2016-11-30 Nr. AB-22532-3-62-3-01173-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-991-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S. ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Z. 2016 m. birželio 27 d. per atstovę elektroninėmis ryšio priemonėmis Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino (toliau abu kartu vadinami skundu), prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216, 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute Nr. 2750 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą šiems aktams apskųsti ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją R. Z. sudaryti sąlygas butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kauno apygardos administracinis teismas, konstatavęs kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, 2016 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašė R. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas 2016 m. spalio 10 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei organizuoti bei vykdyti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų būti trukdomas ir trikdomas pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

III. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi R. Z. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti nepataisomai paveikti asmens interesai. Taigi, pareiškėjas, prašydamas teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių jos taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Atkreipė dėmesį, kad R. Z., prašydamas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kuriais būtų trikdomas jo ir jo šeimos gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neargumentavo, kuo gali pasireikšti galimai kilsianti didelė ar neatitaisoma žala, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikyta, taip pat nenurodė, kokius konkrečius veiksmus, kurie, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo interesus, atsakovas atlieka ir kurių vykdymą prašoma sustabdyti. Teismas padarė išvadą, kad R. Z. prašymo nepagrindė jokiais motyvais ir argumentais, nepateikė jokių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patvirtinančių įrodymų, o byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. R. Z. taip pat nepateikė įrodymų, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

IV. Pareiškėjas R. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas teigia, kad teismo motyvas, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, neatitinka tikrovės ir parodo niekinantį R. Z. ir jo šeimos narių, taip pat ir mažamečių vaikų, teisių į gyvybę, sveikatą, turimą gyvenimo kokybę, nusistovėjusią gyvenseną bei gyvenamąjį būstą vertinimą. Pažymi, kad atsakovas siekia pakenkti pareiškėjo šeimos narių sveikatai, juos iškeldindamas iš ekologiškoje vietovėje (duomenys neskelbtini) esančio buto į didelio užterštumo vietovę, esančią (duomenys neskelbtini), ir taip sudaryti sąlygas šį butą parduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui, iš pareiškėjo atimant teisę privatizuoti gyvenamąjį būstą. Pažymi, kad atsakovas organizavo ir vykdė R. Z. ir jo šeimos narių gyvybei bei sveikatai pavojingus veiksmus (500 parų nutraukė geriamojo vandens tiekimą, atėmė galimybę centralizuotai šildytis, neleido patekti į butą ir kt.). Pareiškėjui padaryta moralinė ir materialinė žala nebuvo atlyginta. Pažymėjo, kad negali nuspėti ir įvardyti, kokių neteisėtų ir jam žalą darančių veiksmų atsakovas gali imtis, todėl prašo uždrausti jam atlikti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų būti trikdomas R. Z. ir jo šeimos gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Tretieji suinteresuoti asmenys V. M., J. B., S. M. ir kt. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad Kauno miesto savivaldybė tik 2016 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl subnuomininko R. Z. iškeldinimo iš (duomenys neskelbtini) esančio namo, nors visi grąžintinų namų nuomininkai turėjo būti iškeldinti iki 2009 m. sausio 1 d., tai kompensuojant. Pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenimas ginčo bute yra tik epizodinis ir imitacinis, ypatingai paskutiniu metu. Mano, kad R. Z. yra reikalingas ne gyvenamasis plotas Kaune, o tik pasipelnymas iš svetimo turto. Trečiųjų suinteresuotų asmenų žiniomis, pareiškėjas su sugyventine ir sūnumi gyveno ir gyvena pagrindinėje savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno tik 2011–2012 m. Pareiškėjo dukra T. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno tik studijų metu (maždaug (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis, kuria buvo atmestas R. Z. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad R. Z. prašymo nepagrindė jokiais motyvais ir argumentais, nepateikė jokių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patvirtinančių įrodymų, o byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas, perkeldamas jo šeimą į kitą vietą, siekia pakenkti ir įvairiais veiksmais daro žalą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į R. Z. motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus dėl aktų, kuriais pareiškėjo šeimai, nuomojančiai savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas ir nepareiškusiai valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, buvo suteikta valstybės garantija, išnuomojant kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, bei buvo išnuomotas kitas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų savininkams grąžintų natūra patalpų rinkos vertę, panaikinimo, ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog R. Z. gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Prašydamas teismo uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (pastaroji net nėra administracinės bylos proceso šalis), organizuoti bei vykdyti bet kokius veiksmus, kuriais galėtų būti trukdomas bei trikdomas pareiškėjo ir jo šeimos narių gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėjas siekia, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų nuo būsimų teisių pažeidimų, ir iš esmės remiasi tik prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, nes nepagrįstai būtų ribojamos trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės. Be to, R. Z. nenurodo konkrečių veiksmų, kuriuos atsakovui turėtų būti uždrausta atlikti, o visų veiksmų, taigi tikėtina ir teisėtų, kuriais galėtų būti trukdomas ir trikdomas pareiškėjo bei jo šeimos narių gyvenimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), uždraudimas suteiktų R. Z. galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir neproporcingai apribotų atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos teises.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis nepagrindė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nesant pakankamų argumentų, patvirtinančių tikėtiną pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ir nenustačius aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę bei būtinumą laikinai sureguliuoti padėtį, nėra pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino R. Z. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė