dcaaa793-8a2f-443e-9c81-aee86c0e07a1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-676-930/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12810-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Karolinai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovei L. S.-Č., atsakovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Č. (A. Č.) ieÅ¡kinį atsakovei L. S.-Č. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys ADB Gjensidige, antstolis D. Å ., A. Č., institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę pagal jos pasirinkimÄ , nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, leisti ieÅ¡kovui iÅ¡vežti vaikÄ nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ , mokamÄ po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti prievolių pobÅ«dį.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė santuokÄ , (duomenys neskelbtini) gimė Å¡alių dukra E. K. Č.. Å alims gyvenant kartu atsakovė nedirbo, Å¡eimÄ iÅ¡laikė ieÅ¡kovas. Atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eimos buitimi, netvarkė ir neprižiÅ«rėjo namų, neruošė maisto, neprižiÅ«rėjo dukters. Nuo 2017 metų Å¡alys pradėjo gyventi skyrium. Å alių dukra liko gyventi su atsakove. 2018 metų sausio mėnesio ieÅ¡kovas įsidarbino (duomenys neskelbtini).

Tuo metu atsakovė dar neturėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, todėl ieÅ¡kovas nemanė, kad gyventi su motina dukrai galėtų bÅ«ti nesaugu. Nepaisant to, kad iÅ¡vyko gyventi į užsienį, ieÅ¡kovas su vaiku visuomet palaikė gaudų ryšį – bendravo ryÅ¡io priemonėmis, kas pora mėnesių grįždavo į LietuvÄ ir laikotarpiui iki 3 savaičių pasiimdavo vaikÄ . IeÅ¡kovas nuolat rÅ«pinosi vaiko iÅ¡laikymu, nupirkdavo vaikui reikalingų daiktų, drabužių, žaislų, apmokėdavo sÄ skaitas, duodavo pinigų atsakovei, palikdavo pinigų savo motinai, kad Å¡i apmokėtų vaiko iÅ¡laidas, nupirktų reikalingų daiktų.

Atsakovė ieÅ¡kovo duotus pinigus iÅ¡leisdavo kitoms reikmėms, todėl susidarė skolos už darželį, už komunalines paslaugas, vaikui nebuvo perkami reikalingi daiktai. IeÅ¡kovas skyrė pinigų vaiko ir atsakovės atostogoms Palangoje, tačiau į PalangÄ atsakovė iÅ¡važiavo be vaiko. Atsakovė dažnai girtauja, vaikui teko miegoti landynėse. Vaikas bÅ«davo be priežiÅ«ros, atsakovė nesirÅ«pino jo higiena, maitinimu. Net ir bÅ«dama blaivi atsakovė nemokė vaiko higienos įgÅ«džių, neužsiėmė vaiko ugdymu, nesitvarkė namuose.

Vaikas į ugdymo įstaigÄ buvo vedamas nereguliariai, atsakovė su pedagogais nebendravo, nebendradarbiavo, vaiko ugdymu nesidomėjo, į pastabas neatsižvelgė. Ji negebėjo tinkamai pasirÅ«pinti vaiku ir neužtikrino jo fizinio saugumo - vaikas patyrė smurtÄ iÅ¡ paÅ¡alinio asmens ir pačios atsakovės. 2019 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovas gavo informacijÄ apie vaiko paėmimÄ iÅ¡ motinos. Atsakovė su dukterimi pasiÅ¡alino iÅ¡ Krizių centro, kuriame buvo apgyvendinta, paliko dukterį draugei ir kelioms dienoms dingo.

Atsakovės motinystės įgÅ«džių trÅ«kumÄ patvirtina ir tai, kad ji neaugina ir savo vyresniosios dukters G. S. – vaikas auga pas senelę. Susiklosčiusioje situacijoje nėra jokių galimybių grÄ Å¾inti vaikÄ atsakovės priežiÅ«rai. Atsakovė nededa jokių pastangų, kad galėtų pati užtikrinti tinkamÄ vaiko priežiÅ«rÄ , yra nepajėgi auginti vaiko, užtikrinti jam saugios ir sveikos aplinkos, ir net bÅ«tiniausių poreikių patenkinimo. IÅ¡ Å¡alių dukters paaiÅ¡kinimų bei specialistų iÅ¡vadų matyti, kad mergaitė saugiai jaučiasi su tėvu, tuo tarpu motinos elgesys jai sukėlė didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, nesaugumo jausmÄ .

IeÅ¡kovo nuolatinė gyvenamosios vietos valstybė Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas gyvena su drauge, kuri taip pat yra įsitvirtinusi (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas turi geresnes gyvenimo sÄ lygas, nuolatinį gerai apmokamÄ darbÄ , gauna vidutiniÅ¡kai apie 2800 Eur per mėnesį darbo užmokestį. IÅ¡ gaunamų pajamų ieÅ¡kovas pajėgus pilnai iÅ¡laikyti dukterį, užtikrinti visų jos poreikių patenkinimÄ , taip pat apmokėti bent dvi keliones per metus į LietuvÄ , kad bÅ«tų užtikrintas vaiko bendravimas su motina ir artimaisiais giminaičiais.

IeÅ¡kovas niekada netrukdė atsakovei bendrauti su vaiku, vaikui pradėjus gyventi su ieÅ¡kovu, siÅ«lė atsakovei atvykti pabendrauti su vaiku. Nuo 2019-04-11 atsakovė nebandė susisiekti su ieÅ¡kovu ir vaiku, apie vaikÄ nesiteiravo. Dėl netinkamo ieÅ¡kovės socialinio elgesio (nevedimo vaiko į darželį) mergaitės draugų ratas nėra susiformavęs, todėl pakeitus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji nepatirs sunkaus iÅ¡siskyrimo su bendraamžiais. Vaikas bendrauja rusų kalba, todėl tiek likusi Lietuvoje, tiek iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini) turės mokytis valstybinę kalbÄ .

Jeigu ieÅ¡kovui tektų grįžti į LietuvÄ , jis netektų gerai apmokamo darbo, Lietuvoje gautų gerokai mažesnes pajamas, o atsakovei nesant finansiÅ¡kai pajėgiai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, kiltų rizika, kad vaiko poreikiai nebÅ«tų užtikrinti. Dėl priklausomybės alkoholiui, atsakomybės stokos, atsakovė nepajėgia dirbti ir gauti pajamų, kurios bÅ«tų pakankamos dengti pusę faktiÅ¡kai patiriamų iÅ¡laidų vaiko poreikiams. Nors Å¡i situacija susiklostė iÅ¡imtinai dėl atsakovės kaltės, praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės didesnę sumÄ vaiko iÅ¡laikymui bÅ«tų beprasmis, nes realiai nebÅ«tų įvykdomas.

Jokio registruotino turto santuokoje Å¡alys neįgijo, o kilnojamuosius daiktus Å¡alys pasidalijo pradėjus gyventi skyrium. Abi Å¡alys yra darbingos, todėl reikalavimams dėl tarpusavio iÅ¡laikymo priteisimo pagrindo nėra. IÅ¡ ieÅ¡kovo teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-899-95/2008 kreditoriaus ADB RESO Europa naudai buvo priteista 385,71 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų. ADB RESO Europa reorganizavus, jo teises perėmė Gjensidige Baltic Lietuvos filialas, o vėliau - ADB Gjensidige. SkolÄ iÅ¡ieÅ¡ko antstolis Dainius Å idlauskas.

Å i skola susidarė iki santuokos sudarymo, todėl visus įsipareigojimus minėto teismo įsakymo pagrindu po santuokos nutraukimo vykdys bei vykdymo iÅ¡laidas mokės ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡alių Å¡eima iki 2018-06-30 Tarnybai nebuvo žinoma, nebuvo įtraukta į Vilniaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ ar Vilniaus socialinių įgÅ«džių stokojančių Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä .

Tarnybai Å¡eima tapo žinoma nuo tada, kai 2019-03-16 naktį buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ policijos, kad mažametė Å¡alių dukra nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje (atsakovė buvo neblaivi, o jos draugas trenkė Å¡alių dukrÄ Ä¯ sienÄ ). Po Å¡io įvykio Å¡alių nepilnametei dukrai buvo nustatytas antrasis grėsmės lygis, tačiau 2019-03-21 vaikas buvo grÄ Å¾intas atsakovei. Nuo 2019-04-11 atsakovei buvo teiktos apgyvendinimo paslaugos Krizių centre, iÅ¡ kurio atsakovė kartu su dukra 2019-04-19 iÅ¡vyko ir negrįžo. 2019-04-20 atsakovė Å¡alių dukrÄ paliko pas draugę, kuri nebegalėdama rÅ«pintis vaiku apie tai informavo ieÅ¡kovÄ .

Iki 2019-04-29 vaikas gyveno kartu su ieÅ¡kovo mama. 2019-05-23 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters laikinÄ globÄ ieÅ¡kovo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laikotarpiui, globėja paskiriant jo motinÄ . Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-30 įsakymu Å¡alių dukrai nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta trečiasis asmuo A. Č.. Atsakovė kartu su kita nepilnamete dukra, savo motina ir močiute gyvena pastarajai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuris yra kuklus, ilgÄ laikÄ neremontuotas, netvarkingas, pilnas daiktų.

Å eimos pagalbos centro socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovė nebendradarbiauja, į skambučius neatsiliepia, į konsultacijas neatvyksta. Atsakovė nepadarė iÅ¡vadų, nesiėmė aktyvių veiksmų netinkamam gyvenimo bÅ«dui keisti. Todėl Å¡iuo metu nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu. Tarnyba neturi pagrindo prieÅ¡tarauti ieÅ¡kovo reikalavimui iÅ¡vežti nepilnametę dukrÄ nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Tačiau siekiant, kad vaiko ryÅ¡ys su motina nenutrÅ«ktų, bÅ«tina užtikrinti vaiko susitikimų su atsakove reguliarumÄ , periodiÅ¡kumÄ ir tęstinumÄ .

Å alių dukra turi seserį, su kuria bendravimas taip pat yra svarbus. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarka ne mažiau nei du kartus per metus vaikui grįžtant į LietuvÄ nėra pakankamai konkreti ir aiÅ¡ki vykdymui, negarantuoja, jog bus užtikrinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , todėl jÄ reikėtų tikslinti. Tarnyba neturi pagrindo prieÅ¡tarauti dėl praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu, kuris sutinka prisiimti didesnę vaiko iÅ¡laikymo dalį.

Tretieji asmenys antstolis Dainius Å idlauskas, ADB Gjensidige, A. Č. atsiliepimų į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (CPK 1751 straipsnio 9 dalis, 123 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytais argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, kad grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu su atsakove, tarp Å¡alių prasidėjo konfliktai, trÅ«ko pinigų, todėl ieÅ¡kovas vėl važinėjo dirbti į (duomenys neskelbtini).

Å alys ilgai gyveno atskirai, iÅ¡siskyrė interesai. Atsakovė gyveno ieÅ¡kovo močiutei priklausiusiame bute, nemokėjo už komunalines paslaugas, kaimynai pasakojo apie bute vykusį girtavimÄ , buitinius konfliktus. Atsakovė slėpė, kad turi problemų su socialiniais darbuotojais, kad sugyventinis smurtavo vaiko atžvilgiu. Vaikas buvo įbaugintas, nemokėjo skaityti, skaičiuoti, sakė, kad Å¡alia jos miegodavo neblaivÅ«s asmenys. Å iuo metu ieÅ¡kovas gyvena su drauge, kuri neprieÅ¡tarauja, kad Å¡alių vaikas gyventų kartu, jos seniai pažįstamos, gerai sutaria.

IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) domėjosi mokykla, kuriÄ vaikas galėtų lankyti, iÅ¡ karto nuvykus į (duomenys neskelbtini), mergaitė galėtų pradėti lankyti vaikų darželį. Nuo namų iki mokyklos yra 10-15 km atstumas, vaikas bÅ«tų vežiojamas mokykliniu autobusu. Gydymo įstaiga yra už vieno kilometro nuo namų. IeÅ¡kovas dirba statybose, jo darbo valandos nenormuotos, gaunamas atlyginimas priklauso nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus, paprastai siekia 4000 Eur per mėnesį, iÅ¡ kurių 1300 Eur mokama vieno kambario buto nuomai.

Bute užtektų vietos vaikui. Butas yra cokoliniame aukÅ¡te, tačiau (duomenys neskelbtini) tokiuose butuose gyvena Å¡eimos su vaikais. Atsiradus poreikiui ieÅ¡kovas planuoja nuomotis didesnį (2 kambarių) butÄ , kurio nuomos kaina sudarytų apie 2000 Eur per mėnesį. Kol nėra aiÅ¡ku ar vaikas gyvens kartu su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovas nesinuomoja brangaus buto. Vaiko iÅ¡laikymui, atsakovo teigimu, reikės apie 1000 Eur per mėnesį, jis yra pajėgus iÅ¡laikyti vaikÄ . Vaikui bÅ«tų užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra pagal ieÅ¡kovo sveikatos draudimÄ .

Vaikas sveikas. Vasaros ir žiemos atostogų metu (atitinkamai 14 d. ir 7 d.) ieÅ¡kovas atvežtų vaikÄ Ä¯ LietuvÄ bendravimui su atsakove, tačiau jos bendravimo su nakvynėmis galimybė priklausys nuo to, kokiomis sÄ lygomis atsakovė gyvens. Å iuo metu bendravimas su nakvynėmis nėra galimas, nes nėra aiÅ¡ku kur atsakovė gyvena. Atostogų laikotarpiu atsakovė galėtų bendrauti su dukra kiekvienÄ dienÄ atsakovės nurodytoje vietoje. Å iuo metu į susitikimus su dukra atsakovė neatvažiuoja.

Dukra klausinėja kodėl mama jos nemyli. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė yra nepajėgi auginti dukterį, užtikrinti jai fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai saugiÄ aplinkÄ , netinkamai rÅ«pinosi dukra, į vaikų darželį atvesdavo retai, kai atvesdavo, vaikas bÅ«davo netvarkingas, aprengtas neÅ¡variais drabužiais. Atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų situacijai gerinti, vengė priimti pagalbÄ , nedalyvavo posėdyje sudarant pagalbos planÄ . Vaikui gyvenant pas ieÅ¡kovo motinÄ , atsakovė vaiku nesidomėjo, beveik nebendravo, vaiko iÅ¡laikymui per daugiau kaip pusės metų laikotarpį davė 50 Eur.

Atsakovė yra nusiÅ¡alinusi nuo motinos pareigų. Tai rodo jos abejingumÄ susiklosčiusiai situacijai, vaiko interesams. IeÅ¡kovas, sužinojęs apie susiklosčiusiÄ situacijÄ grįžo į LietuvÄ ir ėmėsi aktyvių veiksmų, užtikrino, kad per laikotarpį, kol vaikas galės gyventi su juo, mergaitei bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos pas jo mamÄ , finansiÅ¡kai užtikrino vaiko poreikių tenkinimÄ . IeÅ¡kovas palaiko nuolatinį ryšį su dukra, bÅ«damas iÅ¡vykęs, nuolat bendrauja nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, o grįžęs į LietuvÄ jÄ prižiÅ«ri.

Vaikas nori gyventi su tėvu, jo ir jo draugės Å¡eimoje. Nėra kliūčių vaikui iÅ¡vykti su ieÅ¡kovu. Atsakovas yra atsakingas, pareigingas, charakterizuojamas teigiamai, buto, kurį nuomojasi ieÅ¡kovas su drauge, savininkai apibÅ«dino juos kaip labai tvarkingus, dirbančius pastovius darbus, nevartojančius alkoholio, neturinčius įsiskolinimų. Atsakovas yra pajėgus rÅ«pintis vaiku, turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas sÄ lygas gyventi (duomenys neskelbtini), tai patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, prieÅ¡ingų aplinkybių įrodymų nėra.

