Legislator Case Law & Legislation
2024-04-10 Nr. AB-6005-3-62-3-02426-2023-5 AI generated

2024-04-10 Nr. AB-6005-3-62-3-02426-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2024-04-10 Nr. AB-6005-3-62-3-02426-2023-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2024-04-10 Nr. AB-6005-3-62-3-02426-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su 2023 m. rugsėjo 1 d. skundu, prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-138-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02426-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su 2023 m. rugsėjo 1 d. skundu, prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, todėl 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ir pakartotinai 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atitinkamai iki 2023 m. rugsėjo 25 d. ir iki 2023 m. gruodžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimais, todėl tikslinant skundą atsakovu siūlė įtraukti ir Lietuvos kalėjimų tarnybą. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas turi patikslinti skundo reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas už skirtingus pažeidimus prašo priteisti iš atsakovo skirtingas sumas (pvz., už netinkamą pareigūnų elgesį prašo priteisti 400 Eur sumą, už liemenės negrąžinimą - 12 Eur ir pan.). Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti suformuluotas aiškiai, skundo reikalavime nurodant vieną bendrą prašomą priteisti neturtinės žalos sumą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti visų ginčijamų aktų metaduomenis apie jų sukūrimą ir pasirašymą, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikslią akto priėmimo datą, numerį ir kt. Teismas pažymėjo, kad tikslindamas skundą pareiškėjas turi nurodyti, ar dėl kiekvieno ginčijamo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jo kalėjimo rašto yra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka bei pateikti teismui visus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus sprendimus, kuriais pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jo skundo reikalavimai pripažinti neteisėtais Pravieniškių 1-jo kalėjimo veiksmus suformuluoti netinkamai, todėl tikslintini. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad reikalavimas turi būti formuluojamas taip, kad teismas priimtų vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų rūšių.

Pareiškėjui išaiškinta, jog esant praleistam terminui kreiptis į teismą, pareiškėjas turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 25 str. 1 d., 30 str. 2 d.).

Pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui tiek patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Teismas informavo pareiškėją apie pareigą sumokėti už skundą žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi E. V. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikto pareiškimo „Dėl skundo trūkumų“ forma ir turinys negali būti laikomi tinkamu teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu, nes jame nepatikslinti skundo reikalavimai, nenurodyta konkreti prašomos žalos suma, nepateikti metaduomenys, nenurodytos aplinkybės dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka bei nepašalinti kiti nutartyje nurodyti trūkumai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė pareigos pašalinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėjas E. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktai neriboja skundo reikalavimų skaičiaus ir neįpareigoja nurodyti vieną bendrą prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamus aktus pateikė teismui tokius, kokius yra gavęs iš jo prašymus / skundus nagrinėjusių institucijų. Pažymėjo, kad teismas nutartyse nedetalizavo, kokių skundžiamų aktų metaduomenis pareiškėjas turėtų pateikti ir mano, kad tai nėra kliūtis priimti skundą nagrinėti, kadangi trūkstamus skundžiamų sprendimų metaduomenis gali pateikti atsakovas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas konkrečiai nenurodė, kokius duomenis ir dėl kokių ginčijamų aktų pareiškėjas turi pateikti, kad patvirtintų, jog pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas teigia pateikęs motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neištaisė teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę jo pažeistų teisių gynybą.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti teisės kreiptis į teismą apribojimus, tačiau jais negali būti pažeista pati teisės esmė, jais turi būti siekiama teisėto tikslo ir tarp naudotų priemonių ir siekiamo tikslo privalo būti pagrįstas proporcingumo ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-97-261/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. pasiūlė atsakovu įtraukti ir Lietuvos kalėjimų tarnybą; nurodyti vieną bendrą prašomą priteisti neturtinės žalos sumą; pateikti teismui visų ginčijamų aktų metaduomenis; nurodyti, ar pareiškėjas dėl kiekvieno ginčijamo Pravieniškių 1-jo kalėjimo rašto yra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka bei pateikti teismui visus Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus sprendimus, kuriais pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka; sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio; pateikti teismui skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismas paaiškino pareiškėjui, kad reikalavimai dėl pripažinimo negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio. 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą „Dėl skundo trūkumų“, kuriame nurodė, kad prašo įtraukti atsakovu byloje Lietuvos kalėjimų tarnybą, taip pat nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos nurodyti bendrą prašomą priteisti sumą. Pareiškėjas paaiškino, kad pateikė teismui tokius skundžiamus aktus, kokius yra gavęs. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi su prašymu į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, prašydamas pateikti teismui skundžiamų sprendimų metaduomenis, tačiau atsakymo dar negavo. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad teismas konkrečiai nenurodė, kokių dokumentų metaduomenis pareiškėjas turi pateikti. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujasi skundžiamuose aktuose nurodyta jų apskundimo tvarka.

Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė teismui informaciją, kad pareiškėjas per paskutinius šešis mėnesius nedirbo ir neturėjo darbinių pajamų, į savo sąskaitą gavo piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje buvo 6,40 Eur.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktą pareiškimą „Dėl skundo trūkumų“ teismas darė išvadą, jog jo forma ir turinys negali būti laikomi tinkamu teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu, nes jame nepatikslinti skundo reikalavimai, nenurodyta konkreti prašomos žalos suma, nepateikti metaduomenys, nenurodytos aplinkybės dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka bei nepašalinti kiti nutartyje nurodyti trūkumai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nurodyti trūkumai – nenurodyta konkreti prašomos žalos suma, nepateikti metaduomenys, nenurodytos aplinkybės dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra neesminiai, nesudarę pagrindo laikyti skundą nepaduotu. Priešingai iš skundo turinio yra aišku, kokius viešojo administravimo subjekto priimtus individualius teisės aktus pareiškėjas skundžia, kokias sumas prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti už kiekvieną pareiškėjo nurodomą pažeidimą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, jei ji būtų nustatyta, būtų pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), palikti skundą nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.) arba bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 10 p.). Pareiškėjas nurodė pateikęs teismui visus skundžiamus aktus, todėl teismo išvada, kad neįvykdytas reikalavimas nurodyti aplinkybes dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka laikytina nepagrįsta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, padėdamas šalims įgyvendinti procesines teises, gali pasiūlyti šalims pateikti įrodymus (ABTĮ 12 straipsnis), tačiau šalims toks siūlymas nėra privalomas ir negali sukelti neigiamų pasekmių skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėjas taip pat nurodė kreipęsis į su prašymu į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, prašydamas pateikti teismui skundžiamų sprendimų metaduomenis, tačiau atsakymo dar negavęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas pateikė visus dokumentų metaduomenis, kuriuos jis turi, o dėl kitų kreipėsi su prašymu į atsakovą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. balandžio 2 d. iš pirmosios instancijos teismo buvo persiųstas pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. prašymas prijungti prie bylos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimo pateiktus dokumentus su metaduomenimis. Pareiškėjas paaiškino, kad negalėjo pateikti šių įrodymų anksčiau, kadangi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimo atsakymą į prašymą pateikti metaduomenis gavo tik 2024 m. kovo 21 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir duomenis apie savo finansinę padėtį.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepašalino kitų skundo trūkumų, tačiau šių trūkumų neįvardino, nors, kaip jau minėta, nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad skundo ir jo priedų kopijų nepateikimas šiuo atveju nelaikytinas esmine kliūtimi priimti skundą, ypač atsižvelgiant į tai, jog teismas, nutartimi priėmęs skundą, viešojo administravimo subjektams išsiunčia skundo skaitmeninę kopiją elektroninių ryšių priemonėmis bei tai, kad ginčo šalys yra tik pareiškėjas ir atsakovai, priėmę pareiškėjo ginčijamus aktus, ir skundo su priedais egzemplioriai šiuo atveju nėra reikalingi kitoms administracinės bylos proceso šalims, pavyzdžiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie paprastai yra privatūs asmenys (žr., pvz., 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-415/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-453-552/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-136-415/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-41-822/2021).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo E. V. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis