2022-11-16 Nr. AB-27837-3-61-3-04102-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-780-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04102-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) Vilniaus miškų kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. AD5-16006 „Dėl tvorų miško žemėje“ (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo R. T. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, vadovavosi ABTĮ 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Todėl teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik teisines pasekmes sukeliantys individualūs teisės aktai, priimti viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad Skyrius skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, jog atliko apžiūrą valstybinėje miško žemėje (duomenys neskelbtini) sklype ir kad šis sklypas ribojasi su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, o miško sklype yra įrengtos tvoros, kurios riboja asmenų patekimą į miško žemę. Todėl Skyrius įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. spalio 4 d. pašalinti tvorą ar jos fragmentus iš miško žemės arba pateikti jų teisėtumą įrodančius dokumentus, nurodė, kad neatlikus pareigūnų nurodymų pareiškėjui bus duotas privalomasis nurodymas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundžia Skyriaus patikrinimo procedūros veiksmus, t. y. patikrinimo procedūros metu priimtą Raštą, įpareigojantį pareiškėją pašalinti tvorą iš miško žemės arba pateikti tvoros teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Teismas priėjo prie išvados, kad tokiais Skyriaus veiksmais (priimtu Raštu) siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą patikrinimo procese. Šiuo atveju tik pareiškėjui neįvykdžius Rašte nurodyto įpareigojimo, jam bus duotas privalomasis nurodymas, kuris pareiškėjui ir sukels teisines pasekmes.

Teismas, nustatęs, kad galutinis patikrinimo procedūros sprendimas nebuvo priimtas, o buvo atlikti tik tarpiniai patikrinimo veiksmai, kuriais, be kita ko, pareiškėjas įpareigotas pateikti tvoros teisėtumą patvirtinančius įrodymus, konstatavo, kad Raštas nėra galutinis sprendimas patikrinimo procese, todėl vertinamas kaip tarpinis dokumentas, dėl ko pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyta aplinkybė, jog jis per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesudaro pagrindo Raštą vertinti kitaip. Teismas išaiškino, kad priėmus galutinį patikrinimo dokumentą, sukeliantį pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas tuomet galės ginčyti visus šios procedūros metu atliktus procedūrinius veiksmus (sprendimus).

III. Pareiškėjas R. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis dokumentas ir nenagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjo vertinimu, Raštas yra individualus administracinis aktas, nes jame yra konstatuoti faktai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, nustatytas įpareigojimas bei nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. T. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Atitinkamai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti; nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamo Rašto turinį, padarė išvadą, kad Raštas patikrinimo procese nėra galutinis sprendimas, jis nesukelia teisinių pasekmių, dėl to reikalavimas panaikinti jį negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Raštas yra individualus administracinis aktas, nes Rašte konstatuoti faktai, su kuriais pareiškėjas nesutinka, jame suformuluotas įpareigojimas ir nurodyta jo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Rašto turinio matyti, kad Departamento pareigūnams vykdant Valstybinės miškų tarnybos jiems perduotą administracinės bylos tyrimą buvo atlikta valstybinės miško žemės (duomenys neskelbtini) sklypo apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (adresas: (duomenys neskelbtini)) įrengtos laisvą asmenų patekimą į miško žemę ribojančios tvoros. Todėl Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialiosios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai, priėmė Raštą, kuriuo informavo pareiškėją, kad iki 2022 m. spalio 4 d. jis turi arba tvorą ir jos fragmentus pašalinti iš miško žemės, arba pateikti tvoros ir jos fragmentų teisėtumą įrodančius dokumentus. Rašte nurodyta ir tai, kad pareiškėjui neatlikus šių nurodymų, vadovaujantis Departamento teisės aktais, bus duotas privalomasis nurodymas.

Įvertinusi ginčijamo Rašto turinį ir jame pateiktą informaciją, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl informacinio pobūdžio Rašto, kuriuo pareiškėjas yra informuojamas apie valstybinės visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės metu nustatytas faktines aplinkybes ir kuriuo siekiama pasirengti, jeigu prireiks, tolimesniam vykdomos administracinės procedūros etapui – privalomojo nurodymo priėmimui. Raštu siekiama suteikti pareiškėjui galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nėra padarytas ar daromas joks Miškų įstatymo pažeidimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmus Raštą tik siekiama sudaryti prielaidas priimti kitą sprendimą ir todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku.

Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, ir įvertinusi Rašte suformuluotus įpareigojimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie savaime niekaip nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų turinio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių ir pareigų turinys pasikeistų tik tuomet, jeigu pats pareiškėjas nuspręstų nevykdyti Rašte suformuluotų įpareigojimų, o Skyrius nuspręstų dėl to priimti privalomąjį nurodymą. Akcentuotina, kad Raštu pareiškėjas nėra vien įpareigotas nugriauti tvorą ir jos fragmentus, bet ir suteikta jam galimybė pateikti įrodymus apie tvoros teisėtumą. Taigi Raštas laikytinas informacinio pobūdžio tarpiniu aktu, nesukeliančiu teisinių pasekmių, ir dėl to negali būti administracinės bylos dalyku.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes ir teikia įrodymus, kad žemės sklype įrengtos tvoros pagrįstai ir teisėtai, nors tokius įrodymus pagal Raštą pareiškėjas turi pateikti Skyriui.

Nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka lemia tai, jog pareiškėjo skundas dėl Rašto panaikinimo turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas nėra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė