dcabfe09-e184-49c9-9dea-34c120534013 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-35-262/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02961-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 27.3.1.8; 27.7; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 16 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos Å¡audymo sporto sÄ jungos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Å¡audymo sporto sÄ jungai dėl ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo pripažinimo neteisėtu, n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovo 2012 m. spalio 27 d. ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimÄ neteisėtu bei pripažinti negaliojančiais visus jame priimtus sprendimus. Nurodė, kad 2012-10-27 įvyko Lietuvos Å¡audymo sporto sÄ jungos suvažiavimas. IeÅ¡kovas yra stendinio Å¡audymo sportininkas, yra Å audymo sporto sÄ jungos narys, valdybos narys, Klubo pirmininkas.

Atvykęs į suvažiavimÄ sužinojo, kad yra kviestas dalyvauti svečio teisėmis, kad balsavimo teisės suvažiavime neturi, jam liepė pasiraÅ¡yti svečių sÄ raÅ¡e. Suvažiavimo metu bandė kalbėti apie procedÅ«rinius pažeidimus, tačiau nebuvo iÅ¡klausytas. Suvažiavimas vyko ne pagal valdybos patvirtintÄ darbotvarkę, buvo sumažintas dalyvaujančių balsavime atstovų skaičius, vietoj buvusių 36, balsavimo teisė buvo suteikta 18 narių, nebuvo iÅ¡klausytos viceprezidentų ataskaitos, ataskaitÄ pateikė prieÅ¡ 2 metus atsistatydinęs prezidentas, suvažiavimui pirmininkavo svečio teisėmis pakviestas B.

V., į prezidento pareigas buvo pasiÅ«lytas vienas kandidatas, neiÅ¡dėsčius jam savo programos buvo balsuojama. Suvažiavimui buvo pateikta kitokia negu valdyba nutarė darbotvarkė, buvo pateikti svarstyti kitokios redakcijos įstatai. Iki suvažiavimo pradžios nebuvo galimybės susipažinti su jų pakeitimais. Darbotvarkė buvo susiaurinta. Padaryti pažeidimai yra esminiai, atsakovas pažeidė CK, Asociacijų įstatymo, savo įstatų nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas suvažiavime neturėjo balsavimo teisės, balsavimo teisė ieÅ¡kovo vadovaujamo klubo vardu buvo suteikta kitam asmeniui, veikusiam pagal įgaliojimÄ . Generalinės sekretorės suklydimas iÅ¡siuntus kvietimus nedaro suvažiavimo neteisėtu. IeÅ¡kovas dalyvavo suvažiavime, galėjo jame pasisakyti ir pasisakė. Dėl suvažiavime priimtų sprendimų buvo balsuojama. IeÅ¡kovo klubo atstovas balsavimo teise dalyvavo suvažiavime. Dalyvaudamas suvažiavime įgyvendino savo teisę tiek sprendžiant darbotvarkės, tiek ir priimamų sprendimų atžvilgiu, priimtų sprendimų neginčijo.

IeÅ¡kovo teisės nebuvo pažeistos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas: 2012 m. spalio 27 d. Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungos ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas pripažintas neteisėtu, o jo metu priimti sprendimai (nutarimai) negaliojančiais; iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 144 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 13,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungos suvažiavimas yra kolegialus ir turintis didžiausiÄ juridinę galiÄ juridinio asmens organas.

Jo suÅ¡aukimo, vykdymo tvarka neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl jis yra neteisėtas. Neteisėto suvažiavimo metu buvo priimti reikÅ¡mingi sprendimai. Pagal CK 5.82 str. 4 d. juridinio asmens organo sprendimai pripažįstami negaliojančiais, kai jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, arba protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo sprendimais, interesus bei vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IeÅ¡kovas bÅ«damas registruotu LÅ SS valdybos nariu ir dalyvaudamas 2012-09-13 vykusiame valdybos posėdyje, balsavęs ir žinodamas valdybos 3.1.2 nutarimÄ suteikiantį teisę jam, pagal registruotus įstatus, kaip valdybos nariui turėti suvažiavime balsavimo teisę ir gavęs tai partvirtinančiÄ informacijÄ vardiniame kvietime, turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ lÅ«kestį aktyviai dalyvauti suvažiavime, balsuoti jame, bÅ«ti iÅ¡klausytam teikiant viceprezidento ataskaitÄ , spręsti suvažiavimo dalyvio strategijos klausimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įgaliojant kitÄ asmenį (ginčo atveju G.

B. veikusį suvažiavime pagal įgaliojimÄ stendinio Å¡audymo mėgėjų klubo vardu). Å ių teisėtų ieÅ¡kovo lÅ«kesčių, vykęs suvažiavimas nepateisino, prieÅ¡ingai padarytas imperatyvių teisės normų pažeidimais atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę aktyviai ir rezultatyviai balsuojant dalyvauti suvažiavime. Todėl vykęs ginčo suvažiavimas neatitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Dėl Å¡ių priežasčių teismas ieÅ¡kinį tenkino ir 2012-10-27 Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungos suvažiavimÄ pripažįstamo neteisėtu, jo metu priimtus sprendimus pripažino negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ panaikinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad teismas neiÅ¡samiai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl balsavimo teisės asociacijos valdymo organų ir kitų kolegialių organų nariams, netinkamai ir nepakankamai iÅ¡samiai interpretavo atsakovo įstatus bei asociacijų įstatymÄ , vertindamas ieÅ¡kovo argumentus pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo pateiktų argumentų.

Teismas taip pat suklydo vertindamas asociacijos ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo bei jo darbotvarkės teisėtumo klausimÄ , be jokio pagrindo pripažindamas LÅ SS ataskaitinį - rinkiminį suvažiavimÄ neteisėtu, o jame priimtus nutarimus - negaliojančiais; netinkamai iÅ¡tyrė ir nemotyvuotai, be jokio teisinio pagrindo pripažino ieÅ¡kovo teisėtų ir pagrįstų lÅ«kesčių pažeidimo faktÄ . Dėl Å¡ių iÅ¡vardytų aplinkybių priėmė klaidingÄ sprendimÄ byloje, kuris turi bÅ«ti naikintinas.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes dažnai remiasi neegzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisinėmis sÄ vokomis ir klaidinga įstatymų, atsakovo įstatų ir priimtų valdybos sprendimų interpretacija.

Apeliantas savo skunde klaidingai interpretuoja narystės LÅ SS klausimus, CPK normas, LÅ SS ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo teisėtumo klausimÄ bei ieÅ¡kovo teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo faktÄ . Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamasCPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Atsakovas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodo, jog LÅ SS ataskaitinio - rinkiminio suvažiavimo metu (toliau- suvažiavimas), jokie teisės aktų (įskaitant ir atsakovo įstatus) pažeidimai nebuvo padaryti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriuose nurodoma, jog rengiant suvažiavimÄ ir suvažiavimo metu buvo padaryta daugelis pažeidimų ir dėl jų per suvažiavimÄ priimti sprendimai negali bÅ«ti laikomi teisėtais.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant ginčo klausimus bus remiamasi 1996-05-04 Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungos įstatų redakcija. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, dėl ko negalėtų bÅ«ti taikoma bÅ«tent Å¡i įstatų redakcija. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ir vadovausis 1996-05-04 atsakovo įstatų redakcija (toliau- atsakovo įstatai).Atsakovo įstatų 8 straipsnis reglamentuoja ataskaitinių- rinkiminių suvažiavimų organizavimo bei balsavimo juose tvarkÄ .

Pagal atsakovo įstatų 8.1 straipsnį suvažiavimÄ privalo Å¡aukti atsakovo valdyba. Pagal įstatų 8.2 straipsnį atsakovo valdyba, turėjo nustatyti delegatų skaičių ir atstovavimo kvotas. Taigi, Å¡iame straipsnyje labai aiÅ¡kiai nurodytos valdybos pareigos organizuojant suvažiavimÄ , t.y. valdyba yra įpareigota nustatyti konkretų delegatų bei atstovavimo kvotų skaičių. Nors 2012-09-13 įvykusio atsakovo valdybos posėdžio metu buvo nutarta dėl suvažiavimo datos – 2012-10-27, tačiau nėra jokių įrodymų, kad atsakovo valdyba posėdžio metu ar kada nors vėliau, bÅ«tų nustačiusi tikslų delegatų skaičių savo narių atstovavimo kvotas.

Nors atsakovas teigia, jog buvo nustatytas konkretus delegatų skaičius- 18, t.y. po 1 nuo kiekvieno atsakovo nario, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovÄ Lietuvos Å¡audymo sporto sÄ jungÄ sudaro daugiau negu 18 narių. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ anksčiau vykusio atsakovo suvažiavimo (2009-02-12) protokolo (t. 1 b.l. 80-84) matyti, kad jame dalyvavo 58 delegatai. IÅ¡ buvusio suvažiavimo 2 nutarimo matyti, kad anksčiau vykusiame suvažiavime kviestų delegatų skaičius buvo 71 (t. 1 b.l. 80).

Duomenų, patvirtinančių, kad po 2009 metais vykusio suvažiavimo narių skaičius sumažėjo iki 18, kad buvo pagrindas taip ženkliai sumažėti asociacijos narių skaičiui byloje nėra. IÅ¡ registro duomenų matyti, kad dalis į suvažiavimÄ delegavusių atsakovo narių yra sukurti jau po 2009 m. vykusio suvažiavimo (Marijampolės Å¡aulių klubas, Raseinių Å¡audymo klubas, VÅ¡Ä® Å audymo sporto klubas “GSKA”, Dainos Å¡audymo klubas. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po 2009 m. vykusio suvažiavimo naujai sukurti juridiniai asmenys turėjo ne sumažinti, bet padidinti narių skaičių.

Nėra įrodymų, kad atsakovo nariai bÅ«tų sudarę bendro balsavimo sutartį, t.y., jog nutarė balsuoti su 18 balsų. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo valdyba, rengdama suvažiavimÄ neiÅ¡sprendė jos narių (juridinių asmenų) bendro balsavimo sutarties klausimo, nenustatė, kad kiekvienas narys – juridinis asmuo turi vienÄ balsÄ , kad suvažiavimas spręs valdybos pateiktÄ darbotvarkę pagal 18 balsų. Tai, kad atsakovo valdyba nenustatė konkretaus suvažiavimo balsavimo kvotų ir balsų skaičiaus įrodo ir ieÅ¡kovui pateikti kvietimai dalyvauti suvažiavime (t. 1 b.l. 30-31).

Å ie kvietimai į suvažiavimÄ yra suraÅ¡yti ieÅ¡kovui kaip fiziniam asmeniui ir kaip juridinio asmens atstovui – Stendinio Å¡audymo mėgėjų sporto klubui. Nors atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę suvažiavime dalyvauti tik kaip svečias, tačiau nei viename iÅ¡ kvietimų nėra jokių nuorodų, jog dalyvauti suvažiavime kviečiama svečio teisėmis. Taigi, ieÅ¡kovas turėjo balsavimo teisę, tačiau atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai ieÅ¡kovui neleido jos realizuoti.

Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. T.y. atsakovo valdybos posėdyje dėl suvažiavimo suorganizavimo nenustatytas konkretus delegatų, turinčių balsavimo teisę skaičius, nenustatytos narių- juridinių asmenų kvotos įtakojo ieÅ¡kovo ir kitų pakviestų asmenų statuso neaiÅ¡kumus. Kvietimų į suvažiavimÄ informacija iki suvažiavimo pradžios nebuvo paneigta, Å¡ios informacijos gavėjai nebuvo informuoti apie kitokiÄ balsavimo teisę. Čia nurodyti suvažiavo organizavimo ir vedimo procedÅ«ros pažeidimai laikytini rimtais atsakovo įstatų pažeidimais, todėl vien juos konstatavus, bÅ«tų pagrindas pripažinti suvažiavimÄ ir jo metu priimtus nutarimus neteisėtais.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jo padaryti suvažiavimo darbotvarkės pakeitimai yra neesminiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ suvažiavimo metu patvirtintos darbotvarkės, joje neliko viceprezidentų ataskaitų, iÅ¡rinktų komitetuose narių pristatymo ir jų patvirtinimo suvažiavime procedÅ«ros. Atsakovas neįrodė (CPK 178 str.), kad viceprezidentų ataskaitos buvo perkeltos į kitÄ suvažiavimo dalį. Teismo nuomone, viceprezidentų ataskaitos bei narių pristatymo ir jų patvirtinimo procedÅ«ros buvo svarbios suvažiavimo dalys, nes jų metu delegatai bÅ«tų turėję galimybę gauti juos dominančiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos sprendimų priėmimui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad suvažiavimas priėmė svarbius, esminę reikÅ¡mę Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungai turinčius sprendimus, pakeitė įstatus naujos redakcijos įstatais, pakeitė valdymo organų- valdybos apimtį, vietoj anksčiau buvusių ir registre registruotų 16 valdybos narių nustatė 18 narių valdymo organų skaičių, suteikė balsavimo teisę 18 juridinių asmenų atstovams, priėmė ginčo suvažiavime sprendimus balsuojant 18 balsų.

FaktiÅ¡kai, ginčijamo suvažiavimo sprendimais iÅ¡ esmės yra pakeistas Lietuvos Å audymo sporto sÄ jungos teisinis reglamentavimas ir jis padarytas pažeidžiant aukščiau paminėtas atsakovo įstatų, Asociacijų įstatymo ir Civilinio kodekso normas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes (įrodymus, liudytojų parodymus), tinkamai taikė ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus (CK, Asociacijų įstatymÄ , atsakovo įstatus, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog suvažiavimas bei jo metu priimti sprendimai yra neteisėti.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas.IeÅ¡kovas praÅ¡o jam priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos jam nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                  Ona Gasiulytė                                                                  Vidas Stankevičius