Buto nuomos sutartyje nurodoma, kad butas yra naujai įrengtas, labai geros bÅ«klės. IeÅ¡kovo draugė O. yra pateikusi paraiÅ¡kÄ dėl 2-3 kambarių valstybinio buto suteikimo ir kaip Å¡eimos narį - vyrÄ nurodžiusi ieÅ¡kovÄ , jie yra antri eilėje. Ji sutinka, kad mergaitė gyventų kartu, jau dabar su ja kuria Å¡iltus, draugiÅ¡kus santykius, yra ramaus bÅ«do. Vaikas gyventų fiziÅ¡kai ir emociÅ¡kai saugioje aplinkoje. Mergaitės socialiniai ryÅ¡iai Lietuvoje praktiÅ¡kai nėra susiformavę, iÅ¡skyrus ryšį su močiute (ieÅ¡kovo motina).

Vaiko registracija (duomenys neskelbtini) užtruktų vos kelias dienas, vaikui bÅ«tų suteiktas sveikatos draudimas nuo jo užregistravimo Å¡alyje dienos. (duomenys neskelbtini) yra saugi, iÅ¡sivysčiusi Å¡alis, joje palankios sÄ lygos gyventi ir auginti vaikus, gyvendamas (duomenys neskelbtini) vaikas turėtų geresnes ateities perspektyvas. IeÅ¡kovas turi nuolatinį darbÄ ir pastovias pajamas, kas leidžia jam finansiÅ¡kai užtikrinti ne tik bÅ«tinųjų, bet visų dukters poreikių patenkinimÄ . IeÅ¡kovo pajamų vidurkis už paskutinius metus sudaro 262 333 (duomenys neskelbtini) kronas, t. y. apie 1920 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, tačiau jo gaunamos pajamos turi tendencijÄ didėti (iki apie 2450 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius).

Atsakovė Å¡iuo metu neturi nuolatinio darbo, pastovių pajamų, iÅ¡laikymo vaikui neteikia. IeÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti atsakovė bendravimo su vaiku tvarkÄ pagal kuriÄ atsakovė su vaiku bendrautų 3 kartus per savaitę telefonu nuo 20 val. iki 22 val. Lietuvos laiku, kiekvienais metais per vaiko žiemos atostogas 7 kalendorines dienas be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ iÅ¡ anksto suderinant su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo susitikimo su vaiku; kiekvienais metais per vaiko vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ iÅ¡ anksto suderinant su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo susitikimo su vaiku.

IeÅ¡kovo atstovė taip pat prašė priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 700 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ , 400 Eur už praÅ¡ymus ir įrodymų rinkimÄ , 100 Eur už konsultacijas, 100 Eur už pasirengimÄ , 200 Eur už atstovavimÄ teisme. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė nutraukus santuokÄ palikti jai ikisantuokinę pavardę, nurodė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tarpusavio pykčių. Kai ieÅ¡kovas gyveno (duomenys neskelbtini), pinigų duodavo tik tada, kai atvažiuodavo į LietuvÄ .

Atsakovė Å¡alių dukrai žalos nedarė, praÅ¡o suteikti galimybę jÄ auginti. Atsakovė bendrauja su socialiniais darbuotojais, bus tikrinama, lankys tėvystės kursus. Nori, kad Å¡alių dukra gyventų su ja, o ne su ieÅ¡kovu. Jam dukra nelabai rÅ«pėjo. Ar Å¡iuo metu ieÅ¡kovas tinkamai rÅ«pinasi vaiku, atsakovei nėra žinoma. Nuo tada, kai vaikas nebegyvena su atsakove (10 mėnesių), ji su vaiku buvo susitikusi 2-3 kartus. Tarėsi su ieÅ¡kovu dėl bendravimo su vaiku, bet jo planai keičiasi ir susidaro įspÅ«dis lyg tai atsakovė nenorėtų bendrauti su vaiku.

Vaikui kiekvienÄ savaitę neskambina, tačiau stengiasi susisiekti kuo dažniau. Kalėdų proga pasveikinti nespėjo, nes dirbo. Å iuo metu kartu su kita dukra, savo motina bei močiute gyvena jos močiutei priklausančiame bute. Jau keturis mėnesius dirba (duomenys neskelbtini) padavėja-administratore, jos gaunamas atlyginimas - iki 700 Eur atskaičius mokesčius, dirba slenkančiu grafiku (6 dienas dirba, 1 diena laisva arba 3 dienas dirba, 2 dienos laisvos) darbo valandos - nuo 09.00 val. iki 00.00 val. Laisvalaikiu atsakovė prižiÅ«ri draugės vaikÄ , jai moka 50 Eur per dienÄ .

IÅ¡ viso ieÅ¡kovės mėnesio pajamos yra apie 800 Eur, iÅ¡ kurių 200 Eur skiriami bÅ«sto iÅ¡laikymui. Taip pat ji privalo iÅ¡laikyti dar vienÄ nepilnametę dukrÄ , kuriai iÅ¡laikymas iÅ¡ biologinio tėvo nepriteistas. VienÄ kartÄ pervedė valstybės mokamus vaiko pinigus (50 Eur), galvojo teiksianti iÅ¡laikymÄ , kuomet jį priteisti teismas. Nespėjo sutvarkyti dokumentų, kad valstybės mokami vaiko pinigai bÅ«tų pervedami ne į jos sÄ skaitÄ . Kiek lėšų reikia vaiko poreikių patenkinimui nežino, tačiau sutinka teikti 100 Eur dydžio mėnesinį iÅ¡laikymÄ .

Nori, kad bÅ«tų nustatyta jos bendravimo su vaiku tvarka su nakvynėmis, tiktų bendravimas visÄ dienÄ . Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta nebuvo iÅ¡tirta, iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad ji netinkama gyventi vaikui, nes ieÅ¡kovas gyvena rÅ«syje. Jis teigia gerinsiÄ s sÄ lygas, tačiau tik tuomet bus galima jas įvertinti, o Å¡iuo metu nėra aiÅ¡ku kur vaikas gyvens. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo yra netenkintinas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Č. paaiÅ¡kino, kad atsakovė naktimis kažkur girtaudavo, kartu pasiimdavo vaikÄ . Nuo 2019 m. balandžio mėnesio, kai vaikas buvo iÅ¡ jos paimtas, su vaiku susitiko du kartus, skambindavo 1-2 kartus per mėnesį, dabar - dažniau. IeÅ¡kovas su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis su vaizdu bendrauja po 2-3 kartus per savaitę, kiekvienÄ savaitgalį. Viskuo vaikÄ aprÅ«pina, sugebėtų jį prižiÅ«rėti. Vaikas labai myli tėvÄ , nori iÅ¡vykti pas jį gyventi.

Vaizdo kameros pagalba vaikas matė ieÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygas, jos vaikui patiko. Vaiko santykiai su ieÅ¡kovo drauge labai geri. Vaikas nenori gyventi su mama, sakė, kad pas mamÄ bÅ«tų purvina ir alkana, verkė. Dėl vaiko iÅ¡vežimo į užsienį trečiasis asmuo A. Č. nesutinka, mano, kad vaikas turėtų baigti ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ Lietuvoje. Teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktÄ raÅ¡ytinę iÅ¡vadÄ joje nurodytais argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neaugina ir vyresniosios dukters.

Atsižvelgiant į situacijÄ ir vaiko nuomonę, geriausius Å¡alių dukters interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovo gyvenimo sÄ lygos tinkamos vaikui, be to, jis tikisi rasti didesnį bÅ«stÄ Å¡eimai. Vaikas (duomenys neskelbtini) turės galimybę mokytis, gyventi geromis sÄ lygomis, todėl prieÅ¡tarauti vaiko iÅ¡vežimui gyventi į (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. Atsakovė su vaiku nebendrauja net jam esant Lietuvoje. Skyrium gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymas svarbus jų tarpusavio ryÅ¡io palaikymui.

Ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka tikslintina konkrečiai nustatant bendravimo trukmę, periodus. Bendravimas turėtų vykti daugiau nei 2 kartus per metus, vasaros atostogų metu jis gali būti ilgesnis. Būtinas pastovus bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis. Bendrauti su nakvynėmis kol kas nėra galimybės, kadangi atsakovė nėra linkusi keistis, vaikui galimai būtų nesaugu. Atsakovė galėtų bendrauti su vaiku paimdama jį visai dienai, sudarydama galimybę ieškovui susisiekti su vaiku.

IÅ¡vada teikianti institucija sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė Å¡alių dukra E. K. Č. paaiÅ¡kino, kad mamÄ matė labai seniai, norėtų pasimatyti. Su mama jai bÅ«ti nepatiko. Su ja niekuo neužsiimdavo, žaisdavo viena. Nelabai gerai su ja jautėsi. Mama tampė už plaukų, sudavė per veidÄ . Patinka bÅ«ti su tėčiu, jo pasiilgsta. Su juo jaučiasi labai gerai, gali apie viskÄ kalbėtis. Nori gyventi su tėčiu (duomenys neskelbtini), važiuos pas jį, tėtis be jos neiÅ¡skris.

Su teta O. viskÄ veikia, apie viskÄ pasikalba. Jei gyventų su tėčiu ir O., bÅ«tų Å¡eimynėlė. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. (atvejo vadybininkė) paaiÅ¡kino, kad su atsakove dirba nuo 2019 m. birželio mėnesio. Vaikas iÅ¡ atsakovės paimtas dėl nepriežiÅ«ros, alkoholio vartojimo vedantis vaikÄ pas neblaivius asmenis, dėl ko kilo pavojus vaikui. Ä® dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė socialinius darbuotojus įsileido tik vienÄ kartÄ . Nustatyta, kad jos gyvenamoji aplinka tvarkinga, tinkama, tačiau tuo rÅ«pinasi jos motina.

Daugiau specialistės atsakovė neįsileido. Socialinė darbuotoja nėra įsitikinusi, kad atsakovė ten gyvena. Apsilankymus pas specialistę ji dažnai atideda, neatvyksta, motyvuodama tuo, jog dirba ir neturi laiko. Atvejo vadybininkė ragina atsakovę susitikti su vaiku, tačiau paskutinis jų susitikimas buvo 2019 m. rugsėjo mėnesį prie poliklinikos, 10 min. trukmės. Atsakovė vaiko nelanko, nesidomi juo, iÅ¡laikymo neteikia. Nedalyvauja net ir tos dukters, su kuria kartu gyvena, gyvenime. Atsakovė nėra motyvuota, nededa pastangų ir neieÅ¡ko galimybių pakeisti situacijÄ , nesilaiko susitarimų, nejaučia atsakomybės, jos požiÅ«ris neadekvatus.

Tretieji asmenys antstolis Dainius Å idlauskas ir ADB Gjensidige teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ informuoti tinkamai (1751 straipsnio 9 dalis, 123 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkinamas. Dėl santuokos nutraukimo. IÅ¡ byloje esančio santuokos sudarymo įraÅ¡o originalo nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Å alys turi dukrÄ E. K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (į bylÄ pateikta vaiko gimimo liudijimo kopija ir Gyventojų registro pažyma).

Remiantis ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų nurodytomis aplinkybėmis, Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Å alys nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai dukrai buvo treji metai, negyvena kartu, ieÅ¡kovas su drauge gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Taigi Å¡alys jau ilgÄ laikÄ neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra iÅ¡irusi. Kadangi bendras ieÅ¡kovo ir atsakovės gyvenimas faktiÅ¡kai yra pasibaigęs, santuoka iÅ¡irusi, nėra tikslinga juos taikyti, todėl termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Å eimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Å¡alys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai iÅ¡saugoti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neiÅ¡saugojo santuokos. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė sutiko su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abiem Å¡alims sutinkant, Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo posėdžio metu prašė po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę.

Todėl, atsakovės praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo atsakovei grÄ Å¾inama jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė „S.“. IeÅ¡kovui paliekama jo pavardė „Č.“. Å alys nereiÅ¡kė reikalavimų dėl tarpusavio iÅ¡laikymo priteisimo, todėl Å¡is klausimas byloje nesprendžiamas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

Å alių dukra E. K. Č. santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. nurodyta, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyta, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai labiau atitiks jo interesus.

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , įgyvendinimÄ ; kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygos, t. y. tos sÄ lygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su kitu iÅ¡ tėvų; vaiko norai ir pažiÅ«ros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. L. Å ., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Ä® bylÄ pateiktos 2019-03-17 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, Å¡alių dukrai gyvenant su atsakove buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. 2019-03-16 atsakovės namuose, esant vaikui, buvo girtaujama, gauti duomenys apie tai, kad vaikas galimai patyrė fizinį smurtÄ , pati atsakovė tuo metu buvo neblaivi.

Remiantis į bylÄ pateiktais 2019-03-17 medicininiais duomenimis, vaikui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)). Nustatytas antras grėsmės vaikui lygis, vaikas paimtas iÅ¡ nesaugios aplinkos. Nors 2019-10-17 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡io įvykio, iÅ¡ atsakovės, kitų asmenų parodymų tyrimo metu nustatyta, kad atsakovė vėlyvu metu su vaiku lankėsi aplinkoje, kurioje buvo vartojamas alkoholis, pati jį vartojo vaiko akivaizdoje. 2019-03-21 iÅ¡ naujo įvertinus grėsmės vaikui lygį, vaikas buvo grÄ Å¾intas atsakovei (2019-03-21 Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketos, 2019-03-20 Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymÄ akto duomenys). 2019-04-05 Tarnyboje gautas atvejo vadybininkės praneÅ¡imas apie tai, kad apsilankius atsakovės namuose nustatyta, jog juose netvarkinga, neÅ¡varu, bÅ«stas prirÅ«kytas, nemalonus kvapas, netvarkinga elektros instaliacija, gyvenimo sÄ lygos kėlė pavojų vaiko sveikatai, vaikui nebuvo sudarytų sÄ lygų ugdytis ir ilsėtis, vaikas neturėjo savo erdvės, buvo apleistas, neprižiÅ«rėtas, neturėjo higienos įgÅ«džių bÅ«ste, lankėsi atsitiktiniai asmenys, atsakovei kilo sunkumų siekiant tinkamai vykdyti savo pareigas, savarankiÅ¡kai patenkinti vaiko poreikius, rÅ«pintis jo auklėjimu ir ugdymu, nebuvo nustatytų elgesio taisyklių, ribų (2019-04-05 Å eimos poreikių pagalbai vertinimo forma).

Vaikas galimai bÅ«davo paliekamas namuose vienas nakties metu (2019-03-22 Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų Tarnybinis praneÅ¡imas). Ugdymo įstaigos duomenimis, vaikas buvo neprižiÅ«rėtas, į ugdymo įstaigÄ atvedamas netvarkingai aprengtas, purvinas arba visai nevedamas (2019-04-04 Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Sveikuolis“ raÅ¡tas). Ugdymo įstaigos darbuotojų teigimu, mergaitė nemokėjo ir nenorėjo bendrauti ar žaisti su kitais vaikais, dalyvauti grupės veikloje, kas bylojo, jog namuose su vaiku atsakovė pakankamai neužsiimdavo.

Atsakovė su vaikų darželio pedagogais ir specialistais nebendravo, vaiko ugdymu nesidomėjo, į pastabas nereaguodavo. 2019-04-08 vertintas Grėsmės vaikui lygis, nustatyta, kad atsakovei trÅ«ksta tėvystės įgÅ«džių, jos gyvenamojoje vietoje sÄ lygos vaikui yra netinkamos, atsakovė įsipareigojo apsigyventi BÄ® Vilniaus miesto Krizių centre (2019-04-08 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa). Tačiau 2019-04-19 atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ Krizių centro su dukra, nenurodė savo buvimo vietos, su ja susisiekti nebuvo galimybės (2019-04-23 BÄ® Vilniaus miesto Krizių centras raÅ¡tas, 2019-04-29 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa). 2019-04-20 atsakovė vaikÄ paliko pažįstamai, kuri, nebegalėdama jo prižiÅ«rėti, paskambino (duomenys neskelbtini) gyvenančiam ieÅ¡kovui ir perdavė ieÅ¡kovo motinai (2019-04-23 Vilniaus m.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus Tarnybinis praneÅ¡imas). 2019-04-25 vaikas laikinai apgyvendintas pas ieÅ¡kovo motina – trečiÄ jį asmenį A. Č. (2019-04-25 Vaiko laikino apgyvendinimo aktas). 2019-04-29 vaikas perduotas atsakovui (2019-04-29 Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymÄ aktas). Atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ situacijÄ , 2019-05-13 nutartimi vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. 2019-05-24 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters laikinÄ globÄ jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos laikotarpiui, globėja paskiriant jo motinÄ .

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-30 įsakymu Å¡alių dukrai nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta trečiasis asmuo A. Č.. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi motyvacijos rÅ«pintis dukra, netenkina bÅ«tiniausių jos poreikių, neteikia jai iÅ¡laikymo, nors gauna valstybės iÅ¡mokÄ už vaikÄ (2019-04-29 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, 2019-08-22 Pal. J. Matulaičio Å¡eimos pagalbos centro atvejo vadybininkės raÅ¡tas).

Ji taip pat nesirÅ«pina savo vyresniÄ ja dukra, nėra linkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, į telefono skambučius neatsiliepia, į konsultacijas neatvyksta, motinos, su kuria teigia gyvenanti, papraÅ¡ius perduoti, kad perskambintų, tai padaro tik po kelių dienų ar net savaitės, kas kelia abejonių dėl realios atsakovės gyvenamosios vietos (2019-08-22 atvejo vadybininkės raÅ¡tas). Pastaruoju metu su atvejo vadybininke, socialine darbuotoja nebendradarbiauja ir atsakovės motina (2019-10-25 raÅ¡tas).

Atvejo vadybininkė, socialinė darbuotoja taip nurodo, kad atsakovė nevykdo ir kitų jai numatytų uždavinių – kreiptis į psichologÄ , rÅ«pintis kasdieniais vaiko poreikiais, domėtis vaiko ugdymo poreikiais. 2020-03-12 teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas atvejo vadybininkė savo paaiÅ¡kinimais patvirtino, kad situacija nėra pasikeitusi. Atsakovė nesirÅ«pina vaiku, nebendrauja su juo (paskutinį kartÄ buvo trumpam susitikusi prieÅ¡ pusę metų), nesidomi, nededa pastangų, iÅ¡laikymo neteikia.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir pati atsakovė, paaiÅ¡kindama, nors gauna, valstybės skiriamus vaiko pinigus, yra pervedusi vaiko poreikiams tik 50 Eur, iÅ¡laikymÄ teiks tuomet, kai jis bus priteistas, daug dirba, todėl negali dažniau paskambinti vaikui, nebendrauja su vaiku dėl atsakovo ir trečiojo asmens A. Č. kaltės. Toks atsakovės elgesys laikomas prieÅ¡taraujančiu vaiko interesams. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jai trukdoma bendrauti su vaiku.

Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės pastangas imtis priemonių tinkamai įgyvendinti motinos valdžiÄ vaiko atžvilgiu. Atsakovei nebendradarbiaujant su socialiniais darbuotojais, nėra galimybės nustatyti ir jos aplinkos tinkamumo vaikui augti, užtikrinti vaiko saugumo gyvenant su atsakove. Nors bylos duomenimis, Å¡iuo metu ieÅ¡kovė gyvena kartu su dar viena savo dukra, savo motina bei močiute pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute, atsižvelgtina į teismo posėdžio metu liudytojos nurodytÄ aplinkybę esant įtarimų, kad atsakovė galimai Å¡iame bute negyvena.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų netinkamam gyvenimo bÅ«dui keisti, o vien tai, kad ji susirado darbÄ , negali bÅ«ti pagrindu spręsti, jog jos aplinka yra saugi vaikui, atitinkanti jo interesus ir nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas, nors dirba užsienyje, kasdien bendrauja su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, kas rodo jo pastangas užtikrinti emocinius vaiko poreikius, rÅ«pestį vaiku, atvykęs į LietuvÄ kartu gyvena, iÅ¡laiko vaikÄ , noriai bendradarbiauja su socialine darbuotoja (2019-10-25 atvejo vadybininkės raÅ¡tas).

Teismo proceso metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas, skirtingai nei atsakovė, aktyviai siekia ir deda pastangas, kad vaikas gyventų su juo. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovas parodo, jog yra pasirengęs rÅ«pintis dukra ir užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Remiantis į bylÄ pateikta 2018-10-24 darbo sutartimi, algalapiais, ieÅ¡kovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, gauna pastovias ir pakankamo dydžio pajamas. IeÅ¡kovo darbdavys į bylÄ pateiktoje charakteristikoje nurodė, jog ieÅ¡kovas savo pareigas atlieka labai kompetentingai, yra darbÅ¡tus, puikiai sutaria su kolegomis.

IÅ¡ byloje esančios 2018-04-16 nuomos sutarties kopijos, pateiktų raÅ¡ytinių nuomotojų paaiÅ¡kinimų, rekomendacijų matyti, kad ieÅ¡kovas su drauge nuomojasi 33 kv. m. vieno kambario butÄ , yra labai tvarkingi ir pareigingi, nevartojantys alkoholio, dirbantys, laiku mokantys mokesčius, neturintys įsiskolinimų, patikimi, atsakingi asmenys. Pateiktas nuomotojų sutikimas, kad Å¡alių dukra apsigyventų jų ieÅ¡kovui nuomojamame bute. Duomenų apie tai, kad butas bÅ«tų netinkamas gyventi vaikui, byloje nėra.

Nuomos sutartyje nurodyta, kad žemutinis aukÅ¡tas pritaikytas gyvenimui, naujai įrengtas, labai geros bÅ«klės. Ä® bylÄ pateiktos buto fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad jis Å¡varus, tvarkingas. Nors atsakovės atstovas teigė, kad butas nėra tinkamas gyventi vaikui, nes yra per mažas, pusrÅ«syje, su tokia pozicija nesutiktina. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad butas yra cokoliniame aukÅ¡te, tačiau turi langus, jame yra virtuvė, vonia tualetas, taigi įrengti visi patogumai. Vien buto dydis pats savaime negali bÅ«ti lemiantis sprendžiant dėl jo tinkamumo.

Fotonuotraukose užfiksuota, kad bute bÅ«tų vietos vaiko lovai, minimaliai vaiko erdvei įrengti. Teismas atmetė atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ rinkti įrodymus (duomenys neskelbtini) apie atsakovo gyvenimo sÄ lygų tinkamumÄ vaikui, atsižvelgdamas į tai, kad jo tenkinimas itin užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kas Å¡iuo atveju pažeistų vaiko interesus, nes iki teismo sprendimo priėmimo, vaikas, nustačius laikinÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, tačiau pastarajam gyvenant užsienyje, yra globojamas močiutės ir negali gyventi su vienu iÅ¡ tėvų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, kuriam pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo tenka pareiga įrodyti savo gyvenamosios vietos atitikimÄ vaiko interesams, pateikė pakankamai įrodymų įsitikinimui, kad jo gyvenimo sÄ lygos bÅ«tų tinkamos vaikui. Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ pateikta informacija apie tai, jog ieÅ¡kovo sugyventinė O. K. pateikė paraiÅ¡kÄ gauti didesnį bÅ«stÄ , vaikui apsigyvenus su atsakovu, jie turėtų galimybę tokį bÅ«stÄ gauti ir yra antri eilėje į jį.

