dc8ce8c077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1523/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00295-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

proceso dalyviams ir jų atstovams nedalyvaujant,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neveikimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu ir įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjos atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl per ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės.

Nurodė, kad 2009 m. liepos 31 d. pareiškėjai buvo įteiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) 2009 m. liepos 30 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr.U36-8, kuriame nurodytas atliekamo teminio mokestinio patikrinimo dalykas: fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Mokestinis patikrinimas tęsiasi iki šiol. Teigė, kad teminis mokestinis patikrinimas savo esme yra paprastesnė nei kompleksinis mokestinis patikrinimas mokesčių mokėtojo kontrolės kaip šis vykdo mokestines prievoles rūšis, kadangi veiklos kontrolė atliekama tik konkretaus ar kelių konkrečių mokesčių atžvilgiu.

Atitinkamai teminio patikrinimo trukmė, atsižvelgiant į patikrinimo atlikimo rūšių sudėtingumą, negali būti maksimali ir atitikti protingą galimą maksimalų patikrinimo atlikimo trukmės terminą. Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis numato, kad mokesčių administratorius privalo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, nors ir patikrinimo trukmė mokesčių administratorius buveinėje neribojama. Taip pat nurodė, jog šią poziciją pagrindžia ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams rekomenduojama mokestinio patikrinimo mokesčių administratoriaus buveinėje trukmę nustatančios Mokesčių patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d.

įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės, Taisyklės). Jose numatytas rekomenduotinas vieno mokestinio patikrinimo atlikimo laikas. Priklausomai nuo juridinio asmens civilinės atsakomybės formos ir metinės visų pajamų sumos rekomenduotina patikrinimo trukmė neturėtų viršyti kompleksinio mokestinio patikrinimo atveju 50 darbo dienų, o teminio mokestinio patikrinimo atveju – 25 darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį yra 22 dienos, maksimali kalendorinio mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė bet kuriuo atveju neturėtų viršyti 3 mėnesių.

Teigė, kad minėtose taisyklėse aptartas mokestinio patikrinimo atlikimo laikas gali būti orientaciniu kriterijumi vertinant ir fizinio asmens atliekamo mokestinio patikrinimo trukmę, kadangi pastaroji teisės aktais nėra reglamentuota. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas mokesčių administratoriaus teises, net ir tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nevykdo savo pareigos bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi mokestinio patikrinimo metu, mokesčių administratorius negali būti pasyvus, jis nėra atleidžiamas nei nuo Mokesčių administravimo įstatyme jam numatytos mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijos.

Tik aktyvūs mokesčių administratoriaus veiksmai gali užtikrinti mokestinio patikrinimo atlikimą per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką bei garantuojant mokesčių mokėtojo teises. Teigė, kad atsakovas nesiėmė visų galimų Mokesčių administravimo įstatyme numatytų patikrinimo veiksmų apskaičiuojant mokėtino mokesčio dydį, laukia, kol mokesčių mokėtoja (t.y. pareiškėja) pati pateiks patikrinimui reikalingus duomenis, nors juos gali išsireikalauti iš atitinkamų institucijų. Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė akivaizdžiai viršyta ir peržengia bet kokias protingumo ribas.

Nurodė, kad joks pranešimas apie mokestinio patikrinimo sustabdymą ar pratęsimą nebuvo įteiktas ir pareiškėja nebuvo pasirašytinai supažindinta su kokiomis nors konkrečiomis mokestinio patikrinimo pratęsimo ar sustabdymo priežastimis ir terminais.

Pareiškėja teigė ir tai, jog mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos apskrities VMI 2010 m. gruodžio 27 d. priėmė ir patvirtino turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuoti žemės sklypai, butai, pastatų dalys – viso areštuoto turto vertė yra 552 814,35 Lt. Turto areštas laikytina mokesčių mokėtojui sunkiausių padarinių sukelianti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Turto areštas aukščiau paminėtiems daiktams buvo pritaikytas apribojant jais disponavimo teisę. Pažymėjo, jog neprotingai ilgai užsitęsusi mokestinio patikrinimo trukmė ir jos pabaigos teisinis neapibrėžtumas lemia tai, jog nuo 2010 m. gruodžio 27 d. turto arešto akto Nr. 12-28-10589 priėmimo ir patvirtinimo iki dabar trunkantis turto arešto akte paminėtų nekilnojamųjų daiktų disponavimo teisės apribojimas nebeatitinka laikinumo kriterijaus ir lemia pareiškėjos teisių suvaržymo trukmės neapibrėžtumą. Dėl per ilgai užsitęsusio mokestinio patikrinimo ir atitinkamai taikomo nuosavybės teisių suvaržymo – turto arešto, ne tik nepaprastai ilgai suvaržytos pareiškėjos, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkės, teisės, bet dėl per ilgai trunkančio suvaržymo patyrė realius piniginius nuostolius. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas vilkino mokestinio patikrinimo atnaujinimą, nes remiantis atsakovo 2011 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (7.22)-D2-11411 pateiktais duomenimis, visi papildomi dokumentai bei reikiama informacija, dėl kurios surinkimo mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, buvo gauta iki 2011 m. balandžio 27 d., tačiau mokestinis patikrinimas nebuvo atnaujintas nedelsiant, bet tik beveik po keturių mėnesių.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmest, kaip nepagrįstą, atsiliepimuose nurodytais motyvais.

Atsiliepimuose atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI III-ojo patikrinimų skyriaus specialistė A. R. pagal 2009 m. liepos 30 d. pavedimą tikrinti pradėjo pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrinamas gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas bei sumokėjimas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. P. minėtu laikotarpiu įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau pardavė ir iš šios veiklos gavo pajamų. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu vykdė nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo individualią veiklą, neįregistravusi tokios veiklos, neįsiregistravusi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Ji nedeklaravo iš individualios veiklos gautų pajamų, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokesčių. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI pareiškėjos mokestinį patikrinimą sustabdė 2009 m. rugpjūčio 27 d. dėl informacijos iš kitų institucijų gavimo. Atsakovas, sustabdydamas mokestinį patikrinimą, siekė gauti papildomus dokumentus iš pareiškėjos, gauti informaciją iš VĮ Regitra Klaipėdos filialo, Šilutės kredito unijos ir kt. Apie mokestinio patikrinimo sustabdymą pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta 2009 m. rugsėjo 1 d. Gavus papildomus dokumentus, mokestinis patikrinimas atnaujintas 2011 m. rugpjūčio 23 d. Nurodė, kad specialistė A. R., kuriai buvo pavesta atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. birželio 30 d. sirgo. Kadangi ji buvo susipažinusi su pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, ją buvo apibendrinusi ir susisteminusi, atsakovas A. R. ligos metu jos nepakeitė kitu mokesčių administratoriaus pareigūnu, nes toks pakeitimas būtų buvęs sudėtingas ir netikslingas. Atnaujinęs mokestinį patikrinimą atsakovas vertino surinktą informaciją ir įformino mokestinio patikrinimo rezultatus.

Atsakovas teigė ir tai, kad teisės aktai nereglamentuoja mokestinio patikrinimo trukmės, tačiau įpareigoja mokesčių administratorių mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Pažymėjo, jog pareiškėjos atžvilgiu pradėtą mokestinį patikrinimą atsakovas atlieka vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatomis, nustatančiomis mokestinių patikrinimų atlikimo tvarką, t. y. siekdama mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Teigė, kad pareiškėjos argumentas, jog atsakovas pažeidė Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 bei 40 punkto nuostatas, nes neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nepagrįstas. Atsakovas nurodė, jog Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 371 punktu įtvirtinti mokestinio patikrinimo nutraukimo pagrindai. Šiuo punktu nustatyta, kad kai yra išrašytas pavedimas tikrinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių faktinis mokestinis patikrinimas dar nepradėtas, arba faktinis mokestinis patikrinimas yra pradėtas, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių negali būti tęsiamas ir/ar užbaigtas (pvz. dėl teismo sprendimo/nutarties), tai mokestinis patikrinimas gali būti nutrauktas. Anot atsakovo, pareiškėja prašė įpareigoti jį nutraukti mokestinį patikrinimą dėl pernelyg ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės, tačiau tokio mokestinio patikrinimo nutraukimo pagrindo jokie teisės aktai nenumato.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja skundu ir jo patikslinimais kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu bei įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjos atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl pernelyg ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos skundas buvo argumentuojamas mokestinio patikrinimo pratęsimo motyvų nepagrįstumu bei tuo, jog atsakovas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas, nedelsiant jo neatnaujino.

Vertindamas aplinkybes dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja neįrodė, kad mokesčių administratorius savo buveinėje vykdydamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą turėjo realias galimybes jį atlikti per trumpesnį laikotarpį, tačiau jomis nepasinaudojo, t.y. vilkino patikrinimo eigą. Teismo vertinimu, priešingai, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, tikrinimo metu mokesčių administratorius veikė aktyviai ir surinko bei privalėjo įvertinti daug faktinių įrodymų, apibūdinančių įvykdytus sandorius.

Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, laikytina, kad įstatyminis reikalavimas mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį pažeistas nebuvo. Dėl įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 371 ir 372 punktuose reglamentuojamas mokestinio patikrinimo nutraukimas. Taisyklių 372 punktas numato, kad mokestinis patikrinimas gali būti nutraukiamas mokestinį patikrinimą atliekančio pareigūno motyvuota išvada, paaiškėjus šių taisyklių 371 punkte nurodytoms aplinkybėms (inter alia mokestinis patikrinimas negali būti tęsiamas ir/ar užbaigtas, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo).

Teismas pažymėjo, jog nenustačius, kad atsakovas neteisėtai vilkino mokestinio patikrinimo atlikimą, nėra pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities VMI nutraukti mokestinį patikrinimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad iki šio sprendimo paskelbimo mokestinis patikrinimas jau turėjo būti užbaigtas, nes atsakovo atstovės paaiškinimu bei liudytojos A. R. parodymais 2011 m. spalio 18 d. teismo posėdyje nustatyta, jog mokestinis patikrinimas bus užbaigtas iki Pavedime tikrinti nurodytos datos – 2011 m. spalio 20 d. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos J.

P. skundo netenkino.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą dalyje dėl prašymo pripažinti atsakovo neveikimą, t. y. mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku, neteisėtu atmetimo ir priimti naują sprendimą - skundą šioje dalyje tenkinti bei pripažinti atsakovo neveikimą, t. y. mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku, neteisėtu.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog neveikimu, akivaizdžiai susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu, atsakovas šiurkščiai pažeidė Taisyklių 36 bei 40 punktus, o atsakovas, laiku neatnaujindamas mokestinio patikrinimo, neatliko mokestinio patikrinimo per įmanomai trupesnį laiką ir taip jį vilkino. Anot pareiškėjos, jei atsakovas būtų nevilkinęs mokestinio patikrinimo, tai šio patikrinimo užbaigimo terminas būtų ne 2011 m. spalio 20 d., bet atitinkami trumpesnis. Tokiu būdu akivaizdu, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, ir tokiais teisei priešingais veiksmais pažeidė pareiškėjos teises. Tuo tarpu, anot pareiškėjos, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neteisingai prioritetinėmis laikė tik atsakovo nurodytas aplinkybes, nepagrįstai kritiškai vertino pareiškėjo parodymus, pateikė nelogiškus ir prieštaringus motyvus. Pareiškėja pažymi, kad pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino šališkai, neobjektyviai, nesivadovaudamas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymu ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl prašymo pripažinti atsakovo neveikimą, t. y. mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku, neteisėtu atmetimo turėtų būti naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai ir objektyviai vertino jam pateiktus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad tikrinant tiek mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą, tiek mokestinio patikrinimo pratęsimą, būtina analizuoti pratęsimo/sustabdymo priežastis. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai sustabdė mokesčių patikrinimą ir tinkamai nurodė sustabdymo priežastis, t. y. kad mokesčių administratorius renka papildomą informaciją, reikalingą patikrinimo aktui. Todėl, anot atsakovo, pareiškėjos teiginys, kad mokestinis patikrinimas sustabdytas nepagrįstai, neturi pagrindo.

2. Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė, kad mokesčių administratorius savo buveinėje vykdydamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą turėjo realias galimybes jį atlikti per trumpesnį laikotarpį, tačiau jomis nepasinaudojo, t. y. vilkino patikrinimo eigą. Anot atsakovo, svarbu pažymėti, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, jog priešingai nei teigia pareiškėja, mokesčių administratorius veikė aktyviai, surinko ir įvertino daug faktinių įrodymų, apibūdinančių įvykdytus sandorius. Todėl, atsakovo teigimu, atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktas mokestinio patikrinimo sustabdymas nepažeidė reikalavimo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laiką. Pasak atsakovo, tą patį pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas. Atitinkamai, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo skundo teiginys, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo sustabdymas neteisėtas, laikytas nepagrįstu.

2. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus. Tačiau, kaip nurodo atsakovas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sampratą, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir ar skundas yra tenkintinas, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Anot atsakovo, svarbu pažymėti, kad mokestinis patikrinimas baigtas, 2011 m. spalio 20 d. surašytas mokestinio patikrinimo aktas Nr. A18-32, kuris asmeniškai pasirašytinai įteiktas pareiškėjai J. P. 2011 m. lapkričio 2 d. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių mokestinių patikrinimų atlikimą, reikalavimai, Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija veikė pagrįstai. Atsakovas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, tinkamai vertino visus surinktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja J. P. pirminiu skundu (b. l. 5 – 10) ir jo patikslinimais (b. l. 45 – 46, 78 – 79) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pripažinti atsakovo Klaipėdos apskrities VMI neveikimą – mokestinio patikrinimo neatnaujinimą ir neužbaigimą laiku – neteisėtu ir įpareigoti atsakovą nutraukti pareiškėjos atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą dėl per ilgos atliekamo mokestinio patikrinimo trukmės. Pareiškėja nurodė, jog 2009 m. liepos 31 d. jai buvo įteiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 30 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. U36-8, kuriame buvo nurodytas atliekamo teminio mokestinio patikrinimo dalykas: fizinių asmenų pajamų mokestis / gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis, o šis patikrinimas, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai (neteisėtai) tęsiasi iki šiol. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos J. P. ir atsakovo Klaipėdos apskrities VMI kilo ginčas dėl mokestinio patikrinimo terminų nustatymo ir šio patikrinimo pratęsimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog mokestinio patikrinimo tvarką, eigą ir patikrinimo rezultatų įforminimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) VI-ojo skyriaus normos Mokesčių administravimo įstatymo 134 straipsnyje numatyta, kad detalią mokestinių patikrinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo, patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka buvo patvirtinta ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 „Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija). Šie teisės aktai nustato ir mokestinių patikrinimų atlikimo terminus bei įtvirtina sąlygas jiems sustabdyti, todėl siekiant įvertinti atsakovo veiksmų, susijusių su mokestinio patikrinimo atlikimu, teisėtumą ir pagrįstumą būtina išanalizuoti juose įtvirtintų teisės normų turinį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokestinis patikrinimas nuvykus pas mokesčių mokėtoją negali trukti ilgiau kaip 90 dienų, išskyrus šiame straipsnyje arba atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytas išimtis. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo, turinčio struktūrinių padalinių (filialų ar atstovybių), patikrinimui papildomai skiriama po 30 dienų kiekvienam filialui ar atstovybei patikrinti, o pagal Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į patikrinimo sudėtingumą, tikrinamos veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti terminai centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsti atitinkamai ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų. Minėtų Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintų teisės normų turinį konkretizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 35 punktas. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, vietos mokesčių administratoriaus prašymu pas mokėtoją atliekamo patikrinimo trukmė centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar 180 dienų ir (arba) 30 dienų kiekvienam struktūriniam padaliniui. Atsižvelgdamas į mokestinio patikrinimo sudėtingumą, veiklos pobūdį, tikrinimo mastą, centrinis mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo trukmę gali pratęsti, kai egzistuoja Taisyklių 35.1 – 35.9 punktuose išvardintos aplinkybės: mokesčių administratoriaus pareigūnui: mokėtojas pateikė ne laiku arba nepateikė mokesčių administratoriaus pareigoms atlikti reikiamų duomenų, dokumentų, jų nuorašų, kompiuterinių laikmenų duomenų (kopijų) apie asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą; tikrinamasis mokėtojas neleidžia įeiti į savo patalpas ir pan.

Kita vertus, Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis apibrėžia, jog mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Ši nuostata iš esmės pažodžiui yra įtvirtinta ir Taisyklių 40 punkte, kuriame papildoma nurodyta, jog rekomenduotini mokestinio patikrinimo atlikimo terminai pateikiami Taisyklių priede, be to, siekiant užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, rekomenduojama, kad mokesčių mokėtojas paskirtų asmenį, kuris mokestinio patikrinimo eigoje kontaktuos su patikrinimą atliekančiu mokesčių administratoriaus pareigūnu.

Iš šių teisės normų matyti, jog teisės norminiuose aktuose skirtingai reglamentuojama mokestinio patikrinimo, atliekamo nuvykus pas mokesčių mokėtoją, ir mokestinio patikrinimo, atliekamo mokesčių administratoriaus buveinėje, terminai, jų skaičiavimo tvarka ir pratęsimo atvejai. Atliekant mokesčių mokėtojo veiklos mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriaus buveinėje privalomi šio patikrinimo atlikimo terminai teisės normomis iš anksto nenustatomi, o mokesčių administratoriui suteikiama diskrecijos teisė pasirinkti mokestinio patikrinimo trukmę, atsižvelgiant į vienintelę imperatyvaus pobūdžio sąlygą - būtinybę užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia sąlyga iš esmės reiškia tai, kad mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti ar pratęsti mokestinio patikrinimo trukmę nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t. y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis) atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus (pvz. išreikalauti papildomus dokumentus, informaciją ir pan.). Pastebėtina, jog analogiškos nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracinę bylą Nr. A438-547/2009, A442-1231/2009 ir pan.).

Atkreiptinas dėmesys, jog iš bylos dokumentų (b. l. 20) matyti, kad pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje (Kęstučio g. 2, Šilutės m., Šilutės r. sav.), o pati pareiškėja šios aplinkybės neginčija. Taigi nustatant ar nagrinėjamu atveju pareiškėjos atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nebuvo per ilga, o Klaipėdos apskrities VMI nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. sustabdė atliekamą mokestinį patikrinimą (b. l. 23, 60 – 61), būtina taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalį bei Taisyklių 40 punktą ir įvertinti ar mokesčių administratorius nepažeidė jam keliamo reikalavimo užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, jog Taisyklių 36 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas. Be to, vadovaujantis Taisyklių 36 punkto nuostatomis, išimtiniais atvejais mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas dėl mokestinį patikrinimą atliekančio mokesčių administratoriaus pareigūno ligos, kai sudėtinga ir/arba netikslinga jo pakeisti kitu mokesčių administratoriaus pareigūnu

Teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo pažeistas, kadangi egzistavo objektyvios aplinkybės, dėl kurių reikėjo sustabdyti atliekamą patikrinimo terminą. Klaipėdos apskrities VMI 2009 m. liepos 30 d. pavedime tikrinti Nr. U11-9 (b. l. 21 - 23) buvo nurodyta, jog mokestinis patikrinimas sustabdomas nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – papildomų dokumentų pateikimas ir informacijos gavimas. Šių veiksmų atlikimo būtinybę patvirtina atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2011 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. (7.22)-D2-11411 (b. l. 60 – 61), kuriame išvardinti (detalizuoti) įvairiems subjektams nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. gruodžio mėn. išsiųsti rašytiniai užklausimai apie pareiškėjos veiklą tikrinamu mokestiniu laikotarpiu bei iš šių subjektų gauti atsakymai, taip pat kita mokesčių administratoriaus surinkta informacija (2010 m. gruodžio – 2011 m. balandžio mėn.), kuriai gauti buvo atlikti įvairių su pareiškėjos vykdyta veikla susijusių asmenų mokestiniai patikrinimai. Kita vertus, nuo 2011 m. gegužės mėn. pareiškėjos mokestinį patikrinimą atliekanti mokesčių administratoriaus pareigūnė A. R. sirgo (b. l. 113). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog negavęs visos reikiamos informacijos ir atsakymų į pateiktus užklausimus mokesčių administratorius neturėjo objektyvių galimybių nedelsiant (per kuo trumpesnį laikotarpį) baigti pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir atitinkamai įgijo teisę jį sustabdyti, kol bus gauta mokestiniam patikrinimui reikiama informacija ir pasveiks mokestinį patikrinimą atliekanti mokesčių administratoriaus pareigūnė (Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 36 ir 40 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiami Klaipėdos apskrities VMI veiksmai, susiję su pareiškėjos J. P. mokestiniu patikrinimu, buvo teisėti. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas