dc8acddd-483c-4e5c-844e-3f76e7912bc1 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-215-606/2018Teisėjas Erikas Jurgutis                                  Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00080-2017-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos                      1.2.4.6.2.2.; 1.1.6.2 (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        N U O S P R E N D I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 11 d.

Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nuteistajai D. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.             Taikant BK 75 straipsnį bei 67 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant D. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, Å¡eÅ¡is (6) mėnesius gyventi skyrium nuo mažamečio sÅ«naus A.

K., per vienÄ (1) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Å¡eÅ¡is (6) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                           1. D. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė ne mažiau kaip du kartus mažamečiui savo sÅ«nui A.

K. per sėdmenis ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ .                          2. Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti.                          2.1. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrindė tik 4,5 metukų sÅ«naus A.

įrodymais, kurių nepatvirtina jokia objektyvi byloje surinkta medžiaga. Todėl nėra pagrindo teismo iÅ¡vadai, jog tokių duomenų visiÅ¡kai pakanka konstatuoti, kad kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės yra visiÅ¡kai įrodytos.                          2.2. Apeliantės teigimu, ji niekada sÅ«naus A. nemušė, ant jo kÅ«no jokių sužalojimų nerasta. Jeigu ji bÅ«tų sudavusi diržu, tai bÅ«tų iÅ¡likusios mėlynės ar kitos žymės. ProkuratÅ«ra kaltinime nenurodė jokių aplinkybių, kada bÅ«tent ji sudavė diržu per užpakaliukÄ sÅ«nui, ar kas matė iÅ¡ liudytojų, ar buvo jam padaryti kÅ«no sužalojimai, tačiau teismas rėmėsi tik sÅ«naus ikiteisminio tyrimo metu duotais prieÅ¡taringais parodymais.                          2.3.

Apeliantė nurodo, kad 2017 m. liepos 14 d., dalyvaujant psichologui, A. K. buvo apklaustas teisme, jis parodė: „man keturi su puse metų, aš noriu važiuoti namo, gyventi su mama ir tėčiu, noriu gyventi su broliuku. Nėra buvę, kad mane muštų mama ir aš verkčiau“. Vėliau į psichologo menamus klausimus atsakė: „kai neklausiau mama du kartus su diržu buvo sudavusi man“. Kada tiksliai, nurodyti negalėjo, į visus klausimus atsakė: „nežinau“, „neprisimenu“.

Kitų jokių įrodymų, kad ji bÅ«tų vartojusi smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ , nei tyrimo metu, nei teisme nesurinkta. Taip pat skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl prieÅ¡taringų iÅ¡vadų psichiatrinėse iÅ¡vadose, kodėl viena iÅ¡vada tiki, o kita ne. Apeliantės tvirtinimu, aplinkybę, kodėl priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima remtis nukentėjusiojo A. K. parodymais, patvirtina 2017 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus, Teismo psichologijos ekspertizės Nr. 103MS-209/2017 aktas, iÅ¡ kurio matyti, jog nukentėjusysis A.

K., atsižvelgiant į jo amžių, psichinę ir psichologinę bÅ«klę, situacines aplinkybes, negalėjo ir negali duoti parodymų apie 2016 m. spalio 18 d. įvykį. Byloje yra pridėtas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. sausio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji neva 2016 m. spalio 18 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), sudavė sÅ«nui į galvÄ . Apeliantė akcentuoja, kad Å¡is neva nusikaltimas buvo padarytas dar vėliau, negu tas, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu.

                          2.4. Apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai E. B., L. S., R. V., V. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), nepatvirtino, kad ji skriaudžia savo sÅ«nų, naudoja prieÅ¡ jį smurtÄ . Vaikų darželio „ (duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. Å . parodė, „kad A. K. lanko darželį. Jis yra fiziÅ¡kai aktyvus, dažnai susižeidžia, nusibrozdina demonstruodamas savo vikrumÄ , greitį, todėl kartais ant kojyčių bÅ«davo mėlynių.

A. K. tėvai labai domisi savo vaiku, rūpinasi vaiko gerove, kad būtų pavalgęs ir neskriaudžiamas.“ Apeliantė taip pat nurodo, kad 2017 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-512 „Dėl laikinosios globos nustatymo A. K.“ globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras. Sūnus iš jos yra paimtas visiškai nepagrįstai, nes ji ir sūnaus tėvas labai myli A., juo rūpinasi ir prižiūri, jis yra aprengtas, pavalgydintas, jam nieko netrūksta.

SÅ«nų lanko kiekvienÄ dienÄ . Jis labai pergyvena, verkia, nori kuo greičiau sugrįžti į namus. Apeliantės nuomone, vaikai turi augti tik su tėvais, su Å¡eima.                          2.5. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, nuteistoji D. B. daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nesurinkta neginčijamų, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji bÅ«tų vartojusi smurtÄ prieÅ¡ mažametį sÅ«nų A. K.. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp specialistų iÅ¡vadų, tad yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostatas dėl visapusiÅ¡ko, objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylų iÅ¡nagrinėjimo, netinkamai pritaikė Å¡ioje byloje baudžiamÄ jį įstatymÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, bei remtasi prielaidomis.

Todėl paminėti pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ .                          3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                          4. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.                           5.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ .

Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.                          6.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. praÅ¡o jÄ dėl mažamečiui sÅ«nui fizinio skausmo sukėlimo iÅ¡teisinti, tvirtindama, kad ji niekada sÅ«naus nemušė, ant jo kÅ«no jokių sužalojimų nerasta, skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik paties mažamečio vaiko parodymais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami kaip objektyvÅ«s. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl prieÅ¡taringų iÅ¡vadų psichiatrinėse iÅ¡vadose, kodėl viena iÅ¡vada tiki, o kita ne. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai E. B., L.

S., R. V., V. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. Å . nepatvirtino, kad ji skriaudžia savo sÅ«nų, naudoja prieÅ¡ jį smurtÄ .                           7. Teisiamajame posėdyje nuteistoji D. B. savo kaltės dėl mažamečiui sÅ«nui fizinio skausmo sukėlimo nepripažino taip pat, teigė, jog prieÅ¡ sÅ«nų nėra smurtavusi, vaikas jÄ apkalba.                          8.

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. B. teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai E. B., L. S., R. V., V. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. Å . nepatvirtino, kad ji skriaudžia savo sÅ«nų. Tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, jog aplinkybė, kad paminėti liudytojai nepatvirtino, jog bÅ«tų matę D. B. smurtaujančiÄ prieÅ¡ savo mažametį vaikÄ , nes jų įvykio metu ir vietoje nebuvo, savaime nepaneigia to, jog prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas konkrečiu, bylos duomenimis nustatytu, atveju.                          8.1.

IÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo A. K. 2017 m. birželio 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant psichologei A. A., nuteistajai D. B., metu, jos metu daromo vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotų parodymų nustatyta, kad teismo psichologei uždavus atitinkamus klausimus, nukentėjusysis A. K. atsakė, kad gyvena su mama ir tėčiu, turi brolį M. Nukentėjusysis A. K. apie vartotÄ smurtÄ parduotuvėje neprisiminė. Paklausus, ar mama ir tėtis turi dirÅ¾Ä , vaikas pakėlė rankÄ ir parodė vienÄ pirÅ¡tÄ .

Psichologei paklausus, kas jį naudoja, vaikas atsakė, kad mama. Psichologei paklausus, kur jį deda, vaikas atsakė, jog muÅ¡a jį, tėtis diržo nenaudoja, pastato jį į kampÄ . Å alia sėdinčiai mamai D. B. pasakius, jog jis meluoja, vaikas prieÅ¡taraudamas suÅ¡uko: „Taip“. Psichologei dar kartÄ paklausus: „MuÅ¡a tave?“, A. K. dar kartÄ suÅ¡uko: „Taip“. Psichologei papraÅ¡ius ant meÅ¡kiuko parodyti tÄ vietÄ , į kuriÄ jam muÅ¡a, vaikas staigiu mostu pliaukÅ¡telėjo meÅ¡kiukui per sėdmenis.

Psichologei paklausus, kaip jis tÄ vietÄ vadina, A. K. atsakė, kad „subine“. Psichologei pasitikslinus, ar „subinė“ yra užpakalis, berniukas linktelėjo galvÄ . Psichologei padavus pieÅ¡inį su berniuko atvaizdu ir papraÅ¡ius parodyti, kur yra užpakalis, vaikas plekÅ¡telėjo su delnu į pieÅ¡inį ties sėdmenimis. Psichologei dar kartÄ paklausus, kÄ mama daro su diržu ir ta „subine“, vaikas atsakė, kad muÅ¡a. Psichologei paklausus, kaip tada ta „subinė“ jaučiasi, A.

K. atsakė, kad skauda. Psichologei paklausus, kiek kartų mama mušė per „subinę“, vaikas parodė tris pirÅ¡tus. Psichologei paklausus, koks tas diržas, berniukas atsakė, jog storas, iÅ¡plėtė rankas į Å¡alis. Psichologei paklausus, ar muÅ¡a dar į kurias nors vietas, ir parodžius į paveikslėlius, vaikas atsakė, kad ne, ir pakartojo, kad per „subinę“. Balsu iÅ¡ už Å¡irmos praÅ¡oma vaiko paklausti, ar jį kas nors mušė per veidÄ , ir berniukas atsakė, kad nemušė (t. 1, b. l. 53–59).

                          8.2. IÅ¡ mažamečio nukentėjusiojo A. K. 2017 m. liepos 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant psichologei A. A., nuteistajai D. B., metu, jos metu daromo vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotų parodymų nustatyta, kad teismo psichologei uždavus atitinkamus klausimus, nukentėjusysis A. K. atsakė, kad jam yra keturi su puse metų, jis nori važiuoti namo, gyventi su mama ir tėčiu, nori važiuoti pas brolį M., apie tėtį ir mamÄ kalbėti atsisakė, todėl apklausa buvo nutraukta (t. 1, b. l. 72–73).                          8.3.

IÅ¡ aptartų mažamečio nukentėjusiojo A. K. duotų parodymų nustatyta, kad jis atsakė tik į tuos klausimus, į kuriuos suprato, ir į kuriuos pats norėjo atsakyti, pats patikslindavo ir aplinkybes, kai neva jį netinkamai suprasdavo. Kaip jau buvo nustatyta, 2017 m. liepos 14 d. apklaustos metu nukentėjusysis A. K. apie tėtį ir mamÄ kalbėti atsisakė, todėl apklausa buvo nutraukta (t. 1, b. l. 72–73). Tačiau 2017 m. birželio 5 d. apklausos metu nukentėjusysis A. K. atsakė į jam pateiktus psichologės A.

A. klausimus, atsakymus parodė pirÅ¡tais, ant paveiksliukų ir žaislo, galvos palinksėjimu. Akcentuotina, kad iÅ¡ 2017 m. birželio 5 d. apklausos metu vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotų parodymų objektyviai nenustatyta, jog mažamečiui A. K. bÅ«tų buvę užduodami menami klausimai. VisÄ apklausÄ girdėjo ir pati nuteistoji D. B.. Pažymėtina, kad iÅ¡ apklausos metu užfiksuotų duomenų nustatyta, kad vaikas parodė tik tai, kÄ pats prisiminė, pirÅ¡tais parodė, kiek tėvai turi diržų, kiek kartų jam buvo suduota diržu ir į kuriÄ vietÄ .

Vaikas vietÄ , į kuriÄ buvo suduota diržu, įvardijo savo leksika „subine“, kur ji yra, parodė paveikslėlyje ir ant žaislo. Taip pat apibÅ«dino ir dirÅ¾Ä , pats nurodė, jog tėtis jo diržu nemušė, jis stato jį į kampÄ , t. y. vaikas parodė akivaizdžiai tik jam žinomas aplinkybes. Paklaustas, ar jį kas nors mušė per veidÄ , berniukas atsakė, kad nemušė. Esant aptartiems duomenims, netikėti mažamečio nukentėjusiojo A. K. parodymų teisingumu, nėra jokio pagrindo.

