dcaa17e8-69f3-42ab-833f-837726d827c7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-2447-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34860-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 78.2.1 (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjai Ona Gasiulytė, Andrius Verikas ir Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys L. S., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Šiaulių banko lizingas“, institucija teikianti iÅ¡vadÄ - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė                           IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės;

2) netaikyti termino susitaikyti;

3) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti ikisantuokinę C. pavardę;

4) nepilnametės dukters Z. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina;

5) nepilnametės dukros išlaikymui priteisti iš tėvo turtu - atsakovui priklausančia ½ buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš tėvo po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimÄ 6000 Lt, skaičiuojant nuo 2012-11-01 iki 2013-11-01;

7) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje;

8) nustatyti V. S. su dukra Z. S. bendravimo tvarkÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje;

9) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Nisan Primera, o V. S. priteisti automobilius VW Vento, VW Passat, Audi 100 Avant;

9) prievolę UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažinti asmenine ieškovės prievole. Nurodė, kad po santuokos sudarymo kartu gyveno bute (duomenys neskelbtini), kurio dalis atsakovui priklauso nuosavybės teise, kita buto dalis priklauso atsakovo motinai, tačiau motina tame bute negyveno. Gyvenant santuokoje tarp šalių kildavo nesutarimai dėl šeimos biudžeto tvarkymo. Ieškovė viena rūpinosi buitimi, atsakovas mažai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, visada siekė, kad ieškovė jį išlaikytų.

Atsakovas visada slėpė savo pajamas, dirbo statybose nelegaliai. Pusantro mėnesio atsakovas buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ užsidirbti, tuo metu su dukra ieÅ¡kovė gyveno jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. VisÄ laikÄ atsakovas priekaiÅ¡tavo, kad ieÅ¡kovė nemoka už butÄ mokesčių, todėl susidarė įsiskolinimas, kurį atsakovo motina padengė. Atsakovas paliko Å¡eimÄ 2012-11-01 ir išėjo gyventi pas savo motinÄ . Per tÄ laikotarpį iÅ¡laikymo vaikui neteikė, atjungė bute, kuriame ieÅ¡kovė liko gyventi su dukra, elektrÄ . 2013-09-16 ieÅ¡kovė kartu su dukra buvo priversta palikti atsakovui ir jo motinai priklausantį butÄ ir išėjo gyventi pas jos seserį.

IeÅ¡kovė neturi jokio nekilnojamojo turto, turi nuomotis bÅ«stÄ , o tai sukelia didelius nepatogumus. Mergaitė buvo pripratusi gyventi bute (duomenys neskelbtini), ji ilgisi Å¡ios gyvenamosios vietos, nes ten užaugo. Atsakovas niekada neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų, užtikrinančių galimybę tenkinti vaiko poreikius, todėl ieÅ¡kovė prašė vaikui iÅ¡laikymÄ priteisti miÅ¡ria forma, t.y. turtu - atsakovui priklausančia ½ dalimi buto (duomenys neskelbtini), bei mokamų po 150 Lt periodinių iÅ¡mokų per mėnesį iki dukters pilnametystės.              Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad sutinka maksimaliai bendrauti su dukra, dukra dvi savaites per mėnesį turi praleisti su tėvu.

Dėl iÅ¡laikymo dukrai priteisimo ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesutiko, nes tai prieÅ¡tarauja tiek atsakovo, tiek kito bendrasavininko interesams. Pirminiuose ieÅ¡kiniuose ieÅ¡kovė prašė dukrai priteisti po 500 Lt mėnesinių periodinių iÅ¡mokų dukters iÅ¡laikymui, po to Å¡i suma iÅ¡augo iki 600 Lt, nors jokios aplinkybės per tÄ laikÄ nepasikeitė. Dukra ir toliau lanko darželį, specialiųjų poreikių neturi, jai tėra ketveri metai. PraÅ¡omas dukters iÅ¡laikymui priteisti butas priklauso ieÅ¡kovui ir jo motinai L.

S. po ½ dalį. Å iam butui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, turtas nėra ir negali bÅ«ti atidalintas tarp bendrasavininkų. IeÅ¡kovė siekdama nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , turėtų teikti atskirÄ ieÅ¡kinį, kad trečiasis asmuo turėtų realiÄ galimybę apginti savo interesus, nes ieÅ¡kovė nepagrįstai siekia apriboti trečiojo asmens L. S. galimybę naudotis ir disponuoti savo turtu. Atsakovas dirba, gali mokėti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis per mėnesį.             Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės;

2) nepilnametės Z. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove;

3) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės;

4) nustatyti tėvo su dukra prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ ;

5) ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 6000 Lt skolÄ už vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ;

6) ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti uzufruktÄ Â½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) atmesti, kaip nepagrįstÄ ;

7) po santuokos nutraukimo R. S. priteisti automobilį Rover 75, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) V. S. priteisti automobilį AUDI 100 Avant, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 8) įsiskolinimus UAB „Vilniaus energija“ po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole;

9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡kraipo situacijÄ dėl Å¡eimos iÅ¡laikymo. BÅ«tent atsakovas iÅ¡laikė Å¡eimÄ , nes ieÅ¡kovės pajamos buvo nedidelės. IeÅ¡kovei pradėjus dirbti PZU draudime ji pradėjo gauti didesnes pajamas ir jai Å¡eima pasidarė nebesvarbi. KiekvienÄ savaitgalį su draugėmis ieÅ¡kovė praleisdavo naktiniuose klubuose, o atsakovas prižiÅ«rėdavo dukrÄ . BÅ«tent ieÅ¡kovės požiÅ«ris į Å¡eimÄ , jos nuolatinis noras linksmintis, buvo pagrindinė skyrybų priežastis, Å¡alys nutarė pagyventi atskirai.

Atsakovui išėjus, ieÅ¡kovė su dukra liko gyventi atsakovui ir jo motinai dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. IeÅ¡kovė nemokėjo mokesčių už butÄ , ko pasėkoje susikaupė skolos. Atsakovas nesutinka, kad jis neteikė vaikui iÅ¡laikymo, jis aprÅ«pino ieÅ¡kovę ir dukrÄ bÅ«stu, mokėjo už dukros darželį, duodavo ieÅ¡kovei grynųjų pinigų dukros poreikiams tenkinti, todėl nesutinka, kad yra susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas. Dėl santuokoje įgytų automobilių ginčo nėra, automobiliai Å¡alims atitenka kieno vardu jie yra įregistruoti.

Kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį jis nereikalauja. PraÅ¡o prievolę UAB „Vilniaus energija“ pripažinti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole, nes skola susidarė ieÅ¡kovei su dukra gyvenant jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurio naudojimÄ si ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nemokėjo jokių mokesčių. Dukros iÅ¡laikymui sutinka teikti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės.             IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nurodė, jog atsakovo nurodyti motyvai dėl kaltės yra nepagrįsti.

Gyvendama santuokoje, negalėjo prarasti draugų, tačiau kartu siekė ir atsakovÄ Ä¯traukti į savo draugų ratÄ , norėdavo kartu leisti laisvalaikį, tačiau atsakovui bÅ«davo neįdomu, o kartu Å¡venčiant nuolat padaugindavo alkoholio. Atsakovo teiginiui, kad elektra buvo atjungta dėl skolų, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Lesto duotam atsakymui, kuriame nurodyta, kad elektra buvo atjungta pagal trečiojo asmens L. S. praÅ¡ymÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė su dukra buvo iÅ¡varytos iÅ¡ atsakovui dalinės nuosavybės priklausančio buto.

Kreditoriniai įsipareigojimai turi bÅ«ti pripažinti asmenine atsakovo prievole, nes jis nesirÅ«pino Å¡eima ir nemokėjo už savo buto dalį. IÅ¡laikymas vaikui turi bÅ«ti priteistas turtu. Atsakovo siÅ«loma iÅ¡laikymui suma neatitinka netgi bÅ«tiniausių vaiko poreikių. Tėvas nežino vaikiÅ¡kų žaislų, drabužių kainų, vien buto nuoma su mokesčiais už paslaugas sudarytų apie 800-1000 Lt per mėnesį.             Valstybės institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ byloje, nurodė, kad skyrius neprieÅ¡tarauja, jog nepilnametės Z.

S. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina. Reikalavimas priteisti iÅ¡ tėvo dukters iÅ¡laikymui po 500 Lt (145 Eur)/mėn. atitinka nepilnametės interesus, užtikrintų bÅ«tiniausių vaiko poreikių patenkinimÄ . Taip pat neprieÅ¡taravo uzufrukto į buto dalį nustatymui.Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su atsakovo pozicija, jog prievolė bÅ«tų pripažinta solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole. Nurodė, jog pagal pirmÄ vekselį R. S. 2014-07-25 liko skolinga 101,39 Lt, pagal antrÄ vekselį 2014-07-25 liko skolinga 701,50 Lt.

Patikslino įsiskolinimo sumÄ už butui adresu (duomenys neskelbtini) teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ : skolos likutis 2014-09-15 - 606,60 Lt.Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė atsiliepimÄ dėl prievolės vykdymo ieÅ¡kovės ir atsakovo atžvilgiu, kuriame nurodė, jog 2014-09-23 tarp Lizingo bendrovės ir ieÅ¡kovės R. S. buvo sudaryta Turto iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. D-1-307189, kurios pagrindu pastarajai buvo perduotas valdyti ir naudotis Lizingo bendrovės nuosavybės teise priklausantis automobilis NISSAN PRIMERA.

NeiÅ¡pirkta turto vertė pagal sutartį yra 3425,39 EUR (11827,18 Lt). Lizingo bendrovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolę vykdytų ieÅ¡kovė sutartyje nurodytais terminais ir sÄ lygomis.Trečiasis asmuo L. S. atsiliepimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Å alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei R.

S. grÄ Å¾ino iki santuokos turėtÄ pavardę - C. Å alių nepilnametės dukros Z. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina R. S. (C.). Priteisė iÅ¡ tėvo V. S. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai Z. S. po 188 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio teisme padavimo dienos, t.y. 2013-10-22 iki dukros pilnametystės, iÅ¡skaičiavus V. S. jau sumokėtas iÅ¡laikymo dukrai sumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį, pavedė dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei, - motinai R.

S. (C.). Priteisė nepilnametei dukrai Z. S. iÅ¡ atsakovo V. S. materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 909 EUR nuo 2012-11-01 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos - 2013-10-22, nustatant jog Å¡ias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina R. S. (C.). Nustatė atsakovo V. S. bendravimo su nepilnamete dukra Z. S. tvarkÄ :1. V. S. nepilnametę dukrÄ Z. S. paima iÅ¡ motinos R. S. gyvenamosios vietos kas antrÄ mėnesio savaitgalio Å¡eÅ¡tadienį 11 val. ir grÄ Å¾ina dukrÄ motinai to paties savaitgalio sekmadienį 19 val.2.

Paėmęs dukrÄ vaiko tėvas pats įsipareigoja dukterį prižiÅ«rėti, organizuoti jai laisvalaikio praleidimÄ . Kaip konkrečiai bus praleidžiamas savaitgalis, vaiko tėvai susiderina prieÅ¡ tris dienas.3. V. S., susirgus dukrai Z. S. įsipareigoja paeiliui lankytis su ja gydymo įstaigoje ir gauti nedarbingumo pažymÄ dėl dukters ligos.4. V. S. neporiniais metais Å¡venčia su dukra Kalėdų Å¡ventes ir dukters gimimo dienÄ , poriniais metais Å¡venčia kartu Velykų Å¡ventes. R. S. poriniais metais Å¡venčia su dukra Kalėdų Å¡ventes ir vaiko gimimo dienÄ , neporiniais metais-Velykų Å¡ventes. 5. V.

S., suderinęs su vaiko motina R. S. ir informavęs jÄ apie numatomÄ savo atostogų laikÄ bei jų praleidimo vietÄ , turi teisę praleisti su dukra Z. S. dvi savaites atostogų, iÅ¡ anksto pranešęs vaiko motinai apie atostogas ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų bei palikdamas vaiko motinai kontaktinį telefono numerį, kuriuo bÅ«tų galima su juo susisiekti atostogų metu.             Teismas priteisė atsakovui V. S. asmeninės nuosavybės teise: automobilį Audi 100 AVANT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino 2014-09-29 su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarytÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. D-1-307189 ieÅ¡kovės R. S. (C.) asmenine prievole, nustatant, kad įmokas pagal Å¡iÄ sutartį mokės ieÅ¡kovė ir įvykdžiusi prievolę perims lizingo dalykÄ - automobilį NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas pripažino, kad prievolę UAB „Vilniaus energija“ už buto, esančio (duomenys neskelbtini) susidariusį skolos likutį 606,60 Lt (175,68 EUR), po santuokos nutraukimo turi vykdyti R.

S. (C.) ir V. S. solidariai. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. ieÅ¡kovės R. S. (C.) naudai jos turėtas 90,34 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė iÅ¡ R. S. (C.) į valstybės biudžetÄ 41 EUR žyminio mokesčio ir 8,65 EUR iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iÅ¡ V. S. į valstybės biudžetÄ 95 EUR žyminį mokestį ir 7,99 EUR iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nutartį dėl nepilnamečio vaiko laikino iÅ¡laikymo priteisimo ir uzufrukto nustatymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį dėl įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui V. S. ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė.             Teismas konstatavo, jog šalys po santuokos sudarymo gyveno ieškovui ir jo motinai L.

S. dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio mėnesį atsakovas V. S. paliko Å¡eimos namus ir apsigyveno pas savo motinÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo visų pareigų, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia byloje esantys mokėjimai už nepilnametės dukros Z. darželį, kai Å¡alys gyveno skyrium. Be to, ieÅ¡kovė patvirtino, jog atsakovui palikus Å¡eimos namus ji su dukra gyveno atsakovui ir jo motinai priklausančiame bÅ«ste.

Taigi, atsakovas suteikė ieÅ¡kovei ir Å¡alių dukrai gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Teismas nesutiko su nuomone, kad santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės, nes aplinkybę, jog atsakovas pradėjo gyventi skyrium, įtakojo ne tik jo veiksmai ir apsisprendimas, tačiau ir pačios ieÅ¡kovės elgesys ir veiksmai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovo nesugyvenamo elgesio ir alkoholio vartojimo yra neįrodyti, todėl juos atmetė. Atsakovas ieÅ¡kovę kaltino dėl nuolatinio noro linksmintis, kiekvienÄ savaitgalį nebuvimo namie, naktinių klubų lankymo, tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.

Teismo sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡alių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieÅ¡kovės ar atsakovo netinkamo elgesio, prieÅ¡ingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ . Abiems Å¡alims pripažįstant ir teismas laikė įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2012 metų lapkričio mėnesio.

Teismas nustatė, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas - ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2014-01-01 dienai yra 83.500,00 Lt (24.183,00 EUR), kita ½ dalis minėto buto priklauso trečiajam asmeniui L. S., kuri duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jos santykiai su ieškove yra blogi, o ir pati ieškovė patvirtino, jog minėtame bute gyventi nesiruošia, norėtų jį nuomoti ir gautas pajamas skirti vaiko išlaikymui.

Teismas sprendė, kad vaiko interesai nebÅ«tų apsaugoti priteisus iÅ¡laikymÄ turtu, nes tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens kiltų nauji ginčai, susiję su buto nuoma jo tvarkymu, kadangi buto iÅ¡planavimas neleidžia patekti į kuriÄ nors patalpÄ atskirai, nepereinant kitų patalpų, o pirmenybė teikiama Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti ir užkirsti keliÄ naujų ginčų atsiradimui. Teismas konstatavo, kad priteisus vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, tai labiau atitiktų vaiko interesus bei jo poreikius, nei iÅ¡laikymas minėtu turtu.

Teismas atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieÅ¡kovė neturi nekilnojamojo turto, jai tenka atsakomybė aprÅ«pinti vaikÄ bÅ«stu, o atsakovas 2014-05-07 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu sutiko mokėti vaikui iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 650 Lt (188,25 EUR) per mėnesį, kad ieÅ¡kovė galėtų iÅ¡sinuomoti butÄ , iÅ¡ atsakovo priteistina po 188 EUR (650 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnametės dukros iÅ¡laikymui nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra 2013-10-22, iki jos pilnametystės. IeÅ¡kovė prašė priteisti vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2012-11-01 iki 2013-11-01 už 12 mėnesių, skaičiuojant po 145 EUR (500 Lt), viso 1740 EUR (145 EUR x 12 mėn.).

Teismas pažymėjo, jog išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis priteistas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-10-22, todėl įsiskolinimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-11-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos - 2013-10-22, kas sudarytų 1638 EUR. Atsakovas nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, nes ieškovė su nepilnamete dukra gyveno jam dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį nemokėjo komunalinių mokesčių, be to atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo mokėdamas mokesčius už jos darželį.

Taip pat atsakovas mokėjo ieÅ¡kovei grynaisiais pinigais, kartu yra pirkęs dukrai rÅ«bus. Teismas sprendė, jog atsakovo 301 EUR (1037,96 Lt) suma už dukros darželio paslaugas bei jo motinos, trečiojo asmens L. S. 428 EUR (1476,36 Lt) suma už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė kartu su nepilnamete dukra gyveno iÅ¡skaičiuotina iÅ¡ iÅ¡laikymo įsiskolinimo dukrai Zorianai laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2013-10-22 ir priteisė dukrai iÅ¡laikymo įsiskolinimas 909 EUR.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis ieÅ¡kovei duodavo pinigų vaiko iÅ¡laikymui bei pirko dukrai rÅ«bus, tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovė pardavė jos vardu įregistruotÄ transporto priemonę ir atsakovas pardavė 3 transporto priemones. Todėl į dalintino turto balansÄ Ä¯traukiamos realiai egzistuojančios transporto priemonės: Audi 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo tarp Å¡alių dėl automobilių padalijimo nekilo, teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį Audi 100 AVANT, valst.

Nr.(duomenys neskelbtini), 3.339,00 Lt vertės. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad Å¡alys skyrium gyvena nuo 2012 metų lapkričio mėnesio, o transporto priemonė BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-11-04 įregistruota atsakovo vardu, t.y. įgyta laikotarpyje kai Å¡alys jau nevedė bendro Å«kio bei į tai, kad ieÅ¡kovė nepraÅ¡o padalinti Å¡io turto, teismas nustatė, kad automobilis BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe ir nedalintinas. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ skolos likutis 2014-09-15 yra 606,60 Lt (175,68 EUR).

Teismas spręsdamas nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimÄ pasisakė, jog ginčo, kad minėta skola kreditoriui atsirado tÄ laikotarpį, kai ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku gyveno atsakovui ir trečiajam asmeniui L. S. po ½ dalį priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nėra, teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė už paslaugas nemokėjo, minėtame bute ieÅ¡kovė su nepilnamete dukra gyveno, prievolė atsirado Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti, todėl teismas prievolę - 175,68 EUR (606,60 Lt) UAB „Vilniaus energija“ pripažįsta solidaria abiejų sutuoktinių prievole. 2014-09-29 ieÅ¡kovė su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. D-1-307189, kurios dalykas yra lengvasis automobilis NISSAN PRIMERA.

Tarp Å¡alių ginčo dėl minėtos prievolės nėra, be to, UAB „Šiaulių banko lizingas“ taip pat sutiko, jog po santuokos nutraukimo prievolę vykdys asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovė, todėl teismas prievolę bÅ«tų pripažino asmenine ieÅ¡kovės prievole. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti santuokÄ iÅ¡irusia dėl atsakovo kaltės, priteisti iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai iÅ¡ atsakovo – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pinigine iÅ¡moka kas mėnesį po 43 EUR bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 1738 EUR.

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo taikyti priverstinį įkeitimÄ atsakovo turtui dėl prievolės, priteisiamo iÅ¡laikymo, vykdymo, taip pat praÅ¡o atmesti reikalavimÄ dėl skolos UAB “Vilniaus energija” priteisimo, pripažįstant prievolę solidaria. Apeliantė nurodo, jog teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, jog ji, kaip sutuoktinė, nevykdė savo pareigų. Pabrėžia, kad ji visada rÅ«pinosi Å¡eima, buvo lojali, stengėsi uždirbti daugiau pinigų Å¡eimai, nes reikėjo iÅ¡laikyti save, atsakovÄ ir vėliau vaikÄ .

Atsakovo gaunamos pajamos nebuvo pastovios, dirbti pradėjo tik prasidėjus teismo procesui. Teismas, nesant įrodymų nustatyti vienos iÅ¡ sutuoktinių kaltę, kaltais dėl santuokos iÅ¡irimo nusprendė pripažinti abu sutuoktinius. Teismas akcentavo, jog atsakovas suteikė ieÅ¡kovei teisę kartu su vaiku gyventi jo buto dalyje. Tačiau ieÅ¡kovė nurodo, jog tai nebuvo kažkokia iÅ¡imtinė teisė, kuriÄ ji turėtų vertinti. IeÅ¡kovė turėjo iÅ¡laikyti atsakovÄ , kęsti jo pažeminimus.

Apeliantė nurodo, jog bÅ«dami Å¡eima ir neturėdami kito gyvenamojo ploto, gyveno atsakovo buto dalyje, tačiau atsakovui nerÅ«pėjo vaiko gerovė, normalus maitinimasis. Atsakovas yra itin gobÅ¡us, paliko Å¡eimÄ , daugiau nei metus ja visiÅ¡kai nesirÅ«pino, todėl yra aiÅ¡ki jo kaltė. Ä® bylÄ buvo pateikti įrodymai, kad bute buvo atjungta elektra, kadangi vaikui turi bÅ«ti užtikrintos normalios gyvenimo sÄ lygos, apeliantė buvo priversta iÅ¡eiti ir nuomotis bÅ«stÄ . Atsakovas palikęs Å¡eimÄ pervedė pinigų dukros iÅ¡laikymui, tačiau jų nepakako net sumokėti už darželį, o reikėjo ir pirkti maistÄ , ir nuomotis bÅ«stÄ .

Teismas nustatydamas sutuoktinių kaltę bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos, kurios matė atsakovo nepagarbÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas jÄ Å¾emindavo prie svečių. Teismas Å¡iuos parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau jie tik liudijo tai, kÄ matė. Be to, atsakovas minėtų liudijimų neginčijo. Kaltės klausimas įrodytas sudarant sÄ lygas ieÅ¡kovei su vaiku iÅ¡eiti dėl nepakenčiamų gyvenimo sÄ lygų.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė yra konfliktiÅ¡ko bÅ«do, nesirÅ«pino Å¡eima, tačiau tokių duomenų nėra. IeÅ¡kovė nurodo, jog ji, kaip iÅ¡ieÅ¡kotoja pasirinko iÅ¡laikymo formÄ â€“ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai priteisimÄ atsakovui priklausančiu turtu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog atsakovas neturėjo nuolatinių pajamų, buvo laikotarpiai, kai jis visai nedirbo arba dirbdavo trumpÄ laikÄ . Tik iÅ¡kėlus bylÄ teisme atsakovas įsidarbino. Be to, atsakovas nuolat siekė perduoti kitų nuosavybėn savo turtÄ , trukdė teismo taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Teismas nepaaiÅ¡kino argumento, jog priteisiant iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis bus geriau užtikrinti vaiko poreikiai. Teismas nurodo, jog priteisus iÅ¡laikymÄ turtu, kiltų ginčai su trečiuoju asmeniu, be to, vaikui reikėtų turtÄ iÅ¡laikyti, tačiau nepasisakė, kaip užteks iÅ¡ atsakovo priteistos sumos, kai reikės nuomotis bÅ«stÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei perkeliama pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ , nes atsakovo pajamų nebus galima susekti, kadangi jis dirba pagal verslo liudijimÄ . Atsakovas priteisto iÅ¡laikymo įsiskolinimo nemokės, iÅ¡vyks į užsienį arba nedirbs.

IÅ¡laikymo gavimas natÅ«ra bÅ«tų privalumas, nes bÅ«tų gautas iÅ¡ karto, be to, vaikas turės, kur gyventi. Teismo priteista suma gali vos tenkinti vaiko poreikius, teismas be pagrindo mažino praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymÄ , nepasisakė, kaip atsakovas prisidės prie nuomos, nes Vilniaus mieste vien nuomai reikia skirti 600-800 Lt. Teismas turi įvertinti priverstinį įkeitimÄ , todėl ieÅ¡kovės atstovė prašė taikyti hipotekÄ , tačiau hipoteka nebuvo taikyta. Vaiko interesai neginami, atsakovas iÅ¡laikymÄ pradėjo mokėti tik tuomet, kai teismas jį priteisė, iki tol jis iÅ¡laikymo vaikui neteikė arba mokėjo nereguliariai, tai patvirtinimÄ Ä¯siskolinimo priteisimas.

Panaikinus turto areÅ¡tÄ , atsakovas savo turtÄ gali perleisti. Atsakovo padėtis yra geresnė, nes ji turi nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovės pajamos – konkurencinio pobÅ«džio, nekilnojamojo turto ieÅ¡kovė neturi. vaiko iÅ¡laikymas negali bÅ«ti skaičiuojamas pagal minimalias pajamas, užtikrinant tik bÅ«tiniausius vaiko poreikius. Teismas be pagrindo mažino priteistino iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį, iÅ¡skaičiuodamas iÅ¡ vaikui priteistinos sumos, kadangi ta suma skirta tik vaiko poreikiams. Trečiasis asmuo L.

S. nebuvo pateikęs reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės už elektros energijÄ kokiÄ nors sumÄ , nebuvo reikalavimo dėl Å¡ildymo apmokėjimo pagal vekselį, kurį pasirašė L. S., nereikalavo sumokėti nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo. Atsakovas taip pat nekėlė reikalavimo mokėti už buto Å¡ildymÄ , elektros energijÄ . Atsakovas turėjo rÅ«pintis Å¡eimos iÅ¡laikymu. IeÅ¡kovė nėra buto savininkė ir neturi mokėti mokesčių už butÄ . Teismas nenurodė, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatė, jog ieÅ¡kovė nemokėjo už Å«kio iÅ¡laikymÄ ir kokia materialine teisės norma vadovaujantis ieÅ¡kovė turi atlyginti prievolę.

Prievolė mokti už butÄ tenka jos savininkams – atsakovui ir trečiajam asmeniui. Be to, teismas sumažino iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , bet tuo pačiu priteisė ir skolÄ UAB “Vilniaus energija”, todėl teismo sprendimas yra keistinas.              Atsakovas ir trečiasis asmuo L. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, jog neteisėta sunkinti nepilnametės Å¡alių dukros padėtį – priteisti iÅ¡laikymÄ tik 43 EUR/mėn., kai pirmos instancijos teismas priteisė 188 EUR/mėn. toks apeliantės reikalavimas grubiai pažeidžia nepilnametės dukros interesus bei prieÅ¡tarauja pagrindiniams teisės principams.

Apeliantės praÅ¡ymas dukros iÅ¡laikymÄ priteisti turtu, taip pat prieÅ¡tarauja dukros interesams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apeliantė gyvendama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nemokėjo mokesčių, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas UAB “Vilniaus energija”. Apeliantė atsisako padengti įsiskolinimÄ UAB “Vilniaus energija”. Tai reiÅ¡kia, kad jei teismas priteistų iÅ¡laikymÄ minėtu butu, o mokesčius apeliantė atsisako mokėti, vaikas atsidurtų gatvėje, nes butÄ antstoliai už skolas atimtų.

             Trečiasis asmuo UAB “Vilniaus energija” pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinė skundÄ ir praÅ¡o jį dalyje, dėl prievolės UAB “Vilniaus energija” sumokėti 175,68 EUR pripažinti solidaria atmesti, Å¡iÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ , kitoje dalyje – spręsti teismo nuožiÅ«ra. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui L. S. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ nustatė, jog ieÅ¡kovė ir atsakovas gyveno minėtame bute po santuokos sudarymo, atsakovas bute negyvena nuo 2012 m. lapkričio mėn., ieÅ¡kovė naudojosi butu ir jame gyveno po atsakovo iÅ¡sikraustymo, skolos likutis už Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį 2014-09-15 dienai buvo 175,68 EUR.

RaÅ¡ytinė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo minėtam butui nebuvo sudaryta. Tačiau sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kadangi tiek Å¡alys iki 2012 m. lapkričio mėn., tiek ieÅ¡kovė vėliau su dukra Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį gavo ir vartojo savo asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai nustatė, kad prievolė yra solidari. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas atmetamas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006,Nr. 102-3957).             Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).             Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.             Dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės:             Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl teismo pripažinimo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.              Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ Å io Kodesko IV skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Minimo kodekso straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.              Apeliantė skundÄ grindžia bÅ«tent pastarÄ ja prezumpcija, tai yra aplinkybe, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, sprendžia, kad apeliantės skundas Å¡ioje dalyje nėra pagrįstas, kadangi minimos prezumpcijos buvimo faktas nebuvo įrodytas.

Å iuo atveju nepakanka įrodyti aplinkybės, jog sutuoktiniai gyveno atskirai. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių (Å¡eimos palikimo ir visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo ja daugiau kaip vienerius metus) įrodinėjimo naÅ¡ta, tenka Å¡aliai, kuri jomis grindžia materialinį reikalavimÄ , nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kovei. Kaip nurodė bylos Å¡alys – atsakovas išėjo iÅ¡ Å¡eimos namų – buto, kurio 1/2 dalis priklausė jo, o antra 1/2 dalis - jo motinos nuosavybės teise. Byloje nustatyta, jog atsakovas apmokėdavo vaiko darželio mokesčius, Å¡alims gyvenant atskirai Å¡alių dukra Z. bÅ«davo ir su tėvu (atsakovu) ir su senele (trečiuoju asmeniu), kurie gyvena kartu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, jog Å¡ios nustatytos aplinkybės reÅ¡kia, kad atsakovas rÅ«pinosi vaiku, jo teisės į bÅ«stÄ ir kitų poreikių užtikinimu. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino daugiau kaip vienerius metus. Apeliantė nurodo, jog teismas nenustatė jokių jos kaltų veiksmų, tačiau su tokiu vertinimu negalima sutikti. Ä®rodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija nenustatė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, teismui sprendžiant dėl CK 3.60 straipsnio 3 dalies taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimo, todėl apeliantės argumentÄ atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimais (nurodytais procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu), bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad pagrindiniai abiejų Å¡alių įrodymai, pagrindžiantys jų nurodytas aplinkybes (dėl sutuoktinių kaltės), yra pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimai, kurie dėl Å¡alių suinteresuotumo, kaip ir liudytojų, kurie yra artimi Å¡alims ir suinteresuoti, negali bÅ«ti objektyvÅ«s. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, jog nė vienas iÅ¡ sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyme nustatytÄ santuokos iÅ¡irimo priežasčių prezumpcijÄ .

Bylos medžiaga ir apeliantės skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to tapo negalimas jų bendras gyvenimas. Remdamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino ne tik atsakovo, bet ir ieškovės paaiškinimus (dėl įvairių kaltinimų, atsakovo išsikraustymo iš namų ir nesirūpinimo šeima ir kt.).

Abiejų sutuoktinių kaltė teismų nustatyta, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, konstatavus abiejų Å¡alių pažeistas jų, kaip sutuoktinių, lojalumo vienas kitam, pagarbos pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarÅ«s įrodymai (ieÅ¡kovė tokių nepateikė), pagrindžiantys ieÅ¡kovės argumentus dėl vien atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai, vadovaudamiesi CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pripažino Å¡alių santuokÄ iÅ¡irus dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å i iÅ¡vada teismų padaryta nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo jos kvestionavimui.Dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo formos ir dydžio bei įsiskolinimo:Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių dukters poreikius geriausiai atitinka iÅ¡ atsakovo skiriamas iÅ¡laikymas piniginėmis lėšomis, o ne turtu.

Apeliantė nurodė, kad teismas nepaaiÅ¡kino Å¡io teiginio. Atsakovas nuolat nedirbdavo, todėl ateityje nebus galima susekti jo pajamų, jis mokėdavo vėluodamas, yra rizika, kad savo turto dalį atsakovas perleis bendraturtei – savo motinai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias iÅ¡laikymas gali bÅ«ti priteisiamas:

1) periodinėmis išmokomis;

2) vienkartine pinigų suma;

3) tam tikru turtu. Nė vienai Å¡ių iÅ¡laikymo formų įstatyme nenustatyta prioriteto, tačiau iÅ¡laikymo forma turi bÅ«ti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ vaikui naudingiausiu bÅ«du. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas Å¡alių pateiktų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokiÄ iÅ¡laikymo formÄ , kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T.

C. v. N. C., bylos Nr. 3K-3-49/2010). IÅ¡laikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia iÅ¡laikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimÄ . Å i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, paÅ¡alpas ir kt.).

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos iÅ¡laikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia iÅ¡laikymÄ kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Å . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, spręsdamas dėl priteistino iÅ¡laikymo formos, minėta, yra tas, kad parinkta iÅ¡laikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybę teikti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, apeliantė pageidavo, kad iÅ¡laikymas vaikui priteistinas turtu ir piniginėmis iÅ¡mokomis, t. y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise buto 1/2 dalimi, kurios vertė 24.183,00 Eur.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteisus iÅ¡laikymÄ turtu, vaikui nepagrįstai bÅ«tų perkeliamos ne tik turto iÅ¡laikymo prievolės, bet ir apsunkinimas dalinę nuosavybę valdant su kitu bendrasavininkiu (trečiuoju asmeniu). Nors butas trijų kambarių, vienas kambarys yra pereinamas (b.l. 190, 1 t.). IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens santykiai yra konfliktiÅ¡ki, to apeliantė neneigia. Nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad ji negyventų buto dalyje, o jÄ kam nors nuomotų.

Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra pakankamai jauno amžiaus, sveiki, darbingi ir turi panaÅ¡ias galimybes iÅ¡laikymÄ dukrai teikti. Atsakovo pajamos yra realios, todėl nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad vaikas jo poreikiams patenkinti nustatytÄ sumÄ gaus nereguliariai. Teismas negali remtis ieÅ¡kovės prielaidomis, kad atsakovas ateityje pajamas gali slėpti ar tyčia nedirbti. Kai matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas nuolat gauna pajamų, o teismo iÅ¡ atsakovo priteista 188,00 Eur mėnesio periodinė iÅ¡moka kas mėnesį yra objektyviai galima mokėti (b.l. 78-83, 93).

Å iuo atveju apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovui perleidus turtÄ tretiesiems asmenims, vaikas netektų gyvenamosios vietos, nepagrįsta, nes byloje teismo nustatyta, jog apeliantė minėtame bute su dukterimi negyvena, ji turi kitÄ gyvenamÄ vietÄ , o priteisdamas periodines iÅ¡mokas teismas įvertino bÅ«sto nuomos kainÄ . Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡laikymo formos parinkimÄ reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnamečiam vaikui iÅ¡ atsakovo priteistinas periodinėmis iÅ¡mokomis po 188 Eur kas mėnesį, o ne jam priklausančia nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir lėšų dalimi.Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos, teisėjų kolegija pažymi, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iÅ¡ jų (vieno jų) iÅ¡laikymÄ , kurį jie (jis) turės pareigÄ teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti iÅ¡laikymo skolÄ .

Nors teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas iÅ¡laikymo skolai priteisti, t. y. iÅ¡laikymo skola negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad iÅ¡laikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). IÅ¡laikymo skola gali bÅ«ti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

BylÄ nagrinėjęs teismas nustatė, kad Å¡alys kartu nebegyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2013-10-22), kaip ir Å¡iuo metu, Å¡alių nepilnametis vaikas gyveno su ieÅ¡kove. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį skirdavo dukters iÅ¡laikymui lėšų, t. y. apmokėdavo kai kuriuos vaiko poreikius (darželį, už vaiko buvusioje gyvenamoje vietoje teiktas komunalines paslaugas). Atsakovas taip pat nurodė, kad duodavo ieÅ¡kovei pinigų grynais, tačiau nesant pateiktų tai patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovo teiktas iÅ¡laikymas dukrai per minima laikotarpį nebuvo pakankamas ir, įvertinęs abiejų vaikio tėvų galimybes ir vaiko poreikius pagrįstai priteisė 909,00 Eur dydžio įsiskolinimÄ .

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog vaiko darželio ar kitų vaiko poreikių dalinis apmokėjimas (taip pat ir už vaikui suteikiamas komunalines paslaugas) neturėjo būti išskaitomas iš skolos sumos. Kadangi byloje nustatyta, jog vaikas specialiųjų poreikių neturi, vaiko išlaikymui mėnesiui buvo reikalinga iš viso apie 1.200,00 Lt (348 Eur) suma, atsakovui tenkanti išlaikymo dalis buvo 145 Eur per mėnesį, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo skola.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai, jeigu tėvas (motina) teikia dalį iÅ¡laikymo iki ieÅ¡kinio teisme dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo pareiÅ¡kimo, tai teikto iÅ¡laikymo suma turėtų bÅ«ti įskaičiuojama į bendrÄ iÅ¡laikymo skolos sumÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta iÅ¡laikymo skolos suma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl iÅ¡laikymo skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ ir formos parinkimÄ reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo pirmos instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl uzufrukto nustatymo:Apeliaciniame skunde apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priverstinio įkeitimo pagal CK 3.197 straipsnį netaikymo.

Vertinant apeliantės argumentus taip pat svarbu pažymėti, kad Å¡iuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl priverstinės hipotekos taikymo, priimant spendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, kai nekilnojamasis turtas (butas) bendrosios dalinės nuosavybės teise (lygiomis dalimis) priklauso keliems savininkams (atsakovui ir trečiajam asmeniui). CK 3.197 straipsnyje reglamentuojamas priverstinio įkeitimo (hipotekos) nustatymas teismo sprendimu. Priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ) teismas nustato iÅ¡laikymÄ pagal įstatymÄ gaunančios Å¡alies naudai savo iniciatyva ar tos Å¡alies praÅ¡ymu.

Toje pačioje normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdomas, tai iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog, priimant sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CK 3.197 straipsniu vaiko tėvo (atsakovo) turtui taikyti priverstinę hipotekÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ atsakovo dukters iÅ¡laikymui po 188 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukters pilnametystės įvertino atsakovo galimybes tokio dydžio iÅ¡laikymÄ teikti.

Atsakovui priklausanti trijų kambarių buto 1/2 dalis (idealioji dalis) neatitinka hipotekos objektui įstatyme nustatytų reikalavimų. Hipotekos objekto sÄ voka įtvirtinta CK 4.171 straipsnio 1 dalyje, hipotekos objektu gali bÅ«ti atskiri vieÅ¡ame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie gali bÅ«ti pateikti parduoti varžytynėse. Dėl hipotekos objekto yra pasisakęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005 G.

K. v. AB „ Sampo bankas“ ir kt.). Å ioje nutartyje konstatuota, kad įstatyme nurodytas reikalavimas, jog hipotekos objektu turi bÅ«ti atskiras daiktas, reiÅ¡kia ne tik reikalavimÄ , kad daiktui bÅ«tų suteiktas registro individualus identifikavimo kodas, bet ir kad objekto atskyrimas turi bÅ«ti toks, kuris sudaro sÄ lygas Å¡iuo objektu naudotis kaip savarankiÅ¡ku, t. y. suformuotas pagrindinis daiktas, galintis bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu (CK 4.12 straipsnis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normÄ , apibrėžiančiÄ hipotekos objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2007 D.

S. v. S. S. ir kt.), yra pažymėjęs, kad butÄ padalijus nustatant tik idealiÄ sias dalis (nenustačius realiųjų dalių) atskiri nekilnojamojo turto objektai nesuformuojami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis CK 4.171 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis hipotekos objektÄ , kad įregistruotas vieÅ¡ame registre nekilnojamasis daiktas galėtų bÅ«ti hipotekos objektu, bÅ«tinos dar dvi sÄ lygos: daiktas turi bÅ«ti neiÅ¡imtas iÅ¡ civilinės apyvartos; jis gali bÅ«ti pateiktas parduoti vieÅ¡ose varžytynėse.

Taigi vien nekilnojamojo daikto įregistravimo viešajame registre, kad jis galėtų būti hipotekos objektu, nepakanka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo šioje dalyje tenkinti nėra pagrindo. Dėl skolos trečiajam asmeniui:CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Kaip matyti iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų, įsiskolinimas trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ už butui (duomenys neskelbtini), teiktas šildymo paslaugas susidarė ieškovei bute gyvenant kartu su vaiku.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įsiskolinimÄ pagrįstai pripažino sutuoktinių solidaria prievole, kadangi paslaugos sutuoktiniams suteiktos Å¡eimos poreikiams tenkinti.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .                          Procesinių dokumentų siuntimo ar kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų nesusidarė.

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .   TeisėjaiOna Gasiulytė Eglė Surgailienė Andrius Verikas