dca5d7d5-032b-4ae5-bfb4-873addf0535f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                               Nuorašas                                                                                                                                                           Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                   Byla Nr. 1A-283-149/2014Teisėjas T.Volkovskis                                                    Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02309-2011-2                                                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                               (S)                                                                                                                   1.1.7.1;1.1,8.1.;2.4.1.;2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2014 m. birželio 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos NorkÅ«naitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorėms Ievai Kvedaraitei, Neringai Malinauskaitei-PosaÅ¡kovai,nuteistųjų gynėjams advokatams Anton Kviatkovski, Jevgenijai Savčenko,nuteistiesiems A. Č., A. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. G.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,teismo med. ekspertui Viačeslav Kolomiec,vertėjai Ingridai Petrulienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Č. ir nukentėjusiojo E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas A. K., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas. Be to, Å¡iuo nuosprendžiu solidariai iÅ¡ A. Č. ir A. K. nukentėjusio E. G. naudai priteista 9889,15 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Dėl nukentėjusio E. G. pareikÅ¡to 589, 15 Lt turtinės žalos atlyginimo baudžiamasis procesas nutrauktas.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ A. Č. ir A. K. valstybės naudai priteista 1200 Lt (iÅ¡ kiekvieno po 600 Lt) proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. Č. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-27 apie 19.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A.

K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus r., DÅ«kÅ¡tų sen., GeisiÅ¡kių k., kur, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ vagonėlio (patalpos) iÅ¡traukė ir ant žemės parvertė E. G., po ko panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: reikalaudami pasakyti kur guli pinigai, sudavė mažiausiai devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G. į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas odoje galvos deÅ¡inėje pusėje, kaktoje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, pilvo sienoje, kairio Å¡onkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Po ko jam, t.y. A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasiÅ¡alintų, A. K. paėmęs į rankas peilį, kuriuo geležtės aÅ¡menis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės reikalavo atiduoti pinigus. Toliau iÅ¡ vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtÄ : 87 Lt; 10 butelius giros „Gubernija“ po 2, 50 Lt, bendrai 25 Lt vertės; 10 butelius alaus „Tauras“ po 6 Lt, bendrai 60 Lt vertės; 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, po 6,50 Lt, bendrai 32, 50 Lt vertės; 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3132“, su „Tele 2“ ryÅ¡io kortele Pildyk 20 Lt sÄ skaitoje; mobiliojo ryÅ¡io „Nokia 7000“, 100 Lt vertės; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 100 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. G. 524 Lt turtinę žalÄ Nukentėjusysis E. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendį ir priteisti iÅ¡ A.

K. ir A. Č. 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nuteistiesiems paskirti griežtesnes laisvės atėmimo bausmes; vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ A. Č. ir A. K. valstybės naudai priteisti turėtas proceso iÅ¡laidas dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam E. G..Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 9889,15 Lt, nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo muÅ¡amas žiemos metu, gruodžio mėnesį, esant minusinei lauko temperatÅ«rai buvo paliktas gulėti kieme ant žemės. Pažymi, kad ir Å¡iuo metu jam grasinama. atsirado baimės jausmas, nes gyvena atokiau nuo gyvenamųjų namų, vagonėlyje, nuolat reaguoja į kiekvienÄ krebždesį, jo miegas sutriko, skauda galva, deÅ¡inę akį (ant jos buvo pilamas alus), pablogėjo matomumas, tapo beveik visiÅ¡kai neįgalus, neaiÅ¡ku kokie bus liekamieji sumuÅ¡imų padariniai, taip pat prarado pasitikėjimÄ aplinkiniais, sutriko bendravimo galimybė.Apeliantas taip pat nesutinka su A.

Č. ir A. K. paskirtos bausmės dydžiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybę charakterizuojančius požymius į tai kad sunkus nusikaltimas padarytas prieÅ¡ neįgalų asmenį, yra bent dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neatsiprašė nukentėjusiojo ir neatlygino jam neturtinę žalÄ .  Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendį: jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

į BK 294 str. 2 d. ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematys pagrindo perkvalifikuoti jo padarytÄ veikÄ tuomet praÅ¡o, taikyti jo atžvilgiu 54 str. 3 d., ir paskirti jam Å¡velnesnę už įstatyme numatytÄ bausmę. Taip pat praÅ¡o dar labiau sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį. Teigia, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, kadangi jis tik norėjo iÅ¡ nukentėjusiojo atgauti pinigus už parduotÄ netinkamÄ vartoti alų.

Konfliktas prasidėjo tik po to, kai E. G. atsisakė grÄ Å¾inti pinigus ir pjÅ«klu sužeidė A. K. veidÄ . Mano, kad paskirta jam bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, o priteista neturtinė žala per didelė, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis augina neseniai gimusį vaikÄ .Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė praÅ¡o E. G. apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiojo skundÄ atmesti, prokurorė praÅ¡o nukentėjusiojo E. G. ir nuteistojo A.

Č. apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiojo E. G. ir nuteitojo A. Č. apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.). Dėl nukentėjusiojo E. G. apeliacinių skundų argumentų              Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. ir A. K. paskyrė per Å¡velnias bausmes, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ bei nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.Apylinkės teismas, įvertino A. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam žalÄ bei sutinka atlyginti kitÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį, su turtinės žalos dalimi jis sutinka, su neturtine žala nesutinka ir mano, kad neturtinė žala yra per didelė.

Taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimo padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupėje – kad pastarasis, palyginus su A. K., nebuvo taip aktyvus Å¡io nusikaltimo vykdytojas. Nors apiplėšimo metu A. Č. panaudojo fizinį smurtÄ , jis netraukė nukentėjusiojo iÅ¡ patalpos ir nenaudojo peilio. Nuteistasis, dirba Vokietijos Federacijos įmonėje „AC-Montage-Service“, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , neteistas, jauno amžiaus, vedęs, 2013-09-24 gimė dukra, baustas administracine tvarka, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu artimÄ jos minimumui.Apylinkės teismas, įvertino A. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam žalÄ , taip pat yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – padarymas bendrininkų grupėje ir asmens apsvaigimas nuo alkoholio, anksčiau penkis kartus teistas, visi teistumai iÅ¡nyko, nes nuo paskutinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos iki jam inkriminuoto nusikaltimo suėjo daugiau negu tris metai, o bauda skirta už baudžiamÄ jį nusižengimÄ sumokėta, todėl pagal formuojamÄ teismo praktikÄ laikytina, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ .

A. K. parodė, kad jis gailisi dėl to, kas įvyko, užsikodavo nuo alkoholio, dirba UAB „Airėnai“, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nevedęs, jauno amžiaus, paskutinį kartÄ baustas administracine tvarka 2011-07-28, t.y. iki jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio paskelbimo suėjo daugiau negu 2 metai. Atsižvelgta į jo konkretų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupėje – kad, pastarasis palyginus su A.

Č. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo vykdytojas, t.y. ne tik panaudojo fizinį smurtÄ bet iÅ¡traukė nukentėjusįjį iÅ¡ patalpos, smurtavo ilgesnį laikÄ negu A. Č. bei panaudojo peilį, todėl pagrįstai paskyrė jam sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu griežtesnę negu A. Č.. Paskirtos A. Č. ir A. K. laisvės atėmimo bausmės atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau jas griežtinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį padarytos neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai sumažino nuo 30000 Lt iki 10000 Lt, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).Dėl Å¡iuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008). Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.). Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , atitinkantį situacijÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Ä® nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (kasacinė byla Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. G. dėl A. Č. ir A. K. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko nukentėjusysis E. G. patyrė didelį fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , iki Å¡iol jaučia dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau tuo pačiu konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog E. G. bÅ«tų nustatyti Å¡onkaulių lūžiai ar bÅ«tų kokie kiti liekamieji negrįžtami padariniai. Atkreiptinas dėmesys, kad, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. G. papildomai pateikė teismui 2014-02-28 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos urologo konsultacijos iÅ¡raÅ¡Ä , kuris, nukentėjusiojo teigimu, patvirtina, kad jam buvo sutrenkti inkstai.

Tuo pagrindu kolegijai nusprendus dalinai atnaujinti įrodymų tyrimÄ , apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas teismo medicinos ekspertas ViačeslavÄ Kolomiec patvirtino 2012-12-28 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 3903/11 (01) (t.1 b.l. 52-53) bei 2013-02-19 ekspertizės akto Nr. EKG 156/13 (01) (t. 2, b.l. 161-163) iÅ¡vadÄ Â ir paaiÅ¡kino, kad jis susipažinęs su medicininės kortelės dokumentais, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡onkaulių lūžimų nematyti. Be to, pateiktas rentgeno nuotraukas, tame tarpe ir CD diskelyje, taip pat apžiÅ«rėjo ir konsultavo ekspertė-radiologė, buvo pasisakyta ir dėl 2012-03-27 iÅ¡vados – kairiojo III Å¡onkaulio lūžio – jie su radiologu padarė iÅ¡vadÄ , kad jokio Å¡onkaulio lūžio nėra.

Inkstų galimo sužalojimo jis nenagrinėjo, nes nebuvo tikslinga, kadangi nebuvo jokių pasekmių.PapraÅ¡ytas pakomentuoti nukentėjusiojo pateiktÄ gydytojo konsultacijos iÅ¡raÅ¡Ä (t.3, b.l. 81), V.Kolomiec paaiÅ¡kino, kad 2014-02-28 pacientas tiesiog buvo konsultuotas urologo – „inkstų sutrenkimo sindromas: kairėje neskausmingas; deÅ¡inėje neskausmingas“ yra objektyvus ligonio bÅ«klės vertinimas, kai gydytojas stuksena pacientui per juosmenį (Pasternackio sindromas). Konstatavimas, jog „kairėje neskausmingas“, reiÅ¡kia, kad Pasternackio sindromas – neigiamas.

Šiuo konkrečiu atveju tai yra gydytojo veiksmų aprašymas, o ne diagnozuotas sužalojimas. Mano, kad sužalojimai, kurie nukentėjusiajam buvo nustatyti, nesudarė kažkokių pasekmių ir, jeigu dabar yra kažkokie sveikatos sutrikimai, jie galėjo atsirasti dėl ligų, kuriomis jis sirgo anksčiau ar susirgo vėliau jau po įvykio (t.3, b.l. 92-93).Eksperto V.Kolomiec išvados ir paaiškinimai paneigia nukentėjusiojo E. G. argumentus dėl jam padarytų sužalojimų neva atsiradusių liekamųjų padarinių.

Netikėti eksperto iÅ¡vadų teisėtumu ir pagrįstumu kolegija neturi jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priteista iÅ¡ A. K. ir A. Č. solidariai 9889,15 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus į tai, kad nuteistieji atlygino nukentėjusiajam padarytÄ 589,15 Lt turtinę žalÄ ir dalį 110,85 Lt – neturtinės žalos, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Dėl nukentėjusiojo atstovės praÅ¡ymo už antrinę teisinę pagalbÄ priteisti iÅ¡ nuteistųjų A.

K. ir A. Č. valstybės naudai 1200 Lt (iÅ¡ kiekvieno po 600 Lt) proceso iÅ¡laidoms atlyginti, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Visais atvejais tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , priteisiant arba nepriteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukentėjusiojo E. G. apeliacinio skundo argumentus pripažino nepagrįstais ir apeliacinį skundÄ atmetė, todėl advokato atstovavimo iÅ¡laidos nepriteistinos.                               Dėl nuteistojo A.

Č. apeliacinio skundo argumentų              Nuteistųjų A. Č. ir A. K. nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. veika kvalifikuota tinkamai.Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ .Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ plė­Å¡i­mas lai­ko­mas baig­tu, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mÄ tur­tÄ ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­liÄ .Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad A.

Č. 2011-12-27 apie 19.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. K., atvyko prie E. G. gyvenamojo vagonėlio, esančio Vilniaus r., DÅ«kÅ¡tų sen., GeisiÅ¡kių k., kur, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ vagonėlio (patalpos) iÅ¡traukė ir ant žemės parvertė E. G., po ko panaudojo pastarojo atžvilgiu fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: reikalaudami pasakyti kur guli pinigai, sudavė mažiausiai devynis kartus rankomis ir kojomis gulinčiam E. G.

į įvairias kÅ«no vietas, taip padarydami nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas odoje galvos deÅ¡inėje pusėje, kaktoje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, pilvo sienoje, kairio Å¡onkaulių lanko srityje, abiejų klubų srityse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Po ko jam, t.y. A. Č. saugant, kad E. G. neatsikeltų ir nepasiÅ¡alintų, A. K. paėmęs į rankas peilį, kuriuo geležtės aÅ¡menis pridėjęs prie nukentėjusiojo gerklės reikalavo atiduoti pinigus.

Toliau iÅ¡ vagonėlio pagrobė E. G. priklausantį turtÄ : 87 Lt; 10 butelius giros „Gubernija“ po 2, 50 Lt, bendrai 25 Lt vertės; 10 butelius alaus „Tauras“ po 6 Lt, bendrai 60 Lt vertės; 5 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“, po 6,50 Lt, bendrai 32, 50 Lt vertės; 100 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 3132“, su „Tele 2“ ryÅ¡io kortele Pildyk 20 Lt sÄ skaitoje; mobiliojo ryÅ¡io „Nokia 7000“, 100 Lt vertės; mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 100 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. G. 524 Lt turtinę žalÄ , taigi tokia A.

Č. ir A. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. požymius, todėl perkvalifikuoti jų veikÄ iÅ¡ BK 180 str. 2 d. į 294 str. 2 d. nėra įstatyminio pagrindo. Dėl nuteistojo A. Č. argumentų, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. bei paskirti jam bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, pažymėtina, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai.

Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kuri taikoma, kai iÅ¡skirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimÄ padariusiam asmeniui paskirti teisingÄ bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Teismų praktikoje nustatyta, kad:

1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007 ir kt.);

2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys 2K-163/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai.

Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principas reiÅ¡kia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-451/2012).Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. bÅ«tinų sÄ lygų, kad A.

Č. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, taip pat tai, kad yra dvi A. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgęs į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei tai, kad BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, pagrįstai paskyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri, savo dydžiu bÅ«dama artima Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, yra aiÅ¡kiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti jÄ Ä¯ dar Å¡velnesnę nėra įstatyminio pagrindo.Dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl Å¡ioje dalyje A.

Č. argumentai taip pat atmestini.  Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Nukentėjusiojo E. G. ir nuteistojo A. Č. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė (parašas)                                                Leonarda Gurevičienė Teisėjai (parašai)                                                                      Algimantas Valantinas                                                                                                   Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                Leonarda Gurevičienė