dc9e25f3-d2bb-445e-beca-1de36e494c1b · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-303-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00421-2010-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Remeikos, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. K. (toliau – M. K.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 21 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos M. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 187 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis jam paskirta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 15 d., pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 15 d. 3. 2019 m. vasario 21 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis M. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2019 m. vasario 21 d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Nuteistojo teigimu, sprendžiant perpildytų įkalinimo įstaigų problemÄ ir buvo sukurtos lygtinio paleidimo Komisijos, kurios gavę nuteistojo praÅ¡ymÄ jį svarsto, įvertindamos visus pateiktus duomenis ir betarpiÅ¡kai bendraudamos su nuteistaisiais vertina jų daromÄ pažangÄ .

Skunde teigiama, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo metu atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dirba, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nei karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos ar režimo reikalavimų, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ net 11 kartų skatintas, 8 kartus buvo iÅ¡leistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos į namus, nustatytos tvarkos nepažeidė, dalyvavo nuteistųjų adaptacijos programoje, resocializacijos renginiuose ir kitose pozityvaus užimtumo programose, įgyvendino individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, visumoje charakterizuojamas teigiamai, be to, paleistas lygtinai turės darbÄ Å½ÅªB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , todėl yra pagrindas tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . 4.2.

Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra linkęs nusikalsti ir daryti naujus nusikaltimus bei ignoruoti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Jis net 8 kartus jau buvo iÅ¡vykęs į namus ir nei karto nėra pažeidęs nustatytų reikalavimų. Nuteistasis taip pat praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad lygtinio paleidimo netaikymas dėl ankstesnių nuteistojo teistumų prieÅ¡tarauja įstatymui ir baudžiamojo proceso principams. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nuteistasis nors ir paleistas lygtinai vis tiek turi laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir yra prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų, o bÅ«damas laisvėje nuteistasis galės didesne dalimi dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. 4.3.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jis iki Å¡iol nesuvokia savo atliktų veiksmų bei nusikaltimo pobÅ«džio ir to neanalizuoja, negalvoja apie padarinius. PrieÅ¡ingai, už šį nusikaltimÄ jis yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir jau atlieka bausmę, lanko įvairias socialinės reabilitacijos programas, todėl netaikant lygtinio paleidimo jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , kas prieÅ¡tarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį.

5. Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M.

K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 6.2.

Atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir atitinka 36 balus. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikai, vis tik turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). 6.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

7. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms visų pirma pažymėtina, kad nors vertinamu atveju nuteistajam iÅ¡ esmės buvo nustatytas tik vienas artimas kriminogeniniams veiksnys - gyvenimo stilius ir draugai, tačiau, nepaisant Å¡ios aplinkybės, daryti kategoriÅ¡kÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tinkamos ir pakankamos M. K. elgesio korekcijos, sudarančios pagrindÄ manyti, jog laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, įvertinus jo skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje faktinio pagrindo vis dar nėra.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , tuo pačiu atmetant ir nuteistojo skundÄ , vis tik pažymėtina, kad nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 36 balus, tačiau tai yra balas, artimas vidutinei rizikos grupei, be to iÅ¡ jų, dinaminių (kintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma siekia 11 balų, iÅ¡ ko seka, kad M. K. elgesio korekcija iÅ¡imtinai tinkama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡is teistumas M. K. nėra pirmasis – praeityje jis buvo teistas dar keletÄ kartų, už vagystes ir plėšimus, jam bÅ«dingas nusikaltimų modelis, vienas iÅ¡ nusikaltimų, už kuriuos Å¡iuo metu atlieka bausmę nuteistasis priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, jis taip pat buvo padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (turint tikslÄ apiplėšti). Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui, jis ir toliau darė nusikaltimus.

Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. K. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir Å¡iuo atveju. Nors Å¡ios aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M.

K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos, todėl skundo argumentai, jog atsisakant taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti M. K. bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai formuoja jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybės poreikį. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis nėra socialiai izoliuotas, ryÅ¡ius palaiko tiek su savo artimaisiais, tiek ir su draugais, bendrauja lengvai, geba palaikyti draugiÅ¡kus santykius ir pažintis, kas visumoje, įvertinus, paties M.

K. iÅ¡skiriamus jo nusikalstamus veiksmus paskatinusius faktorius – bendravimo ratas bei gyvenamoji aplinka, neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį jam bÅ«nant laisvėje. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys, kad nusikaltimus, už kurių padarymÄ jis atlieka bausmę, padarė su tais pačiais asmenimis, su kuriais buvo teistas ir anksčiau, todėl pasikliauti vien tik nuteistojo teiginiais, jog jis nebendrauja su buvusiais bendrininkais ir ignoruoti saugaus jo gyvenimo bÅ«do ir tinkamų draugų pasirinkimo bÅ«tinybę Å¡ioje M.

K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, nėra pakankamo pagrindo.

10. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas M. K. finansinis nestabilumas, kuris, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei motyvÄ - gauti finansinės naudos, Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje, yra itin aktualus. Nors nuteistasis teigia, kad išėjęs įkalinimo įstaigos turės darbÄ ir tai patvirtina bylos medžiagoje esanti pažyma apie jo galimÄ Ä¯darbinimÄ Å½ÅªB „ČekiÅ¡kė“, tačiau įvertinus nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus (priteista solidariai 28962 Eur dydžio neturtinė žala ir 310 Eur turtinė žala bei 5 MGL bauda), specialybės neturėjimÄ , teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Be to, remiantis bylos duomenimis, iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo jis taip pat turėjo darbÄ , dirbo UAB „Projektana“, UAB „Nėris“, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. K. nesustabdė, todėl ir Å¡iuo atveju abejotina, jog darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo.

11. Sprendžiant M. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ atsižvelgtina ir į tai, kad jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumÄ visuomenei ir galimÄ jo pakartotinio alkoholio vartojimo rizikÄ reikalauja vertinti itin atidžiai. Ir vis tik, teigti, jog Å¡is veiksnys, neabejotinai paskatinęs M. K. nusikalsti, Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus (socialinio iÅ¡vadoje nurodyta, kad kriminogeninių veiksnių nėra), įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis iÅ¡ esmės neigia neigiamÄ alkoholio įtakÄ savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimÄ juo, nurodo, kad laisvėje alkoholį vartodavo saikingai ir juo nepiktnaudžiavo, tačiau įvertinus jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dį, matyti, kad nuteistajam, apsvaigus nuo alkoholio, bÅ«dingas savikontrolės sumažėjimas, agresyvus, smurtinis elgesys, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog alkoholio vartojimas gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad bÅ«damas pataisos namuose M. K. nebuvo baustas už alkoholio vartojimÄ bei kelis kartus yra susitikęs su anoniminių alkoholikų grupės nariais, kadangi galimybės vartoti alkoholį pataisos namuose yra apribotos. Tuo tarpu išėjus iÅ¡ struktÅ«ruotos aplinkos M. K. vis tik gali pritrÅ«kti motyvacijos kovoti su alkoholio vartojimo problema, kadangi nuteistasis tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo praeities klaidų nedaro ir Å¡iuo metu vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio įtakos.

12. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. K. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ nesudaro ir nuteistojo mamos sveikatos bÅ«klė. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, turi galimybę grįžti į namus pas savo Å¡eimÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, turi realius ilgalaikius planus, dirba, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , skatintas, nei karto nebaustas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M.

K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų, dėl ko jis patirtų mažiau nepatogumų ar iÅ¡laidų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Algirdas Remeika