dca20c75-1cf4-4668-97cc-77dd482e8d73 · Marijampolės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1-882-1021/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10390-2021-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Jonas Abraitis, sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei, Viktorijai Kupstienei, kaltinimÄ palaikant prokurorams Kęstučiui Gaubiui, Agnei Žaliauskienei, dalyvaujant: kaltinamajam A.

B., jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui, nukentėjusiajai A. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio r. sav., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis Marijampolėje firmoje „D. E.“ vairuotoju ekspeditoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., neteistas, kaltinamas, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ä®rodyta nusikalstama veika. A. B. sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2021 m. balandžio 4 d. apie 19:30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto metu tyčia deÅ¡inės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krÅ«ties ir spausdamas pirÅ¡tais stÅ«mė tolyn nuo savęs, tuo padarydamas kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krÅ«ties srityje, tokiu bÅ«du smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį - sutuoktinę A.

B., bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje. II. Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino visiÅ¡kai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su žmona visÄ laikÄ buvo įtempti. Kartu 23 metus gyvenantys. Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini), ten nuosavas namas.

Jis 2004 m. iÅ¡ jos tėčio paėmęs paskolÄ , namas jam priklauso. SÅ«nus gyvena Olandijoje, ten ir mokinasi, dukra tik su jais gyvena. Paskutiniu metu su žmona prastai sutariantys, charakteriai nesutampa. Ji gali jį numesti, paskui kaip niekur nieko viskas jau bus gerai. Pats padaręs klaidÄ , pats tÄ policija sau iÅ¡sikvietęs, jie susipyko, jis buvo tikrai iÅ¡gėręs. Jis susižeidęs pirÅ¡tÄ , prisivėręs su durimis. Jis iÅ¡kvietęs policijÄ ir jį jie iÅ¡vežė į Marijampolę. Nebuvo kaltinamosios, ji pabėgo į kiemÄ ir skambino savo sesei I.jai iÅ¡kvietė policijÄ , jos sesuo buvusi policininkė.

AntrÄ kartÄ buvo už žando griebta. Ir dar buvo įvykis, jis buvo nutrauktas. Ji padavė skyryboms po to pirmo jos iÅ¡vežimo spalio mėnesį, mananti jÄ paragino sesuo, jos iki tol viena kitai neskambindavo, o dabar pradėjo bendrauti, nes turi bendrÄ tikslÄ jį sužlugdyti. Å itas įvykis taip gavosi, jam labai pikta buvo už tuos žandus, buvo baisus stresas. Ji jį provokuodavo, vis kiÅ¡davo žandus. Juos per prievartÄ parvežė namo iÅ¡ Vokietijos. Jis Å¡itoj naujoj firmoj įsidarbinęs kovo 14 d., juos planavo parvežti ant vasaros, bet parvežė ant Velykų, balandžio 3 d. jam atrodo, dienÄ prieÅ¡ įvykį.

Blaivas grįžęs, patys maÅ¡inas vairuojantys. Jis su dukra susiruošę kepti Å¡aÅ¡lykÄ , nuvažiavę į „MaximÄ â€œ, apsipirkti, namuose vienas pora bonkučių alaus iÅ¡gėręs, dar pasilikęs prie Å¡aÅ¡lykų. Kadangi žmona žinojo, kad jis ilgai negrįšiÄ s, grįšiÄ s tik vasarÄ , tai kai grįžęs žmona pradėjo jį provokuoti. Jau iki Å¡ito įvykio, kol vyko tyrimas, negalėjęs į savo namus grįžti, buvo uždrausta artintis. Balandžio 4 d. galėjęs artintis, paskui jam paskambino į VokietijÄ tyrėja, nesupratęs ko jam skambina.

Jis turėjęs birželio mėnesį grįžti porai savaičių namo. TÄ dienÄ jie apsižodžiavę, dukra jam sakė „tėti einam kepti Å¡aÅ¡lykų“, motina atsisuko į dukrÄ ir sako: „tu neik M.“. Jo su dukra santykiai labai geri, bet žinot mergaitei mama, ji atsisuko pažiÅ«rėjo mamai į akis ir sako „tėti, aÅ¡ neisiu“, įsivaizduojat dukrai su ja gyventi reikia. Ji tada pradėjo psichuoti, jai nervinis priepuolis prasidėjo, ji į jį lėkÅ¡tę metė, ta lėkÅ¡tė trÅ«ko.

Jis buvo biÅ¡kį iÅ¡gėręs, bet negalėjęs daug gerti, nes jam ant rytojaus iÅ¡važiuoti reikėjo, jis pats turėjęs vairuoti. Jis žinantis kaip buvę anksčiau, žinojęs, kad atvažiuos policija, jį iÅ¡siveÅ¡, o raktai firmos pas jį. Jis pasiėmęs daiktus ir pasiÅ¡alinęs. Ji supsichavo, paskui atsisėdo ant kėdės ir pradėjo telefonu ten kažkÄ malti, skambino mamai, mama liepė kviesti policijÄ , tai jis pasiÅ¡alinęs. Jis jos nelietęs, nes žinantis, kad jai to ir reikia.

Jos sesuo, I., buvusi policininkė, jai skambinėja ir skambinėja, sako, kad tu nebijok, provokuok jį. Jis nežinantis iÅ¡ kur pas jÄ sužalojimai, gal prisispaudė kur. Jis turėjęs specialiai grįžti iÅ¡ Vokietijos pas tyrėjÄ . Jam tai buvo Å¡okas. Pats prisiÅ¡nekėjęs. Jis neįsivaizduojantis iÅ¡ kur pas jÄ tie sužalojimai. Teisme yra civilinė byla dėl skyrybų, ji iÅ¡ karto jam paliko turtÄ , paskui pakeitė viskÄ . Taip gaunasi, kad per 20 m. darbo vairuotoju užsidirbęs tik automobilį.

Ji jam sakė, kad - po žingsniukÄ aÅ¡ tave sužlugdysiu. Jų toks planas, kad jis negalėtų namo artintis. Jis negalintis net dirbti. Trečias asmuo įsimaišęs - tai jos sesuo. Jis tai neturintis kitos moters, neturintis kada susirasti. Jos sesuo turi ant jo kerÅ¡tÄ , asmeniÅ¡kai, jai pasakęs, kad nesikiÅ¡k, nelysk į mÅ«sų Å¡eimÄ . Ji griauna jų Å¡eimÄ , jai nerviniai priepuoliai, jos tėtis sirgo psichine liga. Ji raÅ¡o, kad vartoja kažkokius vaistus, ji gydosi, tai gal paveldėjo ligÄ .

Jam buvo akistata, ji pati tyrėjai pasakė, kad ,,aÅ¡ tipo griebiau ir tÄ siau už krÅ«ties“, jam Å¡okas, nesupratęs kas čia darosi. Jis pats negalintis miegoti, geriantis vaistus dėl miego. Jis nesutinkantis, manantis, kad ji čia iÅ¡sigalvojo. Su dukra santykiai labai geri, net ne geri, bet labai geri. Kadangi jis tolimųjų reisų vairuotojas, tai dukra gyvens su mama. I. buvo paskutinį kartÄ pas juos per savo tėvo laidotuves, jos tėvÄ Å¾entai laidojo. IÅ¡ kur ji žino, ar jis geria, jei ji Vilniuje gyvena.

Jis viso kaltinamojo akto net neskaitęs, net jam Å¡lykÅ¡tu skaityti. Jis tolimųjų reisų vairuotojas, teisės jo duona. Nežinantis, ar žmona serga, ji pati paraÅ¡iusi, kad serga ir vartoja vaistus čia gal skyrybų byloje ji tai nurodžiusi. Ligoninėje ji negulėjo, nesilankė pas gydytojus. Jis bÅ«nantis reisuose, nematęs. Jis prisipažinęs, kad melagingai iÅ¡kvietęs policijÄ , iÅ¡ karto prisipažinęs. Ji pradėjo keptuve mosikuoti, jis atėmęs tÄ keptuvę ir numetęs. Jis paskui ant kerÅ¡to iÅ¡kvietęs policijÄ , bet iÅ¡ karto prisipažinęs, kad melagingai iÅ¡kvietęs, ji buvo jau kartÄ jam peilį į krÅ«tinę įrėmusi.

Apie žmonos ligÄ jis su ja nekalbėję, gal ji ir neserga, gal tik iÅ¡sigalvoja. Kokia liga sirgo jos tėvas nežinantis, bet buvo gydęsis psichiatrinėje. Jis žmonos nelietęs, jis bijantis jÄ liesti. Taip, jis prašęs raÅ¡tiÅ¡kai su žmona patikrinti melo detektoriumi (2 t., b. l. 69-70); Nukentėjusioji A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad su vyru gyvenantys 23 metus, adresu (duomenys neskelbtini), namas bendra nuosavybė, su skyrybomis tokia situacija, kad paeitais metais jiems buvo paskirta mediacija.

Po pirmų įvykių pradėję kalbėti apie skyrybas, po to kai jis jai iÅ¡kvietė policijÄ , ji pasiÅ«liusi skirtis. Jis gyveno su kita moterimi, todėl jis pats norėjo skirtis, paskui susitaikę ir gyvenę. Konfliktai prasidėjo dėl jo gėrimo. Jis gerdavo visÄ laikÄ , kol bÅ«davo namuose. Vairuotoju dirba 16 metų. Jam buvo vienÄ kartÄ teisės atimtos. Tuo laikotarpiu jis nedirbo. PolicijÄ pradėjo kviesti jis, apie 2012 m. ji buvo kvietusi policijÄ . Jis pirmas iÅ¡kvietė policijÄ melagingai, kad jį sužalojusi.

Ji supratusi, kad jiems nepakeliui. Jos giminės gyvena Vilniuje, ji neturinti kur iÅ¡eiti, jis niekur neina. Ir tÄ kartÄ neplanavusi kviesti policijÄ , nes žinojusi, kad jis ant rytojaus iÅ¡važiuos, bet pradėjusi bijoti dėl savęs. Jis kaip iÅ¡kvietė policijÄ pirmÄ kartÄ , ant rytojaus vėl iÅ¡kvietė, nes bÅ«k tai dingo jo maÅ¡ina. Jam uždraudė artintis, bet nutraukė policija tyrimÄ . Neskundusi, nes apsisprendusi skirtis ir jai nesvarbu ar jį nubaus. Jis iÅ¡sikraustė pas mamÄ ir jai to užteko, nes ji bijojusi.

Tai nėra tikslinga jos veikla. Spalį abu kartus jis kvietė policijÄ , ir bekalbant jis pasakiusi, kad jis vakar jai sudavė į veidÄ , tada policija jį iÅ¡vežė, nes jis buvo neblaivus. Neskundusi ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nes ji nėra naivus žmogus ir tikėjusi, kad pasikeis. Ji pradėjusi skyrybų procesÄ ir jos tikslas nėra jį nubausti. Skyrybų byla jau paduota į teismÄ , buvo vienas posėdis, kuris neįvyko. Å ituo faktu ji nesiremianti ieÅ¡kinyje skyrybų byloje. Jis buvo grįžęs balandžio 2 ar 3 dienÄ .

Jai toks jausmas, kad ji jo iÅ¡ viso niekada blaivo nemačiusi. Jis po sausio 8 d. iÅ¡važiavo, paskui grįžo ir buvo konfliktas. KitÄ dienÄ jis grįžo ir pradėjo girtuokliauti, jis priekabiavo, pradėjo jai ausinukus traukti iÅ¡ ausų, suplėšė kelnes, ji nuėjusi pas dukrÄ Ä¯ kambarį susisiÅ«ti kelnes, jis atėjęs pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti dukros akivaizdoje, pagrindinė priežastis to, kad ji gaunanti 70 € dukros iÅ¡laikymui, jis pradėjo sakyti, kad ji čia dukrÄ apvaginėja.

Dukra išėjo žaisti krepÅ¡inį, susižeidė kojÄ . Jis atėjo vėl pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti. Ji atsistojusi ir nuėjusi į virtuvę plauti indus, jis atėjo ir pradėjo spragsėti pirÅ¡tais, mosikuoti, erzinti visaip, jis jÄ dažnai gÄ sdina, ji atsisukusi jis jai paėmė už krÅ«ties ir nežinanti, ar įsivaizduojate koks skausmas moteriai kai suspaudžia krÅ«tį, net akyse aptemo, atsistojusi, pradėjusi raudoti, atbėgo dukra. Jos su dukra apsikabinę stovėję, nuėję, maniusi taip pasibaigs, bet liepusi dukrai dėl visa ko nufotografuoti.

Nuėjusi į virtuvę, kai jai paskambino mama, paraÅ¡iusi dukrai, ar kviesti policijÄ , dukra atrašė kviesti. Ji paskambinusi policijai, nes jautėsi nesaugi. Jis pabėgo pro langÄ , policijos pareigÅ«nai jo dar ieÅ¡kojo pas kaimynÄ , pas tėvus, jo nerado, ant rytojaus jis parėjo, pasiėmė savo daiktus ir iÅ¡vyko į reisÄ . Buvo ant krÅ«ties mėlynė ir skaudėjo ilgÄ laikÄ kokias 3 savaites, prilietus skausminga buvo. Ji tepusis alijoÅ¡ių aliejumi, medicininių preparatų nenaudojusi. Rytojaus dienÄ kreipusi pas teismo ekspertus.

ReiÅ¡kianti civilinį ieÅ¡kinį 2000 eurų už moralinę žalÄ . Å itų įvykių pasekoje supratusi, kad ji negalinti susidoroti su savimi. Ji blogai miegojusi, negalėjusi dirbti. Ji kreipusis į psichiatrÄ . Jai nustatė depresijÄ , atsiradusiÄ tam tikrų įvykių pasekoje. Ji 2 val. užmieganti, 4 val. pabundanti. Dar ir dabar ji gerianti tuos vaistus, juos reikia gerti mažiausiai 6 mėnesius. Jie skirti melatonino gamybos atstatymui, atstato laimės hormono gamybÄ . Ji policijÄ kvietusi, nes bijojusi, kad gali atsitikti ir baisesnių dalykų.

Pas psichiatrÄ nesilankiusi. Jos tėtis neturėjo įgimtos psichinės ligos, jis bÅ«damas armijoje patyrė traumÄ . Jos sesuo tas žmogus, su kuriuo ji galėjusi bendrauti, sesuo jų namuose negalėjo lankytis, nes ji negalėjo žiÅ«rėti kaip vyras prie jos priekabiauja, jÄ Å¾emina. Su mama ji labai dažnai bendraujančios. Ž. yra jos sesuo iÅ¡ mamos antros santuokos. I. jÄ paguodžia, nuramina. Tarp jos vyro ir jos sesers nebuvo jokių konfliktų. Mama su jos vyru konfliktų neturėjo. Mama irgi senai buvo.

Jos buvo pasakę, kad nesilankys kai jis namuose. Jis jÄ Ä¯ nemaloniÄ situacijÄ pastatydavo, ji dirbanti 5 darbuose, bet jis priekaiÅ¡taudavo, kad manikiÅ«rÄ už jo pinigus darosi. Ji jam siÅ«liusi, kad ,,tu man duok pradinį įnaÅ¡Ä ir aÅ¡ iÅ¡sikraustau, nes noriu ramiai gyventi“. Namas jų abiejų, ten 18 metų gyvenantys, ji daugiau įdėjusi į tuos namus, nes gavusi palikimÄ . Jis jos nepalieka ramybėje, nes jai raÅ¡o žinutes net bÅ«damas reise, įžeidinėja. Visko priežastis alkoholis.

Dukra myli abu vienodai. Ji neturinti tokių psichologinių žinių dėl provokacijų, jo niekada neprovokavusi. Ji iÅ¡bandžiusi visus metodus, kad jis mestų gerti, bet jis sakė, kad bijo, kad jam suleis kažkokius vaistus. Jis priklausomas nuo alkoholio. Ä® įvykį atvažiavo moteris ir vyras. Ji papasakojusi kaip viskas buvo, moteris jÄ apžiÅ«rėjo, ji fotografavo, parodžiusi krÅ«tį. Buvo du tokie kaip nubrozdinimai, paraudimai, policininkė tai užfiksavo. Buvusi pas teismo medicinos ekspertÄ , bet jos nesupažindino su iÅ¡vada.

Sutinkanti, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo ne kartÄ kalbėta Å¡eimoje, kad jis gydytųsi. Buvo pasiryžusi viskÄ daryti, kad jis nustotų gerti. Jei vyras atsipraÅ¡ytų, Å¡irdyje jokiu bÅ«du neatleistų. Ji vartojusi vaistus ir prieÅ¡ Å¡itÄ Ä¯vykį. Jai atrodo, kad 2000 Eur adekvati suma jai sumokėti už jos moralinę žalÄ , jai buvo labai sudėtinga dirbti. Daiktiniais įrodymais ji neįrodysianti. Pas gydytojus lankiusis reguliariai, ji birželio mėnesį jau bÅ«tų pradėjusi mažinti vaistus, bet pradėjusi mažinti tik rugpjÅ«tį.

Po Å¡ito įvykio jai pasunkėjo sveikatos bÅ«klė. Ji praÅ¡anti tik moralinę žalÄ atlyginti, dėl medikamentų atlyginti ji nepraÅ¡anti. Nepasakysianti, bet jai padidino medikamentų dozę, buvo 200 padidino iki 400. Po to įvykio jis negyvena kartu, bet jis brovėsi į namus, bijanti, jis iÅ¡tisai jai raÅ¡o žinutes. Jis buvo ir prieÅ¡ tai smurtÄ vartojęs, ir matanti, kad tai progresuoja. Jai policijoje pasakė, kad turinti raÅ¡yti atskirÄ pareiÅ¡kimÄ dėl terorizavimo. Ji praradusi pasitikėjimÄ savimi, buvo nuolat žeminama.

Jai diskomfortas buvo jau vien dėl skausmo. Skausmas truko apie tris savaites, neÅ¡iojant liemenėlę. Žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojau nalgesinforte. Jie receptiniai, bet vaistinėse duoda ir be recepto, įsigijimo dokumentų neturinti. Vaistus vartojusi pagal poreikį. Jai tuo metu buvo nuotolinis darbas. Indaplovę nusipirkę, kadangi gyvenanti su dukra dviese, tai ji indus susiplaunanti rankomis. Buvo sudaužytas sriubos puodukas, jis jį sudaužė lipdamas pro langÄ .

Jis nebuvo iÅ¡vežtas tada kai buvo sužaloti pirÅ¡tai, jį iÅ¡vežė tik antrÄ dienÄ kai kvietė policijÄ dėl maÅ¡inos pavogimo. Balandžio 4 d. jis pabėgo per langÄ , čia tik žodžių žaismas, kaip sakiusi, kad jis iÅ¡eina pro duris. Sužalojimus ji pati jokiu bÅ«du negalėjusi pasidaryti, jÄ jis sužalojo. Žymės likę kaip jis jÄ tempė už veido, buvo patinimai, nebėgo kraujas. Buvusi su liemenėle kai pačiupo, liemenėlė be pakietinimo. 112 skambinusi 19:51, sesei skambinusi 20:05, mama jai skambino 19:50, skambutis baigtas 19:51, policija atvažiavo kokia 20:20.

Su mama kalbėjusi 18 sekundžių (2 t., b. l. 71-72,73). PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo ir matė krÅ«tinę. PareigÅ«nai paliudytų, kad matė sužeidimÄ ir kad sudaužytas puodelis, kai kaltinamasis bėgo per langÄ ir užkliudė puodelį, kuris stovėjo ant palangės (2 t., b. l. 96 ). Liudytoja I. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su seserimi A. labai geri. Su A. vyru santykiai yra jokie, nebendraujanti, su juo kiek bendravusi tai tik per seserį. Konfliktų neturėjusi su juo. Jų santuoka jau daugiau kaip 20 metų.

Jų santuoka nebuvo laiminga, santykiai ypatingai pablogėjo, dar buvo krizė prieÅ¡ 10 metų, jis turėjo kitÄ moterį. Jos sesuo nusprendė santuokÄ iÅ¡saugoti, jam atleido. Paskutinį kartÄ lankiusis 2016 m. per metines. Nesilankiusi pas seserį, nes jų santykiai buvo blogi, buvo sunku matyti juos konfliktuojančius, A. matyti geriantį. Ji gaunanti iÅ¡ jo įžeidžiančias žinutes. Netiesa, kad bandanti jų Å¡eimÄ iÅ¡ardyti, jie patys savo gyvenimo Å¡eimininkai. Skyrybų procesÄ iniciavo jos sesuo, ji tik palaikiusi savo seserį.

Ji žinojusi, kad jų santykiai nuo spalio mėnesio dar labiau pablogėjo. A. turi problemų dėl alkoholio, ko pasekoje iÅ¡kildavo provokacijos, įžeidinėjimai seseriai. Kiek pamenanti, jis buvo praradęs vairuotojo pažymėjimÄ . Per tÄ laikÄ kol ji nesilankiusi, viskÄ Å¾inojusi iÅ¡ savo sesers. B. V., buvo balandžio mėnuo, tÄ dienos vakarÄ jai paskambino sesuo A. B. ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policija savo sutuoktiniui, nes panaudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , o bÅ«tent sugriebė ranka už krÅ«ties ir stipriai sugnybo.

A. sakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir laukia pareigÅ«nų. Tada jos dar kalbėję, ji jai iÅ¡samiau papasakojo ir žinanti, kad A. vartojo alkoholį, naudojo psichologinį smurtÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius, ir Å¡itÄ ji girdėjusi daug kartų kalbant telefonu. Telefonu pasakojo, siuntė nuotraukÄ , tik nežinanti, ar jai, ar mamai. Sesuo jautėsi labai blogai, ji verkė, buvo iÅ¡sigandusi, nes buvo pažeminta, be to jai skaudėjo, ji minėjo, kad laukia pareigÅ«nų, kaltinamasis buvo pabėgęs. Ji kiekvienÄ dienÄ kalbančios su sese.

Ji jautėsi pažeminta, buvo kÅ«no sužalojimas padarytas, jai skaudėjo, ji bijojo, kad jis grįš ir pratęs savo veiksmus. Negalinti pasakyti kiek laiko skaudėjo. Kai paklausdavusi, sakydavo, kad liečiant skauda. KrÅ«tis tokia kÅ«no dalis, kuri labai skausminga moteriai. Ji pati dirbusi Vilniaus AVPK vyriausiÄ ja tyrėja paskutinius 10 metų, į pensijÄ išėjusi 2016 m.. Ji gyvenanti Vilniuje, pažiÅ«rėti sesers neatvažiavusi. Sesuo jai yra minėjusi, kad kreipėsi į psichiatrÄ , jos savivertė labai sumažėjo.

Pastebėjusi liÅ«desį, nenorÄ kažkÄ veikti, baimę dėl ateities. Ji nebuvo agresyvi. Dėl turtinių santykių kažkokios įtakos nedaranti. Ji tik galėjusi patarti, paraginusi kviesti policijÄ . Dėl turtų ji nieko nepatarusi. Didelis klausimas, ar ji pasakiusi tuos žodžius ,,tu nebijok“. Tikrai nebandę jį iÅ¡provokuoti. Laiko, kada sesuo skambino, nurodyti negalinti, nes neprisimenanti. Ji tuo metu laukė atvykstant policijos. Tikrai nebuvo jokio sÄ mokslo (2 t., b. l. 72-73); L. Ž. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji jos sesuo, o kaltinamasis sesers vyras.

Anksčiau jų santykiuose Å¡eimoje kaip ir viskas buvo gerai, buvo Å¡eimyniniai pykčiai, bet rimtesnių neįžvelgdavusi. Paskui, kartas nuo karto iÅ¡girsdavusi iÅ¡ mamos V. F., kad A. iÅ¡gėrinėja. IÅ¡girsti pradėjusi prieÅ¡ kokius 4-is metus. Sesė jai nelabai kÄ pasakodavo, nors bendraudavę. Susiskambindavę, pasiklausdavę kaip sekas, ji pasakydavo, kad A. darbe, viskas gerai. Daugiau nieko nepasakojo. Mama pasakojo, kad A. B. iÅ¡gėrinėja labai dažnai, necenzÅ«riniais žodžiais vadina jos seserį.

Ne vienÄ sykį bÅ«davo taip, kad jei jis bÅ«davo namie, A. B., ir pvz. ji ateidavusi su vyru, tai iÅ¡ karto statoma bonkutė, alkoholinis gėrimas, ir kai jos vyras sakydavo, kad jis nenori, tai A. B. sėdėdavo, ir pats gerdavo prie jų. IÅ¡girdusi iÅ¡ mamos, kad A. B. pakėlė rankÄ prieÅ¡ jos seserį, papraÅ¡iusi mamos papasakoti, kaip tai įvyko. Mama papasakojo tik tiek, kad A. B. grįžo namo neblaivus matyt. Mama jai tai papasakojo gal rugpjūčio 4 ar penkta dienÄ Å¡ių metų. Tuo metu jos sesuo buvo namuose, ramiai sėdėjo ant sofutės, o atėjęs A. pradėjo vadinti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais.

Sesuo buvo rami, iÅ¡laikyta, paprašė, kad A. nueitų ir iÅ¡siblaivytų, tada ramiai paÅ¡nekėtų, tačiau A. pakėlė rankÄ , pastÅ«mė jÄ . Sesuo atsirėmė į sofÄ , ir jis išėjo. Tik tiek galinti papasakoti, daugiau nieko. Kada tas įvykis buvo tiksliai nelabai galinti pasakyti. Su seserimi Å¡ita tema nekalbėję. Sužinojusi apie Å¡itÄ Ä¯vykį, sesei neskambinusi ir nepaklaususi, vis tiek bÅ«tų nieko nesužinojusi. Apie bėdas su vyru nėra sesuo pasakojusi labai tiksliai, sakė - pasibaram ir viskas.

Visi konfliktai dėl alkoholio. Kaip elgiasi vyras pavartojęs tiksliai nepasakojo sesuo. Su kaltinamuoju santykiai nekokie. Ji nieko su juo nebendraudavusi, ateidavusi kai bÅ«davusi K.. Ateidavusi pasiÅ¡nekėdavusi paprastai, kaip sekasi, kaip darbai ir viskas. Niekada susipykusi su juo nebuvo. Tai buvo vienintelis atvejis apie kurį žinanti. Nepasakodavo gal dėl to, kad pas jÄ sava Å¡eima, mažas vaikas, kad nenorėjo apkrauti savo bėdomis jos Å¡eimos. Su M., kiek matydavęsi tik draugiÅ¡kai pasisvečiuojant.

Gyvenantys toli vieni nuo kitų, pasimatantys maždaug kartÄ per 6 mėn. dažniausiai. B.. kai vienas gerdavo kompanijoj, tiesiog Å¡nekėdavo, nebÅ«davo tų konfliktų. IÅ¡ vaikų elgesio nieko negalėjusi nuspręsti. Atvažiavus vaikų dažniausiai nebÅ«davo, bÅ«davo jie pas draugus ar mokykloje. A. sėdėdavo, kartu bendraudavę ir tiek. Svetimas moteris bÅ«davo vedasi ne tiesiogiai į namus, bÅ«davo vedamasi į namÄ ant ratų, kuris stovėjo namo teritorijoje, mama jai apie tai pasakojo.

Vengdavo sesuo ateiti kartu su vyru, o vėliau ateidavusi kartu su vaiku, kadangi jeigu A. bÅ«davo namie, viskas prasidėdavo nuo alkoholio, ir nenorėdavusi, kad jos vaikas matytų Å¡itÄ visa iÅ¡gėrinėjimÄ ir vyras nebÅ«tų įtraukas į Å¡itÄ dalykÄ . Gyvenanti visÄ gyvenimÄ Vilniuje. Paskutinį kartÄ buvusi kažkur vasarÄ , liepos mėn., jai buvo atostogos ir atvažiavę. PrieÅ¡ tai gal pradžioj metų, neatsimenanti, negalinti pasakyti tiksliai. Teisėjui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 136-137), - buvo sakiusi tiktai tiek, kad jisai jÄ pastÅ«mė ir kiek žinanti pirÅ¡tais į akis badė.

Sesuo sakė, kad A. jÄ skriaudžia. Galėjo paskambinti mama ne rugpjÅ«ti, o balandį, galbÅ«t painiojanti datas. Jos mama jai taip pat papasakojo, kad A. B. grįžęs iÅ¡gėręs seserį pradėjo vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, pastÅ«mė ranka. Daugiau nieko negalinti pasakyti, nieko tikslinti, keisti nenorinti (2 t., b. l. 91-92); L. V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra, kaltinamasis žentas, kartu su kaltinamuoju negyvenanti. Su dukra labai geri santykiai, su žentu negalinti pasakyti, kad pykęs su juo.

Dukra lipdė, ji labai gerbė Å¡eimÄ , ji viskÄ darydavo kÄ tik galėdavo. Dukra nuo jos slėpdavo, nesakydavo. Paskutiniu metu jų (kaltinamojo ir nukentėjusios) santykiai labai siaubingi, kalta degtinė. S. A. gėrė, su protu tada atsisveikina. Paskutinį kartÄ pas juos buvusi labai seniai, pandemija ta buvo, tos ligos, tai niekur nevažiavę. Jie kasdien video skambučiais, skambučiais skambinasi viena kitai su dukra. Bendraujančios pastoviai, santykiai geri. Nebuvus pas juos 3-4 metai gyvai, nevažiuodavusi susitikti dėl pandemijos.

Apie jų santykius žinanti tik iÅ¡ dukros. Ji slėpdavo anksčiau, bet paskui kai paaiÅ¡kėjo viskas, kai triukÅ¡mai. Paskambinusi balandžio mėnesį, kada viskas įvyko, dukrai. Dukra buvo aÅ¡arota, bet prieÅ¡ tais kviesdavo policijÄ dėl jo blogų poelgių. Jis pabėgdavo per langÄ , per duris, daužydavo. Ir čia skambinanti, ji visa verkia. Guodėsi, kad labai skaudžiai įžnybė krÅ«tį. Neduoda dukrai nei kalbėti, nei nieko. Žodžiu degtinė, degtinė, gėrimas siaubingas.

ViskÄ Å¾inanti tik iÅ¡ dukros pasakojimų. Visada dukra sakydavo, kad viskas gerai, bet vyras susirado meilužę, dukra atleido vis dėl to. ViskÄ Å¾inanti iÅ¡ dukros vienos, ir kitos, iÅ¡ kito žento. Ž. pasakojusi, kad įžnybė ir pastÅ«mė. P. Ž. tÄ pačiÄ dienÄ . Apie įvykį sužinojusi iÅ¡ dukters. I. viskÄ Å¾inojo nuo pačių pirmų dienų, bendraudavusi. Nukentėjusioji seseriai nepasakodavo. B. B. dabar parodė savo veidÄ - dabar nepasisveikino ja. Nieko neprigalvota. Balandį, lyg per Velykas, galinti tikslai neatsiminti kuri diena.

Ji pasakiusi - dukryte kviesk policijÄ , nes jos negali jai padėti, pakviesti, kad sutvarkytų. Kai anksčiau atvažiuodavusi, kaltinamasis iÅ¡gerdavo degtinės, ir prasidėdavo pretenzijos, visokios nesÄ monės. Bandžiusi kalbėti su juo. Paskui pradėjusi važinėti, kai jis darbe bÅ«davo. Anksčiau dukra viskÄ slėpdavo, viskas prasidėjo nuo to, kai jis išėjo į kitÄ Å¡eimÄ . Dukra guodėsi, kad buvo sudavęs per veidÄ prieÅ¡ balandį tÄ , prieÅ¡ tÄ paskutinį įvykį, kada jis jai įžnybė į krÅ«tį.

Jos dukra skiriasi dabar, jų skyrybų procesui įtakos neturėjusi, neįkalbinėjusi, nepatarusi. TÄ dienÄ , kai įžnybė į krÅ«tį, pati paskambinusi dukrai, bÅ«davo ne vienÄ kartÄ skambindavęsi per dienÄ . Kai atsiliepė, iÅ¡ karto buvo aÅ¡arojimas, verkimas, kad jis jÄ stumdo, kad labai stipriai įžnybė į krÅ«tį, kad jis vėl pradeda savo veiksmus. Jis pastoviai kalba, kai girtas bÅ«na, gali visÄ dienÄ Å¡nekėti kažkokias nesÄ mones. Skambučio metu girdėjusi, kad Å¡alia kalba, bet kÄ nesiklausiusi.

Kai viskas tas vyko, ji paskambinusi kaip jausdama. Įžnybė gal kokia viena minutė prieÅ¡ mano skambutį. Ar dar tÄ dienÄ skambinusi negalinti pasakyti. Išėjęs į kitÄ Å¡eimÄ buvo gal kokie 5 metai atgal, buvo tokia tragedija. Paskui grįžo atgal, susitaikė ir gyveno. Gėrimai alkoholio buvo visÄ laikÄ . Kartu jie gyveno maždaug 24 metus, tiksliai negalinti pasakyti. Savo akimis mačiusi kai atvažiuodavusi, kad iÅ¡kart ant stalo bÅ«davo butelis. Kai iÅ¡geria pradeda iÅ¡ karto priekaiÅ¡tauti.

Kai dekrete buvo sakė, kad dukra nedirba. Nors ji vaikÄ prižiÅ«rėjo, darbu apsikrovus buvo. Ji tvarkinga, viskas kaip reikia pas jÄ . Lipdė, labai vertino Å¡eimÄ . Apie kitus, prieÅ¡ tai buvusius įvykius žinau, paskui papasakojo. Jis pastoviai įžeidinėjo, prie vaikų bÅ«davo įžeidinėja dukrÄ . Dukra apie smurtÄ nesakydavo nieko. Policija kviesdavo arčiau balandžio, kai labai blogai elgėsi, neįmanoma buvo kentėti. Po to įvykio dukrai labai skaudėjo, kitÄ dienÄ turbÅ«t iÅ¡ karto nuėjo, parodymus davė.

Paskui jam uždraudė lankytis. Tai kažkaip ramiai, bet vis tiek dukra visÄ laikÄ stuktelės ar kÄ , pas jÄ viskas, Å¡irdis kylÄ Ä¯ viršų. Nukentėjusiosios sveikata po įvykio pablogėjo, nervai. Negalėjo miegoti, vėlai nueidavo miegoti, visÄ laikÄ galvodavo apie visÄ Å¡itÄ dalykÄ . FiziÅ¡kai sveika, viskas gerai. Tik Å¡itas, žinot pati. Iki dukrai suėjo 14 metų, gyvenusi su vyru pirmu, po to iÅ¡siskyrę ir gyvenę Vilniuje. Tėtis labai buvo geras vaikams. Jis paskutinę kapeikÄ galėjo knygoms iÅ¡leisti.

Mokydavo visko. Jis visÄ laikÄ stengdavosi, kad jei susipykdavom, kad vaikai to nematytų, neleisdavo sau keiksmažodžių, blogo žodžio prie vaikų. Vaikai augo tvarkingoje, gražioje Å¡eimoje. PrieÅ¡ du metus kaltinamasis buvo pas juos Vilniuje, per močiutės laidotuves. Jis tada per Å¡ermenis Å¡nekėjo apie jÄ , o ne apie savo mamÄ . TÄ balandžio 4-Ä ji paskambinusi dukrai pirma, kai kaltinamasi jÄ tÄ sė. Kartu su žentu ir dukra negyvenusi, viskÄ kÄ pasakojanti sužinojusi iÅ¡ dukros. Tarp jų (nukentėjusiosios ir kaltinamojo) santykiai buvo blogi.

Kadangi kaltinamasis atsistojęs kalbėdavo, visÄ laikÄ suprasdavusi, kad iÅ¡gėręs, kad siaubingas gėrimas žinanti iÅ¡ dukros pasakojimų. Dukra sirgo Covid liga prieÅ¡ 2 sav.. Jos vyras buvo labai protingas, kai gimė mergaitė, jis išėjo tarnauti. Jis nukrito tenai ir gulėjo 9-ias dienas komoje. IÅ¡ kariuomenės jį atleido. Paveldimos ligos psichinės neturėjo vyras. Dukra irgi neturi. Čia gal A. taip sugalvojo, kad turi. Depresija gal ir turi dėl jo tiktai. Dukra sakė, kad kreipėsi į psichologus, reikėjo pagalbos.

Apie psichiatrus nežinanti. Kad kažkas matė tÄ Ä¯vykį, kai įgnybo, kiti Å¡eimos nariai buvę tuo metu namie turbÅ«t nematė ir negirdėjo (2 t., b. l. 93-94); Nepilnametė liudytoja M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad sutinkanti liudyti, kai kaltinamasis yra jos tėvas. Atvažiavusi papasakoti apie įvykį nutikusį Velykų sekmadienį. Jos tėtis įtariamas už fizinį mamos sveikatos sutrikdymÄ . Žinanti, nes mama sakė, tėtis sakė apie tai. Buvusi savo kambarį, nes susižeidusi kojÄ Å¾aisdama krepÅ¡inį ir nieko nemačiusi, tik girdėjusi, kad buvo Å¡urmulys.

Viskas buvo apie 4 val. po pietų. Buvusi savo kambaryje, skausme, tai nelabai kÄ girdėjusi, buvo Å¡urmulys. Dužo lėkÅ¡tė, nežinanti, kas sudaužė. Po kokios minutės pakilusi, nes buvo tyla ir nuėjusi pažiÅ«rėti - mama stovėjo užsidengus veidÄ . Konfliktas buvo virtuvėje, mama stovėjo prie krano, prie palangės, ji verkė. Ar tėtis buvo virtuvėje, kai atėjusi, nėra tikra, greičiausiai buvo. Mama sakė, kad tėtis suėmė už krÅ«ties, bet kaip suėmė nemačiusi.

Nesupratusi, kad lėkÅ¡tė bÅ«tent dužo, bet girdėjusi, kad kažkas dužo. Atėjus į virtuvę, pamačiusi Å¡ukes, nežinanti lėkÅ¡tės ar puodelio. Apie visÄ Å¡itÄ Ä¯vykį yra pasakojusi parodymuose, negalinti pasakyti kada. TÄ dienÄ , kai įvyko, namuose buvo policija. Policijai tada nepasakojusi kÄ mačiusi ir girdėjusi, dėl sužeistos kojos tada buvusi savo kambarį. Parodymus davusi nuvažiavus į VilkaviÅ¡kį į policijÄ , ten surašė. Ten buvo teisingai suraÅ¡yta, perskaičiusi ir pasiraÅ¡iusi.

Parodymuose nurodyta, kad tėtis buvo virtuvėj, bet ten sakiusi, kad tikriausiai buvo, greičiausiai. Dėl ko kilo Å¡urmulys nežinanti. Ji su ausine buvusi. Pavienius žodžius ar girdėjusi, negalinti pasakyti. PolicijÄ iÅ¡kvietė mama, nes jos paklausė ar kviesti, sakiusi taip. Galvojusi, kad rimta situacija, nes mama verkė, jau buvo pavargus. Nemaniusi, kad kažkas baisiau gali bÅ«ti. Kai mama kvietė policijÄ , jai atrodo, kad girdėjusi, o ar tėtis buvo namie, nežinanti. Iki virtuvės nuo jos kambario kokie 5 metrai.

Virtuvės durys yra, nepamenanti, ar buvo uždarytos. Kai mama verkė, telefonu kalbėjo su savo mama. Jai taip atrodo, nes pasakė “mama”. Girdėjusi kaip močiutė sakė kviesk policijÄ . Ji nieko daugiau negirdėjusi, daugiau nieko nežinanti, ar su kuo kitu kalbėjo. Apie kÄ mama su močiute kalbėjo, nežinanti. PolicijÄ kvietė jai atrodo, kad lyg prieÅ¡ pokalbį su mama, neprisimenanti Å¡itų detalių. Atsiminusi dabar, kad pakalbėjo su močiute, ir tada kvietė policijÄ . Iki to įvykio, tos dienos ryto, visai neprisimenanti.

Visai ryto neprisimenanti. Tėtis su mama visÄ laikÄ buvo namie. Tėtis buvo neblaivus, kur gėrė nežinanti ir nemačiusi. Ryto nepamenanti, tai nuo 4-3 val. popiet girtas. Nepamenanti, ar buvo kur išėjęs. Supratusi, kad buvo neblaivus. Kada tėtis iÅ¡gėrė nežinanti, nežinanti, ar gėrė namie. Tėtis dirba Marijampolėje įmonėj, jis važiuoja į užsienį. IÅ¡ užsienio grįžo prieÅ¡ kokias 2 sav., grįžo dėl teisių. TÄ dienÄ daugiau konfliktų ir neramumų prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį tarp tėtės ir mamos, ar buvo, negalinti pasakyti tiksliai.

Anksčiau bÅ«davo konfliktai, gal dažniausiai tėtis į juos įveldavo. Anksčiau konfliktų bÅ«davo, bet nėra mačiusi ir girdėjusi, kad bÅ«tų kažkas daugiau. TÄ dienÄ Å¾aidusi krepÅ¡inį, gal 0,5 val., gal mažiau. Po krepÅ¡inio niekur nebuvo išėjusi, buvusi namie. TÄ dienÄ , ar buvusi su tėčiu Maximoj neprisimenanti, neprisimenanti, ar tÄ dienÄ ar kitÄ dienÄ ruoÅ¡iasi kepti Å¡aÅ¡lykus. KažkuriÄ dienÄ turėję, bet neprisimenanti, ar tÄ . Nebuvo, kad mama neleistų kepti Å¡aÅ¡lykų.

JÄ suerzino, buvusi savo kambarį, ir mama atėjusi pasakė, kad nenorėtų, kad ji su juo keptų Å¡aÅ¡lykus. Nenorėjo dėl to, kad jis negražiai jai apie mamÄ kalbėjo. Neprisimenanti, ar tai buvo tÄ dienÄ ar kitÄ . Tėvai skiriasi, norėtų, kad greičiau iÅ¡siskirtų. Gyvensianti su mama. Su tėčiu santykiai geri, viskas gerai, gerai bendraujanti. Po skyrybų bendrausianti su tėčiu. Su mama gyvensianti dėl to, kad tėtis iÅ¡važiuoja dažnai. Negalinti pasakyti su kuriuo ryÅ¡ys artimesnis.

Tėtis mamai už krÅ«ties ten paėmė. Mama buvo apsirengusi juoda maikute. TÄ vietÄ mama jai rodė. Negalinti įvardinti kaip atrodė. Raudona, kaip ir mėlynė tokia. Tas mėlynes telefonu nufotografavusi, mama paprašė. Kai buvo iÅ¡kviesta policija, neprisimenanti, ar tėtis buvo namuose, jai atrodo, kad buvo. Buvusi savo kambarį, kai atvažiavo policija, nežinantis, ar tėtis buvo. Jam atrodo, kad buvusi tik iki lango nuėjusi pažiÅ«rėti, bet iÅ¡ kambario neišėjusi. Po to įvykio tėtį pamačiusi tik kitÄ dienÄ , kai daiktus atvažiavo pasiimti (2 t., b. l. 95-96 ).

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinimas jam grindžiamas žemiau iÅ¡vardintais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis: Protokolu – pareiÅ¡kimu, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 4 d. 20:15 val. A. B. pranešė, kad 19.30 val. namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sutuoktinis A. B. panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. be pateisinamos priežasties deÅ¡inės rankos delnu sugriebė už kairės krÅ«ties ir jÄ suspaudė. Suspaudęs už krÅ«ties pastÅ«mė, dėl tokių A.

B. veiksmų ji juto fizinį skausmÄ ( 1 t., b. l. 13-19); Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ra, atlikta 2021-04-04 21:05---21:17 val.. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., vieno aukÅ¡to mÅ«rinis namas. Teritorija yra uždara, aptverta. Namas į kiemo pusę turi priestatÄ . Priėjus prie namo priestato, matomos medinės durys su stiklais. Atidarius minėtas duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus deÅ¡inėje pusėje yra rudos spalvos medinės durys su stiklais.

Atidarius minėtas duris, patenkama į virtuvę (tyrimui reikÅ¡minga vieta). Užėjus į virtuvę, kairėje pusėje stalas su kėdėmis, tiesiai prie sienos - virtuvinis komplektas su buitine technika, virtuvės kairėje pusėje yra praėjimas į kambarį. Virtuvėje kairėje pusėje už minėto stalo prie lango ant grindų matomos indo Å¡ukės. Detaliau apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , pėdsakų kurie turėtų tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, nerasta, niekas nepaimta. Ä®vykio vieta ir aplink esanti teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios bÅ«tų užfiksavę tyrimui reikÅ¡mingos informacijos (1 t., b. l. 23-31);

Asmens apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2021-04-05 00:03 val. pačiai sutikus, (duomenys neskelbtini), A. B. buvo apžiÅ«rėta tos pačios lyties pareigÅ«nės. ApžiÅ«ros metu užfiksuotos matomos kraujosruvos kairės pusės krÅ«tyje ( 1 t., b. l. 58, 60-61); Specialisto iÅ¡vada Nr. G 126/2021(09), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai A. B. konstatuota kraujosruva ir nubrozdinimai kairės krÅ«ties srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais ar aÅ¡trabriauniais daiktais, galimai 2021-04-04, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

A. B. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais, esant bet kokioje padėtyje, galėjo bÅ«ti padaryti suimant ranka bei sužalojant pirÅ¡tų nagais. A. B. sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmÄ ( 1 t., b. l. 85); Specialisto iÅ¡vada Nr. pG 348/2021 (09), kurioje nurodyta, kad A. B. konstatuotus kÅ«no sužalojimus galėjo pasidaryti pati ( 1 t., b. l. 90); Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos pažymėjimu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusiajai A.

B. 2021-04-04 20:14 val. nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 93); ROIK duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad polis.policija duomenimis įvykio įregistravimo data ir laikas 2021-04-04 19 val. 53 min. Filmuota bodycam B0F1EC60A80A, B0F1EC5F6044. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2021-04-04 19:51 ( 1 t., b. l. 140-143); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus duomenimis, kad 2021-04-04 19:51:20 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8(duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 145);

Tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame pateikta BPC skambučio stenograma iÅ¡ pateikto C. S. užfiksuoti duomenys: pokalbis fiksuotas 2021-04-04 19:51:20 val. Moteris: vyras girtas čia tampė ir vienu žodžiu čia, nu smurtauja ir... atsidÅ«sta priekabiauja visÄ dienÄ , jisai visÄ dienÄ geria, dabar suėmęs už krÅ«ties tampė tikrai žiauriai. Pokalbio metu fone girdisi vyro balsas ir keiksmai ( 1 t., b. l. 147-148); ApžiÅ«ros protokolu, kuriame 2021-05-06 apžiÅ«rėti policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų vaizdo įraÅ¡ai.

Pirmojo pareigÅ«no naudota tarnybinė neÅ¡iojama BODY Cam BOF1EC60A80A yra fiksuotas įvykis, kuris pateiktas skirtinguose vaizdo įraÅ¡uose. Å ia kamera yra fiksuota 3 vaizdo failai. 2021_0404_200637_001 fiksuota, kaip policijos pareigÅ«nas ateina į gyvenamÄ jį namÄ , teiraujasi ar čia buvo kviesta policija. Moteris ramiu tonu nurodė kvietimo priežastį. Moteris trumpai nupasakojo, kokie buvę ankstesni atvejai bei, kad šį kartÄ jai stipriai suėmė už krÅ«ties, kad net amo neteko. Moteris nurodė, kad ji dėl Å¡io įvykio nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ ir gauti siuntimÄ pas teismo ekspertus.

PareigÅ«nams teiraujantis apie tai, kur Å¡iuo metu yra moters vyras, moteris nurodė, kad ji bijojo, kad Å¡is pabėgs iÅ¡ namo, tai užrakino duris, tačiau vyras pabėgo per langÄ . Moteris iÅ¡sakė savo nuogÄ stavimÄ , kad jos vyras gali bÅ«ti greičiausiai pas kaimynus ir laukti kol iÅ¡vyks policijos pareigÅ«nai. Moteris dar kartÄ nurodė, kad vyras visÄ dienÄ prieÅ¡ jÄ pirÅ¡tais spragsėjo ir visaip visÄ dienÄ provokavo. Vienu metu jis vėl spragsėjo pirÅ¡tais, kai ji buvo prie kriauklės. Ji tuo metu atsisuko į jį ir rankose laikydama lėkÅ¡tę norėjo pagÄ sdinti, bet tuo metu jis griebė jÄ ir tempė tenai, dar nukrito puodukas.

Moteris nurodė, kad vyras metė jÄ Ä¯ lango pusę. PareigÅ«nas paklausė, ar jautė fizinė skausmÄ . Moteris atsakė, kad yra žymė, bei pridÅ«rė, kad ji negalinti Å¡iaip rodyti. PareigÅ«nas pasakė, kad nereikia jam nieko rodyti, o galės parodyti kolegei. Moteris patvirtino, kad tikrai yra likę žymės, parodė telefonÄ (eina suprasti, kad jame esančiÄ nuotraukÄ ). Moteris pareigÅ«nams patvirtino dar kartÄ , kad jos vyras yra labai neblaivus. PareigÅ«nas pasitikslino, ar daugiau nėra asmenų.

Moteris nurodė, kad namuose yra penkiolikmetė, kuri per krepÅ¡inį yra susižalojusi kojÄ , bei kad ji nieko nematė. Duktė jau atėjo vėliau, kai moteris raudojo ir reikėjo raminti. PareigÅ«nas pasiÅ«lė nueiti iki tarnybinio automobilio, kur bus supildyti dokumentai. 2021_0404_213928_002 fiksuoja, kaip policijos pareigÅ«nas ateina į gyvenamojo namo nuosavÄ kiemÄ , ir su moterimi bendrauja, bei pastarosios teiraujasi, ar Å¡i nemačiusi kaimyno. Moteris paaiÅ¡kino, kad ryte kaimynas paskambino ir pasveikino su Å v.Velykomis, o daugiau ji Å¡io nemačius ir nebendravusi.

Moteris net pasiÅ«lo užeiti ir patikrinti jos gyvenamÄ sias patalpas. PareigÅ«nas užeina ir apžiÅ«rėjęs vėl iÅ¡eina iÅ¡ patalpos. Kameros fiksuota, kad moteris vilki chalatÄ . Dar pajuokauja, kad jie ne kaip atrodo. Policijos pareigÅ«nas nuramina, kad viskas gerai, kad jiems reikėjo pasitikslinti informacijÄ bei paprašė ten gyvenančių asmenų duomenų, kuriuos pasižymėjo. 2021_0404_214818_003 fiksuoja, kaip policijos pareigÅ«nas ateina į gyvenamojo namo nuosavÄ kiemÄ , kur namo duris atidaro moteris, o už jos stovi vyriÅ¡kis.

Pasiteiravus ar pas juos nėra A., jie nurodo, kad nėra. Policijos pareigÅ«nui pasitikslinus, ar gali apžiÅ«rėti, vyras pasako, kad galima. Moteris pradeda klausti, ar turi leidimÄ apžiÅ«rai. PareigÅ«nas atsako, kad tik kÄ vyras davė sutikimÄ apžiÅ«rai. Moteris ir vyras sugrįžta į namo vidų, o Å¡iems iÅ¡ paskos ateina policijos pareigÅ«nai. ApžiÅ«rėję namo vidų, ieÅ¡komo vyro nerado, po ko pasižymėjo namo savininkų duomenis. PareigÅ«nas pasitikslino ar pastarieji nežinantys, kur gali bÅ«ti pareigÅ«nų ieÅ¡komas žmogus, moteris nurodė, kad ji nežino ir iÅ¡vis pirma kartÄ girdi, kad to vyro ieÅ¡ko.

Moteris pasako, kad „ji dabar daro rodÄ , kad skirtis“. Antrojo pareigÅ«no naudota tarnybinė neÅ¡iojama BODY Cam BOF1EC5F6044 yra fiksuotas įvykis, kuris pateiktas skirtinguose vaizdo įraÅ¡uose. Å ia kamera yra fiksuota 4 vaizdo failai. 2021_0404_200633_001 fiksuojama kaip pareigÅ«nas atvyksta į nuosavÄ gyvenamÄ jį namÄ , kur yra moteris kvietusi policijos pareigÅ«nus. PareigÅ«nas teiraujasi kas čia nutiko, o moteris aiÅ¡kina, kad tai besitęsiantis smurtas ir t. y. Visa Å¡i situacija yra fiksuota kita pareigÅ«no body cam kamera. 2021_0404_213605_002 fiksuojama kaip pareigÅ«nas atlieka teritorijos ir joje esančių pastatų/patalpų apžiÅ«rÄ siekiant patikrinti ar nėra ten vyriÅ¡kio , dėl kurio buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

Patikrinimo metu niekas nesurasta. 2021_0404_213944_003 fiksuoja, kaip policijos pareigÅ«nas ateina į gyvenamojo namo nuosavÄ kiemÄ , ir su moterimi bendrauja, kurios klausia ar Å¡i nemačiusi kaimyno. Situacija fiksuota ta pati kaip ir kita pareigÅ«no body cam kamera. 2021_0404_214827_004 fiksuoja, kaip policijos pareigÅ«nas ateina į gyvenamojo namo nuosavÄ kiemÄ , kur namo duris atidaro moteris, o už jos stovi vyriÅ¡kis. Pasiteiravus ar pas juos nėra A., jie nurodo, kad nėra. Situacija fiksuota ta pati kaip ir kita pareigÅ«no body cam kamera ( 1 t., b. l. 150, 151-153);

Daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame 2021-07-27 užfiksuota nukentėjusiosios A. B. el. paÅ¡tu atsiųstos nuotraukos. 2021-07-27 14:22 iÅ¡ A. B. elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į tarnybinį paÅ¡tÄ zavinta.uleviciene@policija.lt buvo persiųsta vaizdinė medžiaga, t. y. nuotraukos. Atlikta pateiktų nuotraukų apžiÅ«ra. Nustatyta, kad pirmojoje yra fiksuotas bendravimas vyko tarp telefono savininko ir "M.". VirÅ¡utinėje padaryto ekrano kopijos vaizde yra matyti fragmentas iÅ¡ skelbimo apie parduodamÄ butÄ .

Datos apie šį skelbimÄ nėra fiksuota. Po Å¡iuo skelbimu yra matyti informacinis užraÅ¡as apie data ir laikÄ , t. y. "APR 4 AT 19:49", kas reiÅ¡kia, kad fiksuota balandžio 4 d. bei nurodyta 19:49 val. Po Å¡iuo įraÅ¡u yra patalpintos dvi nuotraukos, kuriose matyti, kad tai yra pati A. B. su jai padarytu sužalojimu kairės krÅ«ties srityje. Kitoje yra padarytas kairės krÅ«ties vaizdas iÅ¡ arčiau. Po Å¡iomis nuotraukomis yra suformuluotas klausimas "Kviest?". Šį įraÅ¡Ä galėjo paraÅ¡yti pati A.

B.. Po šiuo įrašu yra "M. " atsakymas "jo". Kitoje persiųstoje nuotraukoje yra fiksuota pati A. B. bei jos krūtinės vaizdas. Dešinės pusės krūtyje nepastebėta jokių paraudimų ar įbrėžimų, t. y. spalvos pakitimų. Kairės pusės krūtyje (vidinėje pusėje) matyti kitos spalvos nei visa krūtinė, t. y. tamsesnės spalvos paraudimai ir galimi nubrozdinimai tuose paraudimuose. Kitoje nuotraukoje fiksuota kairės pusės krūtis, tik vaizdas iš arčiau ( 1 t., b. l. 156-157, 159-161);

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021-05-05 raštu, kuriame nurodyta, kad 2021-04-08 teisme gautas A. B. ieškinys kaltinamajam dėl santraukos nutraukimo, pradėta byla Nr. e2-2616-831/2021 (1 t., b. l. 165); Daiktais, turinčiais reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktiniu disku su nepilnametės liudytojos M. B. apklausos vaizdo įrašu (1 t., b. l. 100 ); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus prie pranešimo pateiktu CD su pokalbio garso įrašu ( 1 t., b. l. 146); kompaktiniu disku su policijos pareigūnų body kamerų įrašais (1 t., b. l. 150).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimÄ arba susargdinimÄ . Sužalojimas tai žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas.

Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Å is nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali bÅ«ti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra iÅ¡plėtota nužudymų bylose ( 2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumÄ ir stiprumÄ , jo lokalizacijÄ , panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigÄ ir pan.).

A. B. kaltinamas tyčiniu nežymiu nukentėjusiosios A. B. sveikatos sutrikdymu – kraujosruvos ir nubrozdinimo kairės krÅ«ties srityje padarymu. Jo veiksmai kaltinime nurodomi tokie - jis tyčia deÅ¡inės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krÅ«ties ir spausdamas pirÅ¡tais stÅ«mė tolyn nuo savęs. Kaltinamasis A. B. viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡ esmės neigė padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Teisiamajame posėdyje jis teigė, kad nukentėjusioji jį tÄ dienÄ provokavo, ji neleido eiti dukrai su juo kepti Å¡aÅ¡lykų, po to jÄ iÅ¡tiko nervinis priepuolis, į jį metė lėkÅ¡tę, kuri sudužo, po to skambino savo mamai, kuri jam liepė iÅ¡kviesti policijÄ .

Nurodė, kad jis jos net nelietė, nes jos sesuo I. jÄ vis ragino provokuoti jį, nežino iÅ¡ kur pas jÄ sužalojimai, gal prisispaudė kur nors, ji iÅ¡sigalvojo. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji ir jos Å¡eima yra susitarę, tyčia jį apkalba, nes nukentėjusioji skiriasi ir nori jį iÅ¡vyti iÅ¡ namų. Siekdamas patikrinti įtariamojo parodymų teisminio nagrinėjimo metu patikimumÄ , teismas juos palygino su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-04 (2 t., b. l. 10-12). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat neigė atlikęs bet kokius smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pripažino, kad buvo konfliktas, tačiau jai nieko nedarė, nes žinojo, kad jam bus kviečiama policija, nukentėjusioji nori jam pakenkti, gauti didesnę naudÄ skyrybų, yra konsultuojama giminaitės, dirbusios policijoje.

Å iuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktÄ gynybinę taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo kaltė yra pagrįsta ir įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, bylos raÅ¡ytiniais duomenimis. Nukentėjusioji A. B. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad iki minėto įvykio jau buvo jos ir kaltinamojo konfliktai, kviečiama policija, atliekami tyrimai, bei kalbama apie skyrybas, kas rodo, jog įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo blogi, konfliktiÅ¡ki, įtempti santykiai.

Nukentėjusioji tvirtino, kad ji padavusi ieÅ¡kinį skyryboms. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo grįžęs iÅ¡ užsienio, buvo neblaivus, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, spragsėjo pirÅ¡tais jai prieÅ¡ veidÄ , jÄ erzino, po to jai atsisukus paėmė už krÅ«ties, nuo suspaudimo jutusi didelį skausmÄ , skaudėjo 3 savaites, prilietus buvo skausminga. Ji paneigė, kad sÄ moningai provokavo kaltinamÄ jį. Teigė, kad sužalojimus ji pati jokiu bÅ«du negalėjusi pasidaryti, jÄ jis sužalojo.

Kad vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, taip pat teisiamajame posėdyje patvirtino jų dukra M. B., teigusi, kad girdėjo Å¡urmulį virtuvėje, kaip dužo lėkÅ¡tė, atėjusi pamačiusi Å¡ukes, bei beverkiančiÄ mamÄ , kuri jai sakė, kad tėtis jai suėmė už krÅ«ties. Specialisto iÅ¡vada neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryta kraujosruva ir nubrozdinimai kairės krÅ«ties srityse, kontaktuojant su kietais bukabriauniais ar aÅ¡trabriauniais daiktais, galimai 2021-04-04, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; galėjo bÅ«ti padaryti trimis poveikiais, esant bet kokioje padėtyje, galėjo bÅ«ti padaryti suimant ranka bei sužalojant pirÅ¡tų nagais; ji galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 85).

Nors vėliau surašytoje kitoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati (1 t., b. l. 90), tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad ji juos pati ir pasidarė, kadangi tiek pirma, tiek antra specialisto išvados yra tikėtinos, bei teismų praktikoje didžioje daugumoje atvejų tokios tikėtinos išvados ir būna, tik retais atvejais yra padaroma ne tikėtina išvada. Kaltinamasis padaryto sužalojimo ir neginčija, teigdamas, kad nežino kokiomis aplinkybėmis jis atsirado, jį galėjo pati pasidaryti nukentėjusioji.

Specialisto iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams, kad sužalojimas buvo padarytas 2021-04-04. Asmens apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios kÅ«no apžiÅ«rÄ atlikusi policijos pareigÅ«nė Å¡iuos sužalojimus konstatavo 2021-04-05 00:03 val. ( 1 t., b. l. 58, 60-61). Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji policijos pareigÅ«nus kvietė 2021-04-04 19:51:20 val., pokalbio metu nurodė, kad kaltinamasis suėmęs už krÅ«ties tampė, kas reiÅ¡kia, jog sužalojimai jai turėjo bÅ«ti jau padaryti ( 1 t., b. l. 147-148).

L. M. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nukentėjusioji jai rodė vietÄ , kurioje kaltinamasis už krÅ«ties paėmė, buvo raudona, kaip ir mėlynė tokia, telefonu nufotografavusi nukentėjusiosios praÅ¡ymu. Daiktų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad iÅ¡ liudytojos M. B. telefono nuotrauka su sužalojimu siųsta 2021-04-04 16:49 val., kas rodo, jog sužalojimas jau buvo prieÅ¡ kviečiant policijÄ ( 1 t., b. l. 156-157, 159-161). Å iais raÅ¡ytiniais įrodymai neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo sužalota krÅ«tis prieÅ¡ policijos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ .

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad su juo nukentėjusioji, jos mama ir sesuo siekia susidoroti melagingai apkaltindamos smurtu, tačiau Å¡ios jo prielaidos jis jokiais įrodymais nepagrindžia, to nepagrindžia ir byloje esantys įrodymai. Byloje yra nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, kurie pradėti remiantis nukentėjusiosios praneÅ¡imais dėl kaltinamojo smurto prie jÄ , tačiau nei viename jų nekonstatuota, kad nukentėjusiosios praneÅ¡imai bÅ«tų melagingi (2 t., b. l. 38-49).

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmame įvykyje kaltinamajam buvo nustatytas gana didelis girtumas – 2,30 promilių, kai tuo tarpu nukentėjusioji buvo visiÅ¡kai blaivi. PrieÅ¡ingai, kaltinamasis yra nubaustas už melagingÄ praneÅ¡imÄ BPC dėl patirto sužalojimo, kurį jam neva padarė nukentėjusioji, tai jis atliko bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 34-35). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji buvo visiÅ¡kai blaivi, o nukentėjusiosios ir liudytojos M.

B. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, kas yra svarbi aplinkybė sprendžiant kaltinamojo kaltumo klausimÄ , kadangi visuotinai žinoma, kad žmogus, bÅ«damas iÅ¡gėręs, tampa agresyvesnis, emocingesnis, susilpnėja jo gebėjimas valdyti savo emocijas ir veiksmus. Didžioje daugumoje atvejų smurtiniai veiksmai Å¡eimoje atliekami kaltininkui, arba abiem asmenims bÅ«nant neblaiviems. Taip pat dažnai smurtas Å¡eimoje naudojamas esant blogiems sutuoktinių santykiams, kurie dar pablogėja sutuoktiniams ruoÅ¡iantis skirtis arba vykstant skyrybų procesui.

Todėl tas faktas, kad sutuoktinių santykiai buvo blogi, vyksta skyrybos, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, ji pati pasidarė sužalojimus ir siekia nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymai, kad bÅ«tent jÄ sužalojo kaltinamasis, vien tik dėl to, kad vyksta skyrybų procesas, kadangi jos parodymai yra logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, juos patvirtina tiek pats sužalojimo faktas, tiek liudytojų parodymai. Tai, kad ji tarėsi su savo artimais giminaičiais, ar kviesti policijÄ , rodė savo sužalojimus, yra logiÅ¡ka, kadangi ji buvo anksčiau kreipusis į policijÄ , ir ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, kadangi nebuvo likę sužalojimų žymių, todėl logiÅ¡ka, kad ji Å¡iuo atveju kreipėsi į policijÄ , kadangi tokios žymės liko, nes kitu atveju jai nebuvo prasmės kreiptis į policijÄ , kadangi nėra pagrindo abejoti, kad vėl ikiteisminis tyrimas bÅ«tų nutrauktas.

Kaip aukščiau paminėta, nėra jokių duomenų, kad ji nukentėjusioji susižalojo pati, iÅ¡skyrus kaltinamojo nuomonę, nepagrįstÄ bylos duomenimis, bei jo keliamÄ sÄ mokslo versijÄ . Teismui, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, konflikto priežastį ir eigÄ , bei kaltinamojo veiksmų pobÅ«dį, nekyla abejonės, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamasis atlikdamas fizinio smurto veiksmus savo žmonos atžvilgiu, tyčia deÅ¡inės rankos delnu sugriebė sutuoktinei A. B. už kairės krÅ«ties ir spausdamas pirÅ¡tais jai sukėlė fizinį skausmÄ , bei padarė kraujosruvas ir nubrozdinimus kairės krÅ«ties srityje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokios veikos nėra pagrindo pripažinti mažareikšme, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, kuris nebuvo momentinis, o pasak nukentėjusiosios buvo stiprus, po to skaudėjo apie tris savaites prilietus, bet padarytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam A.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiÅ¡kai pakankami teismui konstatuoti, kad nukentėjusiajai A. B. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, tai padarė jos Å¡eimos narys vyras kaltinamasis A. B., dėl ko padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jis pripažintinas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė. IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki vienerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Kaltinamasis A. B. padarė pirmÄ kartÄ vienÄ nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimÄ tiesiogine tyčia. Pagal savo pobÅ«dį nusikaltimas yra mažiau pavojingesnis, nes padarytas vienu smurtiniu poveikiu į gyvybei nepavojingÄ kÅ«no vietÄ . Yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34-35). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 76). Jis neteistas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nors kaltinamasis neigia buvęs neblaivus, tačiau jo neblaivumo faktÄ patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos M.

B. parodymai, bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, leidžiančios manyti, kad jo girtumas turėjo įtakos jos padarymui, dėl ko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į paminėta, jam skirtina bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros. Bausmės terminas, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas kaltinamojo padėtį gerinančias aplinkybes, nustatytinas 6 mėnesiams.

Vietoje intensyvios priežiÅ«ros visu bausmės atlikimo laikotarpiu jam skirtini individualiai teismo parinkti įpareigojimai: tęsti darbÄ arba nedirbant užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.); draudimas naudoti (vartoti) psichikÄ veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (BK 48 str. 5 d. 4 p.). Taip pat jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - pareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A.

B. arčiau nei 100 m. atstumu visu laisvės apribojimo bausmės 6 mėnesių laikotarpiu (BK 67 str. 2 d, 8 p, 721 straipsnis). Teismo paskirta bausme, teismo draudimais ir įpareigojimais, baudžiamojo poveikio priemonėmis bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. V. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam A. B., kuriame prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad gyvenanti ir tebegyvenanti nuolatinėje įtampoje, patyrusi stresÄ ir baimę, fizinį skausmÄ , praradusi pasitikėjimÄ savimi, nes buvo nuolat žeminama. Dėl nuolatinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų susirgusi, jai diagnozuota depresija (F32.10. Vidutinio sunkumo depresijos epizodas), paskirtas medikamentinis gydymas (2 t., b. l. 60). Teisminio nagrinėjimo metu ji pateikė papildomus dokumentus apie savo ligÄ , bei naudotus vaistus (2 t., b. l. 107-113). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji savo ieÅ¡kinį palaikė, bei teigė, kad buvo ant krÅ«ties mėlynė ir skaudėjo ilgÄ laikÄ kokias 3 savaites, prilietus skausminga buvo.

Ji blogai miegojusi, negalėjusi dirbti. Ji kreipusis į psichiatrÄ , jai nustatė depresijÄ , atsiradusiÄ tam tikrų įvykių pasekoje. Ji 2 val. užmieganti, 4 val. pabundanti. Dar ir dabar ji gerianti tuos vaistus, juos reikia gerti mažiausiai 6 mėnesius. Ji praradusi pasitikėjimÄ savimi, buvo nuolat žeminama. Jai diskomfortas buvo jau vien dėl skausmo. Skausmas truko apie tris savaites, neÅ¡iojant liemenėlę. Žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojau nalgesinforte.

Pas gydytojus lankiusis reguliariai, ji birželio mėnesį jau būtų pradėjusi mažinti vaistus, bet pradėjusi mažinti tik rugpjūtį, po šito įvykio jai pasunkėjo sveikatos būklė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismas turi nustatyti tokį protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, kad kaltinamasis bÅ«tų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad svarbu užtikrinti, jog žalÄ padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieÅ¡kovė nukentėjusioji A. B. neabejotinai nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus. Teismas nustatydamas konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir vadovautis teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, kad nebÅ«tų pažeistas teisingumo principas.

Be to atsižvelgtina ir į atsakovo turtinę padėtį, jo veiksmų intensyvumÄ . Nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas vienu veiksmu, jokie svetimi asmenys to nematė, sužalojimas nebuvo matomas iÅ¡oriÅ¡kai kitiems asmenims. IÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio matyti, kad ji 2000 Eur neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo praÅ¡o ne tik už veiksmus nagrinėjamoje byloje, bet ir visus kitus jo galimai atliktus veiksmus prieÅ¡ tai, todėl jau vien tai pagrindas yra mažinti ieÅ¡kinio sumÄ , kadangi Å¡ioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloj neturtinė žala gali bÅ«ti priteista tik už tuos atsakovo veiksmus, už kuriuos jis buvo pripažintas kaltu.

Be to ieškinio dydį ieškovė kildina iš jai nustatytos depresijos, tačiau teismas to nesieja su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, kadangi pati nukentėjusioji patvirtino, kad jai liga nustatyta daug anksčiau, t. y. 2021 m. pradžioje, o įvykis buvo balandžio mėn.. Nors nurodė, kad jos būklė pablogėjo po šio įvykio, tačiau tai patvirtinančių rašytinių dokumentų – gydytojų išrašų teismui nepateikė. Nors nurodė, kad žiauriai skaudėjo pusantros savaitės, tačiau teigė, kad pas gydytojus nėjusi, nuo skausmo vartojusi nalgesinforte, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.

IÅ¡ analogiÅ¡kose bylose suformuotos teismų praktikos matyti, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka nei jai padarytos žalos realaus dydžio, nei įvykio aplinkybių, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinas, iki 250 Eur., bei jai iÅ¡ kaltinamojo priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teismo vertinimu bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. VI. Kiti teismo sprendimai. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (2 t., b. l. 18-19). Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos M. B. apklausos vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l. 100 ); bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus prie praneÅ¡imo pateiktas CD su pokalbio garso įraÅ¡u ( 1 t., b. l. 146); kompaktiniu diskas su policijos pareigÅ«nų body kamerų įraÅ¡ais (1 t., b. l. 150); paliktini saugoti byloje kaip bylos medžiaga.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str., n u s p r e n d ž i a : Pripažinti kaltinamÄ jį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vietoje intensyvios priežiÅ«ros paskiriant: pareigÄ visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba nedirbant užsiregistruoti užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); draudimÄ visu laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu naudoti (vartoti) psichikÄ veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Skirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 721 straipsnyje, pareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios A. B. arčiau nei 100 m. atstumu visu laisvės apribojimo bausmės 6 mėnesių laikotarpiu. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos skyriuje dienos. Nuteistajam A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ panaikinti.

Nuteistajam A. B. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis); už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, bei gali bÅ«ti skirta bauda arba areÅ¡tas.

IeÅ¡kovės A. B. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, bei jai iÅ¡ atsakovo nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. Palikti daiktinius įrodymus – kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais baudžiamosios bylos medžiagoje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«muose.

Teisėjas Jonas Abraitis