N-575-360-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-360/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01654-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 8 d., 12.15 val., Laisvės prospekte, ties namu Nr. 82, Vilniuje, ėjo per važiuojamąją dalį gatve su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 55.1 punkto reikalavimus.

Institucija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažino A. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir skyrė administracinę nuobaudą – 75 litų baudą.

II. A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi A. P. skundo netenkino, tačiau sumažino A. P. skirtą administracinę nuobaudą, įvertinęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad pažeidimo padarymo dieną A. P. buvo sulaukęs 67 metų amžiaus, ir už ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą jam skyrė 50 litų baudą. Teismas rėmėsi KET 3 punkte nurodytomis „Sankryžos“ ir „Kelio“ sąvokomis ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje I. Šeiniaus g. ir Laisvės pr. susikirtimo vieta laikytina sankryža T formos, tačiau eiti per abi važiuojamąsias dalis pagal statmeną I. Šeiniaus g. šaligatvio liniją šioje vietoje draudžia Laisvės pr. esanti skiriamoji juosta, nes joje neįrengtas praėjimas, skiriamojoje juostoje auga krūmų eilė, o matomumo zonoje yra įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja. Rėmėsi KET 49 punktu ir pabrėžė, kad pėsčiasis į kitą važiuojamosios dalies pusę pirmiausiai privalo eiti per pėsčiųjų perėją, tik jos nesant, gali eiti sankryžose.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. P. ėjo per važiuojamąją dalį gatvėje su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje, todėl administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas pagrįstai. A. P. paaiškinimus, dėl netinkamo skundžiamo nutarimo surašymo teismas atmetė, kaip nepagrįstus, o jo argumentus dėl pėsčiųjų perėjų įrengimo Vilniuje atitikimo teisės aktų reikalavimams, kaip nesusijusius su byla.

III. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Nurodo, kad pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį gali būti baudžiama už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama. Teigia, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes teismas neįrodė abiejų KET 55.1 punkte numatyto pažeidimo sąlygų egzistavimo, t. y., kad jis per važiuojamąją dalį su skiriamąja juosta ėjo ne pėsčiųjų perėjoje ir ne sankryžoje. Apelianto teigimu, jis ėjo sankryžoje, o tai remiantis KET 55.1 punktu nėra draudžiama, todėl už šiuos veiksmus jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pažymi, kad ATPK 131 straipsnio 1 dalies draudimas ta apimtimi, kuria numatyta, jog „važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama“ negali būti aiškinamas plačiau nei numatyta KET 55.1 punkte. Nurodo, kad byloje ginčo, jog jis ėjo važiuojamąja dalimi Laisvės pr. ir I. Šeiniaus g. sankryžoje byloje nėra.

Remiasi KET 3 punkte pateiktomis „Sankryžos“ ir „Kelio“ sąvokomis ir pažymi, kad į sankryžos zoną patenka ir skiriamosios juostos, nes jos yra sudėtinė kelio dalis ir neskaido kelio į du savarankiškus kelius, todėl sankryžos zonos ribų nustatymui skiriamoji juosta neturi jokios įtakos. Jo teigimu, skiriamoji juosta nedraudžia eiti pėsčiajam per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjose ir sankryžose. Apeliantas pažymi, jog jei leidžiama eiti per sankryžą, tai leidžiama eiti ir per sankryžos sudėtinę dalį – kelią, turintį vieną ar kelias važiuojamąsias dalis, o taip pat ir per kelio sudėtinę dalį – skiriamąją juostą.

Pasak apelianto, tai, kad skiriamojoje juostoje neįrengtas praėjimas, nedraudžia eiti sankryžos vietoje, nes teisės aktuose toks draudimas nenumatytas. Teigia, jog skiriamojoje juostoje auganti krūmų eilė, nėra nei pėsčiųjų, nei transporto atitvaras, tai yra želdinys skiriamojoje juostoje, kurio paskirtis mažinti triukšmą, o ne tarnauti atitvaru.

Apeliantas taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, kad matomumo zonoje yra įrengta pėsčiųjų perėja, nepaneigia teisės pereiti važiuojamąją dalį su skiriamąja juosta sankryžos vietoje (KET 49 punktas).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 131 straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) nurodyta, kad <...>, važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama <...>, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

KET 55.1 punkte nustatyta, kad pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).

A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia, iš esmės teigdamas, kad kelią su skiriamąja juosta jis perėjo sankryžoje, ko KET 55.1 punktas nedraudžia, todėl administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas nepagrįstai.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja. Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuojamą veiką.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. Šeiniaus g. ir Laisvės pr. susikirtimo vieta laikytina T formos sankryža, tačiau eiti per abi važiuojamąsias dalis pagal statmeną I. Šeiniaus g. šaligatvio liniją šioje vietoje draudžia Laisvės pr. esanti skiriamoji juosta, nes joje neįrengtas praėjimas. Be to, remiantis KET 55.3 punktu, skiriamąją juosta eiti draudžiama. Taip pat pažymėtina, kad T formos sankryžoje ties įvažiavimu į Laisvės pr. iš I. Šeiniaus gatvės stovi kelio ženklas Nr. 402 (Važiuoti į dešinę) (b. l. 28-29) reiškiantis, kad leidžiama važiuoti tik rodyklės kryptimi. Ženklas galioja toje važiuojamųjų dalių sankirtoje, prieš kurią jis pastatytas. Todėl darytina išvada, kad už skiriamosios juostos esanti važiuojamoji dalis, kurioje eismas vyksta priešinga kryptimi, minėtai T formos sankryžai nebepriklauso. KET 49 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. matė pėsčiųjų perėją, tačiau Laisvės pr. važiuojamąją dalį su skiriamąją juosta kirto ne pėsčiųjų perėjoje.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Bylos duomenimis įrodyta, kad A. P. padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir jo veika tinkamai kvalifikuota, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius