dca066c4-90aa-485e-987b-44c3e577eaa9 · Trakų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-357-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00914-2011-5.                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; 1.2.4.1.; 2.3.6.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 30 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,gynėjui advokatui Kęstučiui Albertui Mikšiui,nukentėjusiajai K.

J.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko darbininku, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 135 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė :

J. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis 2011 m. gruodžio 30 d., apie 17.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, G. J. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, priekaiÅ¡taudamas savo nepilnametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2011-12-26 jis buvo sulaikytas Vilniaus apskrities Trakų rajono policijos komisariato pareigÅ«nų ir uždarytas į areÅ¡tinę, panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu, t.y. ranka tyčia sudavė vienÄ kartÄ K.

J. į veidÄ ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Taip pat J. J. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2012 m. balandžio 14 d., apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė A. K. į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį deÅ¡inio kampo srityje bei poodines kraujosruvas deÅ¡inėje pažandėje; po suduoto smÅ«gio A.

K. nukritus ant betoninio grindinio, padarė jam muÅ¡tinę pakauÅ¡io srities žaizdÄ , galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines skiltis bei po jų dangalais, poodines kraujosruvas sprando deÅ¡inėje, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė A. K. sveikatÄ .

1. Dėl K. J. atžvilgiu panaudoto smurto. Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2011-12-30 jis grįžo iÅ¡ darbo namo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Dukra jam papriekaiÅ¡tavo, kad jis atėjo iÅ¡gėręs, ir jie susibarė. Jis dabar jau gerai neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, bet buvo taip, kaip yra nurodyta jam pareikÅ¡tame kaltinime. Po to, kai jis sudavė dukrai, ji paskambino mamai, ir Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ .

Parodė, kad jis pirmÄ kartÄ panaudojo dukros atžvilgiu smurtÄ . Parodė, kad taip atsitiko dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Dabar jo santykiai su dukra yra puikÅ«s, jis atsiprašė dukros, ir jie susitaikė. Daugiau tokių konfliktų nebuvo. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.Nukentėjusioji K. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Iki to įvykio jų santykiai buvo labai geri. Po to įvykio tėvas jos atsiprašė, ir jie iki Å¡iol gerai sutaria.

Parodė, kad 2011-12-30 tėvas apie 17 val. grįžo namo iÅ¡ darbo iÅ¡gėręs, ir ji padarė jam pastabÄ , kad jis vėl atėjo iÅ¡gėręs. Tėvas nedažnai gerdavo, bet jai nepatikdavo, kai jis bÅ«davo iÅ¡gėręs. Tarp jų įvyko konfliktas, ir ji pakėlė balsÄ prieÅ¡ tėvÄ , o tėvas sudavė jai delnu į veidÄ . Ä®vykio metu mama buvo darbe, o namuose buvo tik ji, tėvas ir brolis A., kuriam yra 6 metai. Po konflikto ji paskambino mamai, o mama iÅ¡kvietė policijÄ , ir tėvÄ iÅ¡vežė.

Po konflikto jie su tėvu susitaikė, praÅ¡o jo nebausti.Liudytoja G. J. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, su kuriuo jie susituokė (duomenys neskelbtini). Jie turi nepilnametį sÅ«nų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi dar tris pilnamečius vaikus, iÅ¡ kurių du jau gyvena atskirai, o K. J. gyvena su jais. Parodė, kad tÄ dienÄ ji (G. J.) buvo darbe (duomenys neskelbtini), ir jai paskambino dukra, kuri pasakė, kad iÅ¡ darbo atėjo iÅ¡gėręs tėvas pradėjo prie jos kabinėtis, todėl ji (G.

J.) iÅ¡kvietė policijÄ . Jai grįžus namo, dukra papasakojo, kad tėvas atėjo iÅ¡gėręs ir pradėjo kabinėtis, todėl ji paskambino jai (G. J.). Dukra sakė, jog tėvas jai priekaiÅ¡tavo dėl to, kad anksčiau buvo kviesti policijos pareigÅ«nai ir jis (J. J.) buvo dviem paroms uždarytas į areÅ¡tinę, tai buvo 2011 m. vasarÄ , kai vyras smurtavo jos (G. J.) atžvilgiu. Taip pat dukra sakė, kad tėvas jai vienÄ kartÄ delnu sudavė per galvÄ ir per nugarÄ ir atėmė telefonÄ , todėl ji išėjo iÅ¡ namų.

VisÄ Å¡Ä¯ įvykį matė jų mažametis sÅ«nus A. Parodė, kad tai buvo pirmas kartas, kai J. J. jų dukters atžvilgiu panaudojo smurtÄ . Anksčiau jis naudojo smurtÄ jos (G. J.) atžvilgiu. Po Å¡io įvykio nei jos, nei dukters atžvilgiu J. J. smurto nenaudoja. Mano, kad jis taip elgėsi, nes buvo iÅ¡gėręs. Dabar J. J. ir dukters K. santykiai yra geri.2011-12-30 VA VPK Trakų r. PK VPS OVP virÅ¡ininko S. L. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo užfiksuota, kad J.

J. sudavė savo dukrai K. J. į veidÄ (t. 1, b.l. 8-10). 2011-12-30 20.28 val. asmens blaivumo testo metu J. J. nustatytas 1,70 promilių girtumas (t. 1, b.l. 32). Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis J. J. 2011 m. gruodžio 30 d., apie 17.00 val. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (iki 2013-07-13 galiojusi įstatymo redakcija).

2. A. K. sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas iÅ¡ esmės prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio momentui jie su nukentėjusiuoju A. K. buvo pažįstami apie 1 metus, nes kartu dirbo (duomenys neskelbtini), iki 2012-04-14 jų santykiai buvo normalÅ«s, nesipykdavo. Parodė, kad 2012-04-14, apie 9 val. jis atėjo į darbÄ (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, nepastebėjo, kad A. K. bÅ«tų iÅ¡gėręs, kai atėjo į darbÄ . Darbe buvo ir sargas V.

A. Jis (J. J.) su A. K. padarė visus darbus ir atėjo į katilinę iÅ¡gerti. Gerti jie pradėjo apie 11 val. Jie dviese iÅ¡gėrė 1 butelį degtinės, 0,5 l talpos, V. A. atrodo negėrė. Parodė, kad jų Å¡ulinyje buvo dingęs vanduo, todėl jo (J. J.) žmona atėjo pas jį į darbÄ paimti vandens, ji atėjo apie 16 val. Kai jo žmona atėjo į katilinę vandens, A. K. jai pasakė: „ Paimk savo... (iÅ¡vadino jį - J. J. - necenzÅ«riniais žodžiais) ir eik namo“. Kodėl A.

K. pradėjo jį plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, jis nesuprato. Jo žmona girdėjo, kaip A. jį pavadino. Jis (J. J.) nunešė vandenį namo ir grįžo į katilinę. Jo namas nuo katilinės yra 30-40 m atstumu. Sugrįžęs į katilinę jis paklausė A., ar Å¡is apsiramino. Tai turėjo girdėti V. (V. A.). A. į jo klausimÄ nieko neatsakė, bet pasakė: „Einam, iÅ¡eisim į laukÄ â€œ, jis tai suprato kaip pasiÅ«lymÄ iÅ¡eiti pasimuÅ¡ti. J. J. nuomone, jie abu buvo vienodai apsvaigę nuo alkoholio.

Jis (J. J.) ėjo pirmas, iÅ¡ paskos ėjo A., o trečias ėjo V. A. Jis (J. J.) tik atsigręžė, ir A. jam trenkė. Jis pats viso Å¡ito nepamena, bet jam taip pasakojo V. A. Jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl neprisimena įvykio aplinkybių, jis yra sveikas ir tÄ dienÄ buvo sveikas, ligoninėje niekada nėra gulėjęs, gal neprisimena įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo apsvaigęs. A. jam trenkė ranka, jis (J. J.) vos nenukrito, bet V. A. jį prilaikė. A. jam sudavė vienÄ kartÄ , o tada jie pradėjo grumtis.

Taip pat V. A. pasakojo, kad jie dar grumėsi susikabinę, stumdėsi, bet nukritę nebuvo. Po to jis (J. J.) smogė A. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , jis apsvaigo, nukrito ir nesikėlė. A. krisdamas atsirėmė į pečių ir tada nukrito ant betoninių grindų. A. nesikėlė, ir jis (J. J.) iÅ¡sigando, kai pamatė A. iÅ¡ pakauÅ¡io tekantį kraujÄ . Jie jį pakėlė, apiprausė, ir V. A. jį nuvedė į kitÄ patalpÄ pagulėti. A. ėjo pats, bet prilaikomas, jis kalbėjo, bet jis (J.

J.) neprisimena - kÄ . Jie jį paguldė ant suolo, ir jis (J. J.) gal apie 17 val. išėjo namo. Greitosios pagalbos A. jis nekvietė, bet V. A. sakė, kad A. atsisakė greitosios pagalbos. Jo (J. J.) žmona buvo nuėjusi į katilinę po muÅ¡tynių ir siÅ«lė A. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jis atsisakė. KitÄ dienÄ jis (J. J.) buvo atėjęs į darbÄ , bet A. darbe nebuvo, nes buvo ne jo pamaina, todėl tÄ dienÄ su juo nesusitiko. Pirmadienį sužinojo, kad A. ligoninėje dėl jo (J.

J.) smÅ«gio. Pirmadienį jis (J. J.) buvo sulaikytas. Jam yra žinoma, kad A. buvo ligoninėje apie porÄ savaičių, jis (J. J.) buvo sulaikytas 2 paras. Jis klausė A. žmonos, kaip jo sveikata, tačiau pats jo ligoninėje nelankė. Parodė, kad taip pasielgė todėl, kad A. jį pažemino prie žmonos, buvo pastarojo iÅ¡provokuotas, o taip pat todėl, kad buvo iÅ¡gėręs, savo veiksmus vertina labai blogai. Jis atsiprašė A., kai Å¡is grįžo iÅ¡ ligoninės, bet nežino, ar jis jam atleido, susitikę jie pasisveikina.

Parodė, kad visÄ konfliktÄ turėjo matyti ir girdėti tuo metu katilinėje buvęs J. J., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) krovėju, jis kartu su jais negėrė. Labai gailisi dėl to, kÄ padarė, su pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais sutinka visiÅ¡kai, praÅ¡o neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, kad jis galėtų dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, nes jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini), kur jis dirba ir Å¡iuo metu pagalbiniu darbininku, jų santykiai buvo normalÅ«s, konfliktų jokių nebuvo.

Parodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo nuo 7 val., o kaltinamasis atėjo apie 8-9 val., jis (A. K.) kÅ«reno katilinę, o kaltinamasis paduodavo pjuvenas. Apie pietus J. J. atsinešė 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį jie dviese gėrė. Be jų katilinėje dar visÄ laikÄ buvo V. A. ir J. J. Jis (A. K.) su J. iÅ¡gėrė visÄ butelį degtinės, gėrė apie 1 val. Parodė, kad jis (A. K.) į darbÄ atėjo blaivus, J., kaip jam atrodo, irgi buvo blaivus. Po to, kai jie iÅ¡gėrė butelį degtinės, į katilinę atėjo J.

žmona prisipilti vandens ir kartu išsivedė J. namo, nes jis (A. K.) negražiai J. pavadino. Jis (A. K.) pavadino jį „py..ru“, nes jis, kai išgeria, tai būna labai „principingas“. J. girdėjo, kaip jis jį pavadino, bet į tai niekaip nesureagavo. Po šių žodžių J. žmona liepė jam eiti namo, jis ėjo pats. Kuris iš jų buvo girtesnis, jis (A. K.) negali įvertinti. Po kiek laiko, gal po 30 min. J., grįžęs į katilinę, pradėjo aiškintis, kodėl jis (A.

K.) jį taip pavadino, ir pradėjo prie jo kabinėtis, stumdytis, bet nesimušė. Jis (A. K.) nesiÅ«lė J. muÅ¡tis, nebandė jam suduoti, rankose jis nieko neturėjo, nematė, kad ir J. bÅ«tų kažkÄ turėjęs rankose. Jis tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad J. pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , jis, kiek prisimena, pasakė: „Einam, einam“. IÅ¡ tokių J. žodžių jis (A. K.) suprato, kad jis siÅ«lo iÅ¡eiti pasimuÅ¡ti. Jis nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė. Kas vyko toliau, jis neprisimena dėl traumos, nes atsipeikėjo tik katilinės rÅ«binėje ant suolo.

Kai atsipeikėjo, Å¡alia jo buvo sargas V. (V. A.). Jam (A. K.) stipriai bėgo kraujas iÅ¡ pakauÅ¡io, todėl jis apsiprausė katilinėje ir nuėjo namo. Namuose jam sugyventinė D. M. sutvarkė žaizdÄ , ir jis galvojo, kad viskas jam bus gerai ir jis galės dirbti. TÄ pačiÄ dienÄ jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninę, kur jam sutvarstė žaizdÄ ir paleido namo. KitÄ dienÄ vakare jam reikėjo eiti į darbÄ , jis nuėjo, bet vakare grįžęs pasijautė blogai, todėl žmona paskambino sÅ«nui, ir jie jį nuvežė į Trakų ligoninę, kur jam susiuvo žaizdÄ ir nusiuntė į Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo ir pasakė, kad galvoje yra kraujo kreÅ¡ulys.

Po to jis beveik visÄ savaitę buvo komos bÅ«senoje. IÅ¡ viso ligoninėje gydėsi 2 savaites. Po to buvo paguldytas į Kalvarijų g. esančiÄ ligoninę, kur dar savaitę laiko gydėsi, o po to gydėsi namuose. Parodė, kad su kaltinamuoju po to, kai išėjo iÅ¡ ligoninės, buvo susitikęs, jie pasisveikino, Å¡is jo atsiprašė, jis (A. K.) jam atleido, bet nuoskaudÄ dar jaučia, nes jam buvo negerai su psichika dėl tos traumos, kreÅ¡ulys galvoje iki Å¡iol dar yra. Parodė, kad nuo kaltinamojo jam suduoto smÅ«gio jis nukrito ir atsitrenkė galva į betonÄ , taip pat jam buvo sulaužytas žandikaulis, kurį jam pjovė, nes nuo smÅ«gio buvo likusi danties Å¡aknis, kuri supÅ«liavo, jam valė pÅ«lius, darė drenaÅ¾Ä .

Dabar deÅ¡inė žandikaulio pusė yra nejautri. Po Å¡ios traumos jam gumytėmis buvo suriÅ¡ti dantys, kad jis nejudintų žandikaulio ir kad jis taisyklingai suaugtų, dabar jam kliba visi virÅ¡utiniai priekiniai deÅ¡inės pusės dantys, jam reikia statyti dantis, nes jie iÅ¡byrėjo. Dėl kaltinamojo veiksmų jis mėnesį negalėjo valgyti, tik gėrė sultis ir valgė tik per Å¡iaudelį, galėjo valgyti tik minkÅ¡tÄ maistÄ , visÄ tai jam sukėlė nepatogumų. Jis iki Å¡iol negali valgyti kieto maisto, valgo tik minkÅ¡tÄ maistÄ .

Po Å¡ios traumos jis buvo komos bÅ«senoje 5 paras. Po to įvykio jam dažnai skauda pakaušį, o anksčiau to nebÅ«davo. Po Å¡ios traumos jam atsirado ir kitų neigiamų pasekmių, nes kai persidirba, jam skauda kaklo slankstelius, o anksčiau to nebuvo, anksčiau jis neturėjo problemų su galva ir kaklu, taip pat suprastėjo atmintis, dažnai svaigsta galva. Patikslinęs savo reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt turtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad po sužalojimo teko pirkti vaistų maždaug už 500 Lt, bet tai patvirtinančių dokumentų neturi ir negali pateikti, nes jie pasimetė, todėl sumažino savo šį reikalavimÄ ir prašė priteisti 300 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau kaltinamajam nagrinėjant bylÄ teisme sumokėjus nukentėjusiajam 300 Lt turtinei žalai atlyginti, Å¡io savo reikalavimo atsisakė.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių jam padarytÄ moralinę (neturtinę) žalÄ Ä¯vertino 2000 Lt, bet mano, kad įvertino per mažai ir Å¡iandien jam padarytÄ moralinę žalÄ Ä¯vertina 5000 Lt, kuriuos ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. Taip pat prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis turi maÅ¾Ä vaikÄ .Liudytoja G. J. parodė, kad įvykio dienÄ pas juos namuose nebuvo vandens ir ji apie 14.00 -14.30 val. nuėjo į (duomenys neskelbtini) katilinę atsineÅ¡ti vandens. Kai ji užėjo į katilinę, A.

K., jos vyras ir sargas V. A. sėdėjo prie stalo, o ant stalo stovėjo 0,5 l talpos degtinės butelis, J. J. ji nematė. Kai ji užėjo į katilinė, A. jai pasakė: „Paimk iÅ¡ čia savo „py..rÄ â€œ. Ji prisipylė vandens, priėjo prie J. ir pasakė jam, kad jis eitų namo. J. paėmė kibirÄ su vandeniu ir nunešė namo. Vyras tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ išėjo apie 7-8 val., į darbÄ išėjo blaivus. Kai ji atėjo į katilinę, tai jie (J. J. ir A. K.) buvo jau pastebimai iÅ¡gėrę, V.

A. negėrė. Ji neklausė A., kodėl jis taip pavadino jos vyrÄ . Po kiek laiko, gal po 15-17 min. jos vyras grįžo atgal į katilinę. Ji neklausė vyro, ko jis eina į katilinę, bet sakė jam, kad jis neitų, o jis atsakė, kad tuoj grįš. Vėliau ji savo vyrÄ pamatė apie 18 val., nes buvo su sÅ«numi išėjusi į parduotuvę, o kai grįžo, tai J. jau miegojo, ir apie tÄ Ä¯vykį ji nieko nežinojo. KitÄ dienÄ ji sutiko D. M., kuri ir papasakojo jai, kas atsitiko. Ji papasakojo, kad grįžo iÅ¡ darbo namo ir rado sužalotÄ vyrÄ , todėl iÅ¡kvietė sÅ«nų, kuris nuvežė A.

į ligoninę. Ji (G. J.) klausė savo vyro, kas atsitiko, ir jis jai pasakė, kad jie abu buvo išgėrę ir jam (J.) labai nepatiko, kad A. jį pažemino jos (G. J.) akivaizdoje. Ji suprato, kad jie susibarė dėl to, kad A. J. negražiai pavadino, ir J. su A. pradėjo stumdytis, kas pradėjo pirmas stumdytis, ji nežino. Vyras jai sakė, kad jis A. ne taip stipriai sudavė, sakė, kad pradėjo bėgti kraujas. J. sakė, kad pastūmė, ir A. nugriuvo. Apie suduota smūgį jai J. nepasakojo, tik sakė, kad jis nestipriai pastūmė, o A. nugriuvo.

Parodė, kad J., kai išgeria, būna agresyvus, bet paskutiniu metu jis toks nebūna, nes išgeria nedaug ir nebūna girtas. Parodė, kad ji, kai ėjo į parduotuvę, buvo užėjusi į katilinę paklausti, kas atsitiko, o A. jai pasakė, kad viskas gerai. Jai yra žinoma, kad A. buvo komos būsenoje ir gulėjo ligoninėje. Su nukentėjusiuoju ji nebendravo, nes jai buvo gėda. Dėl žalos atlyginimo ji kalbėjo tik su A. sugyventine. Iki teismo žalos nukentėjusiajam dar nė kiek neatlygino.

Mano, kad reikia atlyginti žalÄ Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam. Mano, kad nukentėjusiajam reikia atlyginti 5300 Lt žalos. PaaiÅ¡kino, kad ji nedirba apie 1 metus, nes nėra darbo. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), bet iÅ¡ ten išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. Jos vyras uždirba apie 800-1000 Lt per mėnesį. SÅ«nus A. lanko darželį, dukra K. mokosi 12 klasėje, o kiti du vaikai jau yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Ji (G. J.) gauna 717 Lt socialinę paÅ¡alpÄ ir 52 Lt vaiko paÅ¡alpÄ už A., santaupų neturi.

Liudytojas V. A. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju ir kÅ«riko padėjėju, kaltinamÄ jį pažįsta, nes jis taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), santykiai su kaltinamuoju normalÅ«s, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, nes jis taip pat yra bendradarbis, santykiai su juo taip pat yra normalÅ«s. Parodė, kad įvykio dienÄ J. J. ir A. K. susimušė darbo vietoje. Tai buvo 2012-04-14, Å¡eÅ¡tadienį. Jis (V. A.) tÄ dienÄ dirbo nuo 7.00 val. iki 19.00 val. Kaltinamasis ir nukentėjusysis taip pat dirbo tÄ dienÄ ir jie apie 16 val. susimušė.

Ä® katilinę atėjo J. žmona prisipilti vandens, o J. ir A. sėdėjo katilinėje prie stalo ir gėrė darbo metu. A. J. žmonai pasakė: „Paimk savo „py..rÄ vyrÄ â€œ. Jis (V. A.) visÄ laikÄ buvo katilinėje ir matė, kÄ darė nukentėjusysis ir kaltinamasis. Jie abu gėrė darbo metu. Jis su jais negėrė, bet sėdėjo su jais kartu prie stalo. Jie abu į darbÄ atėjo blaivÅ«s. A. su J. iÅ¡gėrė butelį degtinės, 0,5 l talpos, o gal ne visÄ , gal Å¡iek tiek buvo likę.

A. su J. gėrė nuo pietų iki 16 val., J. J. ne visÄ laikÄ buvo katilinėje, jis su jais negėrė, jis matė tÄ momentÄ , kai kaltinamasis grįžo iÅ¡ namų į katilinę, matė tarp A. ir J. įvykusį konfliktÄ . Kaltinamasis išėjo su žmona namo ir pasakė A.: „Palauk, aÅ¡ ateisiu“. J. grįžo po 10 min. ir sudavė A. delnu per veidÄ ir pasakė „Einam pakalbėsim į laukÄ â€œ. Tada jie abu atsistojo ir pradėjo muÅ¡tis. Jie abu susikabino, negali pasakyti, kuris pirmas.

Jis juos iÅ¡skyrė, ir jie jau ėjo link stalo, A. vėl kažkÄ pasakė kaltinamojo atžvilgiu, tada kaltinamasis atsisuko ir staiga sudavė kumščiu A., kuris po smÅ«gio nugriuvo ant betoninių grindų. A. griÅ«damas atsitrenkė galva į pečių ir tada krito. Po smÅ«gio nukentėjusysis buvo netekęs sÄ monės. Po to, kai J. grįžo į katilinę, A. sėdėjo fotelyje ir jokių agresyvių veiksmų ar necenzÅ«rinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Jis (V. A.) su J.

J. pakėlė A. ir pamatė, kad jam iÅ¡ pakauÅ¡io bėga kraujas, jie pradėjo valyti kraujÄ . Jis (V. A.) pasiÅ«lė A. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet jis atsisakė ir išėjo namo, o jis (V. A.) liko toliau dirbti. Vėliau jis sužinojo, kad A. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kaltinamasis tuo metu, kai nukrito A., nieko nedarė, negali pasakyti, ar kaltinamasis siÅ«lė A. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kaltinamasis po nukentėjusiojo sužalojimo katilinėje pabuvo apie 30 min.

J. sakė, kad blogai padarė, ir gailėjosi, kad taip gavosi. Su kaltinamuoju galima buvo bendrauti, jis suvokė, kas atsitiko. Jie (J. J. ir A. K.) abu buvo stipriai iÅ¡gėrę. Parodė, kad jis apie kaltinamÄ jį nieko blogo nėra girdėjęs, jis su kaltinamuoju jokių konfliktų neturėjo ir nematė, kad jis bÅ«tų konfliktavęs su kitais bendradarbiais. Jo (V. A.) nuomone, J. sudavė A. turbÅ«t už tai, kad A. negražiai J. pavadino žmonos akivaizdoje. Ä®vykio metu rankose nei A., nei J. nieko neturėjo.

A. ir J. santykiai iki įvykio buvo normalÅ«s. Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio metu jis dirbo ir Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) elektriku, kaltinamÄ jį pažįsta, nes jis yra buvęs jo bendradarbis, nukentėjusįjį taip pat pažįsta, nes jis įvykio metu buvo ir Å¡iuo metu yra jo bendradarbis, jo (J. J.) santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju yra normalÅ«s. Parodė, kad įvykio dienÄ jam (J. J.) paskambino direktorė ir paprašė iÅ¡eiti į darbÄ ir priskaldyti atraižų.

Jis (J. J.) matė, kaip įvykio dienÄ kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę. Ä®vykio metu katilinėje dar buvo V. A.. Ä® katilinę atėjo kaltinamojo žmona pasiimti vandens, ir A. jai pasakė: „Pasiimk savo „py..rÄ â€œ. Taip pat A. pasakė, kad su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių, todėl kaltinamasis A. pasakė: „AÅ¡ tau Å¡ito neatleisiu ir tuoj grįšiu“. Kai kaltinamasis grįžo į katilinę, jie abu, t.y. kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pradėjo muÅ¡tis, o V. (V.

A.) juos išskyrė. Jis (J. J.) nematė, kaip J. sudavė A. Matė, kaip A. užsikabino už pečiaus „drato“, nukrito ant užpakalio ir trenkėsi galva į betonines grindis. J. sudavė delnu ar kumščiu, ir A. nugriuvo. V. A. su J. nuplovė A. galva, nes jam iš pakaušio bėgo kraujas. Tada nukentėjusysis su kaltinamuoju dar atsisėdo prie stalo ir dar norėjo išgerti, kas liko, o kas vyko toliau jis (J. J.) nematė, nes išėjo namo. Kai mušėsi, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis rankose nieko neturėjo.

Jie nebuvo labai girti. Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jis yra jos labai tolima giminė, jų santykiai normalÅ«s, nukentėjusysis yra jos sugyventinis nuo 2007 m., jų santykiai yra normalÅ«s. Parodė, kad viskas įvyko 2012 m. balandžio viduryje. TÄ dienÄ ji grįžo iÅ¡ darbo apie 13 val. Apie 17 val. A. atėjo namo, ir ji pamatė, kad jo visas pakauÅ¡is kraujuotas ir veido deÅ¡inė pusė buvo iÅ¡tynusi ir mėlyna. A. buvo iÅ¡gėręs, bet ne girtas. Ji paklausė, kas atsitiko.

A. nieko jai nepasakė. Ji pati pasakė, kad jis turbūt susimušė su J. J.. Ji įtarė, kad A. susimušė su J., nes jie kartu dirbo katilinėje, o taip pat jai yra žinoma, kad J. yra konfliktuojanti asmenybė. A. jai atsakė, kad Ja. jam trenkė. Taip pat pasakojo, kad į katilinę buvo atėjusi J. žmona, ir tarp A. su J. įvyko konfliktas. J. eidamas su savo žmona namo pasakė: „Aš tau padarysiu“. A. jai tiksliai nepasakė, dėl ko įvyko konfliktas. Jai yra žinoma, kad konfliktas įvyko dėl J.

žmonos. Ji (D. M.) paskambino sÅ«nui, ir jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes A. iÅ¡ pakauÅ¡io bėgo kraujas, A. nuvežė į Trakų ligoninę, jam susiuvo žaizdÄ ir po poros valandų jis grįžo namo. A. jai sakė, kad jam labai skauda galvÄ , visÄ naktį jį pykino. KitÄ dienÄ vakare A. išėjo į darbÄ . Ji jam paskambino apie 21.00 val., ir jis jai pradėjo pasakoti apie laukus ir gėles. Ji suprato, kad jam yra negerai, todėl nuvažiavo jo pasitikti. Jie grįžo namo, ir jis pradėjo kliedėti, ji pranešė apie tai jo sÅ«nui.

Atvažiavo sÅ«nus, ir jie nuvežė A. į Trakų ligoninę, kur davė siuntimÄ Ä¯ Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę. Å ioje ligoninėje nustatė, kad A. padarytas kaukolės lūžis ir yra kraujo kreÅ¡ulys. Po poros dienų A. iÅ¡tiko koma, gydytojai pasakė, kad jeigu iki penktadienio jis neatsigaus, veÅ¡ jį į psichiatrijos ligoninę, bet jis atsigavo ir buvo perkeltas į palatÄ . Jis negalėjo nieko valgyti, neaiÅ¡kiai kalbėjo. Vėliau A. buvo iÅ¡vežtas į Žalgirio klinikÄ , nes buvo nustatyta, kad jam sulaužytas žandikaulis, todėl visus dantis sukabino geležim.

Kai grįžo namo, A. negalėjo valgyti, kramtyti ir tai jam sukėlė nepatogumus, nes jis valgė tik skystÄ maistÄ per Å¡iaudelį, dabar jis gali valgyti ir kietÄ maistÄ , bet jam reikia pjaustyti maistÄ mažesniais gabaliukais. Po sužalojimo A. dantys apie 1,5 mėnesio buvo sukabinti gumytėmis, jis negalėjo normaliai kalbėti ir tai sukėlė jam diskomfortÄ . Dabar A. savijauta nėra labai bloga, bet jį kankina nemiga, jis tapo nervingas, atsirado problemos su dantimis, suprastėjo atmintis, jam skauda žemiau pakauÅ¡io.

Anksčiau po sužalojimo jis vartojo raminančius vaistus, o paskutiniu metu vartoja tik vaistus „Cinarizin“ ir „Aspirin“. Iki sužalojimo A. nemiga nekankino, jis neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų. A. gydėsi apie 3 mėnesius - ligoninėje gydėsi apie 1 mėnesį ir 2 mėnesius namuose. A. dabar vėl dirba ten pat ir ta patį darbÄ . Jam kliba sužaloti dantys ir jie yra labai jautrÅ«s, todėl jis negali valgyti Å¡alto maisto, taip pat jis sakė, kad nejaučia žandikaulio deÅ¡inės pusės. Parodė, kad kaltinamasis Å¡iandien atlygino 300 Lt turtinės žalos.

PaaiÅ¡kino, kad neturi dokumentų ir čekių, kiek mokėjo gydytojams, čekių nesaugojo, nes A. nenorėjo, kad J. pasodintų. Parodė, kad kaltinamasis yra agresyvus, bet jis anksčiau nekonfliktavo su jos (D. M.) sugyventiniu. Parodė, kad kaltinamasis gyvena netoli jų, ir jai (D. M.) teko girdėti, kad jis skriaudžia savo žmonÄ , taip pat (duomenys neskelbtini) darbuotojai sakydavo, kad J. iÅ¡gėręs „durnas“. Jos (D. M.) nuomone, nereikėtų kaltinamojo bausti realia laisvės atėmimo bausme, nes jis turi mažametį vaikÄ .

Liudytojas S. K. parodė, kad A. K. yra jo tėvas, jie gyvena atskirai, jų tarpusavio santykiai yra geri; kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. Parodė, kad įvykio dienÄ jis (S. K.) grįžo iÅ¡ darbo, jam paskambino tėvo sugyventinė ir pasakė, kad tėvui praskelta galva. Jis (S. K.) atvažiavo pas tėvÄ apie 19 val., bet tėvas atsisakė gydytojų pagalbos. Pamatęs, kad tėvas kraujuoja, jis (S. K.) nuvežė jį į Trakų ligoninę, kur jį apžiÅ«rėjo ir norėjo iÅ¡leisti gydytis namo, bet vėliau davė siuntimÄ Ä¯ Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę.

Jis nuvežė tėvÄ Ä¯ Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam padarė tyrimus ir pasakė, kad iÅ¡siliejęs kraujas į smegenis ir yra smegenų uždegimo požymiai, todėl tėvÄ paguldė į ligoninę. Tėvas dvi savaites buvo gydomas reanimacijoje, o po to gydėsi namuose. Tėvas dar buvo gydomas Žalgirio ligoninėje dėl žandikaulio. Parodė, kad tėvas jam pasakojo, kad tarp jo ir J. J. kilo konfliktas, po to J. išėjo, o vėliau sugrįžęs trenkė tėvui iÅ¡ niekur nieko, ir jis nukrito.

Parodė, kad vežant tėvÄ Ä¯ ligoninę, jis sakė, kad J. jam trenkė strypu, bet jis tuo metu galėjo bet kÄ pasakyti, nes kliedėjo. Parodė, kad iki sužalojimo tėvas sveikata nesiskundė, o po sužalojimo tėvui suprastėjo atmintis, jis (S. K.) pastebi, kad tėvas neprigirdi, bet skausmais jam nesiskundžia. Dėl žandikaulio lūžio tėvui buvo daryta operacija, nes buvo susidaręs pÅ«linys. Tėvas negalėjo normaliai nei kalbėti, nei valgyti, valgė tik per Å¡iaudelį, nes jam netrumpÄ laikÄ Å¾andikaulis buvo sukabintas kabėmis.

Iš 2012-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) katilinės pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje. Katilinės durys yra iš pietryčių pusės, įėjus pro medines duris patenkame į katilinės vidų. Katilinės grindys yra betoninės. Dešinėje pusėje įėjimo yra langai su metalinėmis grotomis, kairėje - šildymo katilai. Keturių metrų atstumu nuo dešinės sienos ir aštuonių metrų atstumu nuo įėjimo durų yra mūrinė krosnis.

Apatinės krosnies dalyje, prie pirmos iÅ¡ kairės pusės pakuros matosi raudonos spalvos skysčio purslai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ (paimta nuoplova, kuri supakuota į baltos spalvos vokÄ ). Kitose katilinės patalpose esama tvarka nepažeista, grumtynių požymių nesimato (t. 1, b.l. 71-75).IÅ¡ 2012-05-04 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. K. pateikė striukę, priklausančiÄ nukentėjusiajam A. K., kuria jis buvo apsirengęs įvykio metu (t. 1, b.l. 107).IÅ¡ 2012-05-28 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas - tamsiai mėlynos spalvos striukė, priklausanti A.

K.. Striukėje ties apykakle deÅ¡inėje pusėje yra saga, ant kurios matyti raudonos spalvos iÅ¡džiÅ«vusio skysčio dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Striukės nugarinėje dalyje virÅ¡utinėje juosmens dalyje ir apatinėje dalyje matosi raudonos ir rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Striukės apykaklėje matosi rudai raudonos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Po apžiÅ«ros striukė kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpinta į VA VPK Trakų r.

PK daiktų saugojimo kamerÄ (t. 1, b.l. 108-111, 162-163). IÅ¡ 2012-04-16 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis J. J. pateikė sportinę aprangÄ , kuria jis buvo apsirengęs įvykio metu (t. 1, b.l. 159).IÅ¡ 2012-06-14 daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas - tamsiai mėlynos spalvos kostiumas, priklausantis J. J. Sportinio kostiumo priekyje matyti juodos ir tamsiai rudos spalvų purvo dėmės su galimai biologiniais pėdsakais. Po apžiÅ«ros sportinis kostiumas kaip daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpintas į VA VPK Trakų r.

PK daiktų saugojimo kamerÄ (t. 1, b.l. 160-161, 162-163). 2012-07-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 903/12(01) nurodyta, kad A. K. padaryti sužalojimai: muÅ¡tinė pakauÅ¡io srities žaizda, galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais, apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inio kampo srityje su poodinėmis kraujosruvomis sprando deÅ¡inėje ir deÅ¡inėje pažandėje.

MuÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda su galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imu bei su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais (imant atskirai nuo kitų kÅ«no sužalojimų) kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2 punktÄ . Izoliuotas apatinio žandikaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata bÅ«na sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 dienų).

Visi kiti sužalojimai (odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos) atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . MuÅ¡tinė pakauÅ¡io žaizda su galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imu bei su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais yra bÅ«dinga griuvimui ir atsimuÅ¡imui pakauÅ¡iu į kietÄ bukÄ daiktÄ . Apatinio žandikaulio lūžis deÅ¡inio kampo srityje su poodinėmis kraujosruvomis sprando deÅ¡inėje ir deÅ¡inėje pažandėje bÅ«dinga smÅ«gio (ių) kietu buku daiktu sudavimui (t. 1, b.l. 101-104). 2012-04-18 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis J.

J. vietoje nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis (t. 1, b.l. 131-137).Kaltinamasis J. J. iÅ¡ esmės visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo, parodė, jog nesitikėjo, kad nukentėjusysis nuo jo (kaltinamojo) smÅ«gio gali nukristi ir susižaloti, atsiprašė nukentėjusiojo, labai gailėjosi dėl to, kÄ padarė, pasižadėjo dirbti ir visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį kaltinamasis iÅ¡ pradžių parodė, kad sudavė nukentėjusiajam gindamasis nuo jo, nes pastarasis pirmas pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , kaip suprato kaltinamasis, „pasimuÅ¡ti“, taip pat parodė, kad nukentėjusysis pirmas jam trenkė ranka, jis (J. J.) vos nenukrito, bet V. A. jį prilaikė, tada jie pradėjo grumtis, jie grumėsi susikabinę, stumdėsi, bet nukritę nebuvo. Taip pat parodė, kad jis pats viso Å¡ito nepamena, bet jam taip pasakojo V.

A.; kodėl neprisimena įvykio aplinkybių, kaltinamasis paaiÅ¡kinti negalėjo, paaiÅ¡kino, kad gal neprisimena įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo apsvaigęs. Parodė, kad po to jis (J. J.) smogė A. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , jis apsvaigo, nukrito ir nesikėlė. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam gindamasis nuo pastarojo, kadangi iÅ¡ esmės juos paneigė pats kaltinamasis, nes duodamas parodymus teisme parodė, kad jis taip sureagavo į nukentėjusiojo jo atžvilgiu pasakytus, girdint kaltinamojo žmonai, įžeidžiančius žodžius todėl, kad buvo girtas, paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas blaivus tokioje situacijoje jis bÅ«tų tiesiog nuėjęs namo, bÅ«tinybės gintis nuo A.

K. veiksmų jam nebuvo, rankose nei jis, nei A. nieko neturėjo. Tai, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne gindamasis nuo jo, bet kerÅ¡ydamas jam už pasakytus įžeidžiančius žodžius, patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų V. A. bei J. J. parodymai.Taip, nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis J. (kaltinamojo) nepuolė, negrasino jam nei žodžiais, nei veiksmais, prieÅ¡ jį nesimosikavo ir muÅ¡tis nekvietė, ir jam (kaltinamajam) nebuvo reikalo gintis. Nukentėjusysis pripažino, kad jis įžeidė kaltinamÄ jį.

Parodė, kad po to, kai jie (kaltinamasis su nukentėjusiuoju) išgėrė butelį degtinės, į katilinę atėjo J. žmona prisipilti vandens ir kartu išsivedė J. namo, nes jis (A. K.) negražiai J. pavadino; parodė, kad jis (A. K.) pavadino jį „py..ru“, nes jis, kai išgeria, tai būna labai „principingas“. J. girdėjo, kaip jis jį pavadino, bet į tai niekaip nesureagavo. Po šių žodžių J. žmona liepė jam eiti namo, jis ėjo pats. Po kiek laiko, gal po 30 min.

J., grįžęs į katilinę, pradėjo aiÅ¡kintis, kodėl jis (A. K.) jį taip pavadino, ir pradėjo prie jo kabinėtis, stumdytis, bet nesimušė. Jis (A. K.) nesiÅ«lė J. muÅ¡tis, nebandė jam suduoti, rankose jis nieko neturėjo, nematė, kad ir J. bÅ«tų kažkÄ turėjęs rankose. Jis tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad J. pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ , jis, kiek prisimena, pasakė: „Einam, einam“. IÅ¡ tokių J. žodžių jis (A. K.) suprato, kad jis siÅ«lo iÅ¡eiti pasimuÅ¡ti.

Jis nepastebėjo, kaip kaltinamasis jam sudavė. Liudytojas V. A. teisme parodė, kad jis (V. A.) visÄ laikÄ buvo katilinėje ir matė, kÄ darė nukentėjusysis ir kaltinamasis. Jie abu gėrė darbo metu. Jis su jais negėrė, bet sėdėjo su jais kartu prie stalo. Parodė, kad į katilinę atėjus J. žmonai prisipilti vandens, J. ir A. sėdėjo katilinėje prie stalo ir gėrė. A. J. žmonai pasakė: „Paimk savo „py..rÄ vyrÄ â€œ. Kaltinamasis išėjo su žmona namo ir pasakė A.:

„Palauk, aÅ¡ ateisiu“. J. grįžo po 10 min. ir sudavė A. delnu per veidÄ , pasakė „Einam pakalbėsim į laukÄ â€œ. Tada jie abu atsistojo ir pradėjo muÅ¡tis. Jie abu susikabino, negali pasakyti, kuris pirmas. Jis juos iÅ¡skyrė, ir jie jau ėjo link stalo, A. vėl kažkÄ pasakė kaltinamojo atžvilgiu, tada kaltinamasis atsisuko ir staiga sudavė kumščiu A., kuris po smÅ«gio nugriuvo ant betoninių grindų. Parodė, kad po to, kai J. grįžo į katilinę, A. sėdėjo fotelyje ir jokių agresyvių veiksmų ar necenzÅ«rinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo.

Parodė, kad įvykio metu rankose nei A., nei J. nieko neturėjo.Liudytojas J. J. parodė, kad įvykio dienÄ jis (J. J.) matė, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis gėrė degtinę darbe, katilinėje, ten dar buvo V. A. Ä® katilinę atėjo kaltinamojo žmona pasiimti vandens, ir A. jai pasakė: „Pasiimk savo „py..rÄ â€œ. Parodė, kad taip pat A. pasakė, kad su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių, todėl kaltinamasis A. pasakė: „AÅ¡ tau Å¡ito neatleisiu ir tuoj grįšiu“.

Kai kaltinamasis grįžo į katilinę, jie abu, t.y. kaltinamasis su nukentėjusiuoju, pradėjo muštis, o V. (V. A.) juos išskyrė. Jis (J. J.) nematė, kaip J. sudavė A. Matė, kaip A. užsikabino už pečiaus „drato“, nukrito ant užpakalio ir trenkėsi galva į betonines grindis. J. sudavė delnu ar kumščiu, ir A. nugriuvo. V. A. su J. nuplovė A. galva, nes jam iš pakaušio bėgo kraujas. Tada nukentėjusysis su kaltinamuoju dar atsisėdo prie stalo ir dar norėjo išgerti, kas liko, o kas vyko toliau jis (J.

J.) nematė, nes išėjo namo. Parodė, kad, kai mušėsi, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta liudytojo J. J. parodymus apie jo nurodytÄ aplinkybę, jog nukentėjusysis pasakęs, kad jis su kaltinamojo žmona turėjo intymių santykių; Å¡ios aplinkybės nenurodė nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų, jÄ kategoriÅ¡kai teisiamajame posėdyje paneigė nukentėjusysis, Å¡ios aplinkybės neminėjo ikiteisminio tyrimo metu ir pats liudytojas J.

J. (t. 1, b.l. 115-116).Taigi, iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad viso konflikto metu situacija niekada nebuvo pakrypusi taip, kad kaltinamajam bÅ«tų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo. Nebuvo nustatyta, kad bÅ«tų kilusi kokia nors reali grėsmė kaltinamojo sveikatai arba kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nukentėjusysis panaudos fizinį smurtÄ kaltinamojo atžvilgiu. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad kaltinamasis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. sunkų nukentėjusiojo A.

K. sveikatos sutrikdymÄ , padarė labai susijaudinęs. BK 136 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimÄ staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusysis 2012-04-14 pavartojo kaltinamojo atžvilgiu įžeidžiantį žodį, tačiau, kaip parodė nukentėjusysis, kaltinamasis niekaip į tai iÅ¡ karto nesureagavo, su žmona išėjo namo, po kurio laiko (10-30 min.), kurio turėjo pakakti kaltinamajam susitvardyti, sugrįžo ir kerÅ¡ydamas nukentėjusiajam už tai, kad Å¡is įžeidė kaltinamÄ jį, be to, tai padarė kaltinamojo žmonai girdint, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidÄ , dėl ko, pastarajam nuo Å¡io smÅ«gio nukritus ant betoninio grindinio, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad perkvalifikuoti kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. nėra pagrindo.Taigi byloje surinktais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis J. J. tyčia padarė nukentėjusiajam A. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes, suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gį kumščiu į veidÄ patalpoje, kur buvo betoninis grindinys, abiem – ir kaltinamajam, ir nukentėjusiajam – esant apsvaigusiems nuo alkoholio, kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikatai gali atsirasti pavojingi padariniai, kurie ir atsirado, nukentėjusiajam nuo kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukritus ant betoninio grindinio, dėl ko jam buvo padaryta muÅ¡tinė pakauÅ¡io srities žaizda, galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines skiltis bei po jų dangalais, ir nors kaltinamasis tokių padarinių nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, buvo abejingas galimoms pasekmėms (BK 15 str. 3 d.), t. y. veikdamas netiesiogine neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A.

K. sveikatÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu – A. K. sunkiu sveikatos sutrikdymu – padarytÄ turtinę žalÄ .Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ sunkų tyčinius nusikaltimus.

Vienas iÅ¡ kaltinamojo padarytų nusikaltimų – BK 135 str. 1 d. numatytas nusikaltimas – priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.) ir straipsnio sankcija numato tik vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tačiau skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka buvo baustas, bet galiojančių nuobaudų neturi, iÅ¡ esmės visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atlygino sunkiu nusikaltimu nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ ir pasižadėjo atlyginti pastarajam padarytÄ neturtinę žalÄ bei atlyginti turtinę žalÄ už nukentėjusiojo gydymÄ Valstybinei ligonių kasai, atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusioji K.

J. prašė nebausti kaltinamojo, o nukentėjusysis A. K. prašė nebausti kaltinamojo griežtai, neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis augina mažametį vaikÄ . Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. K. kilti nemaÅ¾Ä Ä¯takÄ turėjo ir paties nukentėjusiojo nevisai tinkamas, provokuojantis elgesys įvykio dienÄ . Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ kaltinamajam teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J.

J. yra vedęs, dirba, jo šeimoje auga mažametis (6 metų amžiaus) vaikas, kaltinamojo sutuoktinė G. J. jau apie vienerius metus neturi darbo, šeima gyvena iš kaltinamojo apie 800-1000 Lt per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio, jo sutuoktinės gaunamos 717 Lt socialinės pašalpos ir 52 Lt vaiko pašalpos, šeimoje dar gyvena pastarųjų dukra Karolina, kuri mokosi 12 klasėje, taigi, ir ji yra išlaikoma kaltinamojo, kurio teikiamas išlaikymas yra labai svarbus ir reikalingas; dėl visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamojo šeimos turtinė padėtis yra pakankamai sunki.

Ä®vertinus visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nukentėjusiųjų pozicijÄ dėl kaltinamajam skirtinos bausmės darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant J. J. laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbÄ , galimybę aprÅ«pinti Å¡eimÄ , t. y. bÅ«tų pažeisti Å¡eimos ir kiti socialiniai santykiai, kaltinamojo nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme ypač sunkiai atsilieptų jo Å¡eimai, jo mažamečiam vaikui, kuris netektų kaltinamojo teikiamo iÅ¡laikymo; atsižvelgiama ir į tai, kad nepaskyrus kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės bus greičiau atlyginta sunkiu nusikaltimu padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam ir turtinė žala Valstybinei ligonių kasai.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Kaltinamajam nėra pagrindo skirti Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmę vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nes nėra visų BK 62 straipsnyje nurodytų sÄ lygų. Tačiau, teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , prieÅ¡ingai, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skiriant bausmę kaltinamajam J. J. yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskiriant jam Å¡velnesnę nei numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ maksimaliam įstatymo nustatytam terminui, įpareigojant kaltinamÄ jį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 12 (dvylika) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atskirai už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. J. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. sausio 1 d., jo suėmimo laikÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., jo sulaikymo laikÄ nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. (viena suėmimo (laikino sulaikymo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A.

K., patikslinęs savo reikalavimus (t. 1, b.l. 86, t. 2, b.l. 37), prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. J. 5000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl jam kaltinamojo padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis buvo ilgai gydomas ligoninėse, vėliau – namuose, po Å¡ios traumos 5 paras buvo komos bÅ«senoje, jam buvo padarytas kaukolės lūžis, iki Å¡iol galvoje yra likęs kraujo kreÅ¡ulys, jam buvo sulaužytas žandikaulis, kurį teko operuoti, ir dabar žandikaulio deÅ¡inė pusė yra nejautri, po sužalojimo jam kliba visi virÅ¡utiniai priekiniai deÅ¡inės pusės dantys, dėl kaltinamojo veiksmų jis mėnesį negalėjo valgyti, tik gėrė sultis ir valgė tik per Å¡iaudelį, galėjo valgyti tik minkÅ¡tÄ maistÄ , visÄ tai jam sukėlė nepatogumų, jis iki Å¡iol negali valgyti kieto maisto; po Å¡ios traumos jam dažnai skauda pakaušį, o anksčiau to nebÅ«davo, atsirado ir kitų neigiamų pasekmių, nes kai persidirba, jam skauda kaklo slankstelius, ko anksčiau taip pat nebuvo, taip pat suprastėjo atmintis, dažnai svaigsta galva.Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Kad nukentėjusysis A.

K. buvo sužalotas kaltinamojo J. J., yra visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis A. K. dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiÅ¡kusio tuo, kad jam buvo padaryta muÅ¡tinė galvos pakauÅ¡io srities žaizda, galvos smegenų kaktinių skilčių sumuÅ¡imas su kraujo iÅ¡siliejimu į kaktines smegenų skiltis ir po jų dangalais, o taip pat dėl jam padaryto apatinio žandikaulio lūžio deÅ¡inio kampo srityje su poodinėmis kraujosruvomis sprando deÅ¡inėje ir deÅ¡inėje pažandėje, patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , jis ir dabar, kaip parodė teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, liudytojai D.

M. ir S. K., jaučia sužalojimo liekamuosius reiÅ¡kinius – žandikaulio deÅ¡inė pusė iki Å¡iol yra nejautri, kliba visi virÅ¡utiniai priekiniai deÅ¡inės pusės dantys, jis iki Å¡iol negali valgyti kieto maisto, po Å¡ios traumos jam dažnai skauda pakaušį, kai persidirba, skauda kaklo slankstelius, ko anksčiau nebuvo, suprastėjo atmintis, dažnai svaigsta galva, iki sužalojimo jis neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų, - todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Nustatydamas nukentėjusiajam A.

K. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas sutinka su nukentėjusiojo nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nukentėjusiajam atlygintos turtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata; taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo A. K. kilti nemaÅ¾Ä Ä¯takÄ turėjo ir paties nukentėjusiojo nevisai tinkamas, provokuojantis elgesys įvykio dienÄ .

Nustatydamas A. K. priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į anksčiau aptartÄ kaltinamojo turtinę padėtį; be to, pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingas ir turi galimybę, o padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir sužalojęs žmogų, - privalo dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nes apie savo nusikalstamų veiksmų galimas pasekmes jis turėjo pamÄ styti prieÅ¡ darant tuos veiksmus. Teismas, įvertinęs visų aptartų neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nustato, kad nukentėjusiajam A.

K. padaryta 5000,00 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iÅ¡ kaltinamojo J. J., kurio veiksmais Å¡i žala yra padaryta (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d., 6.263 str. 1, 2 d. d., 6.283 str. 1 d.); su tokiu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiu sutiko ir pats kaltinamasis.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys (t. 1, b.l. 168-170) dėl 5873,16 Lt priteisimo žalos atlyginimui už nukentėjusiojo A. K. gydymÄ yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 171-172), todėl tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant žalÄ iÅ¡ kaltinamojo J.

J., kurio veiksmais Å¡i žala yra padaryta (CK 6.263 str.1, 2 d. d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Civilinio ieÅ¡kovo A. K. atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl 300,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti priimamas, tokiÄ ieÅ¡kovo teisę numato įstatymas (BPK 112 str. 3 d., CPK 42, 140 str. str.), ir byla Å¡ioje dalyje nutrauktina; bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK daiktų saugojimo kameroje (2013-01-17 kvitas B serija BBB Nr. 039970, t. 1, b.l. 76-77; 2012-07-16 kvitas B serija BBB Nr. 039826, t. 1, b.l. 162-163; ): vokas su įvykio vietoje paimta nuoplova nuo katilinės mÅ«rinės krosnies – sunaikintinas; nukentėjusiojo A.

K. striukė - grÄ Å¾intina nukentėjusiajam A. K.; kaltinamojo J. J. sportinis kostiumas – grÄ Å¾intinas kaltinamajam J. J.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas n u s p r e n d ė : J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nubausti:pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (iki 2013-07-13 galiojusi įstatymo redakcija) laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir subendrintÄ bausmę J.

J. paskirti – laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. J. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. sausio 1 d., jo suėmimo laikÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., jo laikino sulaikymo laikÄ nuo 2012 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. (viena suėmimo (laikino sulaikymo) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms).J. J. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės - paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ J.

J. Valstybinei ligonių kasai 5873 Lt 16 ct žalos atlyginimui už nukentėjusiojo A. K. gydymÄ .Priteisti iÅ¡ J. J. A. K. 5000 Lt 00 ct nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priimti civilinio ieÅ¡kovo A. K. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl 300,00 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK daiktų saugojimo kameroje (2013-01-17 kvitas B serija BBB Nr. 039970, t. 1, b.l. 76-77; 2012-07-16 kvitas B serija BBB Nr. 039826, t. 1, b.l. 162-163; ): vokÄ su įvykio vietoje paimta nuoplova nuo katilinės mÅ«rinės krosnies – sunaikinti; nukentėjusiojo A.

K. striukę - grÄ Å¾inti A. K.; kaltinamojo J. J. sportinį kostiumÄ â€“ grÄ Å¾inti J. J..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Irena Stefanovič