dca3610e-0bc0-47cb-a034-1701e83e4894 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-795/2020 Proceso Nr. 1-01-1-33179-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B.

R. (B. R.) gynėjo advokato V. A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 60 parų areÅ¡tas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų areÅ¡tas. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2020 m. rugpjūčio 19 d. (viena para).

B. R. paskirtos kardomÄ sias priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, B. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejus) metus, terminÄ skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta antra baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iÅ¡ B.

R. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „BMW 535D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 5 000 Eur. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. B. R. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 4.06 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „BMW 535D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigÅ«nui pareikalavus atsisakė tikrintis neblaivumÄ alkotesteriu, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistojo B. R. gynėjas advokatas V. A. apeliaciniu skundu prašo:

1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir pagal BK 2811 straipsnio l dalį paskirti bausmę – baudÄ ;

2) jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę – areÅ¡tÄ , taikyti BK 75 straipsnį ir B. R. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , todėl paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, jog B. R. yra anksčiau teistas, nusikalto esant neiÅ¡nykusiam teistumui, todėl jam skirtina bausmės rÅ«Å¡is, susijusi su laisvės atėmimu. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ankstesni B. R. teistumai nėra susiję su motorinės transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, todėl laikytina, kad tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ B. R. padarė pirmÄ kartÄ . Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuo B.

R. atliktos bausmės iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo metai laiko. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog B. R. tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , teismo argumentas, kad B. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , nėra pakankamas skirti areÅ¡to bausmę. 2.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog B. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas turėjo į Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgti ir svarstyti, ar negali bausmės tikslai bÅ«ti pasiekti, paskyrus Å¡velnesnę nei areÅ¡tas bausmę.

IÅ¡dėstyta nuomonė, kad, B. R. paskyrus baudÄ , tai bÅ«tų adekvati bausmė jo padarytai nusikalstamai veikai. B. R. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir vyktų dirbti toliau, kad galėtų sumokti baudÄ . Atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė B. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad B. R. transporto priemonę vairavo tik apie 300 metrų, norėdamas pastatyti automobilį prie savo namų, o tai neapibÅ«dina B.

R. kaip piktybinio teisės normų pažeidėjo, nes jo padaryta nusikalstama veika truko vos kelias minutes ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių. 2.3. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis tik nuspręs, jog B. R. pagrįstai paskirta areÅ¡to bausmė, turėtų svarstyti galimybę taikyti B. R. bausmės vykdymo atidėjimÄ . Taigi, atsižvelgiant į tai, jog yra viena B. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo padaryta nusikalstama veika truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , nesukėlė jokių sunkių pasekmių, B.

R. paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos prieÅ¡ vienerius metus, per šį laikotarpį nepadarė jokių administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, ankstesnis B. R. teistumas iÅ¡ esmės skiriasi nuo dabartinės nusikalstamos veikos pagal pavojingumÄ visuomenei, darytina iÅ¡vada, jog B. R. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas turi bÅ«ti atidėtas.

3. Prokuroras atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistojo B. R. gynėjo advokato V. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl B. R. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog praÅ¡oma paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti į baudÄ arba atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria bÅ«tent Å¡iuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam B. R. buvo paskirta teisinga bausmė ir ji neturtų bÅ«ti Å¡velninama, taip pat ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Dėl paskirtos areÅ¡to bausmės Å¡velninimo 8.1. Nors nuteistasis B. R. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (B.

R. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . 8.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). 8.3.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog B. R. nuteistas jau ne pirmÄ kartÄ , (t. 1, b. l. 76–80). NusikaltimÄ B. R. padarė neiÅ¡nykus teistumui. Nors apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, jog anksčiau B. R. teistas ne už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas kaip nagrinėjamu atveju, tačiau tai nepaneigia fakto, jog B. R. jau turi susiformavusias nihilistines teisės nuostatas, o nusikaltimų darymas nebėra atsitiktinis jo gyvenime, greičiau jo pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė.

Be to, skirtingai negu bandoma akcentuoti apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog nuo ankstesnio B. R. išėjimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo vos vieneri metai, taip pat neigiamai charakterizuoja asmenį, nes atskleidžia, kad B. R. nebegali iÅ¡bÅ«ti ilgesnį laikÄ , tinkamai laikydamasis įstatymuose numatytų įpareigojimų ir paisydamas nustatytų draudimų. Å i aplinkybė tik pabrėžia, jog, bėgant laikui, asmens gyvenimiÅ¡kos nuostatos kinta neigiama linkme. 8.4.

Pirmiausia aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo B. R. asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus, net ir pačios griežčiausios, jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramÄ pagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams. Aplinkybę, jog B. R. nedaro tinkamų iÅ¡vadų ir nekeičia požiÅ«rio į nusikalstamų veikų darymÄ , patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, kad jam turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, nes jo veika truko neilgÄ laiko tarpÄ ir nesukėlė sunkių pasekmių.

Visų pirma, pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kiek laiko truko nusikaltimas, tai savaime nemažina jo pavojingumo. Nagrinėjamu atveju, net nėra nustatyta, koks buvo B. R. girtumas – jei atlikus patikrinimÄ alkotesteriu, bÅ«tų buvęs nustatytas stiprus girtumas, sunkios pasekmės galėjo kilti, net ir važiuojant minimalų atstumÄ bei neilgÄ laiko tarpÄ vairuojant transporto priemonę. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis pavojų tiek paties kaltininko, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o sunkių pasekmių tokių nusikaltimų atveju dažnai pavyksta iÅ¡vengti tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Nagrinėjamu atveju B. R. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , o tai atskleidžia jo atsainų požiÅ«rį į daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , siekį iÅ¡vengti galbÅ«t gresiančios atsakomybės ir prieÅ¡pastatymÄ save likusiai visuomenės daliai. 8.5. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra labai akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo vienÄ B. R. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. B. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis prisipažino, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog B. R. prisipažino, padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tik jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 146), tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, B. R. atsisakė duoti parodymus ir savo kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 97). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiamas prisipažinimo savanoriÅ¡kumas. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.).

Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriÅ¡kas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-464/2005 ir kitos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Taigi nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog B. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, padaręs nusikaltimÄ , tik dėl surinktų įrodymų gausos ir siekdamas, kad jam bÅ«tų suÅ¡velninta baudžiamoji atsakomybė.

Vis dėlto toks nesavalaikis prisipažinimas negali bÅ«ti pagrindas dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę. 8.6. BÅ«tina pažymėti, jog apeliaciniame skunde praÅ¡oma B. R. paskirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti į baudÄ . Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog iki nusikalstamos veikos padarymo B. R. nedirbo (t. 1, b. l. 74), taip pat nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 73). Nuteistasis prijungti prie bylos medžiagos nepateikė jokių oficialių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginį, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir / ar ten dirbs ateityje.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus reikÅ¡mingus duomenis, įskaitant ir aplinkybes, jog B. R. negauna darbo užmokesčio bei neturi kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, neturi pagrindo manyti, kad, nuteistajam paskyrus baudÄ , jis bus pajėgus jÄ sumokėti. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad B.

R. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Be to, Å¡iek tiek didesnės nei normos sankcijoje numatytos areÅ¡to bausmės vidurkis paskyrimas, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra pakankamai Å¡velni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl B. R. paskirtÄ bausmę Å¡velninti dar labiau nėra jokio pagrindo.

9. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 9.1. BK 75 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2020 m. liepos 1 d., 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 9.2. Teismui sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe:

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009). 9.3.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). B. R. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pirmÄ kartÄ nuteistas areÅ¡to bausme. Taigi jis atitinka formalųjį BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindÄ .

Kitas pagrindas yra materialusis, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Daugelis reikÅ¡mingų aplinkybių jau buvo aptartos, sprendžiant klausimÄ dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo B. R. 9.4. Apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, jog nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.

Atsižvelgiama į tai, kad nors B. R. anksčiau nebuvo baustas areÅ¡to bausme, tačiau praeityje ne kartÄ teistas, jam buvo skirtos net pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, be to, nuosprendžio priėmimo metu B. R. teistumas nebuvo iÅ¡nykęs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo B. R. elgesio teigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir areÅ¡to bausmės atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams prieÅ¡ingas nuostatas ir prisidėti prie B.

R. nusikalstamo elgesio užkardymo. Greičiau atvirkščiai, manytina, kad, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus areÅ¡to bausmės vykdymÄ , nuteistasis B. R. nepajaus baudžiamosios atsakomybės neiÅ¡vengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiÅ«rį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbÅ«t bus suÅ¡velninta baudžiamoji atsakomybė.

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, neizoliavus B. R. nuo visuomenės. 9.5. Nusikaltimai nebėra atsitiktinumas nuteistojo gyvenime, tai neigiamai charakterizuoja B. R. asmenybę, parodo, kad nuteistasis nepaiso elementarių gyvenimo normų. Be to, nusikaltimo pobÅ«dis atskleidžia B. R. ciniÅ¡kumÄ , abejingumÄ visuomenės interesams ir niekinantį požiÅ«rį į teisės normas, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo praÅ¡ymas dėl areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo B. R. (B. R.) gynėjo advokato V. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjos Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Aurelija Sadauskaitė