2017-07-05 Nr. AB-13419-3-61-3-04583-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3965-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04583-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. M. H. A. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1557(00264) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irako Respublikos piliečiui S. M. H. A.“; 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas) tuo pagrindu, kad kreipdamasis dėl Leidimo jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „JP Turtas“ (toliau – ir Bendrovė) veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius darbuotojus. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, kadangi jis, jo manymu, pateikė visus įstatymo reikalaujamus ir atsakovo papildomai pareikalautus dokumentus, pagrindžiančius UAB „JP Turtas“ veiklą. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti jo pateiktų duomenų neteisingumą: pateikti dokumentai nėra nuginčyti, nėra nustatytas jų melagingumo, klastojimo, prieštaringumo ar siekio klaidinti faktas. Atsakovui pateiktas UAB „JP Turtas“ 2016 m. liepos 1 d. akcininkų sąrašas patvirtina, jog pareiškėjui priklauso 500 vnt. UAB „JP Turtas“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto nominali vertė – 28,96 Eur. Be pareiškėjo, UAB „JP Turtas“ akcininkais yra dar du asmenys – A. M. M. A.-N. ir H. M. M. M., kuriems priklauso po 500 vnt. bendrovės akcijų. Esant analogiškoms aplinkybėms kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui H. M. M. M. buvo išduotas Leidimas ir atsakovui nekilo jokių įtarimų dėl UAB „JP Turtas“ vykdomos veiklos ir nelegalios migracijos grėsmės. Be to, Bendrovė pagal pateiktas sutartis atlieka internetinio tinklapio kūrimo darbus, teikia konsultacijas švietimo sistemos srityje, o pagal verslo planą teikia ir nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, įmonių steigimo, pertvarkymo ir pardavimo paslaugas. UAB „JP Turtas“ įstatų 5 punkte numatyta veikla ir veiklos tikslai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, įmonės apyvarta nėra pastovus dalykas, tai priklauso nuo užsakovų skaičiaus, rinkos sąlygų, konkurencingumo ir daugybės kitų aplinkybių, kurių pareiškėjas ar kiti bendrovės akcininkai objektyviai negali kontroliuoti. Teisės aktai nenumato jokio minimalaus įmonės apyvartos dydžio, kurio nepasiekus įmonės akcininkui būtų atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 8 d. pateikė prašymą išduoti Leidimą tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pateikdamas prašymą išduoti Leidimą, pareiškėjas deklaravo, kad yra UAB „JP Turtas“ akcininkas. Priimant ginčijamą sprendimą, buvo įvertinti dokumentai, apibūdinantys UAB „JP Turtas“ veiklą, ir padaryta išvada, kad pateikti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi vykdomos įmonės veiklos, nėra žinoma, kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „JP Turtas“.

Iš esmės visose pateiktose sutartyse nurodytas įsipareigojimas ateityje teikti gana abstrakčiai apibrėžtas tarpininkavimo paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie faktinį tokių įsipareigojimų įvykdymą. Duomenų visumoje buvo įvertintos aplinkybės, kad UAB „JP Turtas“ teikia paslaugas ir bendradarbiauja su įmonėmis, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti arba turintys leidimus laikinai gyventi ir kuriose dirba UAB „JP Turtas“ direktorė L. R., t. y. kilo pagrįsti įtarimai, jog pasirašant sutartis už teikiamas paslaugas ir vykdant finansinius pavedimus tarp sąskaitų deklaruojama (arba imituojama) šių įmonių veikla, tokiu būdu užsieniečiams, kurie tampa įmonių dalyviai, sudaromos sąlygos vykdomos teisėtos veiklos pagrindu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi.

Departamento manymu, pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog finansinės operacijos atliktos būtent vykdant UAB „JP Turtas“ steigimo dokumentuose nurodytą realią įmonės veiklą, nes pareiškėjas nepateikė sutarčių ar paaiškinimų, kurie pagrįstų teiginius, kad finansinės operacijos atliktos būtent vykdant realią įmonės veiklą. Dėl pareiškėjo pateiktos sutarties, kurioje numatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. UAB „Vilnius podium“ suteikia darbo vietą UAB „JP Turtas“ adresu Kareivių g. 6-509, Vilnius, atsakovas nurodė, kad patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, nebuvo rasta duomenų apie tai, kad šiuo adresu esančios patalpos nuosavybės teise priklausytų ar būtų nuomojamos UAB „Vilnius podium“ arba UAB „JP Turtas“.

Be to, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad kitas užsienietis pateikė analogiško turinio paslaugų teikimo sutartį dėl darbo vietos (kabineto Kareivių g. 6-509, Vilnius), tik joje nurodyta, kad paslaugų gavėjas – UAB „We education“, o paslaugų teikėjas – UAB „JP Turtas“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiose patalpose įmonės darbuotojai nedirba. Be to, Departamentas nevertino šio sandorio teisėtumo ar galiojimo (tai nėra Departamento kompetencija), šie duomenys buvo vertinami tiek, kiek jie patvirtino (nepatvirtino) UAB „JP Turtas“ veiklos vykdymo faktą, vykdymo vietą ir pan.

Nei prašymo nagrinėjimo metu, nei skunde pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų dėl UAB „JP Turtas“ veiklos vykdymo vietos, darbuotojų darbo vietos, faktinio patalpų Kareivių g. 6-509, Vilniuje, naudojimo, ginčijamame sprendime nurodytų nesutapimų. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui buvo išduotas leidimas gyventi, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo minėtas asmuo neturi leidimo gyventi, be to, užsieniečių prašymai yra nagrinėjami individualiai, įvertinant tuo metu turimą informaciją.

Departamento teigimu, sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Įstatyme įtvirtintas ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip abstraktus, neapibrėžtas noras vykdyti bet kokią veiklą. Leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Leidimas gali būti išduotas tik tuo atveju, jei yra apibrėžta įmonės veikla ir ji yra realiai vykdoma. Departamentas sudarė galimybę pareiškėjui pateikti papildomus įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus, sudarė sąlygas įrodyti ketinimų tikrumą ir įmonės veiklos vykdymą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas yra realus ir atitinkantis tikrovę, o įmonė realiai vykdo veiklą. Pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Leidimo išdavimo sąlygas ir pagrindą, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikslą.

Atsakovo teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas ir tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su įmonės partneriais (pvz., partnerio vadovas yra kartu ir UAB „JP Turtas“ akcininkas, direktorė), patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo S. M. H. A. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti Leidimą ir dokumentus dėl Leidimo išdavimo. Departamentas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Leidimą.

Leidimas išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, jei yra Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Leidimas gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl Leidimo išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2005-662/2016).

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Departamentas pareiškėjui atsisakė išduoti Leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais. Įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą arba užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 61 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio, nurodyto Aprašo 61 punkte, prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas prašyme išduoti laikiną leidimą gyventi deklaravo, jog užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, yra UAB „JP Turtas“ akcininkas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „JP Turtas“ akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 28,96 Eur, kas sudaro 33,333 % šios bendrovės įstatinio kapitalo, kuris yra 43 440 eurų. Pareiškėjas atsakovui taip pat pateikė UAB „JP Turtas“ banko sąskaitos išrašą, darbo vietos nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Vilnius podium“ ir apskaitos sutartį su minėta įmone, 2016 m. balandžio 1 d. paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „We education“, 2016 m. sausio 11 d. aptarnavimo mokesčio sutartį ir 2016 m. sausio 4 d. aptarnavimo mokesčio sutartį. Paslaugų sutartyje, sudarytoje su UAB „ We education“ nurodyta, kad UAB „JP Turtas“ atliks internetinio tinklapio kūrimo darbus. Aptarnavimo mokesčio sutartyse dėl konsultacijų ir tarpininkavimo su aukštosiomis mokyklomis Lietuvoje nurodyta, kad UAB „JP Turtas“ konsultuoja švietimo sistemos srityje, tarpininkauja tarp klientų ir aukštųjų mokyklų. Įmonės banko sąskaitos išraše yra pavedimai iš UAB „Rojalis“ (šios įmonės direktorė L. R. yra ir UAB „JP Turtas“ direktorė), tačiau nežinoma, už kokias paslaugas buvo mokama. Teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino UAB „JP Turtas“ veiklą ir nustatė neatitikimus pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios įmonės veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius asmenis.

Iš byloje pateiktų UAB „JP Turtas“ įstatų matyti, kad juose yra deklaruojamos šios įmonės veiklos rūšys: paslaugos, prekyba, gamyba, importas ir eksportas, nekilnojamojo turto pirkimas/ pardavimas/ nuoma; konsultacijos; tarpininkavimas; kita komercinė veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Iš pateiktos paslaugų sutarties, sudarytos su UAB „We education“, matyti, kad UAB „JP Turtas“ įsipareigojo atlikti internetinio tinklapio kūrimo darbus, o pagal aptarnavimo mokesčio sutartis – teikti konsultacijas švietimo sistemos srityje. Tačiau UAB „JP Turtas“ veiklos plane deklaruoja, kad pagrindinė įmonės veiklos rūšis – nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugos tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Artimuosiuose Rytuose, verslo konsultacijos, įvairių įmonių steigimo, pertvarkymo ar pardavimo paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokia veikla užsiima jo įmonė, o tik pažymėjo, kad gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, tačiau pažymi, kad vertinant įmonės veiklos realumą, tokie argumentai – bet kokia veikla, nepriimtini ir leidžia abejoti jų tikrumu. Jokių kitų veiksmų ar sandorių, kurie buvo atlikti ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas taip pat nenurodė, nepateikė jokių duomenų apie numatomus vykdyti projektus, lėšų poreikį, investicijas, verslo partnerius, verslo plėtrą užsienio valstybėse, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad įmonė ieško patrauklių investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybių, gali pasiūlyti savo klientams tinkamus ofisus, įvairaus naudojimo patalpas, sandėliavimo ir logistikos patalpas, žemės sklypus ir pan. Kitos pateiktos sutartis patvirtina tik ketinimus teikti sutartyje nurodytas paslaugas, tačiau jokių kitų objektyvių įrodymų, atliktų darbų priėmimo aktų, sąskaitų-faktūrų, vystomų projektų, kurie patvirtintų realiai vykdomą veiklą, nėra pateikta.

Dėl pateiktų banko sąskaitos išrašų pastebėtina, kad atlikti pavedimai kitiems ūkio subjektams nepatvirtina, kokiu tikslu ir pagrindu buvo atliktos šios finansinės operacijos. Taigi, nėra aišku, kokia konkrečia veikla užsiima UAB „JP Turtas“. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie pareiškėjo veiklą UAB „JP Turtas“, konkrečius jo nuveiktus darbus pagal darbo sutartyje nurodytas pareigas.

Dėl bendrovės darbuotojų darbo vietos nuomos pažymėtina, kad UAB „JP Turtas“ buvo išnuomota darbo vieta, adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, su teise šią darbo vietą subnuomoti. UAB „Vilnius podium“ patalpas, kuriose buvo išnuomota darbo vieta UAB „JP Turtas“, buvo išnuomojusi UAB „Elektronas“. Ši nuomos sutartis, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įregistruota nebuvo. Atsakovas taip pat nustatė, kad darbo vietą šiose patalpose nuomojosi ir UAB „We education“. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė, taip pat skunde nedetalizavo, kur buvo jo ir kitų darbuotojų darbo vieta. Taigi, įvertinus UAB „JP Turtas“ darbo vietos nuomos sutarties sudarymo aplinkybes ir sąlygas, darbuotojų skaičių, tai, kad nėra duomenų apie nuomos sutarties įregistravimą, darytina išvada, kad patalpose, esančiose adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, UAB „JP Turtas“ darbuotojai, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais, realiai nedirbo.

Vertinant UAB „JP Turtas“ veiklos realumą, teismo manymu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, UAB „JP Turtas“ ūkinės komercinės veiklos partneriais yra ūkio subjektai, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti arba turintys leidimus laikinai gyventi ir kurių vadove ar darbuotoja yra UAB „JP Turtas“ direktorė L. R.. Visos UAB „JP Turtas“ su verslo partneriais sudarytos sutartys yra abstraktaus pobūdžio, nėra jokių įrodymų, ar įmonė įvykdė įsipareigojimus pagal šias sutartis, suteikė jose įvardintas paslaugas. Toks sudarytų sandorių turinys, jų sudarymo aplinkybės (ūkio subjektų, tarp kurių sudaryti sandoriai, vadovas yra vienas ir tas pats asmuo), nebuvimas įrodymų apie jų realų įvykdymą, leidžia pagrįstai manyti, kad pasirašytos paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „JP Turtas“ ir UAB „We education“, tarp UAB „JP Turtas“ ir UAB „Vilnius podium“, užsienio piliečiais, finansiniai pavedimai tarp įmonių buvo atliekami vien tam, kad užsienietis, kuris tampa įmonės dalyviu, galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu. Tai, kad UAB „JP Turtas“ vykdė atsiskaitymus su valstybės biudžetu, VSDFV, mokėjo darbuotojams atlyginimus, vertinant kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl UAB „JP Turtas“ veiklos tikslo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad esant analogiškoms aplinkybėms kitam UAB „JP Turtas“ akcininkui H. M. M. M. buvo išduotas Leidimas, teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė duomenis, jog minėtas asmuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neturi. Tačiau reikia pažymėti, kad atsakovas kiekvienu atveju turi vertinti tik prašymo padavimo metu egzistavusias individualias užsieniečio situacijas, vertinti kartu su prašymu pateiktus dokumentus, todėl sprendimai, priimti kitų užsieniečių atžvilgiu, neįpareigoja atsakovo priimti analogišką sprendimą.

Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime Departamentas pilnai ir visapusiškai ištyrė ginčui aktualias aplinkybes, įvertino jų atitikimą teisės aktų nuostatoms ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, motyvuodamas pareiškėjui taikomas poveikio priemones.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas).

Nustatytos aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina, kad tikrasis pareiškėjo siekis yra ne realios ūkinės veiklos vykdymas, o siekis kiek įmanoma labiau atitikti Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintus kriterijus tam, kad būtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostatas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Leidimui gauti. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Taigi, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas S. M. H. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

Apeliantas nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl laikytinas netinkamai motyvuotu ir turi būti panaikintas. Pareiškėjo manymu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami UAB „JP Turtas“ vykdomą veiklą, nepagrįstai nurodė, jog nepateikta duomenų apie konkrečią įmonės veiklą ir apie pagrindinę įmonės veiklą. Byloje yra duomenys apie kelių rūšių įmonės veiklą, iš kurių, pareiškėjo manymu, tikrai galima nuspręsti, jog įmonė nėra fiktyvi, o realiai veikianti ir užsiimanti kelių rūšių veikla.

Visi šie dokumentai apie UAB „JP Turtas“ vykdomos veiklos rūšis atsakovo bei teismo buvo neįvertinti. Be to, pareiškėjo manymu, turėjo būti vertinama visa UAB „JP Turtas“ steigimo dokumentuose nurodyta ir įmonės vykdoma teisėta veikla per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dienos, nesuteikiant jokios pirmenybės vienai įmonės vykdomai veiklai, t. y. dirbtinai neskirstant įmonės veiklos į „pagrindinę“ ir į „nepagrindinę“. UAB „JP Turtas“ įstatų 5 punkte numatyta, jog bendrovės veiklos tikslai: paslaugos; prekyba; gamyba; importas ir eksportas; nekilnojamojo turto pirkimas/ pardavimas/ nuoma; konsultacijos; tarpininkavimas; kita komercinė ūkinė veikla; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad UAB „JP Turtas“ per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi teikė įvairias paslaugas, pardavinėjo transporto priemonę. Už suteiktas paslaugas UAB „JP Turtas“ išrašydavo sąskaitas ir buvo gavusi apmokėjimus grynais pinigais (išrašant kasos pajamų orderį) ir banko pavedimais. Tuo galima įsitikinti įvertinus bylos medžiagą, pavyzdžiui, pateiktas sutartis dėl paslaugų teikimo, įmonės banko sąskaitos išrašą dėl gautų apmokėjimų už paslaugas, įmonės išrašytus kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas, įmonės sudarytas sutartis, pasirašytus perdavimo-priėmimo aktus.

Pastebėtina, kad šios sutartys, mokėjimai ir darbų perdavimo-priėmimo aktai sudaryti (gauti) kaip tik per per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo išdavimo. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių dokumentų. Apelianto teigimu, tokioje situacijoje (kai su paslaugų gavėjais yra sudarytos sutartys, kai pagal šias sutartis yra gauti apmokėjimai ir pasirašomi atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai) yra akivaizdžiai neteisinga tvirtinti, jog įmonė realiai nevykdė jokios veiklos, jog nėra įrodymų apie įmonės veiklos rūšį ir pan.

Be to, nei teismas, nei atsakovas nepaaiškino, kodėl šie dokumentai laikytini netinkamais. Dar daugiau, atsakovas savo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. (15/4-1) 31-1557(00264), atsisakydamas išduoti pareiškėjui Leidimą, atviru tekstu rašo, jog jam nebuvo pateikta sutarčių, kasos pajamų orderių ir PVM sąskaitų, nors šiuos dokumentus pareiškėjas realiai buvo pateikęs atsakovui, o pats atsakovas šiuos iš pareiškėjo gautus dokumentus pateikė teismui į bylą kartu su savo atsiliepimu į skundą.

Pastebėtina, kad atsakovas neprašė raštu pateikti konkrečių dokumentų, kurių jam prireikė papildomai, o tik akcentavo pareiškėjo pareigą įrodyti savo nurodomas aplinkybes visais turimais dokumentais. Atsakovas jokiais rašytiniais paklausimais konkrečiai neįvardijo, kokių būtent dokumentų jam pritrūko, o tiesiog abstrakčiai prašė pateikti papildomus dokumentus, kad bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki kreipimosi dienos vykdė veiklą. Apelianto manymu, atsakovas nenorėjo pranešime aiškiai ir konkrečiai įvardyti trūkstamų dokumentų, nes nenorėjo palengvinti pareiškėjui galimybę įrodyti jo naudai bylojančias aplinkybes. Atsakovas tik siekė sudaryti regimybę, tarsi jis tinkamai informavo pareiškėją ir suteikė jam galimybę pateikti konkrečius trūkstamus papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjas neva tokia galimybe nepasinaudojo. Taigi, pareiškėjo manymu, su juo bendradarbiauta nebuvo, o tik buvo stengiamasi sąmoningai viską organizuoti taip, kad vėliau būtų galima neigiamai charakterizuoti pareiškėją ir atsisakyti išduoti jam Leidimą formaliai teisėtu pagrindu. Konkrečius trūkstamus dokumentus atsakovas nurodė tik teismo metu. Pareiškėjo manymu, jis neprivalo atsakovui pateikti visus įmanomus ar turimus dokumentus apie įmonės veiklą. Pateikta turi būti tik tiek dokumentų, kad iš jų būtų galima nuspręsti ir konstatuoti, jog įmonė vykdo veiklą paskutinius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dienos.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB „JP Turtas“ darbuotojų darbo vietos nuomos ir dėl šios įmonės darbuotojų atliekamo darbo realumo. Visos šios abejonės iš esmės grindžiamos tik ta aplinkybe, kad sutartis dėl darbo vietos nuomos nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tačiau jokie teisės aktai nenumato privalomo tokios sutarties registravimo. Aplinkybės dėl nuomos sutarties įregistravimo ar neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre nedaro jokios įtakos įmonės vykdomai veiklai, niekaip nepatvirtina įmonės realios veiklos vykdymo ar nevykdymo fakto ar vietos. Tai galėtų patvirtinti objektyviai nustatytos aplinkybės, ar darbuotojai realiai dirba adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, ar realiai būna šiose patalpose, ar šiose patalpose yra įrengtos jų darbo vietos, ar jiems yra mokami atlyginimai. Tačiau atsakovas neatliko jokio patikrinimo vietoje ir nepasidomėjo šios įmonės veikla.

Apeliantas pažymėjo, kad, nagrinėjant teisme kitą bylą dėl skundžiamame sprendime minimo užsieniečio UAB „JP Turtas“ akcininko (A. M. M. Al-Noman), teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai (UAB „JP Turtas“ darbuotojai), kurie patvirtino, kad jie realiai dirba adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, kad realiai būna šiose patalpose, kad šiose patalpose yra įrengtos jų darbo vietos, kad jiems yra mokami atlyginimai, kad yra mokami mokesčiai valstybei. Šie liudytojų parodymai nėra niekaip paneigti, o, kaip ir kitos objektyvios aplinkybės pareiškėjo naudai, yra tiesiog ignoruoti. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nagrinėjant šią bylą ir bylą dėl A. M. M. Al-Noman, pripažino, jog jokio patikrinimo vietoje atsakovas nebuvo atlikinėjęs. Atsakovas (ar jo atstovai) net nebuvo nuvykę adresu Kareivių g. 6-509, Vilniuje, nesistengė objektyviai įsitikinti, ar šiuo adresu yra įkurta UAB „JP Turtas“, ar ten realiai yra darbuotojų, ar ten yra įrengtos darbo vietos. Apeliantas pažymi, kad vienos patalpos laisvai gali būti nuomojamos kelioms įmonėms, jokie teisės aktai to nedraudžia. Pareiškėjo ir kitos skundžiamame sprendime minimos įmonės turi teisę laisvai apsispręsti dėl tarpusavio bendradarbiavimo, partnerystės ir bendros veiklos, tame tarpe ir dėl bendros veiklos tose pačiose patalpose. Pareiškėjo įsitikinimu, jis laisvai gali apsispręsti ir vykdyti teisėtą veiklą partnerystės ar geranoriško bendradarbiavimo pagrindais su kuo tik nori. Ir su užsieniečiais, turinčiais leidimus laikinai gyventi ar siekiančiais jį gauti, ir su ūkio subjektais, kurių vadove ar darbuotoja yra UAB „JP Turtas“ direktorė L. R., ir su bet kuriais kitais asmenimis savo nuožiūra.

Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas vertino tik UAB „JP Turtas“ gautus mokėjimus iš, kaip jis teigia, „susijusių“ įmonių, tačiau visiškai nevertino ir niekaip nepasisakė dėl banko sąskaitos išraše matomų kitų mokėjimų, gautų iš kitų ir niekaip su UAB „JP Turtas“ nesusijusių įmonių, neklausė dėl šių mokėjimų pagrindo, neprašė jokių paaiškinimų, niekaip nemotyvavo, kodėl šie mokėjimai liko ignoruoti ir kodėl jie, atsakovo manymu, nepatvirtina įmonės vykdomos veiklos realumo. Tai mokėjimai, gauti, pavyzdžiui, iš UAB „ACIB“, iš UAB „Baltijos geležis ir laužas“ ir kiti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kaip gi šios įmonės yra susijusios su UAB „JP Turtas“, kaip gi jos kartu su UAB „JP Turtas“ „imituoja“ veiklą. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimai nepagrįstai varžo ir sunkina įmonės veiklą bei pareiškėjo dalyvavimą įmonės veikloje, žymiai apsunkina jam galimybę labiau įsitraukti į UAB „JP Turtas“ veiklą siekiant ją toliau plėtoti, dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Galiojantys teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės akcininko asmeniui, tokiu akcininku yra laikomas bet kuris galintis turėti teises ir pareigas asmuo, kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų.

Atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pastebi, jog pats pareiškėjas, pateikdamas UAB „JP Turtas“ veiklos aprašymą, veiklą nekilnojamojo turto srityje išskyrė kaip pagrindinę. Nei Departamentas, nei teismas nepriėmė sprendimo remdamasis tuo, kad bendrovė nevykdo pagrindinės veiklos. Ginčijamas Departamento sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma, kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „JP Turtas“, kokias konkrečias paslaugas ji yra faktiškai suteikusi, o pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi vykdomos bendrovės veiklos. Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių aiškią, realią UAB „JP Turtas“ veiklą, nepateikė net po Departamento prašymo tokius dokumentus pateikti. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodė, kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „JP Turtas“, tik deklaratyviai pažymėjo, kad pagal įstatus bendrovė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja teisės aktams. Atsakovo manymu, pareiškėjas nepasinaudojo galimybe pagrįsti savo prašymą visais jo turimais įrodymais, nors turėjo tai padaryti. Pareiga įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodinėti savo ketinimus, o Aprašo 24.21 papunktyje tėra pateiktas pavyzdinis dokumentų, kuriais užsienietis galėtų siekti įrodyti bendrovės vykdomą veiklą, sąrašas, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad Departamento siųstame rašte nebuvo konkrečiai įvardyti dokumentai, kurie įrodytų UAB „JP Turtas“ vykdomą veiklą, vertintini kritiškai.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad nei Departamentas, nei teismas nepasisakė dėl skunde išvardytų dokumentų, kadangi teismo sprendime šie dokumentai buvo įvertinti. Atsakovas taip pat pažymi, kad aplinkybės, susijusios su UAB „JP Turtas“ darbuotojų įdarbinimu, buvo vertintos surinktų duomenų visumoje, o teismo abejonės dėl bendrovės darbuotojų realaus darbo laikytinos pagrįstomis, nepaneigtomis jokiais objektyviais įrodymais. Šioje byloje galima remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017, kuria buvo atmestas UAB „JP Turtas“ akcininko A. M. M. A.-N. apeliacinis skundas, kadangi šiose bylose sutampa aktualus laikotarpis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje konstatavo, jog apklaustų liudytojų – UAB „JP Turtas“ darbuotojų – paaiškinimai yra abstraktaus pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat priėjo išvadą, jog nurodyti sandoriai ir finansiniai pavedimai buvo atliekami siekiant parodyti, kad pareiškėjui (A. M. M. A.-N.) yra pagrindas kreiptis į atsakovą dėl Leidimo išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nenurodė UAB „JP Turtas“ darbuotojų darbo vietos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir laikė juos nepatvirtinančiais realios bendrovės veiklos vykdymo. Kaip pastebėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau minėtoje nutartyje, UAB „JP Turtas“ buvo įsteigta 2014 m. gegužės 20 d., todėl turėjo pakankamai laiko išplėtoti įprastą komercinę veiklą. Bendrovei, kuri realiai ir faktiškai vykdo veiklą, neturėtų būti sudėtinga pateikti patikimus tokią veiklą patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjo pateiktuose dokumentuose UAB „JP Turtas“ veikla apibūdinta labai plačiai ir nekonkrečiai. Vien tai, kad pareiškėjas yra UAB „JP Turtas“ akcininkas, savaime nereiškia, kad jam turėtų būti išduotas Leidimas. Pareiškėjas savo, kaip akcininko, teises gali įgyvendinti nuotoliniu būdu, ką jis jau daro, t. y pareiškėjas yra atstovaujamas L. R. ir J. P. A. M.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo valdoma UAB „JP Turtas“ 2017 m. birželio 12 d. duomenimis turi 560,74 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui bei, 2017 m. birželio 14 d. duomenimis, 4 784,93 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. 2017 m. birželio 14 d. Sodros informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie UAB „JP Turtas“ įdarbintus asmenis, nustatyta, jog šioje bendrovėje nėra įdarbinto nė vieno Lietuvos Respublikos piliečio ar nuolat Lietuvos Respublikos gyvenančio užsieniečio: K. B. atleista 2017 m. vasario 13 d., F. D. – 2017 m. vasario 10 d., L. R. – 2017 m. kovo 8 d. Tai įrodo, kad pareiškėjas ir jo valdoma bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų dėl darbo vietų, nepaiso reikalavimo mokėti Lietuvos Respublikoje nustatytus mokesčius, bei paneigia skundo argumentus dėl pareiškėjo siekio plėtoti bendrovės veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1557(00264), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, nuspręsta atsisakyti išduoti Irako Respublikos piliečiui S. M. H. A. leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, prašė šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo S. M. H. A. skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog ginčijamame sprendime Departamentas visapusiškai ištyrė ginčui aktualias aplinkybes, įvertino jų atitikimą teisės aktų nuostatoms ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, motyvuodamas pareiškėjui taikomas poveikio priemones.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas prašo sprendimą panaikinti, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotą reikalavimą, aiškiai ir išsamiai išdėstė argumentus dėl teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, kuriais pagrindė išvadą, kad atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui S. M. H. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Teismas įrodymų visumos kontekste pakankamai išsamiai pasisakė dėl esminių pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje pateiktų ir ginčui išspręsti reikšmingų paaiškinimų vertinimo. Nepasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, o pateikdamas įrodymų analize pagrįstas apibendrinančias išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, teismas procesinės teisės normų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, o pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduodamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). UTPĮ 35 straipsnis įtvirtina atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus. Kaip minėta, ginčijamas Migracijos departamento sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktais. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.). Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje byloje surinktų įrodymų pagrindu padaręs išvadą, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius darbuotojus, todėl jo deklaruoti vykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei deklaruota oficialiai, t. y. jis siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti teisėta veikla. Tuo pačiu pripažinta, kad, jis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, ir kyla rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, kuriuos paneigiančių duomenų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė. Teisėjų kolegija, atsakydama į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ketinimo užsiimti teisėta veikla pagrindu, turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „JP Turtas“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2014 m. gegužės 20 d., gi pareiškėjo S. M. H. A. prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateiktas 2016 m. liepos 8 d. Vadinasi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir realią galimybę išvystyti įprastą komercinę veiklą. Įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra žinoma kokią konkrečią veiklą vykdo UAB „JP Turtas“, kadangi kartu su prašymu išduoti leidimą pateiktose sutartyse nurodyta, kad ši bendrovė atlieka internetinio tinklapio kūrimo darbus, teikia konsultacijas švietimo sistemos srityje, o pateiktame verslo plane – nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, įmonių steigimo, pertvarkymo ir pardavimo paslaugas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „JP Turtas“ 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. sausio 11 d. sudarė aptarnavimo sutartis su fiziniais asmenimis iš Indijos ir Libano dėl konsultacijų ir tarpininkavimo su aukštosiomis mokyklomis Lietuvoje (įmonė įsipareigojo konsultuoti klientą dėl studijų galimybių Lietuvoje) kurios yra abstraktaus pobūdžio; 2016 m. balandžio 1 d. UAB „JP Turtas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „We education“ dėl internetinio tinklapio kūrimo darbų, 2016 m. vasario 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria automobilį Fiat Dobilo pardavė R.

V. Po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo sudaryta tarpininkavimo ir atstovavimo sutartis su UAB „Proma“ dėl žemės sklypų pardavimo ir gyvenamųjų namų statybos Kairėnuose paslaugų užsienio investuotojams iš Arabų šalių. Byloje taip pat yra pateiktas UAB „JP Turtas“ SEB banko sąskaitos išrašas 2015 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. birželio 21 d. laikotarpiui, iš kurio matyti, kad į bendrovės sąskaitą patekdavo tam tikros lėšos ir iš jos buvo išmokamos tam tikros sumos pinigų, tačiau iš šios sąskaitos negalima spręsti už kokias konkrečiai UAB „JP Turtas“ suteiktas paslaugas lėšos buvo gautos (pvz., pinigai iš UAB „Euroaccess KFT“, UAB „Baltijos geležis ir laužas“, UAB „ACIB“, UAB „Rojalis“), kadangi jokių konkrečių sutarčių ir atliktų darbų aktų ar pan., susijusių su minėtomis įmonėmis atsakovui pareiškėjas nepateikė.

Šių aplinkybių nepatikslino nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis su J. L.-K., sudaryta 2015 m. vasario 6 d., nepatenka į UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujamą 6 mėnesių iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo laikotarpį. Tad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų dokumentų nėra aišku kokia konkrečia veikla užsiima UAB „JP Turtas“, byloje nėra objektyvių įrodymų apie paties pareiškėjo veiklą šioje įmonėje.

Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik „pagrindinės“ įmonės veiklos vertinimu ir nevertino kitos jos veiklos, netinkamai įvertino įmonės vykdomą teisėtą veiklą per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo gyventi išdavimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl UAB „JP Turtas“ darbuotojų darbo vietos nuomos, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateiktos šios paslaugų teikimo sutartys:

1) paslaugų teikėjas UAB „Vilnius Podium“ (direktorius J. P. A. M.) įsipareigojo teikti paslaugas paslaugų gavėjui UAB „JP Turtas“ – pateikti pilnai įrengtą darbo vietą, adresu Kareivių g. 6-509 nuomojamame kabinete. Darbo vietos specifikacija - darbo vieta su baldais: stalas, kėdės, ofisinė spinta, galimybė naudotis kitais baldais, interneto linija, telefono aparatas, telefono skambučių priėmimas, korespondencijos paskirstymas ir kt. Paslaugų sutarties sudarymo terminas – 2016 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo. Darbo vietos paslaugos mokestis – 150 Eur + PVM. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad UAB firma „Elektronas“ (adresas Kareivių g. 6-301) neprieštarauja, kad UAB „Vilnius Podium“ (adresas Kareivių g. 6-509) pagal paslaugų teikimo sutartį leistų naudotis kabinete esančia darbo vieta įmonei UAB „JP Turtas“ su teise pernuomoti kabinetą trečiosioms šalims. UAB „JP Turtas deklaruotų šią darbo vietą kaip veiklos vykdymo vietą. Susitarimo galiojimo laikas – UAB „Podium“ nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu;

2) paslaugų teikėjas UAB „JP Turtas“ įsipareigojo teikti paslaugas paslaugų gavėjui UAB „We Education“ – pateikti gavėjui pilnai įrengtą darbo vietą adresu Kareivių g. 6-509 nuomojamame kabinete. Darbo vietos specifikacija – darbo vieta su baldais: stalas, kėdės, galimybė naudotis kitais baldais, interneto linija, telefono aparatas, telefono skambučių priėmimas, korespondencijos paskirstymas ir kt. Paslaugų sutarties sudarymo terminas – 2016 m. vasario 22 d. iki sutarties nutraukimo. Darbo vietos paslaugos mokestis – 150 Eur + PVM.

Abi minėtos darbo vietos nuomos sutartys yra analogiško turinio, iš kurio spręstina, kad nuomos objektas buvo tik darbo stalas su tam tikra įranga – telefonu, kompiuteriu, spausdintuvu, skeneriu ir kėdėmis prie stalo. Tokia darbo vieta pagal minėtas sutartis nuo 2016 m. vasario 22 d. turėjo naudotis trijų bendrovių (UAB „Vilnius Podium“, UAB „JP Turtas“ ir UAB „We Education“) darbuotojai bet kuriuo paros metu. Pagal Sodros duomenis tuo metu UAB „JP Turtas“ dirbo 5 darbuotojai, iš kurių viena (L. R.) buvo ne tik UAB „JP Turtas“ direktorė, bet ir kitų bendrovių darbuotoja.

Netgi sutinkant su apelianto argumentu, kad vien nuomos sutarties neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre savaime nedaro įtakos įmonės vykdomai veiklai, anksčiau aptarti dokumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patalpose Kareivių g. 6-509, Vilniuje UAB „JP Turtas“ darbuotojai, esantys Lietuvos Respublikos piliečiais, realiai nedirbo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad UAB „JP Turtas“ komercinės veiklos partneriais iš esmės yra ūkio subjektai, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti ar turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (UAB „We Education“, UAB „Rojalis“, UAB „Vilnius Podium“), ir su jais sudaryti abstraktūs sandoriai, finansiniai pavedimai buvo atliekami siekiant parodyti, kad pareiškėjui yra pagrindas kreiptis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Byloje esanti medžiaga nepatvirtina aplinkybės, kad UAB „JP Turtas“ bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė realią ūkinę veiklą, ir patvirtina atsakovo sprendime padarytą išvadą, kad Migracijos departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonės veiklą, jos vykdymo vietą bei joje dirbančius darbuotojus. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas savo sprendimo negrindė įmonės fiktyvumu, kaip teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. M. H. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė