2019-03-27 Nr. AB-7752-3-61-3-01972-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3495-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01972-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. Y. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. A. Y. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-340/17I-238 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą per vieną mėnesį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Amalina“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir direktorius. Siekdamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, atsakovui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), galiojusį iki 2018 m. balandžio 29 d. Kartu su prašymu pateikė visus dokumentus, patvirtinančius Bendrovės realią veiklą. Atsakovas prašė pateikti papildomus dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė kartu su paaiškinimais, tačiau atsakovas nekvietė pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos, todėl, pareiškėjo vertinimu, šis sprendimas yra nepagrįstais teisiniais argumentais ir negalėjo būti priimtas. Pareiškėjas teigė, kad Bendrovė, veikia pelningai, apyvarta yra pakankamai didelė ir yra įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Bendrovėje skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo susikaupusi už 2018 m. balandžio mėnesį ir buvo apmokėta, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė nemoka mokesčių. Darbuotoja E. A., turėdama pakankamą asmeninę patirtį dizaino srityje, teikia šias paslaugas: interneto svetainių kūrimas, baldų projektavimas bei konstrukcinių brėžinių ruošimas. Departamentas, priimdamas sprendimą, pažeidė ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 101 punkto, 101.1 – 101.5 papunkčių, 189 punkto reikalavimus, nes savarankiško patikrinimo neatliko, pareiškėjo neinformavo apie pradėtą leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūrą. Pareiškėjo nuomone, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei motyvuotas, priimtas neaktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam ir pažeista teisė į gerą administravimą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės verslo planą, sudarytą 2017 m. kovo 10 d., darbo sutarčių, sudarytų su Lietuvos Respublikos piliečiais G. R., E. M. ir J. V., kopijas ir kitus dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad Bendrovė veiklą vykdė net trijose srityse. Pareiškėjas Departamentui nebuvo pateikęs nei sutarties su UAB „Jolurita“, nei šiai įmonei išrašytų sąskaitų faktūrų, todėl skunde nurodyti teiginiai, susiję su Bendrovės ir UAB „Jolurita“ bendradarbiavimu, neturi ir negali turėti jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Visos UAB „Jolurita“ sąskaitos buvo išrašytos nuo 2018 m. sausio 15 d., todėl jos nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Šių aplinkybių nepatvirtina ir Bendrovės su UAB „Deklara“ 2018 m. vasario 5 d. sudaryta sutartis. Nors iš Bendrovės pateikto banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB „Admex“ atliko piniginių lėšų pervedimus į Bendrovės sąskaitą už galbūt suteiktas paslaugas, tačiau nepavyko nustatyti, kas iš Bendrovės darbuotojų teikė ir (ar) teikia šias įvairių baldų brėžinių atlikimo, matavimo bei internetinės svetainės www.admex.lt paslaugas. Taip pat įtarimus sukėlė abstrakčios laivybos ir eksporto konsultavimo paslaugos, galbūt suteiktos (duomenys neskelbtini) piliečiams, turintiems ar turėjusiems leidimus laikinai gyventi. (duomenys neskelbtini) bendrovė Issatis Trade Company už galbūt suteiktą eksporto ir importo valdymo paslaugą atliko tik vieną piniginių lėšų pervedimą į Bendrovės sąskaitą iš Vokietijoje esančio banko, o visi kiti atsiskaitymai turėjo būti atlikti grynaisiais pinigais, tačiau tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti.

5. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, nustatė, kad Bendrovė 2015 m. su UAB „Admex“ yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį „dėl dizaino konsultacijų pagal poreikį asmenims, kas apima baldų projektavimo, parinkimo, išdėstymo paslaugas“, Bendrovė sukūrė internetinį tinklalapį ir visas šias paslaugas atliko E. A.. Tačiau ši darbuotoja yra baigusi telekomunikacijos inžinerijos specialybę, turi bakalauro laipsnį, todėl neturi išsilavinimo ir patirties baldų projektavimo bei konstrukcinių brėžinių ruošime (dizaino) ir interneto svetainių kūrime, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog minėta darbuotoja šias sritis išmoko savarankiškai. Bendrovės internetinės svetainės adreso nepavyksta pasiekti, todėl atsakovui kilo abejonės dėl pareiškėjo kompetencijos informacinių technologijų srityje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Bendrovė sukūrė UAB „Admex“ interneto tinklalapį. Pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos faktūros, banko išrašas) neatitinka tikrovės ir neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dienos Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.

6. Atsakovas nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai nedirba visą darbo laiką, darbuotojų paaiškinimai yra prieštaringi. Bendrovės darbuotojo G. R. (G. R.) teigimu, jis Bendrovėje dirba marketingo direktoriumi, nors pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, jog dirba vadybininku. Prekybos centro „Ibrahim“ patalpose reklaminiame stende nėra jokios informacijos apie Bendrovę. E. M. paaiškino, kad ji Bendrovėje dirba nuo 2017 m. gruodžio 29 d. vadybininke, t. y. užsiima turizmu ir dirba nuotoliniu būdu, 2017 m. spalio mėnesį organizavo individualią kelionę turistams iš Lietuvos į Iraną per UAB „Travel Planet“, nors nurodytu laikotarpiu Bendrovėje nedirbo. Bendrovės buhalterė J. V. paaiškinime nurodė, kad Bendrovė patalpų prekybos centre „Ibrahim“ nenuomoja, dokumentų, patvirtinančių dekoratyvinių akmenų pardavimą, pateikti negali, nes jų neturi. Prekybos centro „Ibrahim“ patalpose įrengta tik viena Bendrovės darbo vieta, kitų darbuotojų darbo vietos patikrinimo metu nustatytos nebuvo. Darbo sutartyse, sudarytose su darbuotojais, aplinkybė, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu nenurodyta. Sprendžiant klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė pareiga Departamentui kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Pareiškėjo skunde nurodyti Aprašo 188 ir 189 punktai reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, o ne prašymų pakeisti leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo tvarką, todėl nurodytos procedūros nagrinėjamai bylai yra neaktualios. Departamento teigimu, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Bendrovės patikrinimo metu gauta informacija ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, todėl sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tiek teismų praktikos suformuotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo B. A. Y. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. sausio 23 d. Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, Bendrovės verslo planą, sudarytą 2017 m. kovo 10 d., Bendrovės darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikos piliečiais G. R., E. M. ir J. V.. Taip pat pareiškėjas Bendrovės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė nuomos sutarties Nr. 18/01/15, sudarytos su UAB „Ibrahim“ kopiją; bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2015 m. rugsėjo 1 d. su UAB „Admex“ dėl atstovavimo paslaugų kiekvienos sutarties šaliai klientams teikimo, bei sąskaitų faktūrų, patvirtinančių šios sutarties vykdymą, kopijas; bendradarbiavimo sutarties Nr. 2017/09-01, sudarytos 2017 m. rugsėjo 26 d. su UAB „Travel Planet“ dėl organizuojamų turistinių kelionių pardavimo bei sąskaitų faktūrų, patvirtinančių, šios sutarties vykdymą, kopijas; bendradarbiavimo sutarties Nr. 02/2017, sudarytos 2017 m. spalio 2 d. su individualia įmone „Rytų ir Vakarų kelionės“ dėl viešbučių ir transporto užsakymo paslaugų teikimo, kopiją; krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. ICS-F2017-10-20-01, sudarytos 2017 m. spalio 20 d. su UAB „Intermodal Container Service“ dėl Bendrovės nurodymų gabenant jos atgabentus jūriniais konteineriais į Klaipėdos jūrų uostą krovinius, kopiją; atlygintinų paslaugų tiekimo sutarties, sudarytos 2017 m. lapkričio 10 d. su UAB „ADD“ dėl dizaino ir maketavimo darbų atlikimo, bei sąskaitos faktūros, patvirtinančios šios sutarties vykdymą, kopijas; Bendrovės sudarytas sąskaitas faktūras; pakavimo sąrašo, išrašyto 2017 m. gruodžio 19 d. Irano bendrovės K. S. P. dėl 21 580 kg akmenukų gabenimo į Klaipėdą, kopiją; UAB „Medicinos bankas“ Bendrovės sąskaitos laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 22 d. išrašą.

9. Departamentas 2018 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-344/171-238 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. A. Y.“, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas aptarė Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias leidimų laikinai gyventi užsienio valstybių piliečiams išdavimą ir nurodė, kad tam, jog užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šią veiklą pareiškėjas grindė tuo, jog jis yra UAB „Amalina“ akcininkas ir vadovas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pareiškėjui priklauso 1 000 vienetų UAB „Amalina“ vardinių akcijų.

12. Teismas, nagrinėdamas, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog UAB „Amalina“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o veiklą vykdo – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (prekybos centro „Ibrahim“ patalpose). Pareiškėjas prašyme gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. UAB „Amalina“ veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše taip pat nurodyta, jog UAB „Amalina“ buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Finansinėse ataskaitose UAB „Amalina“ buveinės adresas taip pat nurodomas (duomenys neskelbtini), Vilnius.

13. Teismas nustatė, kad pagal registro duomenis Bendrovė deklaruoja, jog ji panaudodama turimus fondus, materialinius ir intelektinius resursus gali užsiimti bet kokia veiklos rūšimi. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis nuo 2017 m. vasario 21 d. – 28 960 eurų. Bendrovės verslo plane, sudarytame 2017 m. kovo 10 d., kurį pareiškėjas pateikė Departamentui kartu su prašymu, nurodyta, jog Bendrovės veiklos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, o pagrindinės kompanijos „Amalina“ veiklos sritys apima komercines ir konsultacines paslaugas dizaino, maketavimo, tarptautinių pardavimų bei transporto sektoriuose. Verslo plane pažymima, kad kompanija sukūrė planą savo komercinio skyriaus plėtrai 2017 – 2018 metams ir numatoma papildyti vykdomą veiklą įvairių tipų konstrukcinių bei dekoratyvinių akmenų pavyzdžio importo iš Irano, skirtų nuolatinei akmenų parodai Vilniuje, planavimas, 18 tonų akmenukų, skirtų dekoratyvinių akmenų rinkai, kraštovaizdžio formavimui, gėlių dekoracijoms Lietuvoje bei Europoje pirkimas ir šių produktų importavimas. Išsamesni Bendrovės veiklos aspektai verslo plane nenurodyti, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais.

14. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytą pagal verslo planą vykdomą veiklą, Departamentui pateikė UAB „Amalina“ išrašytas sąskaitas faktūras, sutartis. Visose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad UAB „Amalina“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kaip ir pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi. Sąskaitose faktūrose nurodytos bendro pobūdžio kitiems asmenims suteiktos paslaugos, detaliau neatskleidžiat tokių paslaugų suteikimo turinio. Prie sąskaitų faktūrų jokie darbų perdavimo-priėmimo aktai nepateikti. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo Departamentui pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko tokiomis sąlygomis, kokios yra nurodytos sąskaitose faktūrose, pareiškėjas nepateikė. Todėl Departamentas, vertindamas šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų turinį, pagrįstai suabejojo jų realumu ir pavedė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikti UAB „Amalina“ deklaruotos veiklos patikrinimą.

15. Migracijos valdybos 2018 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-8272 nurodyta, kad UAB „Amalina“ marketingo vadovas G. R. paaiškino, jog Bendrovėje jis dirba nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, Bendrovės ofisas, kuriame yra įrengtos penkios darbo vietos, yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame aukšte. Patalpas Bendrovė nuomojasi iš UAB „Ibrahimo pasažas“. Bendrovė planuoja prekiauti akmenimis interjero papuošimams, šlifuotu marmuru, kitais akmenimis landšafto gražinimui. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog nuvykus nurodytu Bendrovės veiklos adresu, nuorodų ar iškabų apie Bendrovės veiklą nebuvo rasta. Prekybos centre „Ibrahim“ sutiktas Bendrovės darbuotojas G. R. parduotuvės salėje nurodė atskirtą zoną, kurioje buvo įrengti du darbo stalai ir nurodė, jog tai yra UAB „Amalina“ nuomojamos patalpos. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. R. nurodė, kad dirba UAB „Amalina“ vadybininku, pardavinėja akmenis, pažymėjo, kad yra klientų, kurie skolingi įmonei.

16. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis G. R. bendrovėje dirba nuo 2017 m. lapkričio 20 d. Patikrinimo metu G. R. patvirtino, kad jis UAB „Amalina“ dirba nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, marketingo vadovu, gauna 325 eurų atlyginimą, kurį grynaisiais pinigais moka Bendrovės vadovas. Bendrovės ofisas, kuriame yra įrengtos penkios darbo vietos, yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame aukšte. Patalpas Bendrovė nuomojasi iš UAB „Ibrahimo pasažas“. Bendrovė planuoja prekiauti akmenimis interjero papuošimams, šlifuotu marmuru, kitais akmenimis landšafto gražinimui. Jokių pardavimų Bendrovė neatliko, nes nėra prekių. G. R. paaiškinimą Migracijos valdybos pareigūnams davė 2018 m. vasario 5 d.

17. Teismas nustatė, kad darbo sutartis su E. M. sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d., ji į Bendrovę priimta vadybininkės pareigoms ir darbą Bendrovėje pradėjo 2018 m. sausio 2 d. Migracijos valdybos 2018 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-6056 nurodyta, kad prekybos centre „Ibrahim“ UAB „Amalina“ iškabos nėra. Migracijos valdybos pareigūnams 2018 m. vasario 8 d. E. M. nurodė, kad Bendrovėje užsiima turizmo sritimi. Bendrovė 2018 m. sausio mėnesio pradžioje pasirašė sutartį su UAB „Rytų vakarų kelionės“, pagal kurią numatyta organizuoti keliones į Europą, Rusiją bei Lietuvoje. E. M. taip pat nurodė, jog jos duomenimis 2017 metų spalio mėnesį buvo organizuota individuali kelionė turistams iš Lietuvos į Iraną, numatyta kelionė iš Lietuvos į Iraną ir 2018 m. balandžio mėnesį. E. M. apklausos metu patvirtino, jog gauna 498 eurų atlyginimą, kurį moka Bendrovės buhalterė grynais pinigais. Bendrovės biuras – (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. M. nurodė, kad biuras įmonė yra (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba nuo 2017 m. spalio mėnesio, keliones pradėjo organizuoti kovo mėnesį.

18. Teismas nustatė, kad Bendrovės buhalterė J. V. 2018 m. vasario 14 d. Migracijos valdybos pareigūnams nurodė, jog Bendrovėje buhaltere dirba nuo 2017 m. birželio 1 d., Bendrovė organizuoja keliones į Iraną, užsiima dekoratyvinių akmenų iš Irano pardavimais bei teikia transportavimo – ekspedijavimo paslaugas. Bendrovėje dirba penki darbuotojai. Bendrovės direktoriaus žmona E. A. užsiima dizainu. Bendrovės biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Analogiškas aplinkybes J. V. nurodė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. A. pažymėjo, kad yra dizainerė, tvarko tinklalapį, įmonės adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Migracijos valdybos 2018 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7994 nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant pašto dėžutės Nr. 78 lipnia juosta užklijuotas užrašas – UAB „Amalina“. Ant buto Nr. 78 durų taip pat rastas užrašas „Amalina“. Buto duris atidarė B. A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad šiuo adresu yra UAB „Amalina“ biuras. Tai, jog UAB „Amalina“ biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skunde pripažįsta ir pareiškėjas.

19. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis Nr. 18/01/15 pagal kurią UAB „IBRAHIM“ išnuomojo UAB „Amalina“ 250 kv. m. patalpas, sudaryta 2018 m. sausio 15 d., t. y. prieš pat pareiškėjo kreipimąsi dėl leidimo pakeitimo. Byloje duomenų, jog šios patalpos Bendrovei buvo perduotos priėmimo-perdavimo aktu, nėra. Nuomos sutartyje konkrečios Bendrovei nuomojamos patalpos nenurodytos.

20. Konteinerinio traukinio „Vilnius“ važtaraštyje Nr. 06-1800479 krovinio siuntėjas, gavėjas ir mokėtojas nurodytas vienas ir tas pats juridinis asmuo – UAB „Intermodal Conteiner Service“. Byloje esantis anglų kalba surašytas dokumentas ir vaizdinė medžiaga nepatvirtina, jog konteinerinio traukinio „Vilnius“ važtaraštyje Nr. 06-1800479 nurodyto krovinio gavėjas yra UAB „Amalina“. Krovinių ekspedijavimo sutartis Nr. ICS-F2017-10-10-01, sudaryta 2017 m. spalio 20 d. tarp UAB „Intermodal Conteiner Service“ ir UAB „Amalina“, galiojo tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Sutartis). Byloje duomenų, kad Sutartis buvo pratęsta kitiems kalendoriniams metams, tomis sąlygomis, kuriomis ji buvo sudaryta (Sutarties 5.2 p.), nėra. Sutarties 3.2 papunktyje nurodyta, kad už Operatoriaus suteiktas paslaugas Užsakovas apmoka pagal sąskaitas faktūras. Sąskaita faktūra už pervežimą geležinkeliu ir/arba kelių transportu po Lietuvos teritoriją išrašoma krovinio atvykimo į paskirties vietą dieną, už kitas paslaugas – paslaugos suteikimo dieną (Sutarties 3.2.1 p.), už papildomas paslaugas, įskaitant, bet neapsiribojant, krovinių gabenimą iš Vilniaus į Užsakovo nurodytą vietą, konteinerių ir / ar krovinio saugojimą išrašoma papildoma sąskaita faktūra (Sutarties 3.2.2 p.). UAB „Intermodal Conteiner Service“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 20378, Nr. 20453, 20517, 20672, 20764, 21116 dėl krovinių ekspedijavimo paslaugų atsakingų asmenų nepasirašytos.

21. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, konstatavo, kad Bendrovė pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą nurodytos ir verslo plane deklaruojamos veiklos – akmenų prekyba, iki pareiškėjo prašymo Migracijos departamentui pateikimo dienos, nevykdė.

22. Teismas nustatė, kad UAB „Amalina“ ataskaitinio laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 20 d. pardavimo faktūrų žurnalo, kurį sudarė vyr. finansininkė N. Š., duomenys nepatvirtina Bendrovės veiklos, nes į bylą nėra pateikti kiti būtini dokumentai, numatyti sutartyse, sudarytose su UAB „Intermodal Conteiner Service“, UAB „Admex“ ir UAB „ADD“. UAB „Amalina“ 2017 m. lapkričio 28 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta tik tiek, kad Bendrovė pateikė 350 Eur sąskaitą UAB „ADD“ už produkto brėžinį. Atlygintinų paslaugų tiekimo sutartimi, kurią UAB „Amalina“ 2017 m. lapkričio 10 d. sudarė su UAB „ADD“, UAB „Amalina“ įsipareigojo laiku ir tinkamai atlikti dizaino ir maketavimo darbus pagal Užsakovo suformuotą užduotį, o Užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Minėtos sutarties 2.1 papunktyje nurodyta, kad dizaino ir maketavimo darbų paslaugos kaina yra 100 Eur už valandą (be PVM), o už papildomas paslaugas, pavedimus bus atsiskaitoma atskiru sutarimu. Byloje duomenų apie UAB „ADD“ suformuotas užduotis, kaip numatyta sutartyje, nėra. UAB „Amalina“ projektai ir konstrukciniai brėžiniai gamybai nepatvirtina, jog šiuos projektus ir brėžinius parengė Bendrovės darbuotojai. VSDFV duomenimis, Bendrovėje dirba penki asmenys, tačiau iš Departamentui pateiktų darbo sutarčių matyti, jog darbuotojas tokiam darbui atlikti į Bendrovę priimtas nebuvo. Be to, UAB „Amalina“ 2017 m. spalio 2 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 02/2017 su individualia įmone „Rytų ir vakarų kelionės“, kuria individuali įmonė įsipareigojo teikti viešbučių ir transporto užsakymo paslaugas. Už Bendradarbiavimo sutartyje Nr. 02/2017 nurodytų paslaugų suteikimą Bendrovė įsipareigojo sumokėti 30 proc. sumos avansu, pateikus paslaugų užsakymą, ir 70 proc. sumos sumokėti likus 7 d. iki paslaugų teikimo pradžios (Bendradarbiavimo sutarties Nr. 02/2017 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Pareiškėjas paslaugų užsakymų atsakovui nepateikė, o ir pati Bendradarbiavimo sutartis Nr. 02/2017 su individualia įmone „Rytų ir vakarų kelionės“ sudaryta ne daugiau kaip prieš keturis mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo pakeitimo.

23. Teismas sprendė, kad Bendrovės veiklos nepatvirtina ir UAB „Amalina“ 2017 m. kovo 10 d., 2017 m. birželio 20 d. 2017 m. rugpjūčio 20 d., 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. lapkričio 5 d., 2017 m. gruodžio 10 d. UAB „Admex“ 1 000 Eur, 1 000 Eur, 1 200 Eur, 800 Eur, 1 100 Eur ir 600 Eur sąskaitos, pateiktos už svetainės dizaino, duonos lentynų, gamybinius brėžinius, produktų brėžinius, sausainių ir saldainių dėžes, matavimus, nes tokio pobūdžio paslaugų teikimui su minėta UAB „Amalina“ sutarties sudariusi nebuvo. Byloje esanti Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2015 m. rugsėjo 1 d. tarp UAB „Amalina“, kurios buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir UAB „Admex“ patvirtina, kad šalys įsipareigojo tiekti viena kitos klientams, kuriuos atstovauja, atstovavimo paslaugas. Detalesnis sutarties objektas nurodytoje sutartyje neaptartas. Kaip matyti iš sutarties, šalys sutarė, kad sutarties 1.1 papunktyje paslaugos kaina yra 100 Eur už valandą (PVM mokestis neįskaitytas). Šalys taip pat sutarė, kad už papildomas paslaugas, pavedimus, bus atsiskaitoma atskiru sutarimu. Minėtos sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad mokėjimai atliekami per 30 dienų pateikus sąskaitą.

24. Teismas nustatė, kad UAB „Amalina“ sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Veika“ Bendrovės atsakingų asmenų nepasirašytos. Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai patvirtina tai, jog juose nurodytų prekių gavėjas yra UAB „Veika“. UAB „Amalina“ direktorius elektroniniu paštu tik persiųsdavo UAB „Veika“ transporto paslaugų užsakymus UAB „Intermodal Conteiner Service“, nurodydamas UAB „Veika“ kontaktinio asmens vardą ir jo telefono numerį. Byloje nėra jokių duomenų apie Bendrovės turimas transporto priemones, sudarytą sutartį su UAB „Veika“ dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. UAB „Deklara“ PVM sąskaita faktūra dėl Bendrovės atstovavimo muitinėje pagal sutartį Nr. 247/2018, sudarytą 2018 m. vasario 5 d., išrašyta 2018 m. vasario 6 d., t. y. po to kai pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė PVM mokesčių mokėtoja įregistruota Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-35707 nuo 2018 m. vasario 20 d.

25. Teismas sprendė, kad nesant objektyvių duomenų apie Bendrovės pagal verslo planą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „Amalina“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, Metinė pelno mokesčio deklaracija, išrašai iš Didžiosios knygos, banko sąskaitos išrašas negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą.

26. Teismas konstatavo, kad UAB „Amalina“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, Bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.

27. Teismas nurodė, kad Bendrovės 2018 m. vasario 8 d. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė bendradarbiauja su I. I. Respublikos įmone Issatis Trade Company, kuri importavo į Lietuvą marmurą, granitą ir travertiną, kurie pristatyti į prekybos centro „Ibrahim“ patalpas ir ruošiami ekspozicijai, taip pat, kad Bendrovė bendradarbiauja su UAB „Inteks“, UAB „Admex“ ir privačiais klientais, nepaneigia Departamento išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai, kurie surašyti po jo kreipimosi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bylai nėra reikšmingi.

28. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašyme prijungti prie bylos papildomus dokumentus nurodyta, jog Bendrovė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos adresą, nes tokio adreso pareiškėjas prašyme nurodęs nebuvo. Byloje duomenų, jog pareiškėjas informavo Departamentą apie Bendrovės buveinės adreso pasikeitimą, nėra, toks Bendrovės veiklos adresas nenurodytas ir viešuosiuose registruose.

29. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes), o Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

30. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

31. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vertino, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Todėl sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta.

32. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad skundžiamas Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundo netenkino ir nepriteisė pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

III. 33. Pareiškėjas B. A. Y. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą, tenkinti jo skundą ir panaikinti Departamento 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-340/17I-238, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą per vieną mėnesį bei prijungti prie bylos pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus.

34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo pateikti dokumentai įrodo, jog Bendrovė vykdo veiklą net trijose srityse – transportavimo-ekspedijavimo, turizmo ir prekybos. UAB „Amalina“ buvo įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, todėl akivaizdu, kad įmonė veikia pelningai ir apyvarta yra pakankamai didelė. Pirmosios instancijos teismas selektyviai atrinko tik atsakovo teiginius ir jais nuginčijo pateiktus dokumentus. Pagrindo spręsti, kad Bendrovė ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pagrindų, nebuvo.

35. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo tikslas keliauti Šengeno valstybėse, nes pareiškėjas dėl įtempto darbo per visą laikotarpį (3 metus ir 6 mėnesius) tik 2017 metų vasario mėnesį buvo išvykęs atostogų Italijoje 7 dienas ir Vokietijoje 3 dienas, todėl atsakovo ir teismo nurodymai, kad pareiškėjų tikslas yra keliavimas Šengeno valstybėse, neatitinka tikrovės.

36. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes dėl Bendrovės buveinės adreso, ir vertino jas kaip pagrindžiančias, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas pažymi, kad įregistruoti Bendrovę adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje negalėjo, nes patalpų savininkas nedavė tam sutikimo.

37. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių dėl darbuotojų J. V. ir E. M. darbo laiko ir darbo vietos. Darbuotoja E. A. net nebuvo apklausta, jos darbas yra kūrybinis (interneto svetainių kūrimas, baldų projektavimas bei konstruktinių brėžinių ruošimas), todėl jokie išsilavinimo dokumentai nereikalingi, jos patirtį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti. 2018 m. paslaugų teikimas UAB „Admex“ buvo nutrauktas dėl padidėjusių darbo apimčių kitose Bendrovės veiklos srityse (akmenų pardavime). Pareiškėjas prideda atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus.

38. Pareiškėjas tvirtina, kad vadovaujantis Aprašo 188 ir 189 punktais turėjo būti atliktas patikrinimas, taip pat ir apklaustas pareiškėjas, tačiau tai atlikta nebuvo, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o atsakovas priėmė sprendimą neatlikęs išsamaus tyrimo.

39. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40. Departamentas iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą ir juos palaiko. Atsakovas pažymi, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas ir Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kad jo įmonė veiklą vykdė net trijose srityse. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai Bendrovėje nedirba visą darbo laiką. Ši išvada buvo padaryta, įvertinus ne tik pareiškėjo pateiktus dokumentus, bet atlikus Bendrovės patikrinimą, apklausus darbuotojus. Apraše nenustatyta besąlyginė Departamento pareiga apklausti pareiškėją, be to, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu buvo atliktas Bendrovės patikrinimas, apklausti Bendrovės darbuotojai, pareiškėjas buvo paprašytas pateikti papildomus dokumentus. Todėl vien tai, jog Departamentas neapklausė pareiškėjo dėl Bendrovės veiklos, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, taigi, pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, jam buvo suteiktos visos galimybės pateikti būtiną informaciją ir dokumentus. Atsakovas nurodo, kad Aprašo 188, 189 punktai susiję su įmonės fiktyvumo įvertinimu, jie reglamentuoja leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarką, o ne prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo tvarką. Departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o ne panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, taigi neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Aprašo 188 ir 189 punktų nuostatomis. Departamentas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei teisingai pritaikė teisės normas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-340/17I-238 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. A. Y.“ panaikinimo ir įpareigojimo Departamentą per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas bei Bendrovė, kurios akcininkas ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, taip pat Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 ir 14 punktų pagrindu.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Bendrovė atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, jis pateikė Bendrovės realią veiklą pagrindžiančius dokumentus, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nesilaikė Apraše nustatytų procedūrų, priimtas atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus ir byloje surinktus įrodymus.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra UAB „Amalina“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, akcininkas ir vadovas. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Bendrovės verslo planą, darbo sutartis, sudarytas su Bendrovėje dirbančiais darbuotojais, Bendrovės sudarytų sutarčių kopijas ir kt. dokumentus.

45. Departamentas, atlikęs tyrimą, ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino jam išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisakymą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi atsakovas grindė tuo, kad: pareiškėjas pateikė neatitinkančius tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) dokumentus; Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų (nevykdo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek EŽTT, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms jų papildomai nekartoja, o pirmosios instancijos teismo išvadas ir motyvus tik tam tikrais aspektais papildo.

48. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

49. Pagal Įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, 1 dalies 5 punktą (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

50. Įstatymo 45 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 1 dalies 1 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, ir jos vadovas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą teko būtent pareiškėjui. Įvertinus visumą šioje byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartų aplinkybių, kurias paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, konstatuotina, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir vėliau pateikti papildomi dokumentai neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, o jais buvo siekiama tik imituoti realią ir aktyvią Bendrovės veiklą, taip siekiant, jog pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis, Bendrovė, kurios dalyvis ir vadovas yra pareiškėjas, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, atitinkamai pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų leidimui gyventi gauti ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šias išvadas, be kita ko, patvirtina aplinkybės, kad dauguma pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais jis grindžia Bendrovės neva vykdytą ūkinę komercinę veiklą, surašyti mažiau, nei prieš 6 mėnesius iki pareiškėjui kreipiantis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo arba jau po to. Todėl šie dokumentai objektyviai negali pagrįstai ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi į Departamentą Bendrovės pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Bendrovė buvo įsteigta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriuo, Departamento duomenimis, nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, siekiant gauti leidimus laikinai gyventi; tyrimo metu realus Bendrovės darbuotojų darbo funkcijų vykdymas iš esmės nenustatytas, jie teikė prieštaringą informaciją apie Bendrovės vykdytą veiklą bei savo darbą, be to, nustatytos prieštaringos aplinkybės dėl Bendrovės veiklos adreso, buvo nustatyti skirtingi pareiškėjo deklaruoti Bendrovės buveinės adresai, o pareiškėjas apie Bendrovės adreso pasikeitimą Departamento neinformavo.

53. Pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nurodo, kad atsakovas privalėjo atlikti tyrimą, apklausti pareiškėją kaip nustato Aprašo 188 ir 189 punktai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas sprendimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, gero administravimo principą ir sprendimo priėmimo procedūrą.

54. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Taigi aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, matyti, kad sprendimas atitinka aptartas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

55. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus, kad sprendimas turėjo būti panaikintas dėl to, jog jis (pareiškėjas) nebuvo išklausytas, atsakovui priimant sprendimą, šių argumentų nepagrindžia aplinkybėmis, kurios pagrįstų, jog dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Be to, sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, kad Aprašo 188 ir 189 punktuose nurodytos procedūros, įskaitant užsieniečio apklausą, atliekamos vertinant pagrindus, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir priimant sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, esant Aprašo 100 punkte nurodytiems veiksniams, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, fiktyvi.

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

57. Teisėjų kolegija kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nevertina, kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti įvertinti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad dalis šių įrodymų yra surašyti jau po pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualūs.

58. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. A. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė