dca60145-28dc-4f4e-8aa0-5c7e82f10f5e · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lkl;’’ TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 7 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant Genovaitei Å etkauskienei, dalyvaujant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajam M. Č., nukentėjusiojo R. A. atstovei pagal įstatymÄ L. A. ir įgaliotajai atstovei advokatei Jutai Kareivei, vieÅ¡ame teisimajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė: I. Nusikalstamos veikos aplinkybės M. Č. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2018 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Akmenės r., Žerkščių kaimo pakraÅ¡tyje esančiame puÅ¡yne, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, be aiÅ¡kios priežasties, priėjęs iÅ¡ nugaros R.

A. sudavė kumščiais ir spardė kojomis, tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimÄ , lÅ«pų muÅ¡tines žaizdas ir kraujosruvas, nosies sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusi kraujavimu iÅ¡ nosies, kas R. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei smÅ«gių metu sulaužė nukentėjusiojo akinius 240 eurų vertės ir suplėšė striukę 70 eurų vertės, taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Kaltinamasis M. Č. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nurodė 2018 m. vasario 16 d. dienos metu Ventos miestelyje vartojęs alkoholį, dviese su draugu iÅ¡gėrę 4 litrus alaus. Vėliau, apie 16- 17 valandÄ Ventos mieste sutiko pažįstamÄ L. Å ., su kuriuo nuėjo pasivaikščioti į Ventos puÅ¡ynÄ , kartu su L. Å . buvo dar du vaikai, kurių jis nepažįsta, nežino jų nei vardų nei pavardžių. Jis visÄ tÄ laikÄ kol ėjo į puÅ¡ynÄ bendravo tik su Luku, jo neklausė kas tie kiti vaikai.

Kiek vėliau jiems einant per puÅ¡ynÄ , sutiko dar du jaunuolius. Dėl girtumo tiksliai visų aplinkybių jis nepamena, negali pasakyti dėl ko kilo konfliktas. Pamena kaip vienam iÅ¡ tų dviejų jaunuolių, dabar jau žino, kad tai nukentėjusiajam R. A. priėjęs iÅ¡ nugaros sudavė du smÅ«gius į galvos sritį, o pastarajam nukritus du kartus spyrė, kiek pamena. Kas vyko po to kai jis sudavė jam smÅ«gius nežino, atsimena, kad L. Å . jį atitraukė nuo nukentėjusiojo ir tuomet jie išėjo iÅ¡ to puÅ¡yno, grįžę į Ventos miestelį, iÅ¡siskirstė.

Tuo metu, kai jis užsipuolė nukentėjusįjį ir jam sudavė smÅ«gius, kiek pamena, Å¡alia buvo L. Å . ir kartu su juo buvę vaikai, tačiau kÄ jie darė, nematė. Kur dingo tas kitas jaunuolis kur buvo kartu su R. A. jis negali pasakyti, nes nematė. PaaiÅ¡kino, kad tokiam jo poelgiui neabejotinai turėjo įtakos alkoholis, bÅ«damas blaivus, taip nebÅ«tų pasielgęs. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, turtinę žala pripažįsta 520 Eur sumoje ir sutinka jÄ pilnai atlyginti, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 200-300 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ kaltinamasis M. Č. prisipažino esÄ s kaltas, davė iÅ¡samius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajam sutikus Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

II Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamojo M. Č. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , be jo paties visiÅ¡ko prisipažinimo visiÅ¡kai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtais įrodymais: Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. A. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 16.30 kartu su R. R. ėjo į Ventos miÅ¡kelį, norėjo ant Å¡altinio pačiuožinėti, bet Å¡altinis nebuvo užšalęs. Eidami matė penkis jaunuolius, jis juos pažįsta.

Tai buvo M. Č., L. Å . ir jo broliai G. ir D. bei D. Ž.. Jis manė, kad eisi toliau ir juos aplenks. M. Č. nepatiko jo plaukų spalva, prasilenkiant jis R. A. pasakė, ar jis yra "pydaras", kad nusidažė. Tada M. priartėjęs jam iÅ¡ nugaros ir sudavė smÅ«gį ranka į kaklÄ , po to į smilkinį. Po smÅ«gio R. A. nugriuvęs ant žemės neteko sÄ monės, iÅ¡sijungė. Ant žemės gulėjo gal kokį pusvalandį. Atsipeikėjęs iÅ¡girdo kaip skamba jo telefonas, skambino mama. Telefonas buvo netoli jo prie rankų.

Jokie daiktai jam nedingo. Tik kai gavo smÅ«gį į smilkinį jam nukrito akiniai ir jie buvo sulūžę. Nepamena ar L. jam sudavė smÅ«gius, bet jo draugas R. jam sakė, kad jis gulintį spardė. Jis pats nejuto ir nematė, kad jį L. butų spardęs. Jam skaudėjo smilkiniai ir galva, kai atsipeikėjo jautėsi apdujęs. Jam buvo kruvinas veidas. Po to, kai mama jam paskambino, atvažiavo kartu su jo tėvu ir jie iÅ¡kvietė policijÄ . Atsistojus eiti namo, prie jo pribėgęs L. pasakė, kad jis R.

A. nemušęs. Ligoninėje gulėjo keturias dienas. Nemano, kad sutiktų taikytis su tais jaunuoliais, mano, kad jiems neatleis. Anot R. A. Å¡iuo metu nebijo iÅ¡eiti į gatvę, baimės neturi, bet į puÅ¡ynÄ eiti nenori. (1 t., b. l. 17-18). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. A. parodė 2018 m. vasario 16 d. sÅ«nus R. A. apie pietus gal kokiÄ 12.00 val. išėjo į laukÄ . Ji tÄ pačiÄ dienÄ apie 16.30 val. skambinusi sÅ«nui norėdama pasakyti, kad grįžtų namo ir ilgai lauke neužsibÅ«tų.

Atsiliepus sÅ«nui, jo balsas buvo tarsi užkimęs, ne toks kaip įprastai, todėl iÅ¡kart paklausė kas jam atsitiko. SÅ«nus pasakė, kad yra sumuÅ¡tas, nesiorientavo kur yra. Tada pradėjo pasakoti kÄ mato aplink. Ji iÅ¡kart savo vyrui pasakiusi važiuoti parsivežti R., o pati pasilikusi namuose bendravo su sÅ«numi telefonu. Vyrui pasakius, kad yra Ventos puÅ¡yne ir mato sÅ«nų, baigė pokalbį. Neilgai trukus vyras grįžo namo su R.. Ji matė, kad R. veidas yra kruvinas, suplėšyta jo striukė, sulaužyti akiniai.

SÅ«nus telefonu pasakė, kad jį sumušė M. Č. ir L. Å .. Rokas juos abu gerai pažįsta, todėl net nekilo jokių abejonių, kad gali meluoti. Su L. R. mokosi toje pačioje klasėje, o M. pažįsta iÅ¡ matymo (1 t., b. l. 48-49). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. ruošėsi važiuoti su reikalais, kai per pirmo aukÅ¡to langÄ iÅ¡lindusi sutuoktinė pasakė, kad jų sÅ«nus R. yra sumuÅ¡tas ir kad vyktų į Ventos puÅ¡ynÄ jo parsivežti.

Nuvykęs į puÅ¡ynÄ sÅ«naus nerado. Tada grįžo namo, pasiėmė telefonÄ ir vėl iÅ¡vyko į puÅ¡ynÄ . Pasistatęs automobilį nuėjo į puÅ¡ynÄ , kur pamatė link jo ateinantį sÅ«nų R., jis buvo visas kruvinas, veidas, rankos, suplėšyta striukė. Paklausus kas nutiko, R. pasakė, kad jį sumušė jo klasiokas L. Å . ir kažkoks M.. Kai sutiko sÅ«nų R., jis buvo vienas, kartu su juo nieko nebuvo. Vėliau sėdo į automobilį ir važiavo pro Ventos tiltÄ . Jo sÅ«nus sėdėdamas automobilio gale pamatęs einančius du vaikinus pasakė, kad Å¡ie vaikinai jį sumušė.

Sustojus prie Å¡itų dviejų jaunuolių, vienas jų buvo L., kuris pasakė, kad jis nemušė R.. Kitas jaunuolis Å¡alia L. buvo M., kurį matė pirmÄ kartÄ . Jis buvo užsidėjęs kapiÅ¡onÄ , matėsi tik akys. M. elgėsi įžūliai, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sakė jam, kad iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio, "sudaužėm, sumuÅ¡im ir tave". Pasakius, kad iÅ¡kvies policijÄ , M. pasakė, kad jam negrasintų. Po įvykio praėjus kelioms dienoms, sutiko M. Ventos miestelyje ir jį atpažino.

Nuo tada M. Č. sutikus jį gatvėje užkabina, keikia necenzÅ«riniais žodžiais, bando iÅ¡provokuoti, nuolatos vaikÅ¡to prie jų namo langų, leidžia garsiai muzikÄ . Stengiasi, kad jie nuolatos matytų M. netoli savo namų (1 t., b. l. 51-52). Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas R. R. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad tai buvo 2018 metų vasario 16 d., valandos neatsimena, bet po pietų. Ėjo su draugu R. A. į Ventos puÅ¡ynÄ pasivaikščioti. IÅ¡ paskos matė ateinantį M.

Č.. Jis ir R. pasuko kitu takeliu link medelyno. O jie iÅ¡ paskos. M. Č. sustabdė jo draugÄ R.. Jis irgi sustojo, bet buvo toliau nuo R. ir pokalbio negirdėjo. Tik paskui R. jam sakė, kad prisikabino prie plaukų spalvos. Negali pasakyti kokiu atstumu. M. pasakė R., kad ne užsienis, kad dažytum plaukus. R. nieko neatsakė. Paskui tie draugai sakė, kad M. sumaišė, kad ne R. norėjo primuÅ¡ti. Tada M. iÅ¡ kumščio sudavė smÅ«gį į veidÄ . Neatsimena kiek smÅ«gių, bet daug matė IÅ¡ rankos gal 10-15 smÅ«gių.

Daugiausia mušė į veidÄ , į pilvÄ , į žandÄ . IÅ¡ kojos spardė į pilvÄ , galvÄ . Gal 10 smÅ«gių. Jį parvertė ant žemės ir matė, kad bėgo kraujas iÅ¡ burnos. StiprÅ«s smÅ«giai buvo. M. stovėjo tvirtai. Labai iÅ¡sigando ir išėjo, nes nežinojo kÄ daryti. Buvo L., D., G. Å ., D. Ž.. Matė tik M. muÅ¡antį R., kiti draugai nenaudojo smÅ«gių. Koks R. kÅ«nas po sumuÅ¡imo buvo nežino. Matė, kad iÅ¡ burnos bėgo kraujas. MuÅ¡tynės truko gal 10-15 minučių.

Kai važiavo su pareigÅ«nais parodyti tÄ vietÄ , sakė, kad kažkas matė. L. Å . M. nuo R. atitraukė. Kiti draugai M. liepė baigti muÅ¡tynes. R. muÅ¡amas nesigynė. SumuÅ¡imo priežastis - plaukų spalva, vėliau sakė, kad sumaišė su kitu. M. R. rankomis gal deÅ¡imt smÅ«gių sudavė, po to M. apkabinęs R. abiem rankom sugriebė jį ir parvertė ant žemės. PrieÅ¡ R. nuverčiant ant žemės, jau buvo gal keturi smÅ«giai suduoti. Kai R. atsistojo, tai vėl sudavė gal du smÅ«gius iÅ¡ kojos ir kumščio.

Mano, kad ir gulintį R. spardė. M. kompanijos draugai liepė baigti ir R. nebemuÅ¡ti. L. atitraukė M. nuo R., kiti kompanijos nariai neprisidėjo prie R. muÅ¡imo. Bandė M. atitraukti. Jis pats stovėjo iki tol, kol jį D. Ž. įspėjęs, kad geriau bėgti, nes ir jam blogai baigsis. Tai buvo draugiÅ¡kas patarimas buvo, kurio paklausęs pabėgo. Pabėgęs bastėsi, nes nežinojo kÄ daryti, bijojo kam skambinti. Sakė, kad M. buvo neblaivus. R. negalėjo M. Č. veiksmus iÅ¡provokuoti, nes jis ramus, mandagus, draugiÅ¡kas.

Nežino, ar R. M. pažįsta, nėra jam pasakojęs apie M. Č.. Jis pats pirmÄ kartÄ matė Č.. Jam, rodos, kad R. nebandė pasiprieÅ¡inti M.. Jį labai sumušė, nes jau nepajėgus buvo pasiprieÅ¡inti. R. A. sÄ moningas buvo, kai jį mušė. MuÅ¡tynių metu, kad bÅ«tų nesÄ moningas, nepastebėjo. M. muÅ¡damas R. nieko nesakė (1 t., b. l. 62-63). Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad Å¡ių metų vasario mėnesį, apie 3 iki 6 val. buvo skautų Å¡ventė.

Norėjo eiti skauto narius paerzinti, todėl atėjo į Ventos puÅ¡ynÄ . Eidami kilo į kalnelį. M. pamatė R. A. ir R. R. einančius link miÅ¡ko pusės. Priėjęs M. parodė žiebtuvėlį R. A. paklausdamas ar jo, R. atsakius, kad ne jo. M. paklausė „Ar pats plaukus persidažei?“, nes R. baltos spalvos plaukai. R. A. pasakė, kad važiavo į kirpyklÄ . Viskas prasidėjo nuo to, kai M. pasakė, kad „piderių Lietuvoje nereikia“, po ko trenkė R. kumščiu į veidÄ .

Nepamena į kuriÄ vietÄ . Buvo gal 5 ar 9 smÅ«giai buvo rankomis, o kojomis trigubai daugiau smÅ«gių buvo į įvairias kÅ«no vietas: į blauzdas, veidÄ , Å¡onkaulius. IÅ¡ kojos gal nuo 10 iki 20 smÅ«gių buvo suduota. R. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. R. griuvo tris kartus iÅ¡ eilės. Bandė atsistoti. Jis iÅ¡ visų jėgų buvo trankomas. Kai tik R. atsistodavo, M. jam vėl spirdavo, ir jis nukrisdavo. Sakydavo, kad „piderių nereikia Lietuvoje“, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. R. nebegalėjo kalbėti.

Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad R. buvo praradęs sÄ monę. R. nesiprieÅ¡ino. MuÅ¡tynes matė jis, G., D. ir L. Å .. L. traukė M. nuo R.. IÅ¡ jų kompanijos R. A. niekas nemušė. Sakė M. liauti muÅ¡ti. R. R. įspėjo, kad Å¡is bėgtų iÅ¡ ten kuo greičiau, nes M. bÅ«tų ir jį sumušęs. Vėliau M. teisinosi, kad sumaišė žmogų. M. buvo neblaivus, tai suprato iÅ¡ jo iÅ¡ jo judesių. R. buvo sužalojimai: nosis praskelta, galvos sutrenkimai, didžiulės mėlynės. MuÅ¡tynės truko nuo 10 iki 15 minučių.

M. pasitraukė pasakydamas, kad „piderių nereikia“. Jie nuvedė R. A. prie pavėsinės. Muštynės vyko pušyne, Ventos regioniniame parke, netoli Žerkščių kaimo. Paklausus M., kodėl taip padarė, atsakęs, jog sumaišė su kitu žmogumi. L. nubėgęs prie R. paklausė ar jam viskas gerai. R. nepažįsta M. ir nėra turėjęs su juo konfliktų. M. jam grasinęs, kad jį pakas po žeme. Bijo, kad gali pakasti po žeme. M. sakęs, kad nenori sėsti, prašė jo neišduoti, tai girdėjo L., G.

Å ., J.. Jam vienam grasino. Su M. nebendrauja. Jų kompanijoje M. atsidÅ«rė, kai ėjo su G., D., L. Å ., anksčiau M. nepažinojo, tik tÄ dienÄ susipažino. Prie R. sumuÅ¡imo iÅ¡ jų kompanijos niekas neprisidėjo. Mušė tik M.. L. Å . stabdė, traukė M. nuo R., nes nenorėjo, kad R. užmuÅ¡tų. R. stumdė į medį spardydamas, buvo žiaurÅ«s smÅ«giai. Kiti Å¡aukė M. baigti, nedaryti to R. M. elgesio negalėjo iÅ¡provokuoti ir nebuvo priežasčių. L. Å . vaidmuo muÅ¡tynėse - jis gynėjas buvo tose muÅ¡tynėse, traukė M. nuo R..

Žino, kad R. nori iÅ¡ M. ir L. prisiteisti žalÄ , nes R. manė, kad ir L. jį mušė, bet L. tik gynė R., R. gal sumaišė, kad ir L. jį mušė. L. nemušė, jis gynė R., dar klausė, ar viskas gerai (1 t., b. l. 68-69). Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas D. Å ., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad M. Č. sumušė R. A., 2018 metų vasario 16 dienÄ , apie 5 val. vakaro, Ventos puÅ¡yne. Jis ir D. Ž. buvo prie paÅ¡to. Kartu su M. Č. ėjo L., G., D..

Visi nuėjo link Ventos pušyno. Jo brolis L. pasakė eiti prie skautų, kurie buvo netoliese. Ten yra toks kalnelis, ant kurio užlipo. Ten buvo R. R. ir R. A.. M. priėjęs prie R., paklausė kodėl taip plaukus nusidažęs, kaip pideras atrodai?. R. plaukų spalva tokia kaip ruda ir balta. R. atsakęs, jog kaip norėjęs, taip ir nusidažęs“. Tada M. sudavė R. A. sakydamas, kad piderių Ventoje nereikia“ ir pradėjo daužyti R.. Pirma, norėjo R. A. iš kojos išjungti, suduodamas smūgį koja, pats M. po įvykio taip jiems sakęsi.

M. buvo girtas, nes gėrė alkoholį, be to nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pradžioje M. tris kartus iÅ¡ kumščio trenkė R. į veido sritį, į žandÄ , į nosį, daužė iÅ¡ kojos. IÅ¡ rankos sudavė apie 10 smÅ«gių. Vis smÅ«giuodamas norėjo pataikyti į galvÄ , bet nepataikydamas susinervindavo ir vėl smÅ«giuodavo. IÅ¡ kojos R. spyrė į veidÄ , pilvÄ , Å¡onkaulius, buvo daugiau kaip septyni smÅ«giai. R. iÅ¡ burnos bėgo kraujas. Mėlynių nematė. Pradžioje R. stovėjo, M. pakiÅ¡us kojÄ , jis nuvirto.

R. atsikėlus, jis vėl ėmė jį spardyti. Muštynės truko apie 20 min. Visi šaukė M. baigti. G., jis, L., Ž. šaukė. D. Ž. R. R. liepė bėgti. M. norėjo R. R. pagauti, bet šis pabėgo, nes būtų dar ir R. R. sumušęs. L. priėjęs prie M. atitraukė jį nuo R.. Iš jų atėjusių R. niekas nemušė, išskyrus M.. M. pažįsta nuo vaikystės, anksčiau draugai buvę, Žino, jog Anglijoje M. irgi smurtavo, nes jį deportavo, pats sakęs, kad ten žmogų subadė peiliu, narkotikus pardavinėjo, pats vartojo.

Ar tÄ dienÄ M. galėjo bÅ«ti apsvaigęs, nežino, tačiau buvo vartojęs alkoholį. R. jokios agresijos neiÅ¡provokavo. R. nesigynė, suprato, kad gaus. Kiek žino M. su R. nebuvo pažįstami. Kuomet buvo muÅ¡amas R., jie visi Å¡aukė, kad M. liautųsi mušęs, po to brolis L. Å . juos iÅ¡skyrė. Broliui nepadėjo gelbėti muÅ¡amo R., nes visi bijojo M., girdėjęs, kad . buvo subadęs žmogų, bandė pats apsisaugoti. Nematė, ar R. A. tėvas buvo atvykęs į puÅ¡ynÄ , nes jau buvo pasiÅ¡alinęs ( (1 t., b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas G. Å ., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, 2018 metų vasario 16 d. apie 5-5.30 val. vakaro, ėjo į Ventos kartu su D., L., D. Ž. ir M. Č.. M. pamatęs einančius R. R. ir R. A. nubėgo link jų, o pastarieji jam iÅ¡ paskos. M. pasisveikino su R. A. ir paklausė, ar plaukus pats nusidažė. R. atsakė, kad pats. Ir M. trenkė iÅ¡ kumščio R., pasakydamas, kad Lietuvoje piderių nereikia. R. nieko nesakė, ramiai stovėjo. Po to trenkė į veidÄ , pataikydamas į skuostÄ .

Mušė rankomis, buvo daug smÅ«gių, daugiau nei deÅ¡imt. Po to buvo suduoti smÅ«giai kojomis į veidÄ , pilvÄ nugarÄ , Å¡onkaulius, nosį ir dantis, taip pat maždaug deÅ¡imt smÅ«gių. R. krito ir vėl kėlėsi, M. R. trenkė nustumdamas į medį, po ko jis nugriuvęs. R. gal keturis penkis kartus buvo nugriuvęs. R. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, buvo praskelta lÅ«pÄ , iÅ¡ kurios taip pat bėgo kraujas, po akimi matėsi mėlynė. Kai M. mušė visi aplink Å¡aukė liautis muÅ¡us, tačiau M. toliau mušė.

Jis su D. Ž. pasakęs R. R., kad bėgtų ir pasakytų R. tėvams. Po įvykio M. sakęs, kad norėjo R. R. pagauti. Daugiau niekas R. nemušė, iÅ¡skyrus M.. D. Å . stovėjo rankomis veidÄ užsidengęs ir negalėjo žiÅ«rėti. L. buvo išėjęs prie skautų ir jo nebuvo. M. buvo girtas, nešėsi rankose alų. Gėrė prie jų. Po įvykio, kuomet sumušė R. su M. nebendrauja, kai sumušė R., M. slapstėsi. M. jo ir D. Ž. prašęs jo neįskųsti, sakęs nebÅ«ti „stukačiais“, iÅ¡traukti jį iÅ¡ bėdos.

Po muÅ¡tynių M. eidamas per tiltÄ buvo sutikęs R. A. tėvÄ , liepė lipti jam iÅ¡ maÅ¡inos, sakė kad gaus į dantis. R. muÅ¡amas nesigynė, jis gulėjo ant žemės susirietęs, kad į veidÄ nekliÅ«tų. R. negalėjo iÅ¡provokuoti M. agresijos. Jie nebuvo pažįstami, priėjęs M. pasisveikino su R. A., Mantas padavė R. rankÄ , R. taip pat su juo pasisveikino, iÅ¡tiesdamas rankÄ . Po to M. paklausė apie R. plaukų spalvÄ , klausė ar pats nusidažė, o po M. sudavė R. smÅ«gius.

Kuomet buvo muÅ¡amas R. puÅ¡yne be jų, bėgdamas taip pat matė moteris vedžiojančias Å¡unis, kurios ėjo link R., jos taip pat galėjo matyti muÅ¡tynes. R. A. mušė tik M., daugiau niekas R. nemušė. Kai M. mušė R., visi Å¡aukė, kad nemuÅ¡tų, tačiau M. vis vien mušė R.. M. įvykio dienÄ buvo neblaivus, tai suprato iÅ¡ jo akių, kurios blizgėjo, vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę, ėjo vinguriuodamas, be to su savimi turėjo 2 litrų „bambalÄ â€œ. Jie M. susitiko prie paÅ¡to, matė kaip M. eidamas gėrė iÅ¡ to „bambalio“, o iÅ¡gėręs jį iÅ¡metė.

SiÅ«lė ir jiems, bet jie atsisakė. M. pasakojo, kad užsienyje nedirbo, o pardavinėjo narkotikus, pardavinėdamas narkotikus užsidirbdavo pinigų, taip pat sakė ir pats vartojantis narkotikus, sakė daug žmonių sužalojęs, nudÅ«ręs, primušęs. Mano, jog tÄ dienÄ M.s galėjo bÅ«ti pavartojęs. IÅ¡ M. kalbų žino, kad į LietuvÄ jį deportavo iÅ¡ Anglijos kiek girdėjo, tai grįžęs iÅ¡ Anglijos M. jau tris asmenis sumušęs, o R. ketvirtas. Girdėjo, kad M. sumušęs S., jam apie tai pasakojusi G.

J.. Kitas įvykis buvo su metaliniu kastetu, G. matė tÄ Ä¯vykį, mačiusi M. jį turėjus (1 t., b. l. 83-85). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. Å . parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. jis susitiko su savo pažįstamu M. Č., savo dviem broliais G. ir D. Å . ir D. Ž.. Visi penki ėjo į Ventos puÅ¡ynÄ , ten vyko skautų Å¡ventė. Jis pamatė kaip puÅ¡yne priekį jų eina jo klasiokas R. A. su R. R.. Jis ėjo tiesiai į Å¡ventę, atsiskyrė nuo savo draugų, su kuriais ėjo kartu.

Matė kaip R. su savo draugu pasuko į dešinę, o jo likę draugai ėjo paskui juos. Jis kaip minėjo atsiskyrė ir nuėjau į šventę. Jis įtarime nurodytų veiksmų nedarė ir R. A. nemušė. Aš apie pusę valandos užtrukau šventėje. Po to pamatė kaip netoliese nuo kalno nusileido M., jis priėjo prie jo. Kai susitiko su M., matė, kad yra kruvina jo striukė, kairės pusės kišenė ir dešinės rankos krumpliai patinę bei kruvini. Jis M. net neklausė kodėl jis taip atrodo ir kas atsitiko, nes jam buvo neįdomu.

Nori pasakyti, kad, kai tÄ dienÄ susitiko su M., tai yra prieÅ¡ einant į puÅ¡ynÄ , jo striukė ir rankos buvo Å¡varios. Kai tik su M. išėjo iÅ¡ puÅ¡yno, ėjo pro Ventos tiltÄ Ventos miestelio link. Tada prie jų su M. sustojo automobilis. Jis atpažino, kad automobilį vairavo R. tėvas, jis jam liepė atidaryti priekines keleivio dureles. L. Å . atidarė maÅ¡inos duris ir R. tėvas pradėjo ant jo Å¡aukti. Tada M. buvęs Å¡alia jo pradėjo sakyti R. tėvui, kad iÅ¡liptų jis lauk iÅ¡ maÅ¡inos ir kad jis sumuÅ¡ dar ir jį.

Jis tada suprato, kad M. sumušė R. A.. Matė kaip automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo R., jo veidas buvo visas kruvinas. Po Å¡ito susižodžiavimo R. tėvas iÅ¡važiavo, o jis su M. ėjo į VentÄ . Abu nuėjo prie R. namų laiptinės, ten nieko nebuvo, tada abu išėjo į savo namus. Prie R. namų ėjo, nes jo tėvas liepė, tačiau nieko neradę išėjo į savo namus. (1 t., b. l. 115-116) 2018 m. vasario 17 d. tarnybiniu praneÅ¡imu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 17 val.

Akmenės rajone, Ventoje, esančiame puÅ¡yne, R. A., sumušė iÅ¡ matymo pažystami asmenys suduodami nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, bei suplėšė striukę. R. A. paguldytas į Moters ir vaiko klinikų, vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centrÄ , kur jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, nosies, lÅ«pų ir ausų sumuÅ¡imai (1 t., b. l. 1). IÅ¡ Policijos registruojamų įvykio registro (PRÄ®R) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad praneÅ¡imas apie sumuÅ¡tÄ sÅ«nų Akmenės rajone, Ventoje, Ventos puÅ¡yne policijos įstaigoje gautas 2018 m. vasario 16 d. 17 val. 07 min., kurį patikrinus nustatyta, jog 2018 m. vasario 16 d. apie 17 val..

Akmenės rajone, Ventoje, esančiame puÅ¡yne, R. A., sumušė iÅ¡ matymo pažystami asmenys suduodami nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, bei suplėšė striukę. R. A. paguldytas į Moters ir vaiko klinikų, vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centrÄ , kur jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, nosies, lÅ«pų ir ausų sumuÅ¡imai. Ä®vykio vieta apžiÅ«rėta, fotografuota, įtariamieji nustatinėjami (1 t., b. l. 6–7). 2018 m. vasario 16 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – yra Akmenės r., Ventos sen., Žerkščių kaime. Kaimo pakraÅ¡tyje yra puÅ¡ynas. Palei puÅ¡ynÄ pietų pusėje yra kelias, už kelio stovi gyvenamieji namai. Be to, (duomenys neskelbtini) bute buvo nufotografuotas nukentėjusysis ir užfiksuota sužalotas veidas, kuris buvo kruvinas, sumuÅ¡tos lÅ«pos, apžiÅ«rėti akiniai rudos spalvos plastikiniu rėmu. ApžiÅ«rint akinius matosi, kad jų rėmelis yra sulūžęs, ant akinių stiklų matosi raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ .

Apžiūrint žieminę striukę jos vidaus pamušalas yra šviesiai žalios spalvos, striukės išorė mėlynos spalvos. Ši striukė yra suplėšyta kairėje pusėje, nuo rankovės pradžios iki striukės apatinės (1 t., b. l. 10-14). 2018 m. kovo 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 425/2018 (4) nurodyta, kad R. A. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, lūpų muštinės žaizdos ir kraujosruvos, nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi paveikus veidÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus. R. A. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52). 2018 m. kovo 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota kaip nukentėjusysis R. A. atpažino asmenį - M. Č. esantį vaizdo nuotraukoje pažymėtoje Nr. 2., įvykio dienÄ trenkusį jam kaklÄ ir į smilkinį (1 t., b. l. 42 - 46) 2018 m. gegužės 21 d.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) nutarimu ikiteisminis tyrimas L. Š. atžvilgiu, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (1 t., b. l. 120-122) 2018-05-17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu M. Č. parodymai patikrinti juos susiejus su aplinkybėmis įvykio vietoje ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kurių metu M. Č. parodė, kaip jis 2018 m. vasario 16 d. sumušė R.

A. ir paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. ( 2 t., b. l. 56-61). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Teismas, įvertinęs kaltinamojo M. Č. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra vieÅ¡oji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta Å¡iame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibÅ«dinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad Å¡ios nusikalstamos veikos bÅ«tinasis požymis – veikos padarymo vieta (vieÅ¡oji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti demonstruojama vienu iÅ¡ BK 284 straipsnyje numatytų bÅ«dų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandaliÅ¡kais veiksmais.

Å ie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dai alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iÅ¡ jų. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, todėl bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo M. Č. veiksmai pagal kaltinimÄ Ä¯vertinti kaip įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-120-628/2018).

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad Ventos miestelyje esančiame puÅ¡yne, savo laisvalaikį leidžiančių žmonių ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, dienos metu, atlikti smurtiniai kaltinamojo veiksmai panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu, matant kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju buvusiems nepilnamečiams vaikams, yra vieÅ¡oji vieta. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį, yra įžūlÅ«s veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytÄ pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymÄ , kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas vieÅ¡oje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaiÅ¡tį ir didelį iÅ¡gÄ stį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M.

Č. vieÅ¡oje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu (suduodant nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas nepilnamečių vaikų akivaizdoje), buvo įžūlÅ«s veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo atžvilgiu (suduodant smÅ«gius, spardant), kaltinamasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, iÅ¡ visų įvykio aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M.

Č. savo elgesiu kÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , griovė tokius jo smurtinius veiksmus mačiusių asmenų (nepilnamečių vaikų) saugumo jausmÄ , prieÅ¡ kitÄ asmenį demonstravo jėgÄ , smurtaudamas iÅ¡ esmės suprato, kad tai daro vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, todėl numatė, kad Å¡iais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykyje dalyvavę asmenys patirs tam tikrų iÅ¡gyvenimų, sutriks įprasta vieÅ¡oji tvarka, dėl tokių jo veiksmų nepilnamečiams buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, kilo sumaiÅ¡tis.

Tai patvirtina byloje surinkti duomenys: apklausti nepilnamečiai R. R., D. Ž., D. ir G. Å . apklausti liudytojais, ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jie buvo iÅ¡sigandę, matydami M. Č. muÅ¡antį (suduodantį smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas) R. A. visi Å¡aukė, kad liautųsi mušęs, D. Å . stovėjo rankomis užsidengęs veidÄ , nes negalėjo žiÅ«rėti, R. R. iÅ¡sigandęs jog ir jis nebÅ«tų sumuÅ¡tas pabėgo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina M.

Č. veikus tiesiogine tyčia, nes suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam jis suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė dėl to galinčius kilti padarinius jo sveikatai (sveikatos sutrikdymÄ ), konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtinas bet koks galintis kilti sveikatos sutrikdymas, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Smurtaujant tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam R. A. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, todėl M. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis kaltinamojo M. Č. veikoje visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nekelia abejonių, jo kaltė pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kitais byloje surinktais ir iÅ¡nagrinėtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad Å¡ių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai iÅ¡vadai padaryti, jog kaltinamasis M.

Č. 2018 m. vasario 16 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Akmenės r., Žerkščių kaimo pakraÅ¡tyje esančiame puÅ¡yne, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, be aiÅ¡kios priežasties, priėjęs iÅ¡ nugaros R. A. sudavė kumščiais ir spardė kojomis, tiksliai nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimÄ , lÅ«pų muÅ¡tines žaizdas ir kraujosruvas, nosies sumuÅ¡imÄ pasireiÅ¡kusi kraujavimu iÅ¡ nosies, kas R.

A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei smÅ«gių metu sulaužė nukentėjusiojo akinius 240 eurų vertės ir suplėšė striukę 70 eurų vertės, taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . IV. Bausmės skyrimo motyvai Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo visiÅ¡kai ir davė parodymus tiek kiek jis prisiminė aplinkybes, susijusias su pareikÅ¡tu kaltinimu, tačiau tiek iÅ¡ kaltinamojo teisme duotų parodymų, tiek iÅ¡ jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis tai darė nenuoÅ¡irdžiai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodymus keitė, pradžioje kaltės nepripažino ir neigė sumušęs nukentėjusįjį, vėliau, supratęs, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinko pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kaltę pripažino, tačiau nurodė atsimenantis tik suduotus du smÅ«gius, teisiamojo posėdžio metu prisipažindamas kaltę ir duodamas paaiÅ¡kinimus nurodęs sudavęs jau keturis smÅ«gius, nors nurodė, kita vertus teigdamas jog dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiojo ir jo atstovų pagal įstatymÄ dėl padarytų sužalojimų neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino ir nesistengė bent dalies atlyginti, o savo neatsiraÅ¡ymÄ stengėsi pateisinti draudimu bendrauti su nukentėjusiuoju.

Tokio kaltinamo prisipažinimo ir formalaus atsakymo teismas nelaiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti nepakanka konstatuoti, jog asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

Darant iÅ¡vadÄ apie kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bÅ«tina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. po nusikaltimo įvykdymo ne tik nesigailėjo dėl įvykdyto nusikaltimo, jis, pirmos apklausos metu apklaustas įtariamuoju kategoriÅ¡kai neigė padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ( 1 t., b. l. 116), be to iÅ¡ apklaustų nepilnamečių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. Č. stengėsi daryti jiems poveikį, grasindamas kad pastarieji jo neiÅ¡duotų padarius nusikaltimÄ , tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymas, pagrindžiančius jo kaltę, sprendžiant jam skirtinos kardomosios priemonės suėmimo klausimÄ , kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau duodamas parodymus nebuvo nuoÅ¡irdus, Å¡ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus ir nepadėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams iÅ¡siaiÅ¡kinti padaryto nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiojo neatsiprašė, neatlygino net dalies padarytos žalos.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nevertino savo ankstesnio elgesio neigiamai, nesikrimto dėl padarytų veiksmų ir net neapgailestavo dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl teismas kaltinamojo kaltės pripažinimo ir formalaus gailėjimosi nepripažįsta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. Č. veikdamas tiesiogine nekonkretizuota tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praeityje teistas septynis kartus užsienio valstybėje (už valstybės pareigÅ«no įžeidimÄ arba pasiprieÅ¡inimÄ , vagystes, tyčinį nuosavybės sugadinimÄ arba sunaikinimÄ , nesunkų kÅ«no sužalojimÄ ir kt.), teistumas neiÅ¡nykęs ( 1 t., b. l. 148-158).

Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis M. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas iÅ¡ Jungtinės Karalystės 2018 m. sausio 7 d. deportuotas į Lietuvos RespublikÄ , nusikalstamas veikas darė sistemingai, dėl ko jo atžvilgiu mėnesio bėgyje pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai, dėl kurių Å¡iuo metu baudžiamosios bylos jau perduotos į teismÄ . Å ių aplinkybių visuma rodo, kad M. Č. nelinkęs taisytis, savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles, kas pagrindžia didesnį jo pavojingumÄ visuomenei.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 159), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, šiuo metu nuo 2018 m. liepos 28 d. įsidarbino ir dirba UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 160-161 , 2 t., 99-103b. l. 77-78), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre negydytas, priklausomybės ligų registre neregistruotas (b. l. 82). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nukentėjusiojo R.

A. iki teisiamojo posėdžio neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. A. tėvų, iÅ¡ dalies sutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ir pasižada padarytÄ turtinę žalÄ atlyginti. Visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytÄ BK 284 straipsnyje, kurios trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui.

BÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo požiÅ«riu, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieÅ¡taraujanti teisingumo principui. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam M. Č. pripažinus savo kaltę, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimÄ teismas privalo motyvuoti.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę M. Č. atžvilgiu, teismo manymu, Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas, nes M. Č. nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios padarymo pripažintas kaltu Å¡iuo nuosprendžiu, įvykdė bÅ«damas teistas, neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams už tyčinius nusikaltimus padarytus Jungtinėje Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis iki deportavimo iÅ¡ Jungtinės Karalystės bÅ«tent už nusikalstamų veikų darymÄ , niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo, tyčines turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, darė nuolat, anksčiau teistas 7 kartus Jungtinėje Karalystėje, 2018 m. sausio 7 d. deportuotas į Lietuvos RespublikÄ , vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ už kurio padarymÄ pripažintas kaltu Å¡iuo nuosprendžiu, be to jo atžvilgiu pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai dėl analogiÅ¡kų smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymo, bylos su kaltinamaisiais aktais perduotos į teismÄ , kas rodo, kad anksčiau taikytos poveikio priemonės, nesulaikė ir neatgrasė M.

Č. nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į tai, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas M. Č. atžvilgiu, nėra pagrindo, kadangi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. Č. skiriamos bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Tos aplinkybės, kad M. Č. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, pasižada nenusikalsti, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, į tai atsižvelgiama skiriat bausmes už padarytÄ nusikaltimÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M.

Č. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai. (1 t., b. l. 178-179, 2 t., b. l. 36-37). 2018 m. birželio 15 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pakeista 2018 m. rugpjūčio 6 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo nutartimi, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiÅ«ra iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė panaikintina. (2 t., b. l. 34-36, 104-105).

V. Civilinis ieškinys Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 520 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai bei 2000 Eur (neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 136-138). 2018 m. liepos 13 d. nutarimu R. A. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 144). Kaltinamasis pripažįsta ieškinį iš dalies, su turtinės žalos 520 Eur dydžiu sutinka pilnai, tačiau nesutinka su pareikštu neturtinės žalos dydžiu ir jį teismo prašo sumažinti. Civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos turtinė žalos yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M.

Č. priteistina 520 Eur neturtinei žalai R. A. naudai atlyginti. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis nurodė patyręs ir 2000 Eur neturtinę žalÄ dėl jam įvykio metu sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, pažymėdamas, kad patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius nepatogumus, baimę, iÅ¡gÄ stį, savivertės sumažėjimÄ ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sÄ lyga priteisti neturtinę žalÄ , bÅ«tina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko (atsakovo) – nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau taip pat ir į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. A. dėl tyčinių neteisėtų M. Č. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis buvo iÅ¡vežtas ir paguldytas į Å iaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko Klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrÄ , diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumuÅ¡imas, nosies, lÅ«pų ir ausų sumuÅ¡imai, kur jam suteiktos radiologo, neurologo konsultacijos, kelias dienas gydytas stacionare. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmÄ , tačiau po patirtos nusikalstamos veikos patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, prastai jautėsi, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ sÅ«nus iki Å¡iol lankosis pas psichologÄ , bijo lankytis vietoje, kurioje buvo sumuÅ¡tas, sumažėjo, jo kaip jaunuolio orumas ir savivertė, nes buvo sumuÅ¡tas savo pažįstamų draugų akivaizdoje, be to situacijÄ apsunkina ir tai, kad turi lankyti tÄ pačiÄ klasę su vienu iÅ¡ įvykyje dalyvavusiu asmeniu.

Duomenų apie nukentėjusiojo tolesnę sveikatos eigÄ ar pablogėjimÄ byloje nėra. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. A., teismas atsižvelgia ir į susiklosčiusios teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose dydžius, kur bylose, kurių aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį (asmenys nuteisti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 iki 10000 Lt (145 – 2919 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009).

Vertinant nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo pasikėsinus į jo sveikatÄ ; veika padaryta prieÅ¡ nepilnametį asmenį, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinio ir emocinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, t. y. nukentėjusiajam R. A. buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas, ko pasekoje jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iÅ¡gÄ stis, tačiau liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M.

Č. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nuolatinių pajamų negavo, nuo 2018 m. liepos 25 d. dirba, nevedęs, iÅ¡laikytinių neturi, kartu atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti 2000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neteisingas, neatitinka teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl mažintinas. Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta nustačius, jog neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam R.

A. 1000 Eur, kuris priteistinas iÅ¡ kaltinamojo M. Č. nukentėjusiojo R. A. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo R. A. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymÄ L. A. (CK 3.185 straipsnis). VI. Dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos (kompaktinės plokÅ¡telės su nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje.

VII. Proceso iÅ¡laidos Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius 2018 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-565-3681 baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam R.

A. teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirta gynėja advokatė Juta Kareivė, 2018 m. kovo 5 d. pateikusi advokato orderį Nr. 295065 ( t. 2, b. l. 41-42). Teismui pateikta pažymÄ Nr. (2.19)NTP-7-4822 dėl 299,00 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo valstybei už nukentėjusiajam R. A. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ( 2t., b. l. 116-117). Kaltinamasis M. Č. Å¡iuo metu dirba, todėl, teismo vertinimu, jo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis neprivalėtų valstybei atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį, todėl jos iÅ¡ kaltinamojo priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M.

Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio M. Č. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti M. Č. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. birželio 20 d., vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam M. Č. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiÅ«ros taikymÄ pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo M. Č. 520 Eur (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieno tÅ«kstančių eurų 00 ct) eurų neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai, Å¡ių priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki R.

A. pilnametystės nustatant jo atstovę pagal įstatymÄ L. A.. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti 299,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas patirtas atstovaujant nukentėjusįjį R. A. proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ kaltinamojo M. Č. priteisti į valstybės biudžetÄ 299,00 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus 00 ct). Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodÄ 188659752, įmokos kodÄ - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas (kompaktines plokÅ¡teles su nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais), pridėtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mus. Teisėja Auksė Balkaitienė