Legislator Case Law & Legislation
dca790f8-9550-49c8-acb6-81e2df8a876b AI generated

dca790f8-9550-49c8-acb6-81e2df8a876b · Kauno apygardos teismas

Case Number dca790f8-9550-49c8-acb6-81e2df8a876b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti negaliojančiais 2013 m. lapkričio 5 d. notarės Dainoros Jievaitytės (toliau – ir notarė) vykdomuosius įraÅ¡us dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260;

Legislator headnote

AI generated

dca790f8-9550-49c8-acb6-81e2df8a876b · Kauno apygardos teismas: PalÅ«kanų yra sumokėta daugiau nei dvigubai, todėl kredito kaina yra didesnė nei 75 procentai. Nors kredito sutartys buvo sudarytos iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) įsigaliojimo, tačiau teismas gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . PalÅ«kanos, kurių dydis sudaro daugiau nei pusę pačios kredito sumos, yra akivaizdžiai per didelės ir nesÄ Å¾iningos, todėl jos turi bÅ«ti sumažintos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-317-924/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04101-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.8.12; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. Č. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais, vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo, netesybų sumažinimo, tretieji asmenys M. Č., notarė Dainora Jievaitytė, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė J. Č. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 nutraukimÄ neteisėtu ir negaliojančiu;

2) pripažinti negaliojančiais 2013 m. lapkričio 5 d. notarės Dainoros Jievaitytės (toliau – ir notarė) vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260;

3) pakeisti 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 sÄ lygas ir nustatyti, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d.; o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grÄ Å¾inamas lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2055 m. gruodžio 1 d., skolos ir palÅ«kanų sumÄ sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dienÄ ;

4) pakeisti 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 sÄ lygas ir nustatyti, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d.; o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grÄ Å¾inamas lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2055 m. gruodžio 1 d., skolos ir palÅ«kanų sumÄ sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dienÄ ;

5) sumažinti atsakovės priskaičiuotas palūkanas pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 nuo 214 899,56 Eur iki 13 376,13 Eur;

6) sumažinti atsakovės priskaičiuotas palūkanas pagal 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 nuo 18 197,97 Eur iki 8 085,37 Eur.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovė laidavo už dvi kredito sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovės sutuoktinis trečiasis asmuo M. Č. gavo kreditus iÅ¡ banko. IeÅ¡kovė nežinojo, kad sutuoktinis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartis. Apie kredito sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovė sužinojo 2017 m. lapkričio 8 d. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atsiliepimo santuokos nutraukimo byloje. IeÅ¡kovė negavo praneÅ¡imo apie kredito sutarčių nutraukimÄ , 2013 m. rugsėjo 4 d. praneÅ¡imais apie tai buvo praneÅ¡ta tik M. Č..

Kredito sutarčių nutraukimas neteisėtas, nes pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217, 6.218 straipsniai. Sužinojusi apie kredito sutarčių nutraukimÄ ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nes derėjosi su kreditore, tikėdamasi ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai. 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo sudarytas susitarimas dėl kredito įmokų iÅ¡dėstymo, kuriuo susitarta, jog sumokėjus sutartu laiku sutartÄ sumÄ , bus galima kreiptis dėl naujo grafiko ir atsiskaitymo tvarkos sudarymo su galimybe peržiÅ«rėti skolos likutį.

Pagal šį susitarimÄ ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. sumokėjo atsakovei 8 300 Eur. 2019 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovė kreipėsi į kreditorę dėl naujo grafiko ir atsiskaitymo tvarkos sudarymo, bet kreditorė atsisakė tai svarstyti ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti kredito sutarčių sÄ lygas, nukeliant kreditų grÄ Å¾inimo terminus, nes kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu iÅ¡ esmės pasikeitė vykdymo aplinkybės ir ieÅ¡kovei tapo žymiai sudėtingiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. 2018 m. rugsėjo 12 d. susitarimu buvo užfiksuotas palÅ«kanų dydis pagal abi kredito sutartis – 41 102,26 Eur ir numatyta, kad susitarimo vykdymo laikotarpiu palÅ«kanos nebus skaičiuojamos, tačiau jos buvo skaičiuojamos ir Å¡iuo metu vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/01320 paskaičiuota palÅ«kanų suma virÅ¡ija skolos sumÄ .

PalÅ«kanų yra sumokėta daugiau nei dvigubai, todėl kredito kaina yra didesnė nei 75 procentai. Nors kredito sutartys buvo sudarytos iki Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) įsigaliojimo, tačiau teismas gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . PalÅ«kanos, kurių dydis sudaro daugiau nei pusę pačios kredito sumos, yra akivaizdžiai per didelės ir nesÄ Å¾iningos, todėl jos turi bÅ«ti sumažintos.

3. Atsakovė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad reikalavimus ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė perėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bankas) pagal 2017 m. gruodžio 29 d. perleidimo sutartį. Pagal minėtos sutarties 5.1.3 punktÄ , jokia banko atsakomybė skolininkams, garantijos teikėjams ar trečiosioms Å¡alims, kylančios iki perleidimo dienos ar po to tiesiogiai ar netiesiogiai dėl bet kokių aplinkybių, susidariusių iki perleidimo dienos, atsakovei neperduota ir kitokiu bÅ«du neperleista.

Atsakovė reikalavimÄ perėmė jau prasidėjus priverstiniam vykdymo procesui pagal vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457, kuriuose numatyta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkų po 11 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo praÅ¡ymo notarui dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo pateikimo momento (2013 m. spalio 14 d.). Vykdomojo įraÅ¡o Nr. DJ-8455 atveju palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 203 975,29 Eur ir per vienÄ dienÄ sudaro 61,47 Eur, vykdomojo įraÅ¡o Nr. DJ-8457 atveju palÅ«kanos skaičiuojamos nuo 26 752,26 Eur ir per vienÄ dienÄ sudaro 8,06 Eur.

IeÅ¡kovė buvo informuota apie kredito sutarčių nutraukimÄ 2013 m. rugsėjo 4 d. banko praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu tuo pačiu adresu, kurį ieÅ¡kovė nurodo ieÅ¡kinyje. Apie reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kovė informuota raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu, iÅ¡siųstu paskutiniu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu. Be to, tinkamu informavimu laikomas net skolininko informavimas teisme. Sudarant su ieÅ¡kove susitarimÄ dėl skolos mokėjimo dalimis iÅ¡ antstolės Sonatos Vaicekauskienės buvo gauta informacija apie tikslų skolos ir palÅ«kanų likutį, kuris fiksuotas minėtame susitarime ir su juo ieÅ¡kovė sutiko.

Pagal susitarimÄ atsakovė atsiėmė vykdomuosius dokumentus iÅ¡ antstolės. Gautomis įmokomis skolininkės naudai buvo dengiamos ne palÅ«kanos, bet pagrindinė skola. Pasibaigus susitarimo terminui atsakovė 2020 m. birželio 3 d. vėl kreipėsi dėl priverstinio vykdymo ir buvo atnaujintas palÅ«kanų skaičiavimas, nes ieÅ¡kovė nesilaikė mokėjimo grafiko, o ieÅ¡kovės pasiÅ«lytų mokėti įmokų dydis – 200 Eur per mėnesį visiÅ¡kai neatitinka kreditorės interesų. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas pakeisti sutarčių sÄ lygas turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo, tačiau ieÅ¡kovė nesikreipė į kreditorių dėl sutarčių pakeitimo iÅ¡ karto po atsiradusių kliūčių.

Atsakovė praÅ¡o taikyti senaties terminÄ reikalavimui dėl palÅ«kanų sumažinimo, nes palÅ«kanų dydį ieÅ¡kovė žinojo arba turėjo žinoti nuo laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo momento (2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. spalio 16 d.). Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai, susiję su palÅ«kanų normų ribomis, netaikomi kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Kredito sutartyse fiksuotos palÅ«kanų normos neprilygsta 75 proc. dydžio palÅ«kanų normai.

Pagal kredito sutartį Nr. BP2028070293 numatyta 5,19 proc. dydžio kredito palÅ«kanų norma ir 1,0 proc. dydžio kintamų palÅ«kanų marža, pagal sutartį Nr. KVRSAV100702260 nustatyta fiksuota palÅ«kanų norma 6,63 proc. be kintamos palÅ«kanų maržos. Be to, abiejose kredito sutartyse pasirinktas anuitetinis kredito grÄ Å¾inimo metodas, kai viso kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiu mokėtina suma iÅ¡lieka vienodo dydžio, tačiau skiriasi kredito grÄ Å¾inimui ir palÅ«kanų mokėjimui skirtų lėšų proporcijos – kredito grÄ Å¾inimo pradžioje didžioji įmokos dalis skiriama palÅ«kanų dengimui ir mažesnė dalis palÅ«kanų mokėjimui, pabaigoje didesnė dalis tenka kredito įmokos grÄ Å¾inimui ir mažesnė dalis palÅ«kanų mokėjimui.

Mokėtinų pavėluoto mokėjimo palÅ«kanų suma susidarė dėl pačių skolininkų elgesio vykdymo proceso metu. Skolininkai visomis priemonėmis vilkino ir vilkina įkeisto turto pardavimÄ , nededa pastangų sugrÄ Å¾inti gautÄ kreditÄ , todėl pavėluoto mokėjimo palÅ«kanų suma nuolat auga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės J. Č. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad: 5.1. 2007 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo M. Č. sudarė kredito sutartį Nr. BP2028070293 (toliau – Kredito sutartis Nr. 1), už kuriÄ ieÅ¡kovė laidavo tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. FA-BP2028070293. 2007 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo M. Č. sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 (toliau – Kredito sutartis Nr. 2 arba Kredito sutartys). 5.2. 2013 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)) raÅ¡tais dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. dnk 1309011 ir Nr. dnk 1309010 skolininkas M.

Č. buvo įspėtas apie įsiskolinimus ir kredito sutarčių nutraukimÄ nuo 2013 m. spalio 4 d., jei iki tos dienos nebus sumokėti įsiskolinimai. 5.3. 2013 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)), raÅ¡tais dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. dnk 1309012 ir Nr. dnk 1309013 ieÅ¡kovei, kaip laiduotojai pagal laidavimo sutartis 2007 m. kovo 21 d. Nr. FA-BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. Nr. FA-KVRSAV100702260, buvo priminta apie 2013 m. liepos 30 d. raginimÄ jai ir skolininkui M. Č. sumokėti pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ pagal Kredito sutartį Nr. 1 iki 2013 m. rugpjūčio 29 d., ieÅ¡kovė buvo informuota apie vėluojamų sumokėti pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 įsiskolinimų dydžius ir pareikalauta juos sumokėti iki 2013 m. spalio 4 d., taip pat ieÅ¡kovė informuota apie skolininkui M.

Č. iÅ¡siųstÄ praneÅ¡imÄ , kuriuo skolininkas įspėtas apie sutarčių nutraukimus nuo 2013 m. spalio 4 d., jeigu iki tol nebus sumokėti įsiskolinimai. 5.4. 2013 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė Dainora Jievaitytė sudarė du vykdomuosius įraÅ¡us, kuriuose nurodytai siÅ«lymai priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ , įskaitant netesybas ir nuostolius, su priklausančiomis palÅ«kanomis iÅ¡ skolininko ir įkaito davėjo M.

Č. bei subsidiariai atsakingo įkaito davėjo J. Č. hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai:

1) pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio notarinio registro Nr. DJ-8457, negrÄ Å¾intos skolos dydis 26 752,26 Eur, priklausančių palÅ«kanų dydis 11 proc. metinės palÅ«kanos nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo;

2) pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio notarinio registro Nr. DJ-8455, negrÄ Å¾intos skolos dydis 203 975,29 Eur, priklausančių palÅ«kanų dydis 11 proc. metinės palÅ«kanos nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo. 5.5. 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę SonatÄ Â Vaicekauskienę dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457. 5.6. 2018 m. vasario 14 d. praneÅ¡imu (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę apie reikalavimo įgijimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). 5.7. 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) atstovė) ir ieÅ¡kovė sudarė susitarimÄ (toliau – Susitarimas), pagal kurį skolininkai įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. sumokėti 8 300 Eur sumÄ pagal grafikÄ ir kitus susitarimus, kurį įvykdžius tinkamai galima tartis dėl naujos atsiskaitymo tvarkos likusiai skolai dengti, įmokos pagal susitarimÄ skiriamos dengti ne palÅ«kanoms, bet skolai. 5.8. 2018 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) pateikė antstolei Sonatai Vaicekauskienei praÅ¡ymÄ dėl vykdomųjų dokumentų – Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės vykdomųjų įrašų Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457 grÄ Å¾inimo be tolimesnio vykdymo. 5.9. 2019 m. vasario 11 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-415-877/2019 ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens M. Č. santuoka buvo nutraukta, o galutinai byla iÅ¡spręsta 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020. Teismo sprendimu prievolės kreditorės (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjai (duomenys neskelbtini) pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 po ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens M. Č. santuokos nutraukimo liko solidariomis jų prievolėmis. 5.10. 2020 m. gegužės 22 d. atsakovė paÅ¡tu iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo informavo ieÅ¡kovę, kad perėmė skolinio reikalavimo teises iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o perleisto skolinio reikalavimo teisė kyla iÅ¡ jos sutarties su pirminiu kreditoriumi (duomenys neskelbtini) pagal sutartis Nr. KVRSAV100702260 ir BP2028070293-P-1. 5.11. 2020 m. birželio 3 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ antstolei Audronei Adomaitienei dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal 2013 m. lapkričio 5 d. iÅ¡duotus Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457.

Dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei notarės iÅ¡duotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais 6. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčijo, jog kredito gavėjas Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 vykdė netinkamai. Vieninteliu argumentu dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo 2013 m. spalio 4 d. pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovė nurodo aplinkybę, kad ji, bÅ«dama Kredito sutarčių laiduotoja, negavo praneÅ¡imų apie Kredito sutarčių nutraukimÄ .

Teismas nurodė, kad šį ieÅ¡kovės argumentÄ paneigia byloje pateikti 2013 m. rugsėjo 4 d. banko raÅ¡tai dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. dnk 1309012 ir Nr. dnk 1309013, siųsti ieÅ¡kovei jos nurodytu korespondencijai adresu. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė patvirtino neinformavusi kreditorės apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ , o objektyvių įrodymų, kad ji negalėjo gyventi kreditoriui nurodytu adresu ir gauti korespondencijos dėl trečiojo asmens M. Č. veiksmų, byloje nėra.

Minėtuose banko raštuose yra nurodytas įsiskolinimų dydis, taip pat iki kada juos būtina sumokėti, jei norima, kad Kredito sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nebūtų nutrauktos.

7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl laiÅ¡kų negavimo, nes jos pačios sutartyje nurodytu korespondencijai adresu ji negyveno, dėl nežinojimo apie kredito sutarčių nevykdymÄ , nes trečiasis asmuo M. Č. jai teigė vykdantis sutartis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , neturi esminės reikÅ¡mės. Teismas nurodė, kad įrodymų dėl tinkamo ir savalaikio Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo nėra, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia tinkamÄ Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymÄ prieÅ¡ jas nutraukiant; kreditų pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 gavėjas buvo tinkamai informuotas apie įsiskolinimus ir kredito davėjo ketinimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartis dėl jų netinkamo vykdymo; dėl kredito gavėjo ir už jį laidavusio asmens asmeninių santykių kredito davėjas ar jo teisių perėmėjas nėra atsakingi;

įstatymas numato kreditoriaus pareigÄ suteikti laiduotojui informacijÄ apie pagrindinės prievolės vykdymÄ , o jei Å¡is tokių pareigų nevykdo, laiduotojas savo pažeistas teises gali ginti teisme, tačiau tokių aplinkybės nenurodytos ir įrodymai nepateikti (CK 1.138 straipsnis, 6.80 straipsnio 1 dalis); ieÅ¡kovei kaip ir kreditų gavėjui M. Č. turėjo bÅ«ti ir buvo žinomi kreditų įmokų mokėjimo grafikai, kredito įmokų dydžiai, terminai, per kuriuos kredito gavėjas privalėjo atsiskaityti su banku, nes ji patvirtino gavusi Kredito sutartis.

Taigi, jai turėjo būti ir buvo žinomos tokių įsipareigojimų nevykdymo pasekmės – kreditų gavėjui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal Kredito sutartis bankas įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartis.

8. Teismas pažymėjo, kad kitų aplinkybių ar argumentų dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo neteisėtumo ir negaliojimo ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs tai kas nurodyta, konstatavo, jog ieškovės reikalavimas dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu neįrodytas, todėl netenkintinas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.218 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

Netenkinęs reikalavimo dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, teismas netenkino ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl 2013 m. lapkričio 5 d. notarės Dainoros Jievaitytės vykdomųjų įrašų (notarinio registro Nr. DK-8457 ir Nr. 8455) dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais. Dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygų pakeitimo 9. IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygas, nukeliant kredito sutarčių grÄ Å¾inimo terminus iki 2055 m. gruodžio 1 d., nes tų Kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu iÅ¡ esmės pasikeitė vykdymo aplinkybės ir ieÅ¡kovei tapo žymiai sudėtingiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytas teisinis pagrindas pakeisti kredito sutarčių sÄ lygas – pasikeitusios aplinkybės, iÅ¡ esmės pakeitusios sutartinių prievolių pusiausvyrÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad netenkinus ieÅ¡kovės reikalavimo dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negali bÅ«ti tenkinamas ir reikalavimas dėl Kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo, nes neegzistuojančio objekto modifikavimas nėra galimas, juolab, kad Kredito sutarties Nr. 2 galutinis terminas yra pasibaigęs prieÅ¡ 5 metus – 2017 m. spalio 16 d.

11. Be to, įstatyme numatyta, jog praÅ¡ymÄ pakeisti sutarties vykdymÄ ieÅ¡kovė turėjo pareikÅ¡ti tuoj pat po Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo suvaržymo, o sutartinių prievolių pusiausvyrÄ pakeičiančios aplinkybės turi bÅ«ti esminės (CK 6.204 straipsnio 3 dalis). Å iuo atveju ieÅ¡kovė sudėtingesnį Kredito sutarčių vykdymÄ grindžia 2012 m. pablogėjusiais sutuoktinių santykiais bei teisminiais jų tarpusavio ginčais, taip pat 2020 m. egzistavusia ekstremalia situacija Å¡alyje, tačiau į kreditorių ji kreipėsi tik 2018 metais, tai yra po 5 metų nuo Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo ir tuo metu, kai jau vyko priverstinis vykdymo procesas.

Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi dar vėliau – 2021 m. kovo 15 d. Dėl ieÅ¡kovės nurodytų esminių aplinkybių, tai už savo asmeninius santykius su tuomečiu sutuoktiniu M. Č., taip pat finansinę padėtį yra atsakinga pati ieÅ¡kovė, kuri kaip vidutiniÅ¡kai protingas ir apdairus žmogus ne tik turėjo, bet ir galėjo numatyti, kad žmonių tarpusavio santykiai bei finansinė padėtis gali keistis – ne tik gerėti, bet ir blogėti dėl įvairiausių aplinkybių, todėl prisiimti įsipareigojimus kiekvienas asmuo turi atsakingai jau tų įsipareigojimų prisiėmimo metu.

Dėl ekstremalios situacijos, tai Lietuvoje kaip ir kituose pasaulio regionuose plintant COVID-19 virusui, ši situacija palietė ne tik fizinius, bet ir juridinius asmenis, o konkrečių įrodymų dėl šios situacijos įtakos konkrečiai ieškovės turtinei padėčiai byloje nepateikta, todėl teismas nurodė, kad ieškovės argumentus laiko deklaratyviais (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

12. Tai, kad vykdymo procese atsakovė buvo sudariusi su ieÅ¡kove 2018 m. rugsėjo 12 d. SusitarimÄ dėl kredito įmokų iÅ¡dėstymo, nereiÅ¡kia, kad buvo susitarta dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 keitimo ar jos buvo modifikuotos. Kreditorius turi teisę vykdymo procese susitarti su skolininkais dėl skolos sumų mokėjimo gera valia, atsisakant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kaip ir buvo Å¡iuo atveju (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisinio pagrindo įpareigoti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (atsakovę) vykdymo procese sudaryti jai nepalankius susitarimus, nėra.

Po 2018 m. Susitarimo termino pabaigos ieÅ¡kovė prašė atsakovės sudaryti naujÄ susitarimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovė mokėtų atsakovei įmokas po 200 Eur per mėnesį, todėl vien skolų sumų (210 153,36 Eur) pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 mokėjimas (be palÅ«kanų) nusitęstų daugiau kaip 87 metus, o tai neabejotinai neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų, taip pat sutarčių laisvės, privalomumo ir vykdymo principų atsakovės atžvilgiu, juolab, kad skolininkai turi atsakovės naudai hipoteka įkeistÄ turtÄ , kurio įsigijimui lėšos buvo gautos pagal Kredito sutartį Nr. 1 (CK 1.5, 6.189, 6.200 straipsniai).

13. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimo – Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 įvykdymo termino atidėjimo iki 2055 metų, priskaičiuotų palÅ«kanų sumažinimo atitinkamai apie 95 ir 55 procentus akivaizdžiai pažeistų Å¡alių sutartinių prievolių esmę bei Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyrÄ , neatitiktų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų, nes iÅ¡ esmės paneigtų atsakovės galimybę atgauti skolÄ , taip pat gauti palÅ«kanas už laikotarpį, kai skolininkai iÅ¡ esmės nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.

IeÅ¡kovės pateikti duomenys apie gaunamas pajamas rodo ne itin gerÄ jos finansinę padėtį, nors ji Å¡iuo metu yra darbingo amžiaus, todėl mažai tikėtinas ieÅ¡kovės finansinės padėties gerėjimas bei tinkamas net jos nurodomo dydžio įsipareigojimų vykdymas, artėjant ar sulaukus pensinio amžiaus. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negalėtų įvykdyti net pakeistų Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sÄ lygų, todėl teisinis pagrindas keisti tas sutartis iÅ¡ viso neegzistuoja.

Be to, ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad dėl skolininkų vilkinamo vykdymo proceso nėra realizuojamas hipoteka įkeistas skolininkų nekilnojamasis turtas ir būtent dėl šios priežasties ne tik nemažėja ieškovės bei trečiojo asmens M. Č. skolų atsakovei dydis, bet ir auga mokėtinos pavėluoto mokėjimo palūkanos.

14. Teismas pažymėjo, kad Kredito sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatytų buvo pasirinktas anuitetinis kredito grÄ Å¾inimo metodas, kai viso kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiu mokėtina suma iÅ¡lieka vienodo dydžio, bet skiriasi kredito grÄ Å¾inimui ir palÅ«kanų mokėjimui skirtų lėšų proporcijos – kredito grÄ Å¾inimo pradžioje didžioji įmokos dalis skiriama palÅ«kanų dengimui, mažesnė dalis palÅ«kanų mokėjimui, o pabaigoje didesnė dalis tenka kredito įmokos grÄ Å¾inimui, mažesnė dalis palÅ«kanų mokėjimui.

Palūkanų, kurios išieškomos pagal vykdomuosius dokumentus, mažinimui ar senaties termino taikymui nėra teisinio pagrindo (CK 1.124, 4.192 straipsniai, CPK 587 straipsnio 8 punktas). Ieškinio senatis gali būti taikoma reikalavimų, dėl kurių sprendžiama teisme, atžvilgiu, bet ne tiems reikalavimams, kurie turi būti vykdomi pagal vykdomuosius dokumentus. Pavėluoto mokėjimo palūkanos Kredito sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo aiškiai nurodytos ir ieškovei bei trečiajam asmeniui M. Č. žinomos, o prielaidų, kad jas sumažinus skolininkai bus paskatinti greičiau atsiskaityti su kreditore, nėra.

15. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 neatitikimo Vartotojų kredito įstatymui, nes šis įstatymas įsigaliojo 2011 m. balandžio 1 d., be to, šis įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, įsigaliojimo redakcijos 49 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netaikomas ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, kuris (išskyrus išimtį) taikomas tik nuo 2017 m. liepos 1 d. kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise (šio įstatymo 58 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. Č. (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. 16.2.

IeÅ¡kovė negavo praneÅ¡imų apie kredito sutarčių nutraukimÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2012-2013 m. buvo iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ namų, adresu (duomenys neskelbtini), dėl konfliktų su sutuoktiniu. IeÅ¡kovė nurodė, jog tuo metu kai prasidėjo ginčai su sutuoktiniu, ji buvo visiÅ¡kai palūžusi, buvo iÅ¡varyta iÅ¡ namų be jokių daiktų, neturėjo jokių pajamų, todėl buvo susidariusios iÅ¡skirtinai nepalankios aplinkybės. Tuo metu ieÅ¡kovė net neįtarė, jog M.

Č. nemoka kredito įmokų. Ir juo labiau neįtarė, kad bankas nutrauks kredito sutartis. Skundžiamu sprendimu nurodyta, jog ieÅ¡kovė turėjo praneÅ¡ti bankui apie pasikeitusį adresÄ , tačiau ieÅ¡kovė net neįtarė, kad bankas siųs jai kokius nors praneÅ¡imus ar dokumentus. IÅ¡ anksto tokių aplinkybių ieÅ¡kovė numatyti negalėjo. 16.3. Teismas nepagristai nurodė, jog 2013 m. vyko ieÅ¡kovės susiraÅ¡inėjimas su antstole, vykdančia priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , todėl galimai jai buvo žinoma apie pradėtÄ vykdymo procesÄ .

Minėtas susiraÅ¡inėjimas vyko ne dėl kredito sutarčių, o dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19022-454/2015 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (duomenys neskelbtini) ir jos valdymo organų atžvilgiu bei ieÅ¡kovė rašė laiÅ¡kÄ kaip minėto juridinio asmens atstovė. Taigi laiÅ¡kas negali bÅ«ti vertinamas kaip susiraÅ¡inėjimas dėl vykdymo proceso, pradėto atsakovės iniciatyva. SusiraÅ¡inėjimas su antstole negali bÅ«ti prilyginamas tinkamam praneÅ¡imui apie kredito sutarčių nutraukimÄ , kuris turi įvykti prieÅ¡ pradedant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ skolininko atžvilgiu. 16.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovė pažeidė pareigÄ bendradarbiauti su ieÅ¡kove ir nesiekė iÅ¡saugoti sutarčių. Po to, kai 2018 m. rugsėjo 12 d. susitarimas buvo įvykdytas, Å¡alys buvo susitarusios sudaryti naujÄ susitarimÄ , peržiÅ«rėti priskaičiuotas palÅ«kanas, nustatyti naujus mokėjimo terminus, tačiau kreditorius atsisakė tęsti taikų ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«dÄ ir derėtis dėl naujo grafiko. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nurodyta, kad kreditorius atsisakė sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lytų per mažų įmokų dydžio, t. y. tik po 200 Eur.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditoriui nesutikus su jos pasiÅ«lytu įmokų dydžiu, ji bÅ«tų sutikusi svarstyti kreditoriaus nurodytas sÄ lygas, tačiau kreditorius jokių sÄ lygų nenurodė ir atnaujino priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . 16.5. Teismas nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir nesiekė iÅ¡saugoti sutarties bei neiÅ¡naudojusi visų galimybių ieÅ¡kovei sudaryti sÄ lygas įvykdyti sutartis, pradėjo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. 16.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo numatyti pablogėsiančius santykius su sutuoktiniu ar finansinės padėties pablogėjimÄ . IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovės atžvilgiu kilo iÅ¡skirtinės aplinkybės, sÄ lygojusios pasunkėjusį prievolių įvykdymÄ . Nuo 2012 m. iki 2020 m. vyko daugiau nei 10 teisminių ginčų, kurių metu ieÅ¡kovė bandė apginti savo pažeistas civilines teises – atgauti turtÄ , kurį neteisėtai siekė užvaldyti sutuoktinis.

Su ieÅ¡kove buvo elgiamasi labai grubiai – iÅ¡varant jÄ iÅ¡ namų, atimant visus pajamų Å¡altinius ir apribojant galimybes tiek užtikrinti orų pragyvenimÄ , tiek tinkamai gintis. IeÅ¡kovė neturėjo galimybės nei patekti į bÅ«stÄ , kuriame iki tol gyveno, nei gauti kokius nors dokumentus ar informacijÄ . M. Č. nemokant kredito įmokų, o ieÅ¡kovei apie tai nežinant, susidarė situacija, kuomet, kredito sutarčių įvykdymas pasikeitė iÅ¡ esmės – priskaičiuotos didelės palÅ«kanų sumos, kurios padidino kredito įvykdymo kainÄ .

Taigi kai ieÅ¡kovė sužinojo, kad kredito sutartys yra nutrauktos, jai teko naÅ¡ta ne tik padengti skolÄ , tačiau ir sumokėti palÅ«kanas, kurios siekė dar pusę skolos sumos, taigi kredito įvykdymo kaina padidėjo iÅ¡ esmės. 16.7. 2018 m. rugsėjo 12 d. ieÅ¡kovė sudarė su kreditoriumi susitarimÄ , kuriame numatyta, jog palÅ«kanos fiksuojamos. Taigi ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, jog palÅ«kanų suma neaugs, taip sudarant sÄ lygas geranoriÅ¡kai įvykdyti prievolę ir iÅ¡vengti priverstinio įkeisto turto pardavimo, tačiau teismo proceso metu atsakovas patvirtino faktÄ , jog palÅ«kanų skaičiavimas nebuvo sustabdytas ir per visÄ laikÄ nuo kredito sutarčių nutraukimo iki Å¡io momento palÅ«kanų suma jau virÅ¡ija skolos sumÄ , o kredito kaina padidėjo dvigubai.

Taigi tokia situacija, kai ne dėl ieÅ¡kovės kaltės nevykdant kredito sutarčių kredito kaina padidėjo dvigubai, dar labiau apsunkino ieÅ¡kovės galimybes įvykdyti kredito sutartis. Visos nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyra bei kilo pagrindas pakeisti kredito sutartis. 16.8. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra pakankama prievolėms įvykdyti.

Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovė ketina ateityje rasti papildomų finansavimo Å¡altinių:

1) nuomoti įkeistÄ turtÄ , arba 2) refinansuoti paskolÄ . Å iai dienai Å¡ios galimybės apsunkintos dėl neprotingo dydžio palÅ«kanų bei atsakovės atsisakymo geranoriÅ¡kai spręsti situacijÄ . Taigi nepagrįstai vertintas tik ieÅ¡kovės darbo užmokestis bei padaryta klaidinga iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis galimai neleis jai įvykdyti prievolių. 16.9. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, sudarančias pagrindÄ sumažinti neprotingo dydžio priskaičiuotas palÅ«kanas.

IÅ¡ banko pažymos apie sumokėtas palÅ«kanas matyti, kad pagal Kredito sutartį Nr. 1 yra sumokėta palÅ«kanų laikotarpiu nuo 2007 iki 2012 m. 43 129,02 Eur, o grÄ Å¾inta kredito 17 592,80 Eur, pagal Kredito sutartį Nr. 2 yra sumokėta palÅ«kanų laikotarpiu nuo 2007 iki 2012 m. 13 677,59 Eur, o grÄ Å¾inta kredito 21 616,13 Eur. 2018 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Å¡alys fiksavo 41 102,26 Eur palÅ«kanų sumÄ . IÅ¡ proceso metu pateiktos 2022 m. birželio 1 d. antstolės Audronės Adomaitienės pažymos Nr. S-22-36-22091 matyti, kad pagal Kredito sutartį Nr. 1 priskaičiuota 214 899,56 Eur palÅ«kanų; o pagal Kredito sutartį Nr. 2 priskaičiuota 18 197,97 Eur palÅ«kanų.

Taigi raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , jog sumokėtų ir priskaičiuotų palÅ«kanų sumos virÅ¡ija kredito sumÄ . 16.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dideles palÅ«kanas sÄ lygojo ilgas neatsiskaitymo periodas, kuomet negalima skolos dengti realizuojant įkeistÄ turtÄ , tačiau tas minimas periodas nevirÅ¡ija net 10 metų (nes sutartys nutrauktos 2012 m.), o per jį priskaičiuota jau daugiau nei 200 000 Eur palÅ«kanų. VidutiniÅ¡kai per 5 metus priskaičiuojama 100 000 Eur palÅ«kanų, o per metus priskaičiuojama apie 20 000 Eur palÅ«kanų.

Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kuo remiantis taikomas toks apmokestinimas, nepateikė teismui jokių tikslių palÅ«kanų detalizacijų ir nurodė, jog to padaryti negali dėl to, kad prievolę perėmė iÅ¡ banko. Taigi byloje Å¡ios aplinkybės nevertintos. 16.11. Å alys buvo sutarusios, jog jeigu ieÅ¡kovė įvykdys 2018 m. susitarimÄ kreditorius geranoriÅ¡kai sumažins palÅ«kanas, tačiau vėliau atsakovas tai padaryti atsisakė. Taip pat Å¡alys 2018 m. susitarimu fiksavo palÅ«kanas ir susitarė, kad susitarimo vykdymo metu palÅ«kanos bus neskaičiuojamos, tačiau iÅ¡ antstolės elektroninių laiÅ¡kų ir pažymos akivaizdu, jog palÅ«kanos buvo skaičiuojamos visÄ susitarimo vykdymo laikotarpį.

IeÅ¡kovė buvo sÄ Å¾ininga, bendradarbiavo su atsakove, siekė įvykdyti prievolę, o prievolės neįvykdymas sÄ lygotas nuo ieÅ¡kovės nepriklausančių priežasčių.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės J. Č. apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Laidavimo sutarties 23 punkte Å¡alys susitarė, kad visi Å¡alių praneÅ¡imai, reikalavimai, informacija, kuriÄ numato laidavimo sutartis, turi bÅ«ti suformuluoti raÅ¡tu, pasiraÅ¡yti įgaliotų atitinkamos Å¡alies atstovų, ir iÅ¡siųsti faksu, paÅ¡tu arba įteikti asmeniÅ¡kai laidavimo sutartyje nurodytais adresais.

IeÅ¡kovė laidavimo sutartyse nurodė adresÄ (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis laidavimo sutarties sÄ lygomis, 2013 m. rugsėjo 4 d. kreditorius (duomenys neskelbtini) (buvusio (duomenys neskelbtini)), raÅ¡tais dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. dnk 1309012 ir Nr. dnk 1309013, pranešė ieÅ¡kovei jos pačios nurodytu korespondencijai adresu apie netinkamÄ prievolių vykdymÄ , apie jau anksčiau siųstus praneÅ¡imus dėl prievolės nevykdymo ir suteikė papildomÄ terminÄ prievolei įvykdyti, bei nurodė, kad sutartys bus nutrauktos iki nustatyto termino nesumokėjus nustatyto dydžio įmokų. 17.2.

Jeigu ieÅ¡kovė nebegyveno nurodytu adresu, ji turėjo pareigÄ raÅ¡tu informuoti bankÄ apie savo adreso ir kitų duomenų pasikeitimÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovė patvirtino neinformavusi kreditorės apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ , o objektyvių įrodymų, kad ji negalėjo gyventi kreditoriui nurodytu adresu ir gauti korespondencijos dėl trečiojo asmens M. Č. veiksmų, byloje nepateikė. 17.3. VienaÅ¡aliÅ¡kas Kredito sutarties Nr. 1 ir Kredito sutarties Nr. 2 nutraukimas buvo vykdomas 2013 m. rugsėjo 4 d. banko raÅ¡tais dėl įsipareigojimų įvykdymo Nr. dnk 1309012 ir Nr. dnk 1309013.

Per Å¡iuose praneÅ¡imuose nurodytÄ terminÄ skolininkams neįvykdžius prievolės, minėtos sutartys buvo nutrauktos ir 2013 m. gruodžio 12 d. bankas kreipėsi į antstolę SonatÄ Vaicekauskienę dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457. 17.4. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (beje ir ieÅ¡kiniu) teigia, jog dėl to, kad atsakovė 2020 metais atsisakė pratęsti susitarimÄ , kuris buvo pasiektas vykdymo procese, kaip kreditoriaus ir skolininko taikus ginčo sprendimo bÅ«das sudarant sÄ lygas ieÅ¡kovei dengti skolÄ , netaikant priverstinio vykdymo priemonių, yra pagrindas pripažinti neteisėtais kredito sutarčių nutraukimÄ , įvykusį dar 2013 metais.

Akivaizdu, kad tik 2013 metais atliktų kreditoriaus veiksmų teisėtumas nutraukiant sutartis gali turėti teisinės reikÅ¡mės vertinant tokių veiksmų teisėtumÄ ir sutarčių nutraukimo pagrįstumÄ . 2020 metais atsakovės veiksmai nebuvo ir nėra ta faktinė aplinkybė, kuri reikÅ¡minga vertinant 2013 metais įvykusį kredito sutarčių nutraukimÄ . 17.5. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir nesiekė iÅ¡saugoti sutarties bei neiÅ¡naudojusi visų galimybių ieÅ¡kovei sudaryti sÄ lygas įvykdyti sutartis, pradėjo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, atmesti kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovės siÅ«lomas skolos grÄ Å¾inimo grafikas netenkina kreditoriaus interesų. Ta aplinkybė, kad apeliantė jau ilgÄ laikÄ vykstant Å¡alių tarpusavio deryboms bei, vykstant bylinėjimosi procesui, iki Å¡iol neatliko jokių mokėjimų atsakovei, parodo, kad ieÅ¡kovė nėra suinteresuota realiai atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyros, jos tikslas yra iÅ¡saugoti įkeistÄ turtÄ , vilkinant jo priverstinio realizavimo procedÅ«ras. 17.6. 2017 metais ieÅ¡kovė santuokos nutraukimo byloje buvo gavusi banko atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame pateikiama visa informacijÄ apie kredito sutarčių nutraukimÄ , tačiau tuo metu ieÅ¡kovė nesikreipė į bankÄ su praÅ¡ymu modifikuoti prievoles pagal kredito sutartis, jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarčių nutraukimo ar pasunkėjusio jų vykdymo kreditoriui nereiÅ¡kė. 17.7.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek jos sutuoktinis dėjo visas pastangas skundžiant antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus, kad dar 2013 metais antstolės Sonatos Vaicekauskienės pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto bÅ«tų stabdomas skundžiant kiekvienÄ antstolės procesinį veiksmÄ , siekiant, kad turtas nebÅ«tų realizuotas. VisÄ priverstinio vykdymo laikotarpį, skolininkai nedengė kredito ir geranoriÅ¡kai. Taigi, susidarė tokia faktinė padėtis, kai skola nebuvo dengiama beveik 10 metų, o visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo skaičiuojamos palÅ«kanos nuo visos įsiskolinimo pagal kredito sutartis sumos. 17.8.

Atnaujinus vykdymo procesÄ , apeliantė ir toliau vilkina iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , pavyzdžiui, neįleidžia turto vertinimo eksperto, atvykusio apžiÅ«rėti įkeistÄ turtÄ siekiant nustatyti jo rinkos vertę, dėl tokių veiksmų antstolė buvo priversta kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas patekti į skolininkams priklausančias patalpas priverstinai; atlikus turto vertinimÄ , apeliantė teikia praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ekspertizę; galiausiai kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčo byloje ir praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Akivaizdu, kad dėl palÅ«kanų sumos augimo yra kalti tik patys skolininkai, kurie turėdami galimybę padengti skolÄ realizuojant įkeistÄ turtÄ , elgiasi prieÅ¡ingai, t. y. deda visas pastangas siekdami iÅ¡vengti įkeisto turto pardavimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės (solidarios skolininkės/laiduotojos) ieÅ¡kinys dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl Kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo, dėl palÅ«kanų sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 20. Trečiasis asmuo M. Č. likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio (2023 m. kovo 6 d.) pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, taip sudarant galimybę pateikti paaiÅ¡kinimus byloje. Nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti savo paaiÅ¡kinimų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes atlikinėjo paskirtÄ bausmę.

21. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, teikdamas praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamas iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas bei kuo jo paaiÅ¡kinimai bÅ«tų reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, tačiau to nepadarė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylÄ nagrinėjęs teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens, kuris neteikė nei apeliacinio skundo, nei atsiliepimo į jį, pateiktas deklaratyvus praÅ¡ymas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tik nurodant, kad nori pateikti paaiÅ¡kinimus byloje, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo 23. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį Å¡alims suteikiama teisė nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, kai sutartyje aptarti konkretÅ«s jos nutraukimo pagrindai, t. y. Å¡ioje normoje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia Å¡alims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sÄ lygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2009; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012; kt.).

24. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), skolininkÄ M. Č. įspėjo apie įsiskolinimus ir kredito sutarčių nutraukimÄ nuo 2013 m. spalio 4 d., jei iki tos dienos bankui nebus sumokėti įsiskolinimai. Taip pat bankas apie tai iÅ¡siuntė praneÅ¡imus ir ieÅ¡kovei, kaip laiduotojai bei bendraskolei.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad kredito sutarties nutraukimo tvarka nebuvo pažeista (CK 6.881 straipsnio 1 dalis; Kredito sutarties Nr. 1 49, 50 punktai, Kredito sutarties Nr. 2 47, 48 punktai) ir bankas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ Kredito sutartis nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 kredito gavėjas trečiasis asmuo M. Č. tinkamai nevykdė Å¡ių sutarčių, nors jis tinkamai buvo informuotas kredito davėjos (duomenys neskelbtini) apie ketinimÄ nutraukti minėtas sutartis, jeigu ir toliau nevykdys prisiimtų įsipareigojimų bei nesumokės susidariusios skolos.

26. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl Kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumo iÅ¡ esmės grindė tik tuo, jog ji, bÅ«dama laiduotoja, negavo praneÅ¡imų apie kredito sutarčių nutraukimÄ . Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ ieÅ¡kovės ginčijamÄ aplinkybę paneigia atsakovės į bylÄ pateiktas 2013 m. rugsėjo 4 d. kreditoriaus raÅ¡tas dėl įsipareigojimų įvykdymo (Nr. dnk 1309012), siųstas ieÅ¡kovei jos pačios nurodytu korespondencijai adresu ((duomenys neskelbtini)).

Kaip galima spręsti iÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio, tikėtina, kad tai ne buvo vienintelis banko praneÅ¡imas apie nevykdomus įsipareigojimus, nes taip pat buvo siųstas 2013 m. liepos 30 d. raÅ¡tas Nr. dnk1307929. Nors ieÅ¡kovė byloje teigė, jog iÅ¡ banko laiÅ¡kų negavo ir apie nevykdomus skolininko įsipareigojimus nežinojo, nes sutartyje nurodytu adresu dėl konfliktų su sutuoktiniu ji negyveno, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kredito davėjui dėl skolininkų tarpusavio konfliktinių santykių negali kilti neigiami padariniai, juolab, kai ieÅ¡kovė neginčija to, kad kreditoriaus apie pasikeitusiÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ net neinformavo.

Akcentuotina ir tai, kad Å¡iuo atveju apeliantė net neįrodinėja, kad turėjo bei turėtų galimybę sumokėti įsiskolinimÄ pagal ginčijamas Kredito sutartis. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji tokių finansinių galimybių neturėjo bei neturi iki Å¡iol, praÅ¡o kreditų grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsti iki 2055 m. gruodžio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių teisinių, prievolės pagal Kredito sutartis, kurios prisiimtos santuokos metu ir susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po Å¡alių santuokos nutraukimo liko solidariomis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė neginčijo to, kad apie Kredito sutarčių nutraukimÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ji žinojo (ieÅ¡kovės teigimu, nuo 2017 m. lapkričio 8 d.), tačiau vis viena liko pasyvi ir nedėjo pakankamai pastangų sutartinių santykių iÅ¡saugojimui. IeÅ¡kovė į teismÄ , ginčydama sutarties nutraukimÄ , kreipėsi tik 2021 m. kovo 12 d., ir tik po to, kai reikalavimo teises perėmęs kreditorius (atsakovė) nesutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu skolos, iÅ¡ieÅ¡komos vykdymo procese, grÄ Å¾inimo grafiku.

Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nėra jokio pagrindo spręsti, kad kreditoriaus pažeidė bendradarbiavimo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus, o priimtas sprendimas nutraukti Kredito sutartis buvo neproporcingas padarytam Kredito sutarčių pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent skolininkai nebuvo pakankamai rÅ«pestingi siekiant iÅ¡saugoti Kredito sutartis bei neiÅ¡naudojo visų objektyviai įmanomų galimybių užtikrinti, kad bÅ«tų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

27. Kadangi bylos aplinkybės patvirtina egzistavusį esminį Kredito sutarčių pažeidimÄ , nes pagal Kredito sutartyse numatytÄ mokėjimo grafikÄ mokėjimai nebuvo atliekami, o kredito sutarties sÄ lygų laikymasis turėjo esminės reikÅ¡mės, bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovei kaip bendraskolei galėjo bÅ«ti žinoma apie kreditų grÄ Å¾inimo įmokų dydį, mokėjimo terminus, nevykdymo ir vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pasekmes, tačiau ji nebuvo pakankamai rÅ«pestinga siekiant iÅ¡saugoti Kredito sutartis bei neiÅ¡naudojo visų objektyviai įmanomų galimybių užtikrinti, kad bÅ«tų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai, laikytina, kad kredito davėja pagrįstai ir teisėtai nutraukė Kredito sutartis.

Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ neteisėtu yra nepagrįstas bei neįrodytas, taigi, skundžiamu sprendimu netenkintas pagrįstai.

28. Ieškovės reikalavimas dėl 2013 m. lapkričio 5 d. notarės Dainoros Jievaitytės vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal Kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, yra išvestinis iš pirmojo jos reikalavimo. Todėl nepripažinus ieškovės ginčijamos 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 vienašališko nutraukimo neteisėtu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ir šio ieškinio reikalavimo.

Dėl Kredito sutarčių sÄ lygų pakeitimo 29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo pakeisti: 1) 2007 m. kovo 21 d. kredito sutarties Nr. BP2028070293 sÄ lygas ir nustatyti, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d.; o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grÄ Å¾inamas lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2055 m. gruodžio 1 d., skolos ir palÅ«kanų sumÄ sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dienÄ ; 2) 2007 m. spalio 16 d. kredito sutarties Nr. KVRSAV100702260 sÄ lygas ir nustatyti, kad kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2055 m. gruodžio 1 d.; o taip pat nustatyti, kad kreditas bus grÄ Å¾inamas lygiomis dalimis kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2055 m. gruodžio 1 d., skolos ir palÅ«kanų sumÄ sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dienÄ .

30. Pirma, Kredito sutartys atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos pagrįstai ir teisėtai, todėl vien dėl to negali bÅ«ti keičiamos nutrauktų sutarčių sÄ lygos. Be to, Kredito sutarties Nr. 2 galutinis terminas net jau yra pasibaigęs 2017 m. spalio 16 d. Antra, tai, kad vykdymo procese atsakovė (pirminio kreditoriaus teisių perėmėja) 2018 m. rugsėjo 12 d. su ieÅ¡kove sudarė susitarimÄ dėl kredito įmokų iÅ¡dėstymo, nereiÅ¡kia, kad buvo susitarta dėl nutrauktų Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 keitimo.

Trečia, Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimas (kredito grÄ Å¾inimo termino prailginimas iki 2055 metų) akivaizdžiai pažeistų Å¡alių sutartinių prievolių esmę bei Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyrÄ , neatitiktų sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų. Ketvirta, nors apeliantė 2018 m. rugsėjo 12 d. pagal susitarimÄ grÄ Å¾indavo dalį kredito, tačiau įmokas mokėti vėluodavo, be to ir Å¡iuo metu iÅ¡lieka pagrįstos abejonės dėl apeliantės finansinių galimybių grÄ Å¾inti kreditÄ , nes jau ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ina nei dalies skolos.

Apibendrinusi tai kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas – pakeisti Kredito sutarčių sÄ lygas. Dėl palÅ«kanų sumažinimo 31. Byloje nustatyta, kad Å¡alių sudarytos Kredito sutarties Nr. 1 Specialiosios dalies 4 punkte buvo susitarta, jog kintamų palÅ«kanų norma (marža) yra 1 proc. metinių palÅ«kanų plius 6 mėnesių VILIBOR. Kredito sutartyje taip pat buvo numatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ nustatomi 0,08 procento per dienÄ dydžio netesybos.

Kredito sutarties Nr. 1 Bendrosios dalies 53 punkte buvo susitarta, kad tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ (nutartį), kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metų palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo. Kredito sutarties Nr. 2 Specialiosios dalies 3 punkte buvo susitarta, jog visam (10 metų) kredito grÄ Å¾inimo terminui fiksuota palÅ«kanų norma yra 6,63 proc. metinių palÅ«kanų (mokėjimo palÅ«kanos).

Kredito sutartyje taip pat buvo numatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ nustatomi 0,08 procento per dienÄ dydžio netesybos. Kredito sutarties Nr. 2 Bendrosios dalies 50 punkte buvo susitarta, kad tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ (nutartį), kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metų palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo. 32. 2013 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. Jievaitytė sudarė du vykdomuosius įraÅ¡us, kuriuose nurodyti siÅ«lymai priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumÄ , įskaitant konkretaus dydžio palÅ«kanas ir netesybas, su palÅ«kanomis už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo notarui dienos iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo iÅ¡ skolininko ir įkaito davėjo M. Č. bei subsidiariai atsakingo įkaito davėjo J. Č. hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai:

1) pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio notarinio registro Nr. DJ-8457, negrÄ Å¾intos skolos dydis 26 752,26 Eur (iÅ¡ jų 328,19 Eur palÅ«kanos ir 16,41 Eur netesybos), priklausančių sutartinių palÅ«kanų dydis 11 proc. metinės palÅ«kanos nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo;

2) pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurio notarinio registro Nr. DJ-8455, negrÄ Å¾intos skolos dydis 203 975,29 Eur (iÅ¡ jų 508,36 Eur palÅ«kanos ir 20,64 Eur netesybos), priklausančių sutartinių palÅ«kanų dydis 11 proc. metinės palÅ«kanos nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo. 2013 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) pasikreipus į antstolę S. Vaicekauskienę prasidėjo priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. Jievaitytės vykdomuosius įraÅ¡us Nr. DJ-8455 ir Nr. DJ-8457.

33. Pažymėtina, kad tiek teismo sprendimo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, tiek notaro iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o sukeliami teisiniai padariniai dėl priverstinio vykdymo iÅ¡ esmės sutampa. Abiejų Å¡ių dokumentų pagrindu gali bÅ«ti atliekamas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nes pagal CPK 587 straipsnio 1 ir 8 punktus Å¡ie dokumentai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Kreditoriaus kreipimasis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo pagal hipotekos (įkeitimo) ar notarine forma patvirtintÄ sandorį reiÅ¡kia, kad kreditorius siekia gauti vykdomÄ jį dokumentÄ , kurio pagrindu turės teisę pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Tai viena iÅ¡ kreditoriaus pažeistų teisių gynybos priemonių, sudarant galimybes iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko skolÄ priverstiniu bÅ«du supaprastinta tvarka.

34. Kauno apylinkės teismas ginčijamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl palÅ«kanų pagal Kredito sutartį Nr. 1 sumažinimo nuo 214 899,56 Eur iki 13 376,13 Eur ir pagal Kredito sutartį Nr. 2 palÅ«kanų sumažinimo nuo 18 197,97 Eur iki 8 085,37 Eur, kurį ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė tuo, kad palÅ«kanos yra neprotingo dydžio bei prieÅ¡tarauja Vartotojų kredito įstatymo nuostatoms.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priskaičiuotas palÅ«kanas, kurios, apeliantės teigimu, yra neprotingo dydžio bei virÅ¡ija kredito sumÄ .

36. Visų pirma, toks apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, nes pats savaime faktas, kad antstolio paskaičiuotos palÅ«kanos virÅ¡ija kredito sumÄ , nėra pagrindu palÅ«kanas, paskaičiuotas antstolio pagal notaro sudarytus vykdomuosius įraÅ¡us (11 proc.), laikyti neprotingomis ir nepagrįstomis. Juolab, kad palÅ«kanų suma antstolio yra paskaičiuota nuo didelių skolos sumų (9316,74 Eur ir 200 839,62 Eur) ir gana už ilgÄ laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2022 m. birželio 1 d. (2022 m. birželio 1 d. antstolės pažyma) bei iÅ¡ieÅ¡komų palÅ«kanų suma priklauso iÅ¡imtinai nuo pačios skolininkės aktyvių veiksmų, t. y. pagrindinės skolos grÄ Å¾inimo laikotarpio.

Skolininkai iki Å¡iol naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo mokėti sutartines palÅ«kanas nuo kreipimosi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo iki faktinio vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo. Antra, sutartinės palÅ«kanos yra Å¡alių susitarimo rezultatas, o apeliantė neginčijo ir nepateikė tokių argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti dėl Kredito sutarties sÄ lygos dėl sutartinių palÅ«kanų yra nesÄ Å¾iningos.

Trečia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei ko neginčija apeliantė, Vartotojų kredito įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kredito sutarčių sudarymo metu dar negaliojo ir specialus Su nekilnojamojo turtu įkeitimu susijusio kredito įstatymas (įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.). Taigi, konstatuotina, kad Vartojimo kredito įstatymas ir Su nekilnojamojo turto įkeitimu susijusio kredito įstatymas nagrinėjamoje byloje netaikytini.

Ketvirta, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas ex officio turėjo mažinti praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas. Teismas pagrįstai nenustatė pakankamo pagrindo Kredito sutarčių sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ palÅ«kanų mokėjimÄ , t. y. Å¡alių susitarimÄ dėl kredito gavėjo įsipareigojimo mokėti 11 procentų dydžio metų palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, pripažinti nesÄ Å¾ininga (neskaidria).

Å i Kredito sutarčių sÄ lyga, apeliacinio teismo vertinimu, apibrėžianti palÅ«kanų mokėjimÄ , buvo aiÅ¡ki (aiÅ¡kiai gramatiÅ¡kai apibrėžta, aiÅ¡kiai nurodytas fiksuotas palÅ«kanų dydis ir aiÅ¡kus laikotarpis, per kurį reikės mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas) ir suprantama vartotojui, todėl nėra pagrindo vertinti Å¡iÄ sÄ lygÄ nesÄ Å¾iningumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinio skundo argumentu, kad antstolio paskaičiuotos bei iÅ¡ieÅ¡komos palÅ«kanos turi bÅ«ti mažinamos, juolab, kai apeliantė net neįrodinėjo Å¡ios sÄ lygos nesÄ Å¾iningumo.

37. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 38. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

40. Atsakovė nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo negali būti tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi atidėtas ieÅ¡kovei J. Č. 2 813,00 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ sumokėjimas, kuris, apeliacinį skundÄ atmetus, priteistinas iÅ¡ apeliantės valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. Č. valstybei 2813,00 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus trylika eurų) žyminio mokesčio (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė