dca9ee05-d2c8-4222-8fce-8247db1611f3 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-476-534/2012 Teisminio proceso Nr.2-01-3-03811-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.10., 30.3., 45.2., 2.1.1.1., 4.1.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               Vilnius                                                                            2012 m. vasario 20 d.Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelissekretoriaujant E.Radėnienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Būsto industrijos grupės“ vadovui V.

Å ., atstovei J. B.,atsakovo DNSB „Naujasis Trinapolis“ vadovei V. Ž., atstovui adv.G. P.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „BÅ«sto industrijos grupės“ ieÅ¡kinį atsakovui DNSB „Naujasis Trinapolis“ dėl nuostolių priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame nurodo, kad UAB „BÅ«sto industrijos grupė“ buvo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas, kuris namuose buvo įrengęs ir sumontavęs vaizdo stebėjimo sistemÄ .

Nurodo, kad su butus nusipirkusiais gyventojais buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kur numatyta, kad jiems bus teikiamos apsaugos paslaugos, jų tarpe pastato prieigų, kiemo, automobilių aikštelių ir kitų vietų stebėjimas vaizdo kameromis. Nurodo, kad vaizdo sistemos įranga, laidai yra ieškovo nuosavybė. Nurodo, kad įkūrus DNSB „Naujasis Trinapolis“, nebuvo susitarta dėl vaizdo stebėjimo sistemos perleidimo, ji buvo išmontuota, tačiau liko pastatuose sumontuoti laidai, kurių nebuvo galima išmontuoti.

Nurodo, kad atsakovas prie ieÅ¡kovui priklausančių laidų sumontavo savo vaizdo stebėjimo sistemÄ . IeÅ¡kovas, vadovaudamasis LR CK 4.93 str., praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius – laidų likutinę vertę 9920,45 litus. Atsakovas DNSB „Naujasis Trinapolis“ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes vaizdo stebėjimo laidai buvo sumontuoti kartu su prieÅ¡gaisrinės signalizacijos laidais namo statybos metu iki pirkėjams įsigyjant butus, patalpas. Nurodo, kad ieÅ¡kovo interneto ir bukletų reklamoje buvo akcentuojama, kad pirkėjai nusipirks saugų bÅ«stÄ , jų saugumas bus garantuotas sumontuota vaizdo stebėjimo sistema.

Sudarytose namo administravimo sutartyse namo gyventojai mokėjo už fizinę apsaugÄ , o ne inžinierinę įrangÄ , kuriÄ Ä¯sigijo sudarydami butų pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad namo sienuose užbetonuoti laidai, kaip inžinieriniai tinklai, yra namo priklausinis ir yra namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Nurodo, kad bendrija nėra tinkamas atsakovas, o atsakovais turi bÅ«ti namo savininkai. Nurodo, kad prieÅ¡gaisrinė apsauga ir apsaugos paslaugos buvo teikiamos iÅ¡ vieno punkto, iÅ¡ prieÅ¡gaisrinės signalizacijos darbo projekto matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo naudojamos prieÅ¡gaisrinei apsaugai.

IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kinio nustatyta, kad ieÅ¡kovas reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo nuostolius atsiradusius dėl neteisėto naudojimosi vaizdo stebėjimo sistemos laidais, nes atsakovas DNSB „Naujasis Trinapolis“ savo vaizdo stebėjimo sistemÄ prijungė prie name įrengtų ieÅ¡kovui priklausančių laidų, kurių negalima iÅ¡montuoti. IeÅ¡kinio teisinį pagrindÄ nurodo LR CK 4.93 str. normÄ (reiÅ¡kia negatorinį ieÅ¡kinį). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio faktines aplinkybes įrodinėja raÅ¡ytiniais įrodymais: darbo projektu ir rangos sutartimi (b.l.4-29), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.31-37,214-221), IT priėmimo į eksploatacija aktais (b.l.207-209), turto patikėjimo sutartimi (b.l.210-213).Atsakovas į ieÅ¡kinį atsikirto, kad vaizdo stebėjimo sistemos laidai užbetonuoti, jų negalima iÅ¡montuoti.

Nurodo, kad reklamoje, raginančioje įsigyti butus, buvo akcentuojami namo apsaugos sistemos privalumai. Nurodo, kad sudarant butų pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyse buvo numatyta apsaugų sistemų sumontavimas ir pajungimas prie centralių. Atsakovas nurodo, kad apsaugos sistema sumontuota kartu su prieÅ¡gaisrinės apsaugos sistema iki namo statybos užbaigimo, yra sudėtinė namo inžinierinių tinklų dalis, yra namo priklausinis. Papildomai nurodo, kad pagal administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis mokėjo už fizinę apsaugÄ ir teikiamÄ paslaugÄ , o ne įrangÄ .

Nurodo, kad bendrija yra netinkamas atsakovas, nes butų ir patalpų savininkams priklauso namo inžinierinė įranga, o bendrija tik administruoja, atstovauja butų ir patalpų savininkams.Teismas ieškinį atmeta, nes daugiabučių namų savininkų bendrija „Naujasis Trinapolis“ nėra tinkamas atsakovas. Teismas pripažįsta aplinkybę, kad daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas UAB „Būsto industrijos grupė“ nėra namo priklausinio – vaizdo stebėjimo laidų savininkė, todėl ieškinį atmeta.

Vaizdo stebėjimo laidai priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo inžinierinė įranga (LR CK 4.82 str. 1 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007 nurodė, kad: „Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu. Nors pagal Å¡iÄ normÄ Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sÄ lygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo Å¡iais objektais teisę.

Å ie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Ä®gyvendinant Å¡ias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina Å¡ių bendraturčių bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto iÅ¡oriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms (kito asmens turto administravimas, jungtinės veiklos sutartis), taip pat susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, išoriniuose šios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Be to, skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).” Ieškovas turėtų traukti atsakovais butų ir patalpų savininkus ir reikšti jiems ieškinį, nes tik jie turi disponavimo teisę.

Teismas ieÅ¡kinį atmeta, nes name sumontuoti neiÅ¡ardomi vaizdo stebėjimo sistemos laidai yra namo priklausinis, priklausantis namo benraturčiams, o ieÅ¡kovas, kaip namo statytojas, piktnaudžiauja teise, pažeidžia vartotojų teises. IeÅ¡kovas, kaip pelno siekiantis Å«kio subjektas, buvo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas, kuris namuose buvo įrengęs ir sumontavęs vaizdo stebėjimo sistemÄ . IÅ¡ atsakovo atstovės V. Ž. paaiÅ¡kinimų ir pateikto įrodymo (b.l.278), nustatyta, kad, reklamuojant namo butų privalumus, buvo akcentuojamas namo saugumas - teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis.

Iš atsakovo paaiškinimo, tai buvo stimulas, paskata pirkti butus, kur yra įrengta apsaugos sistema. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas vaizdo stebėjimo sistemos montavimo darbus, kartu su kabelių konstrukcijų, priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos, telekomunikacijos, televizijos tinklų montavimo darbais, užsakė sudarydamas 2005-07-29 rangos sutartį su UAB “Pristis” (b.l.18-23). Iš teismui pateikto pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l.252-255) kvartalo 1 ir 2 sekcijos Trinapolio g. 9a, 9b, Vilniuje, priduotos naudotis 2007-02-05.

Butų pirkimo-pardavimo sutartys su pirkejais, jų tarpe su fiziniais asmenimis, kurie yra vartotojai, buvo sudarinėjamos nuo 2005 metų (b.l.53-60, 116-130,145-202). Sutarčių 4.1.10. punkte yra nuostata, kad pirkėjas sutinka, kad namo prieigos, kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė bus stebima video kamerų pagalba. Pateiktame priešgaisrinės signalizacijos darbo projekte nurodoma, kad priešgaisrinė būsena bus stebima valdomomis kameromis. Daugiabučių namų gyventojų butų pirkimo–pardavimo sutartys yra objektyviai susijusios su kolektyvinių visų namo gyventojų interesų tenkinimu.

Statytojo parduodami butai, akcentuojant įrengtÄ apsaugos sistemÄ , turėjo įtakos pirkėjų, vartotojų pasirinkimui, įtakojo jų valiÄ pasirinkti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ prekę. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iÅ¡ verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamÄ jį daiktÄ savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti ir Å¡i sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bÅ«tina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesus.

Dėl to Å¡iems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305–6.349 straipsniai), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392–6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugÄ Ä¯tvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų kontrolę reglamentuojančios normos tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sÄ lygų CK 6.188 straipsnis).

IeÅ¡kovas piktnaudžiaja teise reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovo, kaip statytojo, tikslas yra parduoti pirkėjui statybos rezultatÄ . Bylos nagrinėjimo atveju statytojas, pardavęs butus, patalpÄ s, reikalauja iÅ¡ namo butų ir kitų patalpų savininkus vienijančios bendrijos, kad bÅ«tų sumokėta už kabelius, kurie sumontuoti bendro naudojimo namo inžinierinėse konstrukcijose ir negalima jų iÅ¡ardyti. Teismas konstatuoja, kad asmenys, kurie įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo butus ir patalpas, vadovaujantis LR CK 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str., 6.317 str.3 d., įgijo teisę į sumontuotus name kabelius.

Tokia iÅ¡vadÄ leidžia daryti ieÅ¡kovo naudota reklama, siÅ«lanti įsigyti butus, patalpas, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su vartotojais. Yra nelogiÅ¡ka, kai statytojas, pardavęs statybos produktÄ pirkėjui, pradeda reikalauti iÅ¡ pirkėjo, o ypač iÅ¡ vartotojo, sumokėti pinigus už bendroje konstrukcijoje paliktus kabelius ir kitas komunikacijas. Pirkėjai gali pareikalauti iÅ¡ statytojo kompensacijos, kad jiems priklausančiose namo konstrukcijose yra statytojo inžinieriniai tinklai, kuris neturi teisės į statinį arba yra toks pat bendradalininkas kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai, atlygio, kad naudojasi svetima nuosavybe naudai gauti.

Teismas atmeta ieÅ¡kinį, nes ieÅ¡kovas yra pardavęs statybos produktÄ vartotojams, nurodant statinio privalumus – modernę apsaugos sistemÄ , tame tarpe prieigų, kiemo, garažo stebėjimÄ vaizdo kameromis. Tai yra ieÅ¡kovo parduoto daikto sudėtinė dalis, todėl įrengta stebėjimo sistema yra namo priklausinis ir ieÅ¡kovas neturi teisės piktnaudžiauti teise – reikalauti iÅ¡ pirkėjo pinigų už stebėjimo sistemÄ , kuri buvo reklamoje akcentuojama kaip daikto privalumas. Tai yra priklausinis pagal ieÅ¡kovo reklamÄ ir sudarytas butų ir kitų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis.

Pirkimo-pardavimo sutartyse nėra numatyta nuolaida, ar piniginė kompensacija pirkėjams, namo savininkams, kad statytojas namo bendrose konstrukcijose bus sumontavęs kabelius, įrangÄ , kuriÄ naudos ieÅ¡kovo komerciniais tikslais. IeÅ¡kovas neturi teisės naudotis svetima nuosavybe, pardavęs daiktÄ , savo naudai gauti. IeÅ¡kovo nuoroda, kad namo konstrukcijose yra jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, teismas atmeta, nes reklama ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys rodo, kad pirkėjai įsigijo prekę su privalumu – įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kuriÄ pirkėjas naudoja apsaugoti turtÄ nuo paÅ¡alinių asmenų, savo saugumui užtikrinti, kaip prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ .

LR CK 6.360 str. 2 d. draudžia pardavėjui didinti daikto kainÄ po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. IeÅ¡kovas, pardavęs butus ir patalpas statinyje, kurį jis pastatė, klaidingai įsitikinęs, kad jis, kaip statytojas, iÅ¡laiko nuosavybės teisę į namo sudėtines dalis, kurias jis pasiraÅ¡ytose pirkimo-pardavimo sutartyse (b.l.53-61,62-66,145-202) neįvardino kaip parduodamų. Teismas ieÅ¡kovo atsikirtimus, kad pirkimo-pardavimo sutarčių 5.2. punkte nurodyta, kad pirkėjams neperduodama bendro naudojimosi patalpose sumontuota ir neiÅ¡vardinta (kaip perduodama butų pirkėjams) techninė įranga, atmeta, nes prieÅ¡tarauja LR CK 4.82 str. 1 d. normai.

Sutartyje turi bÅ«ti konkrečiai nurodyta neperduodama pirkėjui bendro naudojimo patalpose esanti įranga. Teismui pateiktose sutartyse konkrečiai neįvardinama įranga, kuri liko ieÅ¡kovo nuosavybėje. IeÅ¡kovas piktnaudžiaja teise, nes negali bÅ«ti sudarytas butų ir kitų patalpų pardavimo sandoris, kai vėliau statytojas pareiÅ¡kia pirkėjui, kad jis iÅ¡laikė nuosavybės teisę į statinio dalis, konstrukcijas (bendrÄ inžinierinę įrangÄ ), kurios sutartyse nepaminėtos – pamatai, stogas, balkonas, ventiliacijos sistemos, laikikliai, turėklai ir t.t..

Ä®montuotos konstrukcijos, kurios skirtos aptarnauti tam tikras patalpas, dar gali iÅ¡likti tų patalpų savininko nuosavybėje, pavyzdžiui oro tarÅ¡os, meteorologinė įranga su davikliais ir t.t.. Ä®ranga, savo paskirtimi paskirta aptarnauti visus namo patalpų savininkus, negali iÅ¡likti statytojo nuosavybėje. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A.

D. v. J. A. M., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; kt.). AiÅ¡kindamas CK 4.14 straipsnio normÄ , pagal kuriÄ antraeilį daiktÄ (priklausinį) iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra prieÅ¡ingos iÅ¡lygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, kaip statytojas ir pelno siekianti įmonė, pastatė ir perdavė pirkėjams namÄ , kuriame buvo įrengta moderni apsaugos sistema, ieÅ¡kiniu siekia įrodyti, kad pirkėjai, įsigiję butus ir patalpas, neįgijo teisės į name sumontuotus vaizdo stebėjimo kabelius, kurie iÅ¡liko statytojo nuosavybėje. Teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmeta, nes name sumontuota stebėjimo įranga buvo skirta namo savininkams aptarnauti, garantuoti papildomÄ jų saugumÄ .

Vaizdo stebėjimo sistema buvo montuojama kartu su kitais kabeliais, kaip matyti iÅ¡ rangos sutarties (b.l.18-23), iki perduodant pirkėjams namÄ . Reklamoje siÅ«lančioje įsigyti butus vaizdo stebėjimo sistema buvo akcentuojama, kaip namo privalumas. Vaizdo stebėjimo sistemai yra sudėtinė namo dalis, priklausinis prie pagrindinio daikto, į kurį namo statytojas nuosavybės teisės neiÅ¡laikė. Teismas ieÅ¡kinį atmeta, nes ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise, teigdamas, kad viskas kas pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta, kad perduota pirkėjui, iÅ¡liko statytojo nuosavybė.

Vadovaujantis LR CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.82 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, kaip namo statytojas, pardavęs butus ir patalpas pirkėjams, neteko nuosavybės teisės į visas inžinierines sistemas, skirtas namo gyventojų poreikių aptarnavimui. Teismas ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius įrodymus – atliktų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (b.l.24-29,249-251), kaip įrodymÄ , kad ieÅ¡kovas turi nuosavybės teisę į vaizdo stebėjimo sistemÄ atmeta, nes ieÅ¡kovo pateikti įrodymai rodo, kad ieÅ¡kovas priėmė iÅ¡ rangovo darbÄ , jo turėtų iÅ¡laidų patvirtinančius įrodymus, sukuriant statybos darbų procesę namÄ su inžinieriniais tinklais, reklamoje nurodytais privalumais.

Sutarčių 4.1.9. ir 4.1.11. punktuose, reklamoje (b.l.278) akcentuojama apsauga, atliekama vaizdo stebėjimo kameromis. Butų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir daugiausiai fizinių asmenų (b.l.53-61,62-66,145-202), kurie yra vartotojai. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys pažeidžia LR CK 6.188 str. 2 d. 11 ir 13 punktus, nes nesÄ Å¾iningas butų name pardavėjas reikalauja iÅ¡ vartotojų sumokėti už jų nuosavybėje esantį vaizdo kabelį, nors reklamoje ir pardavimo sutartyse su vartotojais buvo akcentuojama namo bendraturčių apsauga vaizdo stebėjimo kameromis.    Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisia 300 litų (b.l.277) advokato pagalbos iÅ¡laidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „BÅ«sto industrijos grupės“, į.k.125443684, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ į.k.302342443, naudai 300 litų turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.            Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Teisėjas  Audrius Žiedelis