Taip pat pateikti skelbimai, iÅ¡ kurių matyti, kad dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) nuoma kainuoja nuo 150000 (duomenys neskelbtini) kronų (ISK), t.y. apie 930 Eur per mėnesį, kas, ieÅ¡kovui mokant savo ir dukters dalį, sudarytų 620 Eur. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo gaunamÄ darbo užmokestį (apie 3000 Eur per mėnesį), jis turėtų galimybę tokiÄ sumÄ mokėti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas neturi galimybės užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sÄ lygų.

Ä® bylÄ taip pat pateiktas O. K. sutikimas, kad ieÅ¡kovo dukra gyventu kartu su jais nuomojamame bute, nurodė, kad jos santykiai su Å¡alių dukra yra labai geri, Å¡ilti ir artimi. O. K. buvę nuomotojai jÄ charakterizavo kaip pačiÄ geriausiÄ nuomininkę, kuri yra rami, mandagi, maloni, labai besirÅ«pinanti namų Å¡vara. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose (CK 3.177 str., 3.164 str.) teisės aktuose teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , įpareigojamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi.

EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui. Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vertinant vaiko norus, turi bÅ«ti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumÄ , taip pat į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko iÅ¡reikÅ¡tam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisiriÅ¡imÄ prie asmens, su kuriuo jis gyvena, Å¡io suteikiamas materialines sÄ lygas, saugumo pojÅ«tį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Nors Å¡alių nepilnametė dukra yra dar mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), iÅ¡ jos apklausos metu psichologės pagalba iÅ¡klausytos nuomonės akivaizdu, kad vaikas nori gyventi su ieÅ¡kovu, kalba apie tai, kaip tėtis jÄ pasiims, kaip jie kartu iÅ¡skris ir kartu su jo drauge bus Å¡eima.

IÅ¡ byloje esančių duomenų, vaiko nurodytų aplinkybių apklausos metu galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikÄ su ieÅ¡kovu sieja stiprus teigiamas emocinis ryÅ¡ys. Tuo tarpu gyvenimÄ su atsakove mergaitė sieja su prisiminimais kai buvo neÅ¡vari ir alkana. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iÅ¡reikÅ¡tas vaiko noras gyventi su tėvu neatitiktų vaiko interesų. PrieÅ¡ingai, vaiko interesus visiÅ¡kai atitinka gyvenimas su juo besirÅ«pinančiu tėvu, dedančiu pastangas užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sÄ lygas, ir neatitinka gyvenimas su motina, kuri netinkamai rÅ«pinosi vaiku praeityje ir iÅ¡ esmės nesirÅ«pina jo poreikiais Å¡iuo metu.

Duomenų apie netinkamÄ tėvo pareigų vykdymÄ vaiko atžvilgiu byloje nėra, iÅ¡vadÄ teikianti institucija sutinka, jog geriausi vaiko interesai bÅ«tų užtikrinti nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kovu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo tenkinamas. Dėl leidimo ieÅ¡kovui su nepilnamečiu vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienio valstybę. CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ .

Å ioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau iÅ¡ jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimÄ kitam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku iÅ¡vykti nuolat gyventi į užsienį.

Jeigu antrasis iÅ¡ tėvų atsisako duoti šį sutikimÄ , ginÄÄ sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl teisės iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į (duomenys neskelbtini), savo nesutikimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad nėra tinkamai iÅ¡tirtos ieÅ¡kovo gyvenimo Å¡ioje Å¡alyje sÄ lygos, taip pat nurodė, kad vaikas pripras prie ieÅ¡kovo draugės. Dėl nepilnamečio Å¡alių vaiko ryÅ¡io su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos tinkamumo vaikui pakankamai plačiai pasisakyta sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, todėl daugiau Å¡iais aspektais teismas nebepasisako.

Tačiau teisės iÅ¡vykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu ne tik tinkamos jo vystymuisi materialinės, psichologinės, bet ir socialinės aplinkos nustatymu. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad jau keletÄ metų dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovų, gerai apmokamÄ darbÄ , kÄ patvirtina į bylÄ pateikta darbo sutartis ir duomenys apie jo gaunamÄ atlyginimÄ , atlyginimo didėjimÄ . Pateikti elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl dukters registracijos, sveikatos apsaugos bei ugdymo.

IÅ¡ gautų atsakymų matyti, kad vaiko registracija (duomenys neskelbtini) užtruktų vos kelias dienas, vaikui bÅ«tų suteiktas sveikatos draudimas. IeÅ¡kovas taip pat pateikė į bylÄ informacijÄ apie (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, pagrindines mokyklas, kuria remiantis, kiekvienas vaikas turi teisę lankyti mokyklÄ savo gyvenamajame rajone ir gauti jam tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , po pamokų siÅ«loma lankyti mokamus popamokinės veiklos klubus, dalyvaujant įvairiuose užsiėmimuose, veikiančius mokykloje ar prie mokyklos iki 17.15 val.

Pateikti duomenys patvirtina vaiko ugdymo galimybę. Vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo saugiÄ aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, bÅ«ti saugus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokiÄ aplinkÄ vaikui gali suteikti atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) įsitvirtinęs, jis Å¡ioje Å¡alyje gyveno ir dirbo dar iki tol kai vaiko teisių apsaugos institucijos nustatė vaiko teisių pažeidimus atsakovės aplinkoje, iki nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo.

Esant tokioms aplinkybėms, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, draudimas iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į užsienį, nesant duomenų apie tai, kad dėl to nukentėtų vaiko interesai, neproporcingai pažeistų ieÅ¡kovo teises. Pažymėtina ir tai, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas turi galimybę gauti didesnes pajamas ir atitinkamai geriau pasirÅ«pinti vaiku materialine prasme, kas atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vykti su ieÅ¡kovu gyventi į (duomenys neskelbtini).

Ä®vertinęs visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra svarių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovui neturėtų bÅ«ti duodamas leidimas iÅ¡vykti su vaiku gyventi į užsienį, ir pripažįsta atsakovės atsisakymÄ duoti leidimÄ nepagrįstu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad vaiko iÅ¡vykimas gyventi į užsienį iÅ¡ esmės pažeistų vaiko interesus. Jos deklaratyvÅ«s teiginiai, kad vaikas pamirÅ¡ motinÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas bandys pakeisti savo drauge, kad nutrÅ«ks vaiko ir motinos ryÅ¡ys, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi bylos duomenimis, net vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovė aktyviai motinos valdžios jo atžvilgiu neįgyvendina, su dukra beveik nebendrauja, ne tik tiesiogiai, bet ir nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neduodant sutikimo ieÅ¡kovui iÅ¡vykti gyventi su vaiku į užsienį nebÅ«tų geriau apsaugoti jokie vaiko interesai, kurie negalėtų bÅ«ti užtikrinti tokioje aukÅ¡to iÅ¡sivystymo Å¡alyje kaip (duomenys neskelbtini), o atsakovės teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį, galėtų bÅ«ti užtikrinta nustatant atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas leisti ne ieÅ¡kovės sutikimo iÅ¡vežti vaikÄ gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) – tenkinamas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymÄ . Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Å alys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovo atstovė, atsižvelgdama į Tarnybos iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio, teismo posėdžio metu patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir prašė nustatyti, kad atsakovė bendrautų su vaiku: 3 kartus per savaitę telefonu nuo 20 val. iki 22 val.

Lietuvos laiku, o ieÅ¡kovas užtikrintų, kad ryÅ¡io priemonė bÅ«tų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama; kiekvienais metais per vaiko žiemos atostogas 7 kalendorines dienas be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo susitikimo su vaiku; kiekvienais metais per vaiko vasaros atostogas 14 kalendorinių dienų be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ iÅ¡ anksto suderinusi su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo susitikimo su vaiku.

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, o teismo posėdžio metu konkrečios pageidaujamos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos nenurodė, prašė nustatyti bendravimÄ su nakvynėmis. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinyje nurodyta bendravimo tvarka tikslintina konkrečiai nustatant bendravimo trukmę, periodus. Bendravimas turėtų vykti daugiau nei 2 kartus per metus, vasaros atostogų metu jis gali bÅ«ti ilgesnis. BÅ«tinas pastovus bendravimas nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Tiek ieškovas, tiek Tarnyba prašė numatyti atsakovei galimybę bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovas prašė nustatyti, kad atsakovė su vaiku bendrautų telefonu tris kartus per savaitę nuo 20 val. iki 22 val. Lietuvos laiku. Motinos bendravimo su vaiku tvarka nustatoma, atsižvelgiant visų pirma į vaiko interesus, vadovaujantis vaiko interesų prioriteto principu. Manytina, kad ieškovo siūlomas bendravimo laikas nuo 20 val. iki 22 val. Lietuvos laiku nepažeistų nepilnamečio šalių vaiko interesų, kadangi tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) yra 3 valandų laiko skirtumas.

Taigi ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti bendravimo laikas nuo 17 val. iki 19 val. (duomenys neskelbtini) laiku nepažeistų vaiko teisės į poilsį. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai siekia riboti atsakovės galimybę pastoviai ir maksimaliai bendrauti su vaiku, siekdamas nustatyti, kad atsakovė su vaiku nuotoliniu bÅ«du bendrautų tik tris kartus per savaitę ir tik telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡vežus vaikÄ gyventi į užsienį, atsakovės bendravimas su vaiku nuotoliniu bÅ«tų bÅ«tų vienintelė galimybė palaikyti pastovų ryšį, toks ribojimas nebÅ«tų pateisinamas, todėl nustatytina atsakovės teisė bendrauti su nepilnamete dukra nuotoliniu bÅ«du telefonu ar kitomis nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis kasdien.

Teismas bendravimo tvarkoje nenumato ieÅ¡kovo pareigos užtikrinti, kad ryÅ¡io priemonė bÅ«tų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, nes tai yra savaime suprantama ieÅ¡kovo pareiga tinkamai vykdant teismo nustatomÄ atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovo pateiktoje informacijoje tėvams apie (duomenys neskelbtini) pagrindines mokyklas nurodoma, kad mokslo metai pradedami apie rugpjūčio 20 dienÄ ir baigiami birželio pabaigoje. Darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) besimokantis Å¡alių nepilnametis vaikas turės apie 2 mėnesius vasaros atostogų.

Vadovaujantis tėvų lygiateisiÅ¡kumo principu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡vežus vaikÄ gyventi į užsienį, atsakovės bendravimas su vaiku ir taip bus ribotas, siekiant užtikrinti pakankamÄ vaiko bendravimÄ su motina, nustatytina, kad vasaros atostogų metu atsakovė su vaiku turi teisę bendrauti 1 mėnesį, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ Å¡alims iÅ¡ anksto suderinant ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl vaiko bendravimo su motina užtikrinimas yra ne tik atsakovės, bet ir ieÅ¡kovo pareiga, todėl numato, ne ieÅ¡kovės, bet abiejų Å¡alių pareigÄ derinti tarpusavyje konkrečias kiekvieno bendravimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o numatyti atsakovės bendravimÄ su vaiku 7 žiemos atostogų dienas. Sutiktina su Tarnybos pastaba, kad vaiko bendravimas su motina turėtų vykti daugiau nei 2 kartus per metus (vasaros ir žiemos atostogų metu). Atsižvelgiant į tai, kad vaikui gyvenant užsienyje su ieÅ¡kovu, atostogų laikotarpiai bus vienintelis laikas kuomet vaikas galės tiesiogiai matytis su motina, bÅ«tina nustatyti jų bendravimo galimybę per kiekvienas vaiko atostogas. Teismas numato, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku turi teisę bendrauti per kiekvienas vaiko atostogas, o bendravimas žiemos atostogų metu turėtų bÅ«ti ne trumpesnis nei 7 dienos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl nakvynių galimybės atsakovės bendravimo su vaiku metu. Tarnyba pritarė ieškovo pozicijai dėl atsakovės bendravimo su vaiku be nakvynių, nurodė, kad bendrauti su nakvynėmis kol kas nėra galimybės, kadangi atsakovė nėra linkusi keistis, vaikui galimai būtų nesaugu. Atsakovė galėtų bendrauti su vaiku paimdama jį visai dienai, sudarydama galimybę ieškovui susisiekti su vaiku. Šiai pozicijai pritaria ir teismas. Nustatyta, kad vaikui gyvenant su atsakove, jam nebuvo sudaryta saugi, vaiko poreikius atitinkanti aplinka.

Atsakovė negebėjo užtikrinti kasdienių vaiko poreikių, vėlyvu metu vedėsi vaikÄ Ä¯ vietas, kur buvo girtaujama, galimai yra palikusi vaikÄ naktį namuose vienÄ , ilgam paliko vaikÄ svetimam asmeniui. Å ios ir kitos aplinkybės, nustatytos sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, kurių teismas papildomai nekartoja, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad maksimalios bendravimo tvarkos atostogų metu (su vaiko nakvyne pas atsakovę) nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Nors bylos duomenimis atsakovė gyvena pas savo motinÄ , kuri, kaip nurodė teismo posėdžio metu atvejo vadybininkė, užtikrina vaikams tinkamÄ aplinkÄ namuose, esant abejonių dėl tikrosios atsakovės gyvenamosios vietos, nesant duomenų apie atsakovės gyvenimo bÅ«do pasikeitimÄ , iÅ¡lieka pavojus, kad vaiko nepertraukiamas iki mėnesio trukmės buvimas atsakovės aplinkoje gali bÅ«ti žalingas vaikui.

Teismo posėdžio metu apklausta Å¡alių nepilnametė dukra nurodė, kad jai nepatinka bÅ«ti su mama, nelabai gerai su ja jaučiasi, kas rodo pažeistÄ vaiko ryšį su atsakove ir patvirtina, jog ilgam laikotarpiui palikus dukrÄ su atsakove, jai gali bÅ«ti padaryta psichologinė žala. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatant vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų tvarkÄ , visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, teismas nustato, kad atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra jos atostogų metu kiekvienÄ dienÄ , visÄ dienÄ be nakvynių, atskirai suderinant konkretų kiekvieno vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ ir sudarant galimybę ieÅ¡kovui susisiekti su vaiku.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tvirtina ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į aukščiau aptartas korekcijas. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, o iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Ä®statymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

IÅ¡laikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Vaiko iÅ¡laikymui priteistinÄ sumÄ teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau Å¡i teismo pareiga negali bÅ«ti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi bÅ«ti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas bei teismų praktikÄ , remiantis Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad priimdama sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡to reikalavimo dėl vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ , nustačius nepilnamečio Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas vaikui.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vaiko poreikių patenkinimui, gyvenant (duomenys neskelbtini), reikia skirti apie 1000 Eur per mėnesį, iÅ¡ kurių 300-400 Eur drabužiams (tačiau ne kiekvienÄ mėnesį), apie 433 Eur bÅ«sto nuomai (vaiko dalis, kadangi bÅ«sto nuoma kainuoja 1300 Eur per mėnesį). IeÅ¡kovas nurodė, kad sutinka didžiÄ jÄ dalį Å¡ių iÅ¡laidų dengti pats.

Remiantis į bylÄ pateikta bÅ«sto nuomos sutartimi, ieÅ¡kovas už buto nuomÄ moka 130000 (duomenys neskelbtini) kronų per mėnesį, kas sudaro apie 800 Eur. IeÅ¡kovui gyvenant su sugyventine, vaiko nuomos dalis sudarytų apie 270 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu vaiko aprangai pakanka skirti iki 100 Eur per mėnesį. BÅ«tinuosius vaiko poreikius taip pat sudaro iÅ¡laidos maistui, buities, higienos poreikiams, sveikatai, transportui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patirs iÅ¡laidų vaiko baldams, kitiems vaiko daiktams, kurių Å¡iuo metu savo gyvenamojoje vietoje neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net skaičiuojant Lietuvos kainomis, vien bÅ«tinųjų Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikės skirti mažiausiai 500 Eur per mėnesį tuo tarpu įvertinant tai, kad (duomenys neskelbtini) yra aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio Å¡alis, į tai, kad vaikui reikalingas ne tik bÅ«tinųjų, bet papildomų poreikių (papildomos ugdymo veiklos, laisvalaikio, atostogų) tenkinimas, tikėtina, kad iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui bus žymiai didesnės. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismÄ , sprendžiant vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Remiantis Nekilnojamojo turto registro, VÄ® Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, ieÅ¡kovo vardu registruotų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra.

Bylos duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) statybos įmonėje, jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 3000 Eur. Bylos duomenimis, ieškovas daugiau išlaikytinių neturi. Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra ir Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų nekilnojamojo turto, transporto priemonių, juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba, jos gaunamas atlyginimas yra apie 555 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčius.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dirba padavėja – administratore maitinimo įmonėje, papildomai užsidirba padedama draugei prižiÅ«rėti vaikÄ , jos bendros jos gaunamos pajamos sudaro 800 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovė turi dar vienÄ nepilnametę dukrÄ , kuriÄ privalo iÅ¡laikyti. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtakÄ jos darbingumui byloje nėra. IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, jis gauna daugiau nei tris kartus didesnį darbo užmokestį.

Remiantis teismų praktika, tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, skirtingai nei ieÅ¡kovas, turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį, kuriam privalo skirti dalį gaunamų lėšų. Be to, atsakovei neturėtų tekti ieÅ¡kovo pasirinkimo gyventi aukÅ¡tesnio pragyvenimo lygio Å¡alyje naÅ¡ta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Daroma iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas prie Å¡alių nepilnametės dukters iÅ¡laikymo turi prisidėti didesne dalimi. IeÅ¡kovas tai daryti sutinka. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad iÅ¡ jos bÅ«tų priteistas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymas 100 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, priteisdamas iÅ¡ atsakovės nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019-04-26) iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymÄ priteisus periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis).

IeÅ¡kovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymÄ , todėl skiriamas vaiko iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl turto padalinimo. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). VÄ® Registrų centras, VÄ® Regitra duomenimis, gyvendamos santuokoje Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo.

Tačiau nutraukiant santuokÄ turi bÅ«ti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansÄ turi bÅ«ti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais (2010 m. gegužės 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Viešųjų registrų, teismų informacinės sistemos LITEKO bei Antstolių informacinės sistemos duomenimis, kuriais teismas turi teisę naudotis CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieÅ¡kovo prievolės, atsiradusios dėl jam skirtų baudų yra akivaizdžiai asmeninės ( CK 3.115 straipsnio 1 dalis), atsiradusios iki santuokos su atsakove sudarymo arba visiÅ¡kai įvykdytos. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl prievolės ADB Gjensidige pripažinimo asmenine jo prievole.

Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-899-95/2008 teismo įsakymu iÅ¡ ieÅ¡kovo ADB Reso Europa naudai buvo priteista 1319,96 Lt skolos, 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2008-02-13) iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 11,82 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/00623. IÅ¡ byloje esančio patvarkymo dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo pakeitimo vykdymo procese nustatyta, kad ADB Reso Europa buvo reorganizuota ir iÅ¡registruota, jos teise ir pareigas perėmė Gjensidige Baltic, kuri taip pat buvo iÅ¡registruota reorganizavus, jos teises ir pareigas, taip pat ir reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ , perėmė naujasis kreditorius ADB Gjensidige.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0178/08/00623 yra užbaigta visiÅ¡kai įvykdžius prievolę (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau esant galimiems reikalavimams regreso tvarka, teismas pasisako dėl jos pobÅ«džio nutraukiant santuokÄ . Atsižvelgiant į tai, kad prievolės ADB Gjensidige ir antstoliui D. Å ., vykdžiusiam iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Å¡iÄ prievolę, atsirado iki ieÅ¡kovo santuokos su atsakove sudarymo, jos pripažįstamos asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis.

Bylos nagrinėjimo metu gauti Antstolių informacinės sistemos duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad po bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo teisme pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės UAB „Sostinės kreditai“ naudai, iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo raÅ¡to Nr. e2-38348-294/2019 pagrindu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Å¡ioje byloje iÅ¡ atsakovės priteistas įsiskolinimas pagal 2018-07-30 vartojimo kredito sutartį. Bylos duomenimis Å¡alys kartu negyvena nuo 2016 metų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vartojimo kreditas gautas esant ieÅ¡kovo sutikimui ar panaudotas bendroms Å¡alių reikmėms.

Darytina išvada, kad atsakovės prievolė nurodytam kreditoriui yra asmeninė, santuokos nutraukimo byloje nedalintina ir nemodifikuojama. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-10-02 sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės advokato pagalbos iÅ¡laidas, kurios sudarė 1500 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė detalizavo nurodytas iÅ¡laidas: 700 Eur už ieÅ¡kinio rengimÄ , 400 Eur už praÅ¡ymus ir įrodymų rinkimÄ , 100 Eur už konsultacijas, 100 Eur už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui gilinantis į teismų praktikÄ , 200 Eur už atstovavimÄ teisme. Ä® bylÄ pateikė 1530 Eur dydžio iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us ir pinigų priėmimo kvitų kopijas.

IeÅ¡kovo patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomendacijose už civilinėse bylose priteistinÄ advokato pagalbÄ numatyto maksimalaus dydžio už ieÅ¡kinio parengimÄ , todėl priteistinos proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteistinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos 1500 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

IeÅ¡kovas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sumokėjo 37,50 Eur užstatÄ , teikdamas ieÅ¡kinį 122 Eur žyminį mokestį. Už du neturtinio pobÅ«džio reikalavimus ieÅ¡kovas turėjo sumokėti 150 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl ieÅ¡kovui grÄ Å¾inami 9,50 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o 150 Eur sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iÅ¡ atsakovės, iÅ¡ viso ieÅ¡kovo naudai priteisiant 1650 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byloje susidarė 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės (CPK 96 str. 1 d.), tačiau jai esant atleistai nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. SantuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo A.

Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovui jo pavardę „Č.“, atsakovei grÄ Å¾inti iki santuokos turėtÄ pavardę „S.“. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu – ieÅ¡kovu A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) Leisti ieÅ¡kovui A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) su vaiku E. K.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) be atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo. Nustatyti, kad atsakovė L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti tokia tvarka:

1) telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kasdien nuo 20 iki 22 val. Lietuvos laiku;

2) kiekvienais metais 1 mėnesį vaiko vasaros atostogų metu, be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ Å¡alims iÅ¡ anksto suderinant ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku;

3) kiekvienais metais visų vaiko atostogų metu, be nakvynių, konkretų dukros pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ bei vietÄ Å¡alims iÅ¡ anksto suderinant ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 mėnesį iki numatomo bendravimo su vaiku. Bendravimas žiemos atostogų metu turėtų bÅ«ti ne trumpesnis nei 7 dienos; Priteisti iÅ¡ atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. balandžio 26 d.) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdant skubiai.

Nustatyti, kad vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaiko tėvas – ieÅ¡kovas A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) Prievoles tretiesiems asmenims ADB Gjensidige, į. k. 110057869, ir antstoliui Dainiui Å idlauskui pripažinti asmeninėmis ieÅ¡kovo A. Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis. Priteisti iÅ¡ atsakovės L. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1650 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo A.

Č. (A. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. IÅ¡siųsti įsiteisėjusio sprendimo kopijÄ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė