dca7b32e-4cf3-4e14-8177-7e99ee5603f3 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                           Civilinė byla Nr. 2A-696-755/2015Ingrida Kirsnytė                           Proceso Nr. 2-08-3-01599-2013-3                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

G. ir atsakovų A. P., R. P. ir G. P. atstovo A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-902/2015 pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovams A. P., G. P. ir R. P. dėl skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipimuisi į teismÄ dėl kreditorinių reikalavimų pareiÅ¡kimo palikimÄ priėmusiems įpėdiniams - atsakovams, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų, (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. P. įpėdinių, 6204,50 Eur (21422,90 Lt) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2., b.l. 38-39).IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. P., jam liko skolingas 21422,90 Lt, iÅ¡ jų 8000 Lt paskolinti 2004 m., 3000 Lt paskolinti laidojant A.

P. uoÅ¡vį A. J., 2254,99 Lt sumokėtų už A. P. 2010-03-18 UAB „Litesko“ už Å¡ildymÄ ; 1178,03 Lt sumokėtų už A. P. 2010-03-18 UAB „Litesko“; 455,09 Lt sumokėtų 2010-07-16 už A. P. UAB „Litesko“; 563 Lt sumokėtų už A. P. UAB „Litesko“, 471,79 Lt sumokėtų už A. P. savivaldybės įmonei „TelÅ¡ių butų Å«kis“; 2500 Lt sumokėto avanso A. P. už miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., pirkimÄ , ir 3000 Lt paskolintų A.

P. gydimuisi. IeÅ¡kovas, sužinojęs apie skolininko mirtį 2012-08-23 per Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę L. J. pateikė paveldėtojams kreditorinį reikalavimÄ . Tuo metu notarė dar neturėjo duomenų apie įpėdinius. 2013-01-16 iÅ¡ Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro gavo praneÅ¡imÄ , kad mirusio A. P. turtÄ pagal testamentÄ paveldėjo A. P., R. P. ir G. P., kurie, nesutiko tenkinti jo kreditorinio reikalavimo, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ įpėdinių priteisimo.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė susitarimÄ , kuriuo nurodyta, kad A. P. 2004 m. iÅ¡ J. G. skolinosi 8000 Lt, pripažinti tariamu sandoriu ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog A. P. 2004 m. kovo 3 d. sudarė su J. M. preliminariÄ sutartį dėl 12 ha žemės sklypo iÅ¡vados pirkimo nuosavybės teisėms atkurti ir iÅ¡ savo lėšų sumokėjo 6000 Lt avansÄ bei 1800 Lt žemės dokumentų sutvarkymui. AtkÅ«rus nuosavybę, J. M. atsisakė parduoti žemės sklypÄ .Skolintis pinigų sandorio sudarymui nebuvo jokio reikalo, nes jis pats turėjo pinigų tokiems sandoriams atlikti. 2009 m. atsakovui G.

P. paskambino J. G. ir pasiÅ«lė padėti atsiimti iÅ¡ J. M. jo sumokėtas lėšas. Tam tikslui J. G. įkalbėjo A. P. pasiraÅ¡yti susitarimÄ su juo atbuline data apie tariamÄ pinigų pasiskolinimÄ iÅ¡ J. G. ir Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimÄ , kai bus A. P. perraÅ¡yti J. M. žemės nuosavybės dokumentai, tam, kad J. G. turėtų tariamÄ reikalavimo teisę į J. M., nors realiai jokie pinigai P. perduoti nebuvo. Å is susitarimas raÅ¡ytas 2009 metais. Susitarimas, kuriuo A. P. neva gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 8000 Lt, yra tariamas sandoris, nes realiai jokie pinigai nebuvo perduoti.

Tai, kad Å¡is susitarimas buvo suraÅ¡ytas atbuline data įrodo aplinkybė, jog ant Å¡io susitarimo nėra nurodyta jo sudarymo data ir vieta. 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi J. M. įsipareigojo grÄ Å¾inti 7800 Lt A. P. sumokėto avanso, 200 Lt palÅ«kanų ir pusė advokato atstovavimo iÅ¡laidų - 400 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimu ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas visiÅ¡kai. Teismas nusprendė pratęsti įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl kreditorinių reikalavimų pareiÅ¡kimo A.

P. palikimÄ priėmusiems įpėdiniams A. P., G. P., R. P.. Priteisė ieÅ¡kovui J. G. solidariai iÅ¡ atsakovų A. P., G. P., R. P., mirusiojo (duomenys neskelbtini) A. P., įpėdinių, 294,86 Eur skolos. Taip pat priteisė ieÅ¡kovui J. G. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 162,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. atsakovui G. P. priteista 561,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad CK 5.63 str. 4 d. pagrindu terminas ieÅ¡kovui kreditoriniams reikalavimams pateikti pratęstinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kovui apie mirusiojo turto paveldėtojus tapo žinoma tik 2013-01-16, gavus notarės raÅ¡tÄ .

Ä®vertinęs G. P. paaiÅ¡kinimus, A. P. duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir nenustatęs juose prieÅ¡taravimų, teismas pripažino susitarimÄ , kur nurodyta, jog A. P. 2004 m. iÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. skolinosi 8000 Lt, tariamu ir negaliojančiu sandoriu, nes realiai nebuvo perduoti jokie pinigai ir Å¡alys neketino sudaryti tokio sandorio, o kartu sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ 2010-06-23 raÅ¡to matyti, jog A. P. ieÅ¡kovui sumokėjo 2400 Lt sumÄ ir jis (ieÅ¡kovas) patvirtino, jog daugiau finansinių pretenzijų A.

P. neturi, taip pat į A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiÅ¡kinimus, teismas konstatavo, kad A. P. sumokėjus 2400 Lt sumÄ ieÅ¡kovui, A. P. 2010-06-23 dienai pastarajam daugiau nebebuvo skolingas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡ atsakovų reikalauja priteisti sumas (skolas) susidariusias iki to momento, t.y. 2010-03-18d. - 2254,99 Lt bei 1178,03 Lt. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog už butÄ susidarė skola, nepaneigia fakto, jog A. P. turėjo lėšų vėliau skolÄ už butÄ (bei kitas skolas buvusias iki 2010-06-23) apmokėti.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 3000 Lt skolÄ , kuri jo teigimu buvo paskolinta A. P. A. J. laidotuvėms, atsižvelgęs į 3000 Lt sumos perdavimo datÄ â€“ 2009-12-07. Teismas sprendė, jog yra tikėtina, kad Å¡iÄ sumÄ A. P. iki 2010-06-23 taip pat jau buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui, nes pastarasis atskiros pretenzijos A. P. dėl Å¡ios sumos nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui su A. P. sudarytos preliminarios (raÅ¡ytinės) žemės ((duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties apie nurodytÄ sumokėtÄ avansÄ , tai, kad įgaliojime taip pat nematyti, jog ieÅ¡kovas įgaliojimo iÅ¡davimo metu - 2010-07-19 sumokėjo A.

P. kokiÄ nors piniginę sumÄ , sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog A. P. mirties dienÄ - (duomenys neskelbtini) liko neįvykdytas pastarojo finansinis įsipareigojimas ieÅ¡kovui, todėl praÅ¡omÄ priteisti 2500 Lt sumÄ laikė nepagrįsta. Dėl reikalavimo priteisti 3000 Lt 2010 m. paskolintų A. P. gydimuisi (duomenys neskelbtini) ligoninėje teismas sprendė, kad Å¡is reikalavimas netenkintinas, kadangi nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas su A. P. bÅ«tų pasirašęs skolos raÅ¡telį dėl 3000 Lt, o atsižvelgiant į galimÄ pinigų perdavimo datÄ â€“ 2010 m. vasario mėn., nurodė, jog tikėtina, kad Å¡ie pinigai ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti iki pastarojo mirties (iki 2010-06-23).

Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl dviejų sumų - 455,09 Lt ir 563 Lt, nes matyti, jog mokėjimai UAB „Litesko“ už A. P. daryti iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos. Kadangi 2010-07-14 savivaldybės įmonės „TelÅ¡ių butų Å«kis“ kasoje apmokant sÄ skaitÄ už butÄ (duomenys neskelbtini), TelÅ¡iai, mokėjimÄ padariusio asmens vardas ir pavardė sÄ skaitoje nenurodyti, Å¡iÄ reikalavimo dalį ( dėl 471,79  Lt) dėl skolos už apmokėjimÄ Â teismas laikė nepagrįsta.

Apeliaciniu skundu atsakovų A. P., R. P. ir G. P. atstovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimÄ dalyje dėl ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovų ir Å¡ioje dalyje praÅ¡o priimti sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui J. G. iÅ¡ atsakovų A. P., G. P. ir R. P. po 29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodoma, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas sumokėjo 310 Eur kitas su bylinėjimusi susijusias iÅ¡laidas, numatytas bylos 2 tomo 11 bylos lape, neatitinka faktinių aplinkybių ir CPK 79 str. 1 d. ir 88 str. 1 d. nuostatų, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos 2015-03-09 sÄ skaitos – faktÅ«ros Nr. 36 matyti, kad ieÅ¡kovas sumokėjo už teisines paslaugas, taip pat sumokėjo savo atstovui 100 Eur už keliones.

Å ios iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 80 str. ir 88 str. 1 d., negali bÅ«ti priskiriamos prie žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes jos nenumatytos įstatyme. Nurodyta 100 Eur suma niekuo nepagrįsta ir niekaip nenurodyta, kad susijusi su bylos nagrinėjimu, tad nepriskirtina prie bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas galėjo paskirstyti 959,25 Eur, bet ne 1059,25 Eur. Taip pat paskirstytinas 41 Eur suma – žyminis mokestis už 2015-02-15 teismui pateiktame praÅ¡yme nurodytÄ reikalavimo – atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ kreipimuisi į teismÄ dėl kreditorinių reikalavimų pareiÅ¡kimo palikimÄ priėmusiems įpėdiniams - atsakovams, patenkinimÄ .

Taigi, paskirstytina 918,25 Eur suma (959,25 Eur – 41 Eur). Teismui tenkinus 5 proc. ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 6204,50 Eur skolÄ , iÅ¡ atsakovų teismas gali priteisti 5 proc. nuo 918,25 Eur sumos. Todėl, teigiama, kad iÅ¡ atsakovų teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip po 87 Eur ( 41 Eur + 46 Eur). Teismo iÅ¡vados priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai po 162,49 Eur arba 51 proc. patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teigiama, yra nepagrįstos, teismas, nenurodė kodėl nukrypo nuo CPK 93 str. 2 d. reikalavimų. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J.

G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimÄ ir praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas teigia, kad teismas, vykdydamas CPK 185 str. nuostatas, turėjo įvertinti visumÄ Ä¯rodymų ir atitinkamai taikyti CK 6.2 str. nuostatas, numatančias, kad prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

Teismas, nevertindamas visumos įrodymų, patvirtinančių pavedimo sutarčių teisinius santykius ir iš to kylančias teisines pasekmes, nesivadovavo CK 6.3 str. nuostata, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir toks turtas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus.

Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. Nurodo, kad A. P. iÅ¡ pavedimo teisinių santykių 2004 metais liko jam skolingas 8000 Lt ir raÅ¡tu jis pripažino, kad 2004 metais skolinosi iÅ¡ jo, ieÅ¡kovo, 8000 Lt pirkti J. M. žemės grÄ Å¾inimo dokumentus. Teigia, kad teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - J. M. sutarties su A. P., kurioje nurodyta, kad A. P. duoda 5000 Lt rankpinigių, vėliau dar 1000 Lt, viso – 6000 Lt 2004 10 12 datai.

Jis pateikė ir kitÄ sutartį, kurioje jis nurodytas kaip tos pačios žemės nuosavybės atkÅ«rimo iÅ¡vados pirkėju už 7800 Lt. Jis pateikė ir 2004-01-26 Žemės iÅ¡vadÄ Nr. 7-6693, J. M. įgaliojimÄ , iÅ¡duotÄ 2004-10-12 A. P. vesti paveldėjimo bylÄ , A. P. 2009-09-07 iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ jam, ieÅ¡kovui, nupirkti iÅ¡ J. M. už 7800 Lt du žemės sklypus, 2005-11-03 preliminariÄ sutartį, sudarytÄ tarp A. T. ir A. P., kuria A. T. įsipareigoja neatÅ¡aukti įgaliojimo, sudaryto 2005-11-03 iki 2010-11-03, taip pat A.

T. 2005-11-03 įgaliojimÄ A. P. atkurti žemės nuosavybės teises ir vėliau parduoti tÄ sklypÄ savo nuožiÅ«ra, A. T. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matosi, kad A. T. vardu nuosavybė buvo sutvarkyta 2010-05-19, A. P. 2010-07-19 įgaliojimÄ J. G. atstovauti sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ 2005-11-03 preliminarios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties su A. T. įpėdiniais, savo nuožiÅ«ra parduoti dalį žemės sklypo ir gauti pinigus.

IeÅ¡kovas teigia, kad teismas nesigilino į aplinkybes, kad jis su A. P. buvo verslininkai-pirko ir pardavė miÅ¡kÄ bei padėjo miÅ¡ko savininkams atkurti žemės nuosavybės teises tam, kad vėliau galėtų miÅ¡kÄ nupirkti. Tarp jo ir A. P. skoliniai santykiai atsirado pavedimo sutarčių pagrindu (CPK 6.756 str.). Kadangi CK 6.758 str. numato, kad pavedimo sutartis gali bÅ«ti atlygintinė arba neatlygintine, įstatymas nedraudė jiems tartis dėl atlygintinumo. Kai jiems paaiÅ¡kėjo, kad J. M. juos apgavo nepagrįstai paėmusi kaip avansÄ 7800 Lt, taip pat patyrė nuostolius 200 Lt nuostolių jos dokumentų tvarkymui, jis, apeliantas, patarė A.

P. kreiptis į teismÄ , o tuo pačiu jis, ieÅ¡kovas, taip pat galėtų atgauti iÅ¡ A. P. savo iÅ¡leistus pinigus. Nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teisme bylÄ baigus taikiai, A. P. paskolintus bylinėjimuisi pinigus, jis ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, todėl ir parašė A. P. raÅ¡telį, kad dėl jų pretenzijų neturi. A. P. vis negalėjo grÄ Å¾inti 8000 Lt skolos dėl jo, ieÅ¡kovo, kaip įgaliotinio pareigų vykdymo savo lėšomis, tačiau vėliau A. P. patvirtino raÅ¡tu, kad 2004 m. jis pinigų sumokėti J.

M. avansÄ neturėjo, ir kad pavedimÄ jis, ieÅ¡kovas, vykdė savo pinigais. Nurodo, kad tuo metu jie susitarė, kad ieÅ¡kovui visa skola bus grÄ Å¾inta pagal A. T. įgaliojimÄ pardavus jo miÅ¡kÄ . Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas teigia, kad teismas neteisingai traktavo raÅ¡ytinio dokumento turinį kaip skolos raÅ¡telį, o ne kaip skolininko patvirtinimÄ apie 2004 m. pavedimo atlygintinumÄ , pagal CK 6.4 str. ir CK 6.761 str. 3 d. 4 d.. Apeliantas nurodo, kad jis sÄ Å¾iningai vykdė pagal įgaliojimÄ suteiktas pareigas, kÄ numato CK 2.137 str., CK 2.151str. ir CK 6.764 str.

Ginčams, kilusiems iÅ¡ pavedimo sutarčių, negali bÅ«ti taikomos tos pačios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir jo bei liudytojo A. Z. parodymus apie 2004 m. bÅ«simÄ J. M. dokumentų atkÅ«rimo į žemės nuosavybės tvarkymÄ , avanso mokėjimÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis ir atsakovas aplinkybes aiÅ¡kino tapačiai, nors jis, ieÅ¡kovas, nurodė visai kitas 8000 Lt skolos atsiradimo aplinkybes. A. P. pasiraÅ¡ytas susitarimas tėra tik patvirtinimas susidariusio pavedimo sutarties pagrindo neatsiskaitymo, tai yra, kad jis nuo 2004 m. yra skolingas 8000 Lt, bet tai nėra paskolos sutartis, numatyta CK 6.875 str.

Be to, pats A. P. neginčijo savo patvirtinimo apie skolÄ jam, ieÅ¡kovui. CK 6.875str. 2 d. draudžia ginčyti paskolos sutartį liudytojų parodymais, iÅ¡skyrus CK 1.91 str. nuostatos. Pažymi, A. P. nėra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl to, kad susitarimÄ jis parašė dėl apgaulės ar realiai grasinant arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Atsakovų teiginio, kad A. P. galėjo pasiraÅ¡yti susitarimÄ bÅ«damas neblaivus, nepatvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-64-223/2014, kuriuo patvirtinta, kad A.

P. buvo visiškai veiksnus ir pilnai suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes. Teismas grindė išvadas A. P. draugės V. B. rašytiniu paaiškinimu, neapklausęs jos teisme, todėl, nurodo, kad tai negali būti laikoma liudytojo parodymais pagal CPK 177 str. 2 d.,182 str.,192 str. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis, ieškovas, ir A. Z. yra suinteresuoti apgauti atsakovus, nes A. Z. parodė, kad sumokėjo po 4000 Lt. Apeliantas mano, kad nebuvo svarbu nurodyti, jog A. Z. savo 4000 Lt skolos išieškojimo teisę perleido jam, apeliantui.

Nesuprantama teismo iÅ¡vada, kodėl teismas laikė Z. J. parodymus melagingais, o G. P. teiginį parėmė pateiktu nuosprendžiu. Teismas nesigilino į tÄ aplinkybę, kad vienu metu vyko dvi artimų žmonių laidotuvės, kad jis, ieÅ¡kovas, A. P. paskolino 3000 Lt laidotuvėms. Tai, kad teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. P. laidojo savo lėšomis neprieÅ¡tarauja jo teiginiui, kad A. P. turėjo apelianto paskolintus pinigus, tai patvirtino Z. J.. Teigia, kad teismas nevertino oficialaus dokumento TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-04 raÅ¡to Nr. VA6-42, kuriame nurodoma apie A.

P. įsiskolinimus, ketinimÄ atjungti elektrÄ , ir padarė nežinia kokiais įrodymais grįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tuo laikotarpiu A. P. nuolat sudarinėjo sandorius, kurių metu pardavinėjo turtÄ ir gaudavo lėšų, taipogi kitiems skolino pinigus, darė mokėjimus, kaupė lėšas nemažomis sumomis - buvo verslus žmogus. Pažymi, kad teismas padarė prielaidÄ , jog 3000 Lt A. P. iki 2010-06-23 buvo grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui, nes, jis, ieÅ¡kovas, atskiros pretenzijos A. P. dėl Å¡ios sumos nepateikė, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais.

Nelaimės atveju, skolindamas 3000 Lt laidotuvėms ir 3000 Lt gydymuisi jis skolos raÅ¡telio nereikalavo. Teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių Å¡ioje dalyje, nes atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad A. P. skolÄ apeliantui sumokėjo. Nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl A. P. 2500 Lt skolos. A. P. sumokėto avanso aplinkybę patvirtino liudytojas A. Z., kas atitinka CK 1.93 str. 6 d. nuostatas. Be to, teismas, nepagrįstai netenkino jo reikalavimÄ dalyje 471,79 Lt skolos, susidariusios sumokėjus už A.

P. savivaldybės įmonei „TelÅ¡ių butų Å«kis“, nors teismas tikėjo, kad jis, apeliantas, sumokėjo UAB „Litesko“. Teismas analizavo A. P. mokumÄ nesusijusį su 2010 m. kovo-liepos mėnesiais, neįvertino, to, kad apeliantas pinigus už A. P. mokesčius sumokėjo 2010-03-18, o sutuoktinės I. P. turtÄ jis paveldėjo tik 2010-05-27, taip pat tos aplinkybės, kad 2010-01-06 TelÅ¡ių savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-06 įsakymu Nr. Al-38 A. P. Å¡eima buvo įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä . Be to, apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino 2010-05-26 ir 2010-07-19 A.

P. iÅ¡duotų įgaliojimų. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus - tik atsakovo pateiktus, todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. G. nurodo, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, vyko nemažai parengiamųjų teismo posėdžių, kelionės į teismÄ ir atgal sudarė 300 km. IeÅ¡kovo žyminį mokestį sudarė 41 Eur ir 3 procentai nuo 6204,50 Eur, kas sudaro 186,14 Eur.

Nurodo, kadangi jis apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimÄ dėl visų reikalavimų, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepasisako. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ G. P. ir atsakovų atstovas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteiti iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu nesilaikė CPK 306 str. 1 d. 4 p. nuostatų. Tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nerodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes. Apeliantas, nurodydamas, kad tarp jo ir A. P. susiklostė pavedimo santykiai, remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto ieÅ¡kinio pagrindu ir teisme nebuvo tiriamos, nesilaiko CPK 306 str. 2 d. nuostatų. Apelianto pateiktas pavedimo santykių aiÅ¡kinimas nepatvirtina, kad jis buvo realiai paskolinęs ginčijamas sumas. Be to, apeliantas iÅ¡dėstė bendro pobÅ«džio teiginius, jog teismas nevertino jo nurodytų įrodymų. Pažymi, kad reikÅ¡ti skolinius reikalavimus įpėdiniams dėl 3000 Lt skolos laidotuvėms ir 3000 Lt skolos gydymuisi be skolÄ pagrindžiančių įrodymų negalima.

Teismas, išvadas grindė bylos įrodymų visuma. Apelianto J. G., priešingai nei teigia, byloje jokio sutarties, kurioje nurodyta, kad jis yra žemės nuosavybės atkūrimo išvados pirkėjas už 7800 Lt, nepateikė. Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 str.). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 str.1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl tose dalyse priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį nurodytose dalyje naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Kadangi apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje su teismo sprendimu sutinka, sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartÄ pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Dėl Å¡io kolegija atsakovo į pagrindinius apeliacinių skundų motyvus.Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Dėl 8000 Lt paskolos Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams ir iÅ¡vadoms dėl Å¡io reikalavimo neįrodytumo ir teismo sprendimo Å¡ioje dalyje tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.Skundu ieÅ¡kovas teigia tarp Å¡alių susiklosčius pavedimo teisinius santykius ir nurodo, jog teismas nesprendė dėl jo ir A.

P. sutartinių kreditinių-skolinių atsiradusių pavedimo sutarčių pagrindu teisinių santykių ir nevertino J. M. sutarties su A. P., kurioje nurodyta, kad A. P. duoda 5000 Lt rankpinigių, vėliau dar 1000 Lt, viso – 6000 Lt, kitos sutarties, kurioje jis nurodytas kaip tos pačios žemės nuosavybės atkÅ«rimo iÅ¡vados pirkėjo,2004-01-26 Žemės iÅ¡vados Nr. 7-6693, J. M. įgaliojimo, iÅ¡duoto 2004-10-12 A. P. vesti paveldėjimo bylÄ , A. P. 2009-09-07 iÅ¡duoto įgaliojimo jam, ieÅ¡kovui, nupirkti iÅ¡ J.

M. už 7800 Lt du žemės sklypus, 2005-11-03 preliminarios sutarties, sudarytos tarp A. T. ir A. P., kuria A. T. įsipareigoja neatÅ¡aukti įgaliojimo, sudaryto 2005-11-03 iki 2010-11-03, taip pat A. T. 2005-11-03 įgaliojimo A. P. atkurti žemės nuosavybės teises ir vėliau parduoti tÄ sklypÄ savo nuožiÅ«ra, A. T. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, iÅ¡ kurio matosi, kad A. T. vardu nuosavybė buvo sutvarkyta 2010-05-19, A. P. 2010-07-19 įgaliojimo J. G. atstovauti sprendžiant klausimÄ dėl reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ 2005-11-03 preliminarios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties su A.

T. įpėdiniais, savo nuožiūra parduoti dalį žemės sklypo ir gauti pinigus.Kolegija pastebi, jog ieškinyje faktinių aplinkybių, kad A. P. prievolė ieškovui dėl 8000 Lt kilo iš pavedimo ar panašių teisinių santykiu nebuvo nurodyta, tas padaryta tik atsiliepime į priešieškinį. Vienok žodinio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apie šias faktines aplinkybes buvo kalbama ,todėl kolegija nevertina šių skundo argumentų nurodymo kaip prieštaraujančių CPK 306str.2 d. ribojimams.Sutinkama su skundo argumentu, jog pavedimo santykių susiklostymo požiūriu pirmos instancijos teismas ieškovo teiktų įrodymų neanalizavo, todėl kolegija dėl šių argumentų pasisako.CK 1.63 str. 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis raÅ¡ytinės formos sandoris, iÅ¡reiÅ¡kiantis atstovaujamojo asmens valiÄ dėl numatomo per atstovÄ sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 str.1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobÅ«džio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir iÅ¡oriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes iÅ¡reiÅ¡kia įgaliotojo valiÄ bÅ«ti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų – atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) – valia.

Santykyje su trečiaisiais asmenimis, išoriniuose atstovavimo santykiuose, iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 str. 4 dalis), t. y. atstovaujamajam, tačiau vidiniuose atstovavimo santykiuose atstovas taip pat įgyja tam tikras pareigas (CK 6.760 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

Iš CK 6.757 straipsnio 1 dalyje pateikto pavedimo sutarties dalyko apibūdinimo matyti, kad juo yra teisinių veiksmų rezultatas, nes pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams.

Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).Paties pavedimo sandorio sudarymo faktas ir jo sÄ lygų turinys įrodinėjami pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.).

IÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 176 str. 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str.reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas buvus tarp jo ir A. P. bendros veiklos – miÅ¡ko pirkimo-pardavimo, pagalbos atkuriant nuosavybės teises su siekiu vėliau nupirkti miÅ¡kÄ kaip komercinių pavedimo santykių ir tuo sÄ lygotų piniginių atsiskaitymų reikalingumo pateiktais įrodymais neįrodė.

Ä® bylÄ nepateikta raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovas ir A. P. atskirai ar jie sykiu buvo susitarę vykdyti ir vykdė bendrÄ komercinę veiklÄ . Nepateikta įrodymų, kad nors vienas jų turėtų įmonę, bÅ«tų gavę verslo liudijimÄ ,individualios veiklos pažymÄ ar pan. Tai, jog asmenys buvo iÅ¡davę A. P. du įgaliojimus, o pastarasis po to iÅ¡davė taip pat du įgaliojimus ieÅ¡kovui konkrečioms užduotims atlikti savaime nereiÅ¡kia bendros veiklos vykdymo. J. M. 2004-10-12 įgaliojimas A.

P. iÅ¡duotas konkrečiam reikalui-vesti paveldėjimo po jos motinos E. K. mirties bylÄ . A. P. įgaliojimas ieÅ¡kovui iÅ¡duotas 2009-09-07, praėjus beveik dvejiems metams po J. M. įgaliojimo A. P. pabaigos, irgi konkrečiu tikslu ( t.2,b.l.77-79). Rankpinigius J. M. iÅ¡ A. P. gavo 2004 m. kovÄ , t.y. dar iki įgaliojimo A. P. iÅ¡davimo. Jų grÄ Å¾inimo A. P. klausimas iÅ¡spręstas Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-05-10 patvirtinta taikos sutartimi, Å¡iame procese ieÅ¡kovas procesiÅ¡kai niekaip nedalyvavo. 2010-07-19 A.

P. įgaliojimas J. G. atstovauti įgaliotojÄ santykiuose su A. T. turto paveldėtojais irgi nerodo atlygintinių santykių tarp Å¡alių susiklostymo. Tai, jog ieÅ¡kovas ir A. P. bendravo, turėjo bendrų reikalų, ieÅ¡kovas skolino A. P. pinigų, kuriuos Å¡is grÄ Å¾indavo, jÄ tarpusavio santykiai ilgÄ laikÄ , tikėtina, buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, pagalba, parama , draugiÅ¡ki ar pan., savaime neįrodo, kad jie peraugo į teisinius pavedimo, paskolos ar panaÅ¡ius sutartinius santykius.Be to, pagal CK 2.151 str. 2 dalį atstovui už darbÄ atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 str.).

IÅ¡ abiejų A. P. iÅ¡duotų ieÅ¡kovui įgaliojimų matosi, jog atstovavimas jais nustatytas neatlygintinai ( t.2,b.l.77-78, 82-83). PrieÅ¡ingai apelianto teigimui CK 6.761 str.3ir 4 d. įgaliotinio paslaugų atlygintinamumo nepreziumuoja, jį numato tik tada, kai tas nustatyta susitarimu.Bylos įrodymai leidžia spręsti, jog tarp ieÅ¡kovo ir A. P. buvo tarpusavio finansinių įsipareigojjimų, labiausia tikėtina, jog A. P. skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų.Å iuo požiÅ«riu, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai kaip reikÅ¡mingÄ vertino 2010-06-23 datuotÄ ieÅ¡kovo raÅ¡telį, jog A.

P. ieÅ¡kovui sumokėjo 2400 Lt su prieraÅ¡u “skaitau ,kad P. su manimi atsiskaitė“. RaÅ¡telyje nedetalizuota kokiu pagrindu skolos buvo susidariusios, jų dydis ir pan. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada vertinant raÅ¡telį kaip apibendrintÄ ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , jog nurodytam laikui skolų A. P. J. G. nebeturėjo t.2,b.l.58). Apeliantas teigia, jog tai buvo ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi teisme su J. M. iÅ¡laidų atlyginimas, bet kolegija laiko šį teiginį neįrodytu.

Pirma, nepateikta įrodymų, jog bylinėjimuisi ieÅ¡kovas paskolino 2400 Lt ar panaÅ¡iÄ sumÄ . Antra ,iÅ¡ taikos sutarties turinio matosi, jog neatlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo 500 Lt ( t.2,b.l.22-23).Kam, pasak ieÅ¡kovo, jis turėjo beveik 5 kartus didesnių iÅ¡laidų įrodymų nepateikta.Skunde pagrįstai nurodyta, jog teismas negalėjo kaip įrodymu remtis V. B. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu teismui.Jis gautas nesilaikant CPK 192 str.nustatytos tvarkos, bet savaime Å¡is pažeidimas nepaneigia kitais įrodymais pagrįstos teismo iÅ¡vados.

Kas dėl ieÅ¡kovo teiginių paskolinus 3000 Lt A. P. uoÅ¡vio laidotuvėms, 3000 Lt gydymuisi, 2254,99 Lt ir 1178,03 Lt paskolinus sumokėti ar sumokėjus už bÅ«sto patarnavimus, kolegijos vertinimu, jie pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesti kaip neįrodyti. Teismas nurodė motyvus kodėl Å¡ie reikalavimai atmesti ir su jais sutinkama. Greta to pastebima, jog pagal CK 6.871 str. fizinių asmenų paskolos sandoriui, kurie virÅ¡ijo 2000 Lt turėjo bÅ«ti sudaryti raÅ¡ytine forma, o Å¡ios formos nesilaikymas apsunkina įrodinėjimÄ - draudžia remtis liudytojų parodymais, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis nustatytas CK 1.93 str.6 d. ( CK 1.93 str.2 d.).

Lėšų paskolinimo Å¡iais atvejais raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtinta, 6 d. nustatytų iÅ¡imčių nėra. Apelianto teiginiai, kad dėl A. P. sveikatos bÅ«klės, jų draugiÅ¡kų santykių skolindamas laidotuvėms ar gydymuisi, patarnavimų apmokėjimui negalėjo iÅ¡ pastarojo praÅ¡yti skolos raÅ¡telio ar pan., tėra hipotetiniai, nepatikrinami, paneigiami aukščiau aptartų raÅ¡ytinio susitarimo, raÅ¡telio apie 2400 Lt skolos sumokėjimÄ suraÅ¡ymo faktais, todėl atmetami. 2010-05-26 ir 2010-07-19 A.

P. iÅ¡duotų ieÅ¡kovui įgaliojimų atstovauti jį po žmonos mirties, parduoti V. M. ir jam priklauso sklypo dalis bei atstovauti įgaliotojÄ sprendžiant klausimus dėl reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ A. T. įpėdinių , faktai savaime neįrodo lėšų paskolinimo.Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu dėl prielaidų teismo sprendimuose  draudimo, galima pripažinti, jog teismo motyvai, kad 2010-06-23 raÅ¡teliu gydymui skirtų lėšų sugrÄ Å¾inimo faktas tikėtina vis tik bÅ«tų įrodytas, yra pertekliniai, nes ,reikiamos formos įrodymais neįrodžius lėšų perdavimo, teismas neprivalėjo svarstyti hipotetinių prielaidų .

Z. J. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas tik patvirtina pinigų fizinio perdavimo faktÄ , bet iÅ¡ jo negalima nuspręsti kieno konkrečiai pinigai buvo perduoti liudytojai, kodėl tai padaryta A. P. praÅ¡ymu, nėra duomenų, jog A. P. skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iÄ sumÄ . Kiti teismo aptarti įrodymai – uoÅ¡vio mirties dienÄ A. P. iÅ¡ banko sÄ skaitos pasiėmė 4000 Lt davė teismui pagrindo spręsti, jog Z. J. perduoti 3000 Lt nėra iÅ¡ ieÅ¡kovo A. P. pasiskolinti pinigai. Pastebima, jog Å iaulių apygardos teismo 2010-11-04 nuosprendyje užfiksuotas S. J. ( A.

P. uoÅ¡vio brolio) paaiÅ¡kinimas, kad A. J. laidotuvėms 3000 Lt davė brolio žentas, t.y. A. P. ( t.2, b.l. 156). Nesant ginčo dėl 3000 Lt perdavimo laidotuvių organizavimui, esant A. P. didesnės sumos pasiėmimo tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡Â banko grynais faktui, aukščiau aptartiems S. J. paaiÅ¡kinimams, kolegijos vertinimu, vien fizinis pinigų perdavimas A. P. praÅ¡ymu neįrodo, kad perduotos lėšos priklausė bÅ«tent ieÅ¡kovui ir perduotos kaip skolinamos A. P.. Tai, jog tÄ pačiÄ dienÄ pastarasis vyko į dar vienas laidotuves savaime niekaip neįrodo ,jog 3000 Lt buvo pasiskolinti galimai ir jų organizavimui.Dėl 471,79 Lt mokėjimo pateikti dokumentai neleidžia identifikuoti mokėjimÄ atlikusio asmens, juo labiau spręsti kieno lėšos tam panaudotos, todėl teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimÄ .

Skundo teiginiai, jog teismas be pagrindo vienu atveju ieškovu dėl mokėjimų už patarnavimus patikėjo ,o šiuo atveju ne  teisiškai nereikšmingi, nesudaro pagrindo keisti sprendimo dalies , nes civiliniame procese įrodinėjimo tikslas aptartas CPK 179 str. – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Savo išvadas teismo motyvavo įrodymų analize, jų vertinimu, o ne abstrakčiu tikėjimu kokiu nors konkrečiu, atskirai paimtu įrodymu,aplinkybe ar ieškovo asmeninių savybių vertinimu.Skundo nuoroda, kad teismas nevertino kaip oficialaus dokumento Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-04 rašto Nr. VA6-42, kuriame nurodoma apie A.

P. įsiskolinimus, ketinimÄ atjungti elektrÄ , tiksli tuo, jog Å¡is įrodymas atskirai neaptartas. Kolegijos vertinimu, Å¡i iÅ¡vada Å¡io teisminio ginčo kontekste nelaikytina oficialiu, didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiu įrodymu( CPK 197 str.2d.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada teikiama svarstant ar ketinamu sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu nepažeidžiamos vaiko teisės, bet nėra rengiama tikslu nustatyti ar patys vaiko tėvai gali ( negali) prisiimti skolinių ir pan.

įsipareigojimų. Nepagrįstas skundo teiginys, jog, sprendžiant dėl A. P. ieÅ¡kovo sumokėto 2500 Lt avanso už ketinamÄ pirkti miÅ¡kÄ , buvo pagrindas taikyti CK 1.93 str.6 d. iÅ¡imtį įr remtis liudytojo A. Z. paaiÅ¡kinimais. Apeliantas nemotyvavo dėl kokių konkrečių priežasčių reiktų remtis Å¡iÄ iÅ¡imtimi.Kolegijos vertinimu, priežasčių tokiais iÅ¡imčiai nenustatyta, be minėto liudytojo parodymų daugiau jokie įrodymai nepatvirtina nei lėšų perdavimo A.

P. fakto, nei teisinių prielaidų tokiam elgesiui buvimo, tad ir šis reikalavimas atmestas pagrįstai.Dėl atsakovų apeliacinio skundo.Kolegijos vertinimu, skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalinai pagrįstas ir teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas,kadangi nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas paskirstant teismas nukrypo nuo CPK 93, 98 str. taisyklių.Sutinkama, jog be pagrindo į atlygintinas bylinėjimosi išlaidas įtraukta 100 € sumokėtų ieškovo atstovei kaip ‘“kelionės išlaidos“ ( t.2,b.l.110).

Tokios iÅ¡laidos( prieÅ¡ingai skundo tvirtinimui apie jų neleistinumÄ ) pagal CPK 88 str.1d.9 p. bÅ«tų priskiriamos kitoms bÅ«tinoms ir pagrįstoms iÅ¡laidoms, tačiau kaip ir bet kurios kitos iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrįstos jų faktÄ reikiamai patvirtinančiais įrodymais. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 p. advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų tvarkos, patvirtintos 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 998 Dėl komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių patvirtinimo, 8.4 p. degalų įsigijimo iÅ¡laidas pripažįstant atskaitomomis iÅ¡ pajamų komandiruotės sÄ naudomis, atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančio vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

Prašant jas priteisti, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie jų sudėtį – autobuso bilietai ar automobilio ,jeigu juo naudotasi, duomenys, kuro pirkimo įrodymai ar pan. Nesant duomenų apie automobilį, išlaidų paskaičiuoti neįmanoma, todėl šios išlaidos neįrodytos ir neturėjo būti pripažintos atlygintinomis .Tad atlygintinomis ieškovo atstovavimo išlaidomis, nesant ginčo dėl kitų jų pozicijų pagrįstumo, pripažįstama 731,32 €( 521,32+210).Dėl atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų 491,81 € pagrįstumo ginčas nekeliamas.             Pagal CPK 93 str.2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos   pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį.

Tokios yra ir iÅ¡laidos advokato ar jo padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti                ( CPK 88 str.1 d. 6 p.), tad ir jos skirstomos pagal tokį pat principÄ .Å ioje konkrečioje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio nustatymas apsunkintas, nes ieÅ¡kinio reikalavimai tarp kurių vienas neturtinis tenkinti dalinai, o prieÅ¡ieÅ¡kinys visiÅ¡kai. CPK 93 str.4 d. leidžia teismui, skirstant iÅ¡laidas, atsižvelgti į Å¡alių procesinį elgesį, iÅ¡laidų atsiradimo priežastis.

Atsižvelgiant į tÄ , jog procesas prasidėjo dėl didžiajÄ dalimi atmesto, taigi nepagrįsto, ieÅ¡kinio, patenkintas reikalavimas dėl termino atnaujinimo, o turtinis reikalavimas tenkintas tik maždaug 5 % , prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti beveik po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 25 %, o 75 % atmesti.Byloje kelti skirtingi reikalavimai, kurie apmokami nevienodais žyminiais mokesčiais, dėl jų teikiami nevienodi įrodymai, teismo sprendime pasisakoma dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo.

Iš patikslinto ieškinio matosi, jog buvo keliami dvejopi reikalavimai - neturtinis reikalavimas dėl termino atnaujinimo, kuris apmokamas 41 € žyminiu mokesčiu, ir turtinis dėl lėšų priteisimo, kuris apmokamas 3 % dydžio žyminiu mokesčiu ( CPK 80 str.1d. 5 ir 1 p.). Neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, todėl žyminio mokesčio pagal jį išlaidas turi atlyginti atsakovai ( CPK 93 str.2 d.).Turtinis reikalavimas patenkintas maždaug 5%, tad ieškovui iš sumokėto 643 Lt žyminio mokesčio atlygintina 5% - 32 Lt ( 9,31 €).

Viso 50,31 € žyminio mokesčio ( 41+9,31).Nesutinkama su skundo motyvu ,jog atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti priteista ne daugiau nei 5 % kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kaip minėta ,ieÅ¡kovas patyrė 731,32 € pagrįstų atstovavimo iÅ¡laidų. Kadangi pripažinta, jog patenkinta 25 % reikalavimų, priteistinos 182,83 € dydžio atstovavimo iÅ¡laidos ( 731,32 : 25%).                                                                              Apibendrinant pasakytÄ , ieÅ¡kovui atsakovai turi atlyginti 50,31 € žyminio mokesčio ir 182,83 € atstovavimo iÅ¡laidų.

Viso 233,14 €, kas sudaro po 77,71 € iÅ¡ kiekvieno atsakovo . IeÅ¡kovas atsakovams turi atlyginti 69,51 € Å¡ių sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovai patyrė 491,91 € atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ jų jiems atlygintina 75 % - 368,93 €. Viso 438,44 €.                          Už apeliacinio skundo parengimÄ atsakovas G. P. sumokėjo atstovui 100 €( t.3, b.l.19). IeÅ¡kovas patyrė 177 € skundo, atsiliepimo į jį rengimo iÅ¡laidų ( t.3, b.l.10-11).Apeliaciniai skundai patenkinti dalinai, tad Å¡alių patirtų apeliacinės instancijos teisme atstovavimo iÅ¡laidų teismas neperskirsto.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a : ieÅ¡kovo ir atsakovų apeliacinius skundus tenkinti dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimÄ pakeisti, jo rezoliucinės dalies 4 ir 5 dalis iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti ieÅ¡kovui J.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 77,71 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,44 € (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų“.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis.

Teisėjai                                                                                Eigirdas Činka Birutė Jonaitienė Birutė Valiulienė