dc886aca-73db-4fd6-9b67-7edd365495c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1362/2010                     Procesinio sprendimo kategorijos 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės GasiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«noteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Piliuona“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas UAB „Piliuona“ praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : IeÅ¡kovas UAB „Piliuona“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei A. G., kuriuo teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 230 000 Lt tiesioginiams ir netiesioginiams nuostoliams atlyginti, metines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad A. G. pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį UAB „Piliuona“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, atsakovės praÅ¡ymu, teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi pritaikė bendrovei laikinÄ sias apsaugos priemones – 39 857,15 Lt vertės UAB „Piliuona“ turto areÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė nesikreipė į antstolį su praÅ¡ymu apraÅ¡yti (identifikuoti) areÅ¡tuojamÄ turtÄ ir neteisėtai atsisakė pateikti nutartį vykdymui. Pasak ieÅ¡kovo, dėl tokių atsakovės veiksmų ilgÄ laikÄ buvo areÅ¡tuotas ne atskirai apraÅ¡ytas, o visas UAB „Piliuona“ turtas ir taip buvo apsunkinta bendrovės Å«kinė-komercinė veikla. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas negalėjo laiku užbaigti iÅ¡ anksto suplanuoto nekilnojamojo turto sandorio ir patyrė nuostolių.IeÅ¡kovas teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

IeÅ¡kovas teigė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma. Tai, UAB „Piliuona“ nuomone, sudaro pagrindÄ manyti, kad nesiėmus praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.2010 m. gegužės 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė UAB „Piliuona“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį sprendimÄ teismas grindė tuo, kad UAB „Piliuona“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Taip pat teismas nurodė, kad didelė ieÅ¡kinio suma nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2010 m. birželio 2 d. UAB „Piliuona“ pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010. Atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės t. y. areÅ¡tuoti atsakovei A. G. priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant arba esant nepakankamai, areÅ¡tuoti atsakovės vardu atidarytose banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas.

Šį praÅ¡ymÄ grindė tokiais argumentais:1. IeÅ¡kinio suma yra didelė ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.2. IeÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį, tačiau pateikė ne visus galimus įrodymus, nes objektyviai negalėjo to padaryti.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus pažeista ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyra yra nepagrįstas, nes atsakovės teisės ir teisėti interesai, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, nebÅ«tų labiau ribojami nei bÅ«tina.2010 m.

Liepos 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. G. atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5784-392/2010. Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Šį praÅ¡ymÄ grindė tokiais argumentais:1. Teismas vertindamas, ar didelė ieÅ¡kinio suma yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi įvertinti ne tik jo dydį, bet ir pagrįstumÄ . Å iuo atveju, ieÅ¡kinys atsakovei yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtÄ aplinkybę bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ 2010 m. gegužės 24 d. nutartį.2. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad atsakovės turtinė padėtis jam yra nežinoma. IeÅ¡kovas galėjo pateikti įrodymus apie atsakovės turtinę padėtį. Å ie duomenys bÅ«tų įrodę, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ir kad nėra grėsmės galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.3. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų pažeista kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Atskirasis skundas netenkintinas. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.).

Å alis, pareiÅ¡kusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita Å¡alis, kuriai pareikÅ¡ti Å¡ie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigÄ Ä¯vykdyti iÅ¡ materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus.

Å ie klausimai iÅ¡sprendžiami nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp Å¡alių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar praÅ¡omos taikyti priemonės susijusios su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais, ar jos iÅ¡ tiesų gali užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ , ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius Å¡ių priemonių bÅ«tų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ (CPK 144 str. 1 d.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. IeÅ¡kovas UAB „Piliuona“ atsakovu byloje pasirinko fizinį asmenį – A.

G. IeÅ¡kovas Å¡iam asmeniui pareiÅ¡kė reikalavimÄ 230 000 Lt sumai. Tokia pinigų suma laikytina gana didele ir tai gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kaip minėta, Å¡i prezumpcija nėra absoliuti ir, vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra reikalinga atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį. Pastebėtina, kad byloje yra pateikti duomenys iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Å eimyniÅ¡kių g. 21 – 22, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 453 000 Lt t. y. beveik dvigubai virÅ¡ijanti atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ (b. l. 64-65).

Aplinkybė, kad Å¡is atsakovės turtas yra apsunkintas hipoteka, neužkerta kelio atsakovei perleisti šį turtÄ kitam asmeniui nuosavybės teise ir gautas lėšas panaudoti ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimui, jei teismas patenkintų ieÅ¡kovo UAB „Piliuona“ ieÅ¡kinį ir priteistų iÅ¡ atsakovės 230 000 Lt nuostoliams atlyginti (CK 4.171 str. 9 d.). Tai lemia, kad, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, nėra grėsmės, jog galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovės A. G. turtÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas bei priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ 2010 m. gegužės 24 d. nutartį. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas                                                                             Vytas Milius