dc88701b-ff92-4db3-b9fc-0f75b34a55ea · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-462/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31212-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei – Šiaulienei, nuteistajam A.

J., gynėjui advokatui Aivarui Surbliui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-01-25 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-01 iki 2018-07-01 (viena para) ir paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (4 900 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones dvejus metus, terminÄ skaičiuojant nuo 2018-07-02. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teismas nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jis 2018-07-01, apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas A. Surblys nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-01-25 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti, o bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesilaikė reikalavimų, kad nuosprendyje turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų iÅ¡sami analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nuosprendyje neturi bÅ«ti nepaÅ¡alintų ir neaptartų prieÅ¡taravimų, nuosprendis gali bÅ«ti pagrįstas tik įrodymais, iÅ¡nagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo iÅ¡vados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis ir visos abejonės, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. 2.1.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų, nepateikė argumentų, kodėl vienais įrodymais remiasi ir kodėl kiti įrodymai neturi reikÅ¡mės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilio bÅ«damas neblaivus nevairavo. PaaiÅ¡kino, jog 2018-06-30 iÅ¡ Klaipėdos atvažiavo į SB „(duomenys neskelbtini)“, ten pas draugÄ M.

J. nusiplovė naujai įsigytÄ automobilį. Alkoholio tuo metu nevartojo. Grįždamas namo vakare prie (duomenys neskelbtini) pamatė ten tuo metu gyvenančiÄ pažįstamÄ R. M., kuri pasiÅ«lė iÅ¡gerti alkoholio. Sėdėdami automobilyje prie namo vartojo alkoholinius gėrimus ir niekur nevažiavo. Naktį prie jų privažiavo policijos automobilis ir pareigÅ«nai pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį, nors net variklis nebuvo užvestas, tik buvo įjungtos automobilio Å¡viesos, kad R. M. galėtų atrakinti vartelius.

Liudytoja R. M. patvirtino A. J. parodymus, nurodydama, kad butelius nuo alkoholinių gėrimų iÅ¡metė į kieme esantį konteinerį. Liudytoja R. M. buvo apklausta tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai neapžiÅ«rėjo kieme esančio konteinerio, kad bÅ«tų patvirtinti ar paneigti R. M. parodymai apie butelių nuo alkoholinių gėrimų iÅ¡metimÄ Ä¯ konteinerį aplinkybes, nors tam buvo visos galimybės. Svarbu yra ir tai, kad gynyba bylos nagrinėjimo metu prašė iÅ¡kvieti ir apklausti liudytoju M.

J., pas kurį plovėsi automobilį A. J.. Å is asmuo bÅ«tų patvirtinęs ar paneigęs A. J. parodymus dėl alkoholio vartojimo. Tačiau šį gynybos praÅ¡ymÄ teismas atmetė. 2.2. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigÅ«nas A. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, apklaustas prokuroro praÅ¡ymu teisme, praėjus gan ilgam laiko tarpui po įvykio, tačiau jo parodymai, apelianto gynėjo nuomone, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Byloje esančiame 2018-07-01 minėto pareigÅ«no raÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime neužsimenama apie tai, kad jis bÅ«tų tikrinęs variklio temperatÅ«rÄ , paliesdamas automobilio variklio dangtį, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo Å¡iltas. Byloje taip pat yra minėto pareigÅ«no 2018-07-01 suraÅ¡ytas automobilio apžiÅ«ros protokolas, kuriame, apžiÅ«rėjus automobilį, be kitų duomenų, nurodoma automobilio rida, tačiau nenurodoma, kokia buvo variklio temperatÅ«ra, kuri aiÅ¡kiai matėsi automobilio prietaisų skydelyje.

Kyla klausimas, kodėl vietoj to, kad užfiksuotų, kokia automobilio temperatūra objektyviai rodoma prietaisų skydelyje, policijos pareigūnas tik paliečia automobilio dangtį. Pareigūnė A. J., 2018-07-04 apklausta kaip liudytoja, parodė, jog nebuvo nustatinėjama, kokia buvo automobilio temperatūra. 2.3. Byloje yra vaizdo įrašai, daryti minėtų pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, šie objektyvūs įrodymai parodo, kad iš pareigūnų automobilio objektyviai buvo matoma tik judanti šviesa ir objektas, tai net neleidžia nustatyti, ar šios šviesos ir objektas yra lengvojo automobilio ar kitos transporto priemonės. Kaip matyti iš registratoriaus laiko, pareigūnai iki A.

J. automobilio privažiavo iÅ¡ esmės per vienÄ minutę, o tai rodo, kad atstumas nuo pareigÅ«nų tarnybinio automobilio iki A. J. pastatyto automobilio buvo apie 900 metrų. Minėti įraÅ¡ai taip pat paneigia liudytojo A. N. duotus parodymus teisme, kad privažiavus prie automobilio, A. J. buvo beiÅ¡lipÄ s iÅ¡ automobilio, o tuo tarpu objektyviai yra užfiksuota, kad privažiavus pareigÅ«nams, A. J. stovėjo prie automobilio priekio kairės jo pusės. 2.4. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iÅ¡ Å¡io apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta ne įvykio vieta, o automobilis OPEL VECTRA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad bÅ«tent Å¡is automobilis yra apžiÅ«ros objektas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė teismui įvykio vietos nuotraukÄ ir Å¡ios vietovės žemėlapio gatvių schemÄ (http://www.maps.lt/map/print.aspxPlangMt) su praÅ¡ymu pavesti prokurorui atlikti įvykio vietos apžiÅ«rÄ , kadangi iÅ¡ nuotraukos ir pateiktos žemėlapio gatvės schemos aiÅ¡kiai matyti, jog į (duomenys neskelbtini) gatvę iÅ¡ pietinės pusės įvažiuojama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje galima pasukti į kairę, tai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Å i sankryža yra apie 70–90 metrų nuo (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigÅ«nai rado stovintį A. J. automobilį ir prie jo stovinčius A. J. ir liudytojÄ R. M.. Be to, atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , bÅ«tų nustatyta, iÅ¡ kokio atstumo pareigÅ«nai matė judančias Å¡viesas ir objektÄ . Å ie duomenys paneigtų liudytojo A. N. parodymus, kad daugiau jokių nusukimų (kelių ar įvažiavimų į kiemus) į kairę (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo. Taip pat Å¡ie duomenys patvirtintų tai, jog pareigÅ«nai galėjo matyti kito automobilio (objekto), kuris nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, Å¡viesas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į byloje esantį ROIK 0118000341650 praneÅ¡imÄ , kuriame nurodoma, kad „Sustabdytas automob. OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus asmuo 2.12 ir su juo buvo keleivis, taip pat neblaivus 2.30 prom “. Pažymima, jog Å¡is praneÅ¡imas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi minėtas automobilis nebuvo sustabdytas, ir tai patvirtino abu pareigÅ«nai bei byloje esanti vaizdo medžiaga. 2.5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad A.

J. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir jie vertintini kaip neteisingi, siekiant tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau gynyba pažymi, jog įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) parodymai, nepaisant jų specifiÅ¡kumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingus parodymus davimas; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos bÅ«dÄ ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti bÅ«tina nurodyti, kokie kiti savarankiÅ¡ki ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes.

Tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teismas nenurodė, o remiantis skundžiamo nuosprendžio turiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. J. parodymų neteisingumÄ ir prieÅ¡taringumÄ grindė iÅ¡ esmės tik liudytojo policijos pareigÅ«no A. N. parodymais, kurie yra neaiÅ¡kÅ«s, nenuoseklÅ«s ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2.6. Nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, t. y. pačios veikos, jog A.

J. neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pat subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas dėl to, kad tokia veika nepadaryta.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, paisydama apeliacinio skundo ribų, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatuoja, jog teismo iÅ¡vadas patvirtina įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, įrodymai yra teisingai įvertinti.

Nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta A. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog 2018-07-01, apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. J. vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio, t. y. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, jog proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016, 2K-41-648/2019 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o A.

J. pripažino kaltu už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ ir nuteisė, remdamasis teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma: nuteistojo A. J., liudytojų R. M., A. N., A. J. parodymais, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, daiktų apžiÅ«ros protokolais, kitais bylos įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Å ios instancijos teismo baigiamajame akte, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos iÅ¡vados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A.

J. kaltę, taip pat aptarta šio nuteistojo gynybos versija, kad jis su R. M. ilgai vartojo alkoholį automobilyje, ji motyvuotai atmesta.

7. Nors A. J. vairavimo faktÄ neigia, nurodydamas, jog su R. M. alkoholį vartojo automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tokia nuteistojo versija, kaip minėta, yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei vaizdo medžiaga, paties nuteistojo bei R. M. prieÅ¡taringais parodymais, taip pat liudytojų parodymais.

8. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl automobilio vairavimo fakto tamsiuoju paros metu, t. y. apie 02.25 val. Tuo atveju, jeigu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, bÅ«tų važiavęs kitas automobilis, atsižvelgiant į tai, kad buvo tamsus paros metas, automobilio su įjungtais Å¡viesos signalais neįmanoma nepastebėti. Todėl apeliaciniame skunde keliama versija apie neva kitÄ važiavusį tuo metu automobilį atmestina kaip neįrodyta.

IÅ¡vadÄ , jog važiavo ne kažkoks kitas automobilis, tačiau A. J. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įraÅ¡as TS_N0763, iÅ¡ kurio matyti, jog yra užfiksuotas vienintelis su įjungtais Å¡viesos signalais važiuojantis automobilis. Be to, nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog policijos pareigÅ«nai prie A. J. automobilio privažiavo apytiksliai per vienÄ minutę laiko. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų Nr. TS_N0763 ir TS_N0764 nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai nuo momento, kai tolumoje matomas Å¡viesos Å¡altinis (automobilis su įjungtais Å¡viesos signalais) staigiu manevru pasuko į kairę, iki momento, kai pareigÅ«nai privažiavo prie A.

J. nuosavybė teise priklausančio automobilio, praėjo tik 37 sekundės. Be to, 2018-09-24 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama policijos pareigÅ«nė A. J. parodė, jog „ten buvo vienintelis Å¡itas automobilis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nuteistasis A. J., tiek kartu su juo įvykio metu buvusi R. M. prie jų automobilio privažiavusiems pareigÅ«nams turėjo galimybę nurodyti bei bÅ«tų nurodę apie kitÄ važiavusį automobilį, tačiau tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra.

Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. N., 2018-07-01 naktį patruliavęs bei privažiavęs prie A. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio, priėjęs palietė automobilio variklio dangtį, jis buvo Å¡iltas. IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia A. J. versijÄ , jog automobilio jis nevairavo, tiesiog sėdėjo automobilyje, bei patvirtina faktÄ , jog A. J. automobilį 2018-07-01, apie 02.25 val., vairavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareigÅ«nų A. N. ir A. J. parodymais, minėti asmenys nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi ar A.

J. nuteisimu prieÅ¡ingai negu pats A. J. ar kartu su juo buvusi R. M., kurie yra suinteresuoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi ir galimybe A. J. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Be to, kad A. J. versija, jog automobilio jis nevairavo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patvirtina toliau dėstomi motyvai.

9. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2018-07-01 Tarnybinio pranešimo (b. l.

1) nustatyta, jog policijos pareigÅ«nams A. N. ir A. J., pastebėjus (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, kuris staigiu manevru pasuko į kairę pusę prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, bei privažiavus prie automobilio, kurio vairavimo faktÄ nagrinėjamu atveju ginčija apeliantas, prieÅ¡ sodinant R. M. į tarnybinį automobilį, buvo atliekama dalinė asmens apžiÅ«ra, kurios metu moteris pasakė, kad automobilį vairavo A. J., o ne ji. Å iuos R. M. žodžius, kad vairavo bÅ«tent A. J., o ne ji, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti vaizdo medžiaga Nr. 2018_0701_030258_018.

10. Apklausiama kaip liudytoja policijos pareigÅ«nė A. J., kartu su policijos pareigÅ«nu 2018-07-01 patruliavusi bei privažiavusi prie automobilio, kurio vairavimÄ neigia A. J., be kita ko, parodė, jog prieÅ¡ sodinant R. M. į tarnybinį automobilį, buvo atliekama dalinė asmens apžiÅ«ra, kurios metu moteris pasakė, kad automobilį vairavo A. J., o ne ji (2018-07-04 liudytojo apklausos protokolas, b. l. 29–30). Kaip minėta, pareigÅ«nas A. N. nurodė, jog A. J. nuosavybės teise priklausiusio automobilio variklio dangtis buvo Å¡iltas.

11. Be to, pastebėtina ir tai, jog R. M. nurodė, kad namÄ , prie kurio stovintis rastas A. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis, statybų metu ji prižiÅ«ri bei jame gyvena (2018-12-20 teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 160–162). R. M. parodė, kad ji buvo savo kieme. A. J. parodė, jog važiuodamas pamatė rÅ«kančiÄ R. M. ir sustojo (2018-09-24 teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 148–150). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog A. J. priklausančiame automobilyje R.

M. sėdėjo su rankine. R. M. parodė „dabar prisimenu, kad kai mane sulaikė policijos pareigÅ«nai, su savimi turėjau rankinę, kurioje buvo piniginė“ (2018-07-19 Liudytojo papildomos paklausos protokolas, b. l. 39). Kad R. M. sulaikymo metu su savimi turėjo rankinę, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2018-07-01 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (b. l. 49). Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ka, kad asmuo į savo namo kiemÄ iÅ¡eidamas tiesiog parÅ«kyti, kartu pasiimtų rankinę su visais daiktais.

Todėl ir dėl šios priežasties A. J. versija, jog jis neva nevairavo automobilio, atmestina kaip neįrodyta.

12. Be to, apeliaciniame skunde pateikiamos versijos, jog A. J. automobilio nevairavo, prieÅ¡taringumÄ taip pat patvirtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio Å¡viesos buvo įjungtos tam, kad R. M. galėtų atrakinti vartelius. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2018-09-24 teisiamajame posėdyje A. J. jau nurodo, jog automobilio Å¡viesos buvo įjungtos tam, kad R. M. norėjo užrakinti vartelius. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ka nuteistojo versija nei dėl vartelių atrakinimo, nei dėl užrakinimo.

Pažymėtina, jog kaip liudytoja apklausiama R. M. parodė, jog į namus buvo nuėjusi net keletÄ kartų (2018-07-01 Liudytojo apklausos protokolas, b. l. 35–36), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiÅ¡ka nuteistojo versija, kad varteliai buvo užrakinti ir R. M. juos neva norėjo atrakinti. Be to, jei, kaip teigia nuteistasis, jis ir R. M. sėdėjo automobilyje prie kiemo vartelių, taip pat nelogiÅ¡ka versija, jog R. M. norėjo vartelius užrakinti, tuo labiau, kad, kaip minėta, R. M. nurodė, jog ji keletÄ kartų ėjo į namus.

Be to, nei apie vartelių atrakinimÄ , nei apie užrakinimÄ apklausiama kaip liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu R. M. neužsiminė. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog automobilio Å¡viesos buvo įjungtos dėl to, kad R. M. norėjo atrakinti (užrakinti) kiemo vartelius, nė karto neužsiminė ir pats nuteistasis, todėl Å¡ios versijos iÅ¡kėlimas nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje vertintinas kaip A. J. siekis iÅ¡vengti už vairavimÄ neblaiviam jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

13. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir aplinkybę, jog 2018-07-01 policijos pareigūnams privažiavus prie A. J. priklausančio automobilio bei automobilį apžiūrėjus, girtavimo pėdsakų automobilyje nebuvo, aplinkybės, kad neva automobilyje vartoto alkoholio tara yra išmesta į konteinerį, policijos pareigūnams taip pat nenurodė nė vienas iš asmenų (A. J., R. M.). O versijos, kad neva automobilyje vartoto alkoholio tara yra išmesta į konteinerį, pateikimas tada, kai jos neįmanoma patikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Tačiau baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). Kaip minėta, proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog A. J., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio, 2018-07-01, apie 02.25 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (objektyvioji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pusė), atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia (subjektyvioji padarytos nusikalstamos veikos pusė), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A.

J. kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vados atitinka baudžiamosios bylos medžiagÄ , procesinis sprendimas yra motyvuotas, jame nėra jokių prieÅ¡taravimų, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019-01-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o A.

J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: A. J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas Remigijus PreikÅ¡aitis