Tai, jog mažametis nukentėjusysis A. K., pagal savo amžių, gali papasakoti įvykio aplinkybes, ir jomis nėra pagrindo netikėti, patvirtina ir 2017 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 ekspertų padaryta išvada (t. 1, b. l. 116–130).                          8.4. 2017 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 konstatuota, kad nukentėjusysis A.

K., atsižvelgiant į jo amžių, psichinę ir psichologinę bÅ«klę, situacines aplinkybes negalėjo ir negali duoti parodymų apie 2016 m. spalio 18 d. įvykį. Apie galbÅ«t patirtÄ iÅ¡ mamos fizinį smurtÄ , tyčia diržu suduodant per užpakalį ir tokiu bÅ«du sukeliant jam fizinį skausmÄ , A. K. gali duoti parodymus, remdamasis savo asmenine patirtimi, apie konkrečias faktines aplinkybes, priklausomai nuo situacinių aplinkybių ir savo emocinės bÅ«senos. A. K., atsižvelgiant į jo amžių ir jam bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus, geba atsiminti ir glaustai bei konkrečiai papasakoti apie įprastus, pasikartojančius ar jam emociÅ¡kai reikÅ¡mingus ir įstrigusius atmintin, apytiksliai pusmečio senumo, įvykius, tačiau negali nurodyti, kada tai vyko, kaip dažnai tai vyko.

Atsižvelgiant į A. K. amžių, jam bÅ«dingus mÄ stymo, atminties, vaizduotės, kalbos suvokimo ir kalbinės raiÅ¡kos ypatumus, pagrįstai galima manyti, kad vaiko asociacijos ir prasmių priskyrimas žodžiui „diržas“ atspindi jo realiÄ patirtį, o ne matytus įvykius, girdėtus pasakojimus, fantazijas ir panaÅ¡iai. A. K. nenustatytas polinkis fantazuoti apie jam skausmingus dalykus, tokius kaip patiriamas iÅ¡ artimo žmogaus smurtas. A. K. vengimas atsiskleisti, tiesiogiai jo klausiant apie jam galbÅ«t atliktus fizinio smurto veiksmus, gali bÅ«ti susijęs su keliomis aplinkybėmis.

Pirma, įtariamoji yra suaugęs ir vaikui artimas asmuo, nuo kurio jis yra priklausomas, atitinkamai lengviau jos paveikiamas. Antra, netiesioginį neigiamÄ poveikį vaiko atsiskleidimui turi jį emociÅ¡kai traumuojantis atskyrimas nuo Å¡eimos, įvykęs netrukus po jo atsiskleidimo pirmosios apklausos metu. Yra duomenų apie įtariamosios dalyvavimo 2017 m. birželio 5 d. apklausoje tiesioginį poveikį A. K. parodymų davimui. Netiesioginį poveikį vaiko parodymų davimui daro jį emociÅ¡kai traumuojantis ilgalaikis atskyrimas nuo Å¡eimos (plačiau psichologinio tyrimo dalyje).

A. K., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei situacines aplinkybes, galėjo suprasti įtariamosios su juo atliekamų veiksmų pobūdį (kas tai yra), tačiau jam buvo neprieinamas šių veiksmų reikšmės (pavojingumo, daromos žalos, juridinių tokių veiksmų pasekmių) supratimas. Atsižvelgus į visa tai, taip pat į situacines aplinkybes (įtariamoji yra suaugęs ir vaikui artimas asmuo, nuo kurio tiriamasis yra priklausomas), nagrinėjamų įvykių metu A.

K. negalėjo adekvačiai ir aktyviai priešintis įtariamosios veiksmams (t. 1, b. l. 116–130).                          8.5. Kaip matyti, atliekant A. K. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę nenustatyta, ir 2017 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 neužfiksuota, jog mažametis A. K. būtų linkęs fantazuoti. Tai, jog mažametis negalėjo nurodyti tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, savaime nepaneigia jo duotų parodymų apie tai, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, ir būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatytu laiku – nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d.

Būtent pagal mažamečiui A. K. būdingus individualius psichologinius ypatumus, jis geba atsiminti ir glaustai bei konkrečiai papasakoti apie įprastus, pasikartojančius ar jam emociškai reikšmingus ir įstrigusius atmintin, apytiksliai pusmečio senumo, įvykius, tačiau negali nurodyti, kada tai vyko, kaip dažnai tai vyko. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad būtent nuteistosios D. B. dalyvavimas 2017 m. birželio 5 d. apklausoje galėjo tiesiogiai paveikti A.

K. parodymų davimÄ . Tačiau, kaip jau buvo aptarta, nors mažamečio apklausoje dalyvavo ir jo mama D. B., vaikas parodė tai, kÄ pats prisiminė ir galėjo netgi detalizuoti įvykio aplinkybes, o jeigu kokių nors aplinkybių nežinojo ar neprisiminė, jų ir neparodė. Todėl minėtame ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, jog nėra pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo A. K. parodymais. Kartu svarbu paminėti, jog tai, kad praėjus tam tikram laikui, ant mažamečio A.

K. sėdmenų nebuvo rasta smurto žymių, visiÅ¡kai nepaÅ¡alina nuteistosios D. B. kaltės dėl to, kad ji vartojo smurtÄ prieÅ¡ mažametį sÅ«nų. Pažymėtina ir tai, kad D. B. ir buvo kaltinama bei ji skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bÅ«tent už fizinio skausmo mažamečiui sÅ«nui sukėlimÄ . Å iuo atveju nėra net mažiausio pagrindo abejoti tuo, jog sudavus mažamečiui vaikui diržu, ir net ne vienÄ kartÄ , vaikas patyrė fizinį skausmÄ , Å¡iÄ aplinkybę nukentėjusysis A.

K. patvirtino ir apklausos metu.                           8.6. Apeliaciniame skunde nuteistosios D. B. nuomone, 2017 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 padarytos prieštaringos išvados dėl to, kad šioje byloje galima tikėti mažamečio nukentėjusiojo A. K. parodymais, o dėl 2016 m. spalio 18 d. įvykio jis parodymų duoti negali.                           8.7.

Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kadangi 2017 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 konstatuota, jog nukentėjusysis A. K., atsižvelgiant į jo amžių, psichinę ir psichologinę būklę, situacines aplinkybes negalėjo ir negali duoti parodymų apie 2016 m. spalio 18 d. įvykį, todėl, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. B. kaltę dėl 2016 m. spalio 18 d.

įvykio, ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas. Ir Å¡i aplinkybė tik patvirtina tai, jog nuteistosios D. B. kaltė Å¡ioje byloje buvo nustatinėjama ir įrodinėjama tik objektyviais duomenimis. Kartu akcentuotina, kad ne tik ekspertizės atlikimo metu, bet ir pats nukentėjusysis A. K. 2017 m. birželio 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu neparodė, jog mama jam sudavė ne tik į sėdmenis, bet ir į kitas kÅ«no vietas, bÅ«tent į galvÄ , kaip (duomenys neskelbtini) gyventojai buvo nurodę praneÅ¡ime apie 2016 m. spalio 18 d.

įvykį, prie parduotuvės (t. 1, b. l. 30). Tačiau nukentėjusysis A. K. aiÅ¡kiai parodė, jog mama jam sudavė daugiau kaip du kartus diržu per sėdmenis. Å iuo atveju nėra pagrindo netikėti vaiko parodymais ir dėl to, kad mažametis A. K. prieÅ¡ingai nei suaugęs žmogus, juolab, kai bylos duomenimis nepaneigta, jog jis nori gyventi su tėvais ir broliu, parodydamas apie mamos neteisėtus veiksmus, negalėjo suprasti ir nesuprato tokių mamos veiksmų juridinės reikÅ¡mės, kaip ir nurodyta ekspertizės akte, o tiesiog papasakojo apie tai, kÄ patyrė ir kÄ jautė, kai mama jam sudavė diržu.                          8.8.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti objektyvÅ«s įrodymai visiÅ¡kai patvirtina nuteistosios D. B. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.                           9. Tačiau pagal teismų praktikÄ , vykdant baudžiamÄ jį procesÄ prieÅ¡ tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus dėl fizinių bausmių taikymo ar kitokio netinkamo elgesio su vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali bÅ«ti svarstomi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų (BK 36–40 straipsniai) taikymo klausimai, tai ypač aktualu vykdant baudžiamÄ jį procesÄ dėl tėvų veiksmų, nesukėlusių vaikui rimtų neigiamų padarinių, esant vaiko ir tėvų glaudžiam ryÅ¡iui, kai baudžiamosios atsakomybės taikymas gali skaudžiai paveikti ir pačių vaikų, liekančių gyventi su tėvais, interesus ir teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017).

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo kriterijus reiÅ¡kia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi.

Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumÄ , jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013,              2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pažymėtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir panaÅ¡iai, sprendžia klausimÄ , ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

                          9.1. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Sprendžiant veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimÄ , be kita ko, atsižvelgiama į nuostatÄ , kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikÅ¡mę turinčioms veikoms (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmÄ sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).

                          9.2. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. bÅ«tų padarytas sveikatos sutrikdymas. Kaip jau aptarta, neteisėti D. B. veiksmai, suduodant mažamečiui sÅ«nui diržu per sėdmenis, A. K. sukėlė tik fizinį skausmÄ . Pažymėtina, jog ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis A. K. parodė, jog po to, kai jam buvo suduota diržu, jam skaudėjo sėdmenis, ir tai be jokių abejonių suprantama, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad minėtais motinos veiksmais keturių su puse metų sÅ«nui sukeliamas skausmas truko neilgÄ laiko tarpÄ . Be to, byloje nenustatyta, kad dėl mamos prieÅ¡ vaikÄ pavartoto smurto mažamečiui bÅ«tų padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ 2017 m. lapkričio 7 d.

– gruodžio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-209/2017 užfiksuotų duomenų nustatyta, kad dėl to, jog berniukas buvo atskirtas nuo Å¡eimos, vyrauja prislėgta vaiko nuotaika, labilios emocijos, berniukas slopina liÅ«desį, vieniÅ¡umÄ , nerimÄ , stebimas Å¡eimos ilgesys, graudinimasis (t. 1, b. l. 116–130). Teisiamajame posėdyje mažamečio nukentėjusiojo A. K. atstovė pagal įstatymÄ V. M. patvirtino, kad D. B. sÅ«nų lanko kiekvienÄ dienÄ (t. 3, b. l. 55).

Tai nepaneigia aplinkybės, jog tarp motinos ir sÅ«naus iÅ¡liko artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Mažametis nukentėjusysis A. K. 2017 m. liepos 14 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad jis nori važiuoti namo, gyventi su mama ir tėčiu, nori važiuoti pas brolį M. (t. 1, b. l. 72–73). Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog D. B. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rÅ«Å¡inis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 3 dalyje veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.                          9.3.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016,                          2K-231-976/2017).

Esant nustatytoms aplinkybėms, D. B. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y., kad ji lanko sÅ«nų kiekvienÄ dienÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ ne specialiai tam, jog jam bÅ«tų sukeliamas fizinis skausmas, o fizinį skausmÄ sukėlė, pasirinkusi netinkamÄ bÅ«dÄ auklėti sÅ«nų ir mėginti keisti jo elgesį. IÅ¡ nukentėjusiojo A. K. parodymų nustatyta, jog mama jam sudavė diržu, nes jis neklausė (t. 1, b. l. 53–59). Tačiau bylos duomenimis nepaneigta, kad ji lankydama vaikÄ , palaikydama su juo nuolatinį ryšį, sugeba atrasti bendrÄ kalbÄ , su juo iÅ¡laikyti taip svarbų mamos ir vaiko santykį.

Todėl nustatytos ir aptartos D. B. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors D. B. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veikas mažareikÅ¡mėmis.                          9.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad D.

B. padarytos veikos pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl D. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), dėl to Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis naikintinas ir byla D.

B. nutrauktina BK 37 straipsnio pagrindu.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a :                          Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.             Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D.

B. nutraukti.             D. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.             Vokus su 2 kompaktiniais diskais, esančius baudžiamosios bylos 3 tome, palikti saugoti prie bylos. Teisėjai                                                                                                                                                    Edita Lapinskienė                                                                                                                                                        Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                         Linas Pauliukėnas