dcaa7909-d61d-45cd-a05d-7cafe636c61c · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N

                                                                                 Â

                                                              Â

                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-354/2010

                                                                                  Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.,

                                                                                  Â

1.2.25.4.1., 2.1.15.3.2., 2.1.15.3.3.1., 2.4.7.

 (S)

 Â

                                                    Â

    Â

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2010 m. kovo 10 d.

                                                                        Â

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo

baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teisėjų Broniaus Zalagos, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Redai Jončienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. G. bei jo atstovei advokatei K. S.,

nuteistajam A. M.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. M. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo D. G. apeliacinius

skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A.

M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Nukentėjusiojo

D. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš

A. M. 3000 Lt nukentėjusiajam D. G. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nukentėjusiajam D. G. iš

A. M. priteista 3583,09 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. nukentėjusiajam D. G. iš A. M. priteista 40 Lt proceso išlaidų.

Kolegija

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 7 d. apie 8.45 val. Šiaulių m. Vytauto ir Višinskio gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto

priemonę – automobilį ,,AUDI 100 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 72 punktų reikalavimus,

tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo

dalyvių saugumui, sukdamas sankryžoje į dešinę nedavė kelio pėsčiajam D. G., kurio judėjimo kryptį kirto

ir jį kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis D. G., kuriam padarytas nesunkus

sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos, dešinės kojos sumušimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. praÅ¡o pakeisti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimÄ , nes mano, jog buvo nubaustas per griežtai.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka už KET pažeidimus baustas nebuvo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl paskirta nuobauda – uždraudimas vairuoti transporto priemones vos ne didžiausiam laikotarpiui, yra per griežta. Â

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį ir iš A. M. priteisti 19910,59 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į kai kurias aplinkybes, o bÅ«tent: autoįvykio metu jis buvo trumpam praradęs sÄ monę ir buvo Å¡oko bÅ«senoje; jam buvo smegenų sutrenkimas; po įvykio netinkamai įvertinta jo sveikatos bÅ«klė; dėl padarytos traumos ir dėl paaÅ¡trėjusių buvusių ligų jis be pertraukos buvo gydomas 3 mėnesius; sirgimo metu buvo apklausinėjamas, kas labai jį paveikė, jam buvo baisu, svaigo galva, jautė nerimÄ , lyg bÅ«tų kaltas, negalėjo nei dirbti, nei naudingai gydytis, nei ramiai gyventi; namuose 3 kartus buvo nualpęs, teko 3 kartus gydytis ligoninėje neurologiniame ir kardiologiniame skyriuose, tačiau konkrečios ligos nenustatė, vaistai nepadėjo, sveikata blogėjo; pradėjo blogiau matyti akimis, reikėjo keisti akinius ir daryti vienos akies operacijÄ ; po traumos blogiau girdi ir naudoja garso pastiprinimo aparatÄ ; pasisamdytas advokatas nepateisino jo lÅ«kesčių, kas taip pat atsiliepė jo sveikatai; per laikotarpį nuo 2008 m. birželio 7 d. iki 2009 m. gruodžio mėn. (po to sveikatos stovis pagerėjo) jis negalėjo laiku ir teisingai atlikti pareigybines ir visuomenines pareigas – liko neužbaigti vadovėlis ir metodiniai nurodymai, neperteiktos žinios studentams, dėl charakterio pasikeitimo tapo nemėgstamas darbuotojų ir draugų tarpe, patyrė nuostolių – 9000 Lt dėl neužbaigto darbo pagal sutartį ir 19000 Lt iÅ¡leido papildomam gydymuisi; kaltinamasis po 8 mėnesių pripažino kaltę dėl autoįvykio, tačiau jo neatsiprašė, todėl jis jaučia didelę moralinę skriaudÄ ir vidinius iÅ¡gyvenimus; ekspertizės iÅ¡vados neatitinka tikrovės; dėl įvykio jaučia ne tik materialinį nuostolį, bet didelę moralinę skriaudÄ , žmogaus orumo pažeminimo sindromÄ ir laisvės suvaržymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. G. bei jo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o dėl nuteistojo apeliacinio skundo tenkinimo paliko teismui spręsti, nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.    Â

Nuteistojo A. M. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo D. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK

281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryÅ¡ys yra Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ ar nebuvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 72 punktų reikalavimus, kas buvo pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo

D. G. sveikata, pagrįstai A. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. To, iš esmės, neginčija ir apeliantai.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyta, kad teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas neatsargus

nusikaltimas, kad kaltininkas anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 119), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 80), nedirba. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes skyrė nuteistajam vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių alternatyvių Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – atėmimÄ teisės užsiimti tam tikra veikla.

Nuteistasis savo skunde teigia, kad jam nustatytas beveik maksimalus bausmės terminas (2 metams 6 mėnesiams) yra per griežtas nubaudimas. Pirmiausia pažymėtina, kad A. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė, naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę. Apeliantui vairuotojo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas tik 2005 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 89; 142), iki nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A.

M. ne sykį buvo pažeidęs KET reikalavimus (t. 1, b. l. 80). IÅ¡ byloje surinktų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. M. ne visiÅ¡kai atsakingai ir dėmesingai elgiasi, vairuodamas kelių transporto priemones, todėl, kolegijos nuomone, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atėmė apeliantui galimybę vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos BK 45 str. 2 d. numatyta, kad asmeniui teisė užsiimti tam tikra veikla gali būti teismo atimta nuo 1 iki 5 metų, todėl nepagrįstai A. M. skunde teigia, jog jam buvo nustatytas maksimalus bausmės terminas.

Savo skunde nuteistasis teigia, kad dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi. IÅ¡ tikrųjų, tokiÄ pozicijÄ nuteistasis iÅ¡dėstė, tardamas paskutinį žodį teisme (t. 3, b. l. 140) ir tai, be abejonės, apibÅ«dina jį teigiamai. NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nustatomas ne tik pagal bendrus jo pareiÅ¡kimus, o pagal visumÄ byloje nustatytų aplinkybių. Pripažįstant kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kad jis prisipažino dėl visų esminių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių savanoriÅ¡kai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100-101) A. M. neigė iÅ¡vis kÄ nors žinantis apie autoįvykį ir savo kaltę pripažino tik prispirtas surinktų įrodymų. Tokiu bÅ«du nėra pagrindo A. M. gailėjimÄ si pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu Å¡velninti bausmę.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. yra numatyta nuobauda, tame tarpe teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, tam, kas pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Baudžiamųjų įstatymų pažeidimai pagal savo pobÅ«dį yra pavojingesni, lyginant su administracinės teisės pažeidimais, todėl, aiÅ¡ku, ir baudžiama už juos turi bÅ«ti griežčiau. Apylinkės teismas, atimdamas A. M. teisę vairuoti transporto priemones, nustatė mažesnį terminÄ už įstatyme numatytÄ (BK

45 str. 2 d.) tokios bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai), kas, kolegijos nuomone, nėra aiÅ¡kiai per griežta bausmė ir jos Å¡velninti, nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Â

Apeliaciniu

skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ A. M. visÄ , D. G. teigimu, dėl padaryto

nusikaltimo patirtÄ tiek turtinę (19910,59 Lt), tiek neturtinę žalÄ (50000 Lt). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. G. baudžiamojo proceso metu ne kartÄ teikė, tikslino savo civilinius ieÅ¡kinius (t. 2, b. l. 23-29; 122-129), o apylinkės teismas iÅ¡samiai ir argumentuotai dėl jų pasisakė.   Â

Pirmosios instancijos teismas D. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmetė, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo reikalaujamos priteisti išlaidos (dėl pirktų medikamentų, gydymosi ligoninėse ir reabilitacijos įstaigose), negautas atlyginimas, netektos pajamos nėra susijusios su autoįvykio metu padarytu sveikatos sutrikdymu. Kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo motyvu ir pažymi, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti pagrįstas.

Nukentėjusysis

D. G. pateiktuose civiliniuose ieškiniuose, teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl prašomos priteisti jam turtinės žalos. Iš teismui pateikto civilinio

ieÅ¡kinio ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad žymiÄ D. G. patirtos turtinės žalos dalį sudaro iÅ¡laidos vaistams

ir kitoms gydymosi reikmėms, nes, pasak apelianto, po autoįvykio jis ilgÄ laikÄ be perstojo gydėsi, pablogėjo regėjimas ir klausa, reikėjo daryti akies operacijÄ , keisti akinius ir įsigyti klausos aparatÄ . Visgi, byloje nėra duomenų, kad paminėti sveikatos sutrikimai, gydymasis bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su nuteistojo nusikalstamu elgesiu.

Specialisto

išvadoje (t. 1, b. l. 51) nurodyta, kad po įvykio 2008 m. birželio 7 d. D. G. buvo konsultuotas Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo

skyriuje ir jam nustatyta diagnozė – deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imas. Nuo 2008 m. birželio 7 d. D. G. nebuvo paskirta ligos paÅ¡alpa, nes pastarasis nepateikė VSDFV nedarbingumo pažymėjimų (t. 1, b. l. 156). Vėliau, 2008 m. birželio 13 d. nukentėjusysis kreipėsi į Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas galvos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės blauzdos, pėdos sumuÅ¡imas, 2008 m. birželio 16 d., 2008 m. birželio 25 d. skundėsi kojos skausmais, galvos svaigimu po traumos, todėl 2008 m. birželio 27 d. – 2008 m. liepos 9 d. buvo gydomas stacionariai neurologijos skyriuje. Po gydymo, pagerėjus bÅ«klei (sumažėjo galvos skausmai, svaigimas, skausmai deÅ¡inėje rankoje, kojoje) nukentėjusysis buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai. Atliekant specialisto tyrimÄ , paminėti duomenys apie D. G. sveikatos bÅ«klę, gydymÄ buvo įvertinti ir nustatyta, kad dėl galvos, deÅ¡inės kojos

sumušimų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš visų paskesnių D. G. pateiktų epikrizių, pradedant 2008 m. liepos mėn. ir

baigiant 2009 m. lapkričio mėn., apie sveikatos bÅ«klę ir gydymÄ matyti, kad jo gydymas su autoįvykio metu patirtais sužalojimais nebuvo susijęs (t. 1, b. l. 27; t. 2, b. l. 35; 56; t. 3, b. l. 110-111; 112; 113; 114; 115; 116; 117; 118-119; 120; 121; 122; 123-124; 125-126; 127) ir tai teisingai nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. Sakalas pažymėjo, kad po traumos senesnių ligų paÅ«mėjimo gydymas nesietinas su trauma (t. 3, b. l. 6-7). Kad medikamentai ir kt. gydymui reikalingos priemonės buvo skirtos ne traumai gydyti konstatavo ir AB ,,Lietuvos draudimas“, į kurį, kaip į nuteistojo civilinės atsakomybės draudikÄ , kreipėsi D. G. (CK 6.254 str. 1 d.). AB ,,Lietuvos draudimas“ gydytojos ekspertės iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai iÅ¡vardinta, kokie vaistai ir kam buvo skirti gydyti (t. 2, b. l. 100-106), todėl draudikas neatlygino turtinės žalos nukentėjusiajam už žalÄ padariusį asmenį (draudėjÄ ) pagal 2008 m. gegužės 3 d. sudarytÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 139).

Taigi, apelianto pateikti kvitai, bylojantys apie jo įsigytus medikamentus, maisto papildus, higienos priemones, priemokÄ už palatÄ , klausos aparatÄ , akių gydymÄ ir kt., kartu su ligos istorijos iÅ¡raÅ¡ais ir kitais bylos dokumentais, nelaikytini įrodančiais nukentėjusiojo patirtÄ turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų.

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, seka, kad nėra pagrindo pripažinti, kaip turtinę žalÄ , patirtÄ dėl nusikaltimo, apelianto civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ (t. 2, b. l. 126) negautÄ darbo užmokesčio dalį, kuriÄ prarado D. G. ryÅ¡ium su tuo, kad pagal nedarbingumo pažymėjimus (2008-06-27 – 2008-09-30; t. 3, b. l. 91-98) jam buvo mokama ligos paÅ¡alpa, o ne atlyginimas Å iaulių universitete, kadangi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tuo laikotarpiu jis gydėsi ne dėl eismo įvykio metu patirtas traumas, o kitas ligas (pvz. krÅ«tinės angina, obstrukcinė plaučių liga ir kt.).

Apeliaciniame skunde D. G. nurodo, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo laiku ir teisingai atlikti pareigų studentams, bendradarbiams, negalėjo laiku užbaigti darbo pagal sutartį, dėl ko taip pat neteko pajamų. Tokie apelianto argumentai, kolegijos

nuomone, daugiau deklaratyvÅ«s nei pagrįsti. Teisiamajame posėdyje pats D. G. nurodė, kad jau kitÄ dienÄ po įvykio jis su studentais

ruošėsi baigiamiesiems darbams, apie neužbaigtas knygas ir metodikas jokių duomenų nepateikė, kÄ bÅ«tų galima svarstyti. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu pateikė eilę dokumentų, kurie, apelianto teigimu, įrodo jo negautas pajamas pagal jo įmonės sutartį 2007-10-01 Nr. 10/01 su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 99), kurios jis laiku negalėjo įgyvendinti dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Pirmiausia, kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta sutartis pagal Å¡alių sutarimÄ turėjo bÅ«ti įgyvendinta 2008 m. vasario 15 d., vadinasi, dar iki autoįvykio. 2008 m. vasario 15 d. Å¡alys pratęsė sutartį iki 2009 m. vasario 15 d. (t. 3, b. l. 105). Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad užsakymÄ jis pabaigė po traumos, padarė pagrindinius skaičiavimus, bet užsakovas pasakė, kad ,,...ekrano mums nebereikia...“ (t. 2, b. l. 147). Kaip įrodymÄ , kad UAB (duomenys

neskelbtini) atsisakė užsakymo dėl vykdytojo sveikatos sutrikdymo, D. G. į baudžiamÄ jÄ bylÄ pateikė du skirtingų datų Tarpusavio

atsiskaitymų, suderinimo aktus – atitinkamai 2009 m. liepos 23 d. (t. 2, b. l. 133) ir 2009 m. birželio 2 d. (t. 3, b. l. 106). Dėl paminėtų dokumentų tikrumo kyla pagrįstų abejonių ir jais remtis negalima, nes kartu apelianto pateiktas 2009 m. birželio 2 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto kopija (t. 3, b. l. 108) ir 2009 m. birželio 2 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros kopija (t. 3, b. l. 109) tik patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) priėmė D. G. atliktÄ darbÄ , o pastarasis iÅ¡rašė sÄ skaitÄ už atliktus darbus – parengtÄ galutinę ataskaitÄ .

Ä®vertinus aptartus ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) įgyvendinimas nebuvo tiesiogiai susijęs su eismo įvykio metu D. G. patirtomis traumomis. IÅ¡ esmės D.

G. atliko dalį sutartyje numatytų darbų ir už tai gavo atlygį. Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ekrano UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė dėl D. G. sužalojimo autoįvykio metu (sutartį buvo numatyta įgyvendinti dar iki autoįvykio, vėliau sutartis buvo pratęsiama, pasak apelianto, jis užsakymÄ pabaigė). Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti D. G. numatyto užmokesčio pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jo netektomis pajamomis ir priteisti jam apeliaciniame skunde nurodytÄ sumÄ (9000 Lt), kaip turtinę žalÄ .

Lietuvos Respublikos BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ privalo teismas, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., ir, kolegijos nuomone, nustatė teismų praktikÄ atitinkančiÄ neturtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .Â

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis, be abejonės, patyrė fizinį skausmÄ ir nepatogumus, buvo apribotas jo judėjimas, patirti sužalojimai negatyviai įtakojo įprastas bendravimo galimybes ir paveikė darbinį potencialÄ . Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, nebuvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu nuteistasis pripažintas kaltu, yra neatsargus. Pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose priteistinos neturtinės žalos vidurkis yra 7500 Lt, todėl aiÅ¡kiai didesnei sumai priteisti reikėtų ypatingų sÄ lygų ir aplinkybių, kurios nulemtų teismo pasirinkimÄ . Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 3000 Lt neturtinės žalos, įvertino ir tÄ aplinkybę, kad draudimo bendrovė D. G. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlygino maksimaliÄ numatytÄ neturtinės žalos sumÄ â€“ 3452,80 Lt (t. 2, b. l. 100), vadinasi, teismo nustatytÄ neturtinės žalos sumÄ sudaro 6452,80 Lt.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai suprato bei pritaikė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodytus kriterijus ar nukrypo nuo teismų praktikos.

Tokiu bÅ«du, nesant ypatingų sÄ lygų, jų nenurodė ir apeliantas savo apeliaciniame skunde (nukentėjusiojo skundo argumentai deklaratyvÅ«s ir teisiÅ¡kai nepagrįsti), kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, įvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir teismo nustatytas bei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir pagrįstumo principams, todėl jo didinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija:

nutaria:

nuteistojo A. M. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo D. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                       Â

                              Nijolė Matuzevičienė

Teisėjai                                                                                                           Bronius Zalaga

                                                                                                                       Zigmas Kavaliauskas

        Â