietoje galimai padėjo gabenti kontrabandÄ , tai darbo vietoje turėjo bÅ«ti gauti duomenys, patvirtinantys Å¡iÄ informacijÄ .

Tokia iÅ¡vada darytina ir todėl, kad Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokole grafoje sulaikymo pagrindai ir motyvai nurodyta: „tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ (e. b. l. 11, tomas 1).

20. Pagal BPK 140 straipsnio 1 dalį prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, apie sulaikymÄ tuoj pat turi bÅ«ti praneÅ¡ta policijai. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantas:

1) užkluptas darant nusikalstamÄ veikÄ arba 2) užkluptas tuoj po jos padarymo. Sutiktina su teismo argumentu, jog pagal įstatymÄ galimas laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡imtiniais atvejais (BPK 140 straipsnio 2 dalis), tačiau iÅ¡imties taikymo sÄ lygų neiÅ¡tyrimas, reiÅ¡kia, jog buvo neatskleista bylos esmė, ypatingai nevertinant fakto, užfiksuoto Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokole, kur nurodytas sulaikymo pagrindas po nusikalstamos veikos padarymo.

21. Kaip teisingai iÅ¡dėstyta Teisingumo ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra nurodęs, kad suėmimo teisėtumo vertinimas saistomas sÄ lygų, bÅ«tinų Å¡ios procesinės prievartos priemonės paskyrimui, nustatymo, t. y. ar, skiriant suėmimÄ , buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 straipsnio 2 dalis), taip pat ar buvo suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiÅ¡kėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ , buvimas yra bÅ«tina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sÄ lyga {Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgement of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; kt.).

22. Vadinasi, duomenų pakankamumas sulaikymui, suėmimui yra nustatinėjama faktinė aplinkybė civilinėje byloje, turinti reikÅ¡mę žalos fakto konstatavimui. Apeliantas pagrindė ir įrodė, kad jis pirmiau buvo sulaikytas, o tik vėliau specialiuoju liudytoju buvo apklaustas A. M.. Specialusis liudytojas buvo apklaustas 2014-06-11 nuo 12 val. 40 min. iki 15 val. 30 min., kai tuo tarpu apeliantas buvo sulaikytas 2014-06-11 nuo 3 val. 45 min., o Ä®tariamojo laikino sulaikymo protokole fiksuotas sulaikymo pagrindas: „tuoj pat po to, kai padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ, be paaiÅ¡kinimų.

23. Pažymėtina ir tai, jog nebuvo įvertinta aplinkybė, kad vėliau buvo apklaustas A. M., kuris davė parodymus apie apelianto įrodinėjamÄ kaip padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vėliau savo parodymų atsisakė (e. b.l.120, tomas 1).

24. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsiliepime nurodė, jog 2014-0-23 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje esantys faktiniai duomenys leidžia suabejoti įtariamojo A. Č. vykdomos tarnybinės veiklos skaidrumu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai yra pagrindas drausminei atsakomybei kilti, bet ne sulaikymui. Nors, anot atsakovų, apelianto teisės buvo varžomos minimaliai, nereiÅ¡kia, jog nereikia atlikti sulaikymo ir suėmimo teisėtumo vertinimo. Europos žmogaus teisių teismas aiÅ¡kiai pasisakė, kad remiantis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktu negali bÅ«ti asmeniui atimta laisvė prevenciniais tikslais, remiantis priekaiÅ¡tinga asmens charakteristika (Guzzardi prieÅ¡ ItalijÄ , 1980 m. lapkričio 6 d. Teismo sprendimas, Serija A. Nr.39).

25. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo 2014-06-12 apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog apeliantas buvo įtartas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tačiau kuo pasireiÅ¡kė įrodinėjamas įtariamos veikos neteisėtumas, nėra fiksuota. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014-09-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu po kratos buvo apžiÅ«rėti įtariamųjų daiktais, tame tarpe apelianto, tačiau tyrimui reikÅ¡mingos informacijos negauta. Imuniteto skyriaus virÅ¡ininko 2014-0-11 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog nepavyko gauti duomenų apie kontrabandos aplinkybes ir kitus bendrininkus. ProkuratÅ«ra sprendė, jog remtis A. M. tik pirminiais parodymais negalima, nes jie grindžiami iÅ¡ dalies tik kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta raÅ¡ytine medžiaga dėl MMS kameros užfiksuotų vaizdų, ir jos nepakanka kaltinamajam aktui suraÅ¡yti.

26. Taigi prie civilinės bylos nebuvo prijungta baudžiamoji byla, o joje esančių duomenų pagrindu suraÅ¡yti galutiniai dokumentai yra nepakankami sulaikymo ir suėmimo teisėtumui įvertinti apeliacinė instancijos teisme. Kokia dalimi sutampa su A. M. parodymais MMS kameromis užfiksuotas vaizdas, nėra detalizuota ir smulkiau paraÅ¡yta Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2014-09-23 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . A. M. pareiÅ¡kė, jog parodymus davė patyręs Imuniteto poskyrio pareigÅ«nų spaudimÄ (e.b.l. 48-50, tomas 2). Apeliantui ginčijant informacijos patikimumÄ , kai ji gauta po jo sulaikymo, o ne prieÅ¡ jį, tame tarpe, kvestionuojant pradinių sulaikymo veiksmų teisėtumÄ , dėl kurių taip pat nepasisakė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.

27. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, Å¡ios savo iÅ¡vados tinkamai nepagrindė. Pirmosios instancijos teismui neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręstas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio byla turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ , klausimas dėl suėmimo ir sulaikymo teisėtumo vertinimo spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. BylÄ grÄ Å¾inant nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grÄ Å¾inamu nagrinėti iÅ¡ naujo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas