2024-09-25 Nr. AB-13787-3-61-3-01077-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-376-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01077-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2024 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. TN-174 „Dėl ginčo tarp B. L. ir UAB „Init“ nagrinėjimo“ (toliau – ir Nutarimas).

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 26 d. nutartimi (neteisingai nurodyti nutarties metai laikytini rašymo apsirikimu ir taisytini į 2024 m.) atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nustatė, kad pareiškėja ginčija Ryšių reguliavimo tarnybos Nutarimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos kaip vartotojos prašymą dėl su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Init“ kilusio ginčo išsprendimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio – kilęs iš vartojimo teisinių santykių ir sprendė, jog skundo reikalavimas panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos Nutarimą nėra susijęs su viešuoju administravimu, o tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Konstatavęs, kad pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad analogiška Ryšių reguliavimo tarnybos Nutarimo apskundimo tvarka buvo nurodyta ir skundžiamo Nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji gali kreiptis su skundu į apylinkės teismą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą – į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 str. 11 d.) arba pagal UAB „Init“ buveinės vietą – į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (CPK 29 str.).

III. Pareiškėja B. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde vadovaujasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsniu, reglamentuojančiu institucijas, kurios yra įgaliotos nagrinėti vartojimo ginčus ne teismo tvarka pagal jų veiklos sritį, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, reglamentuojančiu vieną iš pagrindinių Ryšių reguliavimo tarnybos uždavinių. Ji teigia, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri yra viešojo administravimo subjektas, netinkamai atliko savo tiesiogines įstatymu ir įstatymus įgyvendinančiuose aktuose deleguotas funkcijas, kadangi Nutarimą priėmė vadovaudamasi tendencingai klaidinančiomis, dokumentais nepagrįstomis ir neegzistuojančiomis išvadomis bei ignoruodama Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Pareiškėja nurodo pateikusi teismui dokumentus, paneigiančius Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o teismo išvada, kad pareiškėjos skundas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Ji nesutinka su teismo išvada, kad skundas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių. Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškilus galutinio paslaugų gavėjo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ginčui, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši jo ginčą su elektroninių ryšių paslaugų teikėju išnagrinėtų ne teismo tvarka. Galutinis paslaugų gavėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalių per 30 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo dienos nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimu. Pagal to paties straipsnio 7 dalį įsigaliojęs Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Ryšių reguliavimo tarnybos Nutarimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos kaip vartotojos prašymą dėl su UAB „Init“ kilusio ginčo išsprendimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, Ryšių reguliavimo tarnybos Nutarimo turinį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas dėl Nutarimo, priimto Ryšių reguliavimo tarnybai išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl interneto prieigos ir televizijos paslaugų teikimo sutarties vykdymo bei vartotojos, tikėtina, patirtų nuostolių atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso tvarka ir pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą. Tai atitinka suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d nutartį administracinėje byloje Nr. AS-80-556/2023 ir joje nurodytą praktiką).

Pastebėtina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kurie nėra susiję su nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (pvz., dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė