2025-07-30 Nr. AB-12211-3-61-3-02910-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-909-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02910-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bankrotas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (kuris priimtas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi), prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. V4-69 (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl poveikio priemonės taikymo bankroto (nemokumo) administratoriui S. G. (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinat pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą (atėmimą).

Pareiškėjas pateikė teismui 2025 m. gegužės 26 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdyti Įsakymo galiojimą dalyje dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą pareiškėjui iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Įsakymu pritaikyta poveikio priemonė jam daro didelę žalą, o prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati ir proporcinga, jos taikymas būtų suderinamas su viešuoju interesu. Šiuo metu pareiškėjui yra suteiktas bedarbio statusas, jis neturi santaupų ir pajamų, negalės dalyvauti bankroto (nemokumo) administratorių atrankoje, siekiant administruoti naujas bankroto (nemokumo) bylas ir uždirbti pajamas (praras pajamų šaltinį), turi vykdytinų finansinių įsipareigojimų kreditorei Vilniaus kredito unijai. Jis yra bankrutuojančio fizinio asmens Z. K. bankroto (nemokumo) administratorius, todėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, negalės užbaigti vykdytus (vykdomus) nemokumo procesus ir nebus galimybės sugrįžti į pirminę padėtį, nes bankroto procedūros (procedūra) bus (būtų) perduotos kitiems (kitam) bankroto (nemokumo) administratoriams (administratoriui) ir sukeltų tretiesiems asmenims žalą (neigiamas pasekmes). Pareiškėjo manymu, būtina laikinai sureguliuoti padėtį (susidariusią situaciją), susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais (klausimais), užtikrinant ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjas pabrėžė, kad neturėjo jokių galiojančių nuobaudų, todėl ginčijama poveikio priemonė yra per griežta. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose Nr. eAS-598-502/2020 ir Nr. eAS-687-575/2025.

Pareiškėjas pateikė teismui 2025 m. gegužės 30 d. prašymą, kuriuo prašė išnagrinėti 2025 m. gegužės 26 d. prašymą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, kad, turėdamas bedarbio statusą, negauna nedarbo socialinio draudimo išmokos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti tik akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitų išrašai neleidžia daryti išvados, kad jis neturi indėlių kituose bankuose ar santaupų namuose. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Įsakymui, nėra ypatinga (išskirtinė), galinti patvirtinti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymą, nes skundo tenkinimo atveju, finansiniai nuostoliai galėtų būti kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad aplinkybė dėl negalėjimo užsiimti profesine veikla ir dėl to patiriamų finansinių nuostolių nėra neatitaisoma žala ir tai nėra pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę apie jo vykdomas fizinio asmens Z. K. bankroto procedūras. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-687-575/2025) taip pat nėra minima, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bankrotas“ yra įgaliojęs pareiškėją vykdyti kokių nors asmenų bankroto procedūras. Todėl minėta aplinkybė dėl vykdomų bankroto (nemokumo) procedūrų bei galimos žalos tretiesiems asmenims, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju, laikytina nepagrįsta.

Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad visi pareiškėjo argumentai, tarp jų ir galiojančių nuobaudų neturėjimas, ginčijamos poveikio priemonės proporcingumas, ginčijamos Įsakymo dalies galimas neteisėtumas bus įvertinti bylos nagrinėjimo metu.

Teismas akcentavo, kad teisėto ir pagrįsto administracinio akto (Įsakymo) priėmimas, taikant galiojančius teisės aktus, įprastai atitinka viešąjį interesą. Teismas konstatavo, kad skundo priėmimo stadijoje prima facie (iš pirmo žvilgsnio) skundžiamo Įsakymo neteisėtumo ar nepagrįstumo sąlygų nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentą, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užtikrinta situacijos status quo (esama padėtis) ir nepažeistas viešasis interesas, vertino kaip jo nuomonę, kuri nelaikytina pakankama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (administracinėse bylose Nr. eAS-598-502/2020 ir Nr. eAS-687-575/2025) reikalavimo užtikrinimo priemonės – Tarnybos direktoriaus įsakymo dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo ir išbraukimo iš nemokumo administratorių sąrašo sustabdymas, buvo taikomos juridiniams, o ne fiziniams asmenims, be kita ko, nustačius aplinkybę, kad šiuo metu yra vykdomos (neužbaigtos) nemokumo procedūros. Minėtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas (juridinis asmuo) prarastų galimybę toliau administruoti jam priskirtus bankroto procesus, negalėtų vykdyti savo vienintelės (bankroto administravimo) veiklos. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas dalyje dėl poveikio priemonės fiziniam asmeniui taikymo, pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų dėl jo vykdomų, galbūt kitiems UAB „Bankrotas“ darbuotojams neperduotų vykdyti nemokumo (bankroto) procedūrų, nepateikė, taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra suformuota analogiškose ar iš esmės panašaus pobūdžio bylose, todėl į ją nėra pagrindo atsižvelgti.

Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, šios pareigos neįvykdė.

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą dalyje dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą bankroto (nemokumo) administratoriui S. G. (sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra šališka, nes nutartyje teismas jau iš anksto pasisakė (vertino), kad, neva, nėra akivaizdžių Tarnybos Įsakymo nepagrįstumo požymių, todėl nėra ir skundžiamo akto neteisėtumo ar nepagrįstumo sąlygos.

Pareiškėjas, pakartodamas argumentus nurodytus prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjui bei tretiesiems asmenims (pvz., bankrutuojančiam fiziniam asmeniui Z. K.) kylančias realias socialines pasekmes.

Pareiškėjas papildomai nurodo, kad pagal Tarnybos 2025 m. liepos 1 d. raštą Nr. D2-1549, jis, iki Tarnybos teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo, ėjo UAB „VRBV“ vadovo pareigas, o, šią teisę panaikinus, bankroto (nemokumo) administratorei UAB „VRBV“ gali būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, kadangi bankroto (nemokumo) administratorius neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 118 straipsnio 1 punkto arba 119 straipsnio nustatytų reikalavimų. UAB „VRBV“ šiuo metu administruoja G. D. įmonės, bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir R. S. nemokumo procesus, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas pakenks ir trečiųjų asmenų interesams.

Pareiškėjas nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jis netektų teisės administruoti jam priskirtus bankroto (nemokumo) procesus, o teismui patenkinus skundą nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti buvusią teisinę padėtį.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms bei skundžiamoje nutartyje suformuluotiems motyvams, prašo atskirąjį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo 2025 m. liepos 29 d. prašymas prijungti papildomus įrodymus (duomenys iš nemokumo procesų informacinio portalo apie UAB „VRBV“, fizinio asmens Z. K. bankroto procesą, Tarnybos 2025 m. liepos 1 d. raštas Nr. D2-1549, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-6-886/2025, UAB „VRBV“ 2025 m. liepos 18 d. raštas Nr. 25/07-18-1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-687-575/2025, Tarnybos 2025 m. liepos 24 d. raštas Nr. D2-1762).

Taip pat pareiškėjas prašyme nurodo, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės jam yra daroma žala, kadangi negali dirbti pagal savo kvalifikaciją, be to negali užimti ir kitų pareigų, kuriose vertinama nepriekaištinga reputacija. Pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „Bankrotas“. Pareiškėjas, dirbdamas UAB „VRBV“, administravo G. D. įmonės bankroto procesą, o dabar to toliau daryti negali, taip pat nėra, kas jį pakeistų. Taigi žalą patiria ne tik jis, bet ir tretieji asmenys. UAB „Bankrotas“ atleido pareiškėją iš darbo ir neteikia tyrimui aktualių duomenų, todėl pareiškėjas neturi galimybės pateikti tyrimui reikalingą informaciją ir duomenis.

Pareiškėjo teisė į efektyvią teisinę gynybą būtų paneigta netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes dėl to paties akto kitiems asmenims jau yra pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V4-69 galiojimo, dėl kurio panaikinimo kreipėsi ne vienas pareiškėjas, sustabdymo, 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-687-575/2025 patenkino kito asmens UAB „Bankrotas“ skundą ir sustabdė šio įsakymo dalies galiojimą, pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemones bankroto (nemokumo) administratorės UAB „Bankrotas“ naudai.

Pareiškėjas skundu skundžia tą patį administracinį aktą, dar nėra išspręstas bylų sujungimo klausimas, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas sprendimas ir jam kelia neproporcingai didelę žalą ir neigiamas pasekmes, todėl iki sprendimo dėl jo priėmimo ir įsiteisėjimo būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas negalės užbaigti fizinio asmens Z. K. nemokumo proceso, gauti teisingo atlyginimo už atliktus veiksmus, nors teisėtai ir tinkamai jį vykdė, o, teismui priėmus teigiamą sprendimą, nebūtų galima (su)grąžinti padėties atgal, nes, atšaukus pareiškėją, būtų skiriamas naujas bankroto (nemokumo) administratorius.

Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6-886/2025, netenkino likviduojamos dėl bankroto G. D. įmonės bankroto (nemokumo) administratorės UAB „VRBV“ prašymo dėl atstatydinimo jos iš bankroto (nemokumo) administratorės pareigų. Jeigu pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų pritaikyta, pareiškėjas galėtų užbaigti minėto juridinio asmens bankroto (nemokumo) procedūrą, galėtų būti grąžintas dirbti į UAB „VRBV“, kurioje užėmė vadovo ir bankroto (nemokumo) administratoriaus pareigas.

Ši įmonė šiuo metu taip pat administruoja bankrutuojančių fizinių asmenų E. S. ir R. S. bankroto (nemokumo) procesus. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės negalėtų būti atkurta ankstesnė padėtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjui bei tretiesiems asmenims (pvz., bankrutuojančiam fiziniam asmeniui Z. K.) kylančias realias socialines pasekmes. Pasak pareiškėjo, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis netektų teisės administruoti jam priskirtus bankroto (nemokumo) procesus, o teismui patenkinus skundą nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti buvusią teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (duomenys iš nemokumo procesų informacinio portalo, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 16 d. paskirtas fizinio asmens Z. K. nemokumo administratoriumi, bei, kad UAB „VRBV“ vykdo nemokumo procedūras G. D. įmonei bei Tarnybos 2025 m. liepos 1 d. raštas Nr. D2-1549), bei nurodo naujus argumentus, susijusius su tuo, kad UAB „VRBV“ vykdo nemokumo procedūras G. D. įmonei, ir jis yra šios įmonės vadovu, todėl jam taikytos poveikio priemonės turės įtakos šių įmonių veiklai. Pareiškėjas 2025 m. liepos 29 d. prašymu prašo prie bylos prijungti duomenis iš nemokumo procesų informacinio portalo apie UAB „VRBV“, fizinio asmens Z. K. bankroto procesą, Tarnybos 2025 m. liepos 1 d. raštą Nr. D2-1549, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-6-886/2025, UAB „VRBV“ 2025 m. liepos 18 d. raštą Nr. 25/07-18-1, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-687-575/2025, Tarnybos 2025 m. liepos 24 d. raštą Nr. D2-1762.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui neteikė duomenų ir argumentų, susijusių su tuo, kad UAB „VRBV“ vykdo nemokumo procedūras G. D. įmonei, ir taikytos poveikio priemonės turės įtakos šių įmonių veiklai, todėl minėti įrodymai prie bylos neprijungiami ir su tuo susiję argumentai nevertinami. Taip pat prie bylos nepridedamas Tarnybos 2025 m. liepos 1 d. raštas Nr. D2-1549, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-6-886/2025, UAB „VRBV“ 2025 m. liepos 18 d. raštas Nr. 25/07-18-1, Tarnybos 2025 m. liepos 24 d. raštas Nr. D2-1762, nes apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą jos priėmimo metu, o aptariami įrodymai buvo sukurti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

Nors pareiškėjas duomenų iš nemokumo procesų informacinio portalo, kad pareiškėjas paskirtas fizinio asmens Z. K. nemokumo administratoriumi su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tokiu formatu, kokiu teikė su atskiruoju skundu ir 2025 m. liepos 29 d. prašymu, nebuvo pateikęs, tačiau tuo argumentavo savo prašymą, taip pat nurodė, kad tokius duomenis galima rasti Tarnybos internetinėje svetainėje (www.avnt.lt). Patikrinusi minėtą svetainę teisėjų kolegija nustatė, kad viešai skelbiami Tarnybos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo paskirtas fizinio asmens Z. K. nemokumo administratoriumi, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę apie tai, kad vykdė fizinio asmens Z. K. bankroto procedūras, o su tuo susiję duomenys, pateikti su atskiruoju skundu tai papildomai patvirtina.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.). Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėms – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais , iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025).

Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą dalyje dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą pareiškėjui iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas ir bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Įsakymu pareiškėjui už nustatytus pažeidimus buvo paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta poveikio priemonė – panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir juos patvirtinančius įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo prašymas atitinka pirmąją būtinąją sąlygą, t. y. skundas prima facie yra pagrįstas, tačiau byloje nėra įrodymų (pateikti įrodymai nėra pakankami), kad pareiškėjo prašymas atitinka antrąją būtinąją sąlygą, t. y. neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo riziką.

Pareiškėjas su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikė Užimtumo tarnybos 2025 m. gegužės 26 d. duomenis, kad šios tarnybos sprendimu, jam nuo 2025 m. gegužės 13 d. suteiktas bedarbio statusas; Vilniaus kredito unijos 2025 m. kovo 15 d. parengtą Kredito grąžinimo, palūkanų ir kitų mokėtinų mokesčių grafiką, iš kurio duomenų matyti, kad pagal 2024 m. sausio 2 d. kredito sutartį pareiškėjas nustatytu grafiku minėtai kredito įstaigai moka (turi mokėti) nustatytą kredito bei palūkanų dalį (bendra mokėtina mėnesinė suma 1 636,78 Eur); 2025 m. gegužės 26 d. AB banko Swedbank išrašą apie pareiškėjo sąskaitų (dviejų) lėšų likutį (vienoje sąskaitoje 0,01 Eur, kitoje – 30,18 Eur). Įvertinusi minėtus įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šie įrodymai nėra pakankami įvertinti bendrą pareiškėjo finansinę padėtį ir konstatuoti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikti duomenys apie pajamas, kurias gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos, pajamas, kurias pagrįstai tikėjosi gauti iš tęsiant priskirtą administruoti nemokumo procesą fizinio asmens Z. K. nemokumo procese, kitas pajamas (pvz. šeimos), pareiškėjo patiriamas išlaidas, turimą turtą.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais. Tai, kad, galiojant Įsakymui, pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Įsakymas būtų panaikintas, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas. Be to, atsakant į pareiškėjo argumentus dėl netektų pajamų, pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai, jog jam buvo apribotos galimybės rinkti įrodymus ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo teisė į efektyvią teisinę gynybą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-687-575/2025 dėl to pačio ginčijamo Įsakymo pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę UAB „Bankrotas“, tačiau pareiškėjui jos netaikė, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina atitikti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Šių sąlygų nustatymo visuma suponuoja pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip minėta, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, be to, priklauso ir nuo to, kokias aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, nurodė asmuo bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikė. Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių nėra pakankami konstatuoti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atskirajame skunde pareiškėjas pakartojo argumentus dėl galiojančių nuobaudų neturėjimo, ginčijamos poveikio priemonės proporcingumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šiuos motyvuotai atmetė ir teisėjų kolegija nemato pagrindo su minėtais argumentais nesutikti.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, konstatuodamas, kad prima facie Įsakymas teisėtas ir pagrįstas, teisėjų kolegijos, vertinimu tokios išvados yra nepagrįstos ir iš esmės padarytos subjektyviai interpretuojant skundžiamos teismo nutarties motyvus. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią nėra pagrindo keisti arba